Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 821-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 821-oji daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 429,23 Eur skolą už lifto remontą ir priežiūrą, 21,66 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis, kuriam priklauso butas Nr. 24. Atsakovas taip pat yra ieškovės narys. Tarp šalių kilo ginčas dėl mokesčių už lifto remontą apmokėjimo. 2014 m. gruodžio 16 d. įvyko 821-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimas, kurio metu buvo svarstytas liftų remonto darbų klausimas ir nutarta patvirtinti remonto darbų sąmatas bei atlikti darbus. Liftas nėra atskiras, ne bendrojo naudojimo objektas. Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo priimtų sprendimų, todėl jie yra galiojantys ir jam privalomi. Atsakovo nurodymas, jog į jo pretenzijas nebuvo reaguota, yra neteisingas, nes buvo bendraujama el. paštu. Liftų remonto kaina – 3331,34 Eur, ją nuspręsta padalinti visiems 48 namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingajam plotui per 3 mėnesius. Atsakovas per tris mėnesius turėjo sumokėti 117,15 Eur. 2015 m. gegužės 19 d. įvyko dar vienas 821-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimas, kurio metu buvo svarstytas 2 laiptinės liftų remonto darbų klausimas ir nutarta patvirtinti remonto darbų sąmatas bei atlikti darbus. Liftų remonto kaina – 1909,38 Eur, ją nuspręsta padalinti visiems 48 namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingajam plotui per 4 mėnesius. Atsakovas per keturis mėnesius turėjo sumokėti 237,28 Eur. Atsakovas taip pat yra skolingas 74,80 Eur už lifto techninę priežiūrą. Atsakovo skolą sudaro 117,15 Eur už 2015 m. sausio mėnesį atliktus lifto remonto darbus, 237,28 Eur už birželio mėnesį atliktus remonto darbus, 74,80 Eur už lifto techninę priežiūrą.Atsakovas D. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmojo ir antrojo aukštų butų savininkai neturi mokėti už liftų sunaudotą energiją ir jų priežiūrą. 2014 m. gruodžio 16 d. vykusiame bendrijos susirinkime už lifto remonto darbų išlaidų paskirstymą visiems namo gyventojams balsavo tik 14 patalpų savininkų, dėl to ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovo prašomas sumas. 2015 m. gegužės 19 d. vykusiame susirinkime už lifto remontą balsavo 25 butų savininkai, tačiau atsakovas šiame susitinkime nedalyvavo, susirinkimo protokolą gavo tik 2015 m. gegužės 28 d. Atsakovas ieškovui pareiškė pretenzijas dėl šio susirinkimo, tačiau į jo raštą nebuvo atsakyta. Bendrijos priimti sprendimai yra neteisėti, ieškovo argumentai nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo D. L. 450,89 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (450,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 15 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 16 d. įvyko 821-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimas, kuriame bendrijos nariai balsavo už lifto remonto darbus. 2015 m. gegužės 19 d. įvyko dar vienas susirinkimas, kurio metu nuspręsta remontuoti 2 laiptinės liftą. Teismas išaiškino atsakovui, jog dėl bendrijos sprendimų nuginčijimo galima kreiptis į teismą. Tokio reikalavimo atsakovas nereiškė. Bendrijos priimti sprendimai yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl atsakovui, kaip bendrijos nariui, jie yra privalomi.Teismas nurodė, kad daugiabučio namo liftai yra bendrijos savininkų bendra dalinė nuosavybė. Pareiga atlyginti lifto būtinojo remonto, skirto namo inžinerinių sistemų funkcionavimui atkurti, t. y. atitinkančio Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, išlaidas tenka visiems namo bendro naudojimo objektų bendraturčiams. Be to, 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 19 d. yra priimti bendrijos sprendimai, kuriais nuspręsta lifto remonto išlaidų paskirstymą vykdyti visų namo gyventojų atžvilgiu. Šie sprendimai nėra nuginčyti ir yra galiojantys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ex officio (savo iniciatyva) konstatuojant, jog 821-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 19 d. susirinkimuose priimti sprendimai yra niekiniai ir negalioja; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, byloje esant aiškiems apelianto argumentams, susijusiems su sandorių prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms, neanalizavo, netikrino ar sandoriai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, visiškai nepasisakė dėl apelianto paaiškinimų, argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų dėl 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 19 d. vykusiuose susirinkimuose priimtų sprendimų neteisėtumo. 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 19 d. vykusiuose susirinkimuose bet kokie sprendimai dėl liftų priežiūros/remonto, mokesčių už juos galėjo būti priimami tik visų bendrijos savininkų balsų dauguma. Tuo tarpu 2014 m. gruodžio 16 d. susirinkime „už“ lifto remonto darbų išlaidų paskirstymą visiems namo gyventojams balsavo tik 14 patalpų savininkų, todėl toks sprendimas laikomas aiškiai ir akivaizdžiai prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų normoms, todėl yra niekintis ir negalioja. 2015 m. gegužės 19 d. vykusiame susirinkime, kurio metu buvo svarstytas 2 laiptinės lifto remonto klausimas, nors ir „už“ balsavo 25 butų / patalpų savininkai, tačiau balsavimo raštu biuleteniai neatitiko įstatymuose numatytos formos ir turinio.Apelianto nuomone, 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 19 d. bendrijos sprendimai, kuriais ieškovė grindė savo reikalavimą, yra akivaizdžiai prieštaraujantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, yra niekiniai ir negalioja, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas ir nereikalaujantis papildomų įrodymų pagrindas pripažinti šiuos sandorius niekiniais ex officio, ir ieškinį atmesti.Ieškovė 821-oji daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nebuvo akivaizdžių 821-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos sprendimų negaliojimo pagrindų, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti šiuos aktus negaliojančiais ex officio. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas įrodinėja 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 19 d. bendrijos susirinkimų neteisėtumą, savo argumentais iš esmės reiškia ieškinį dėl šių sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teisę reikšti priešieškinį dėl bendrijos sprendimų nuginčijimo teismas atsakovui ir jo atstovei išaiškino bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokia savo teise atsakovas nepasinaudojo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Ieškovės nuomone, abiejuose bendrijos susirinkimuose buvo laikytasi tvarkos numatytos įstatyme. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Priimtų sprendimų įstatymo nustatyta tvarka atsakovas neginčijo, todėl jie yra galiojantys ir jam privalomi, o teismas priimdamas sprendimą tinkamai jais vadovavosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Nustatyta, kad atsakovas D. L. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis, kuriam priklauso butas Nr. 24. D. L. yra bendrijos narys. 2014 m. gruodžio 16 d. įvyko 821-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimas, kuriame balsuota už lifto remonto darbus ir nuspręsta lifto remonto kainą padalinti visiems namo butų ir patalpų savininkams. 2015 m. gegužės 19 d. įvyko dar vienas susirinkimas, kurio metu nuspręsta remontuoti 2 laiptinės liftą ir lifto remonto kainą taip pat padalinti visiems namo butų ir patalpų savininkams. Nustatyta, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei už lifto remontą ir priežiūrą 429,23 Eur. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 429,23 Eur skolą už lifto remontą ir priežiūrą, 21,66 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydamas, jog 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 19 d. bendrijos susirinkime priimti sprendimai, kuriais ieškovė grindė savo reikalavimą, yra akivaizdžiai prieštaraujantys CK 4.85 straipsnio 1 daliai ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, yra niekiniai ir negalioja, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas ir nereikalaujantis papildomų įrodymų pagrindas pripažinti šiuos sandorius niekiniais ex officio, ir ieškovės ieškinį atmesti.Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantas reikalavimo dėl minėtų sprendimų panaikinimo iki bylos iškėlimo teisme nekėlė ir jų neginčijo. Todėl pirmosios instancijos teismas pareigą tikrinti ex officio sandorio teisėtumą būtų turėjęs tik tuo atveju, jei būtų akivaizdžių sandorio negaliojimo pagrindų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta akivaizdžių sandorio negaliojimo pagrindų. Todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga be atskiro šalių reikalavimo nagrinėti sandorio galiojimo klausimo ir teismas pagrįstai nurodė, jog 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 19 d. bendrijos susirinkime priimti sprendimai yra galiojantys, nenuginčyti, privalomi bendrijos nariams, todėl turi būti vykdomi. Apeliacinio skundo argumentas, kad 2014 m. gruodžio 16 d. bendrijos susirinkime priimtas sprendimas akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nes už lifto remonto darbų išlaidų paskirstymą visiems namo gyventojams balsavo tik 14 patalpų savininkų, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pakartotiniame susirinkime sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų (CK 4.85 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų, 2014 m. gruodžio 16 d. įvykęs bendrijos susirinkimas buvo pakartotinis, todėl sprendimui priimti reikėjo, kad dalyvautų daugiau kaip 1/4 visų butų savininkų, t. y. daugiau kaip 12. Šiuo atveju susirinkime dalyvavo 14 butų savininkų, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos, tačiau atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, mažintinos iki 200 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei 821-ajai daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai (j. a. k. 125797590) iš atsakovo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.