Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Eugenijos Morkūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dahlgera“ ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui UAB „Baltmėja“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 52 185,06 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad su UAB „Baltmėja“ 2009-09-15 buvo sudaryta kreditinė sutartis Nr. D9-126, pagal kurią ji (pardavėjas) įsipareigojo parduoti, o UAB „Baltmėja“ (pirkėjas) pirkti užsakytas prekes ir apmokėti už jas sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Nurodė, kad 2009-09-15 tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. L0915-1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo skolininkei UAB „Baltmėja“ neapmokėjus įsiskolinimo pagal kreditoriaus pareikalavimą, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo kreditoriaus reikalavimo gavimo dienos įvykdyti už skolininkę UAB „Baltmėja“ bet kurią iš kreditinės sutarties kylančią prievolę, kurios per sutartus terminus neįvykdys skolininkė (sutarties 1.3 p.), tačiau skolos dydis negali būti didesnis be netesybų kaip 53 000 Lt (sutarties 1.4 p). Nurodė, kad šios sutarties pagrindu 2009-09-15 pardavė UAB „Baltmėja“ prekių ir buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr.1DA000006952 bendrai 52 685,06 Lt sumai. UAB „Baltmėja“ už gautas prekes ieškovei nesumokėjo sutartyje nustatytu terminu, todėl ji 2010-07-30 su pretenzija kreipėsi į atsakovą (laiduotoją) V. V. dėl skolos sumokėjimo. 2010-10-28 atsakovas priėmimo perdavimo kvitu sumokėjo 500 Lt, tačiau liko nesumokėjęs 52 185,06 Lt, kuriuos prašė priteisti.

2011-05-20 buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovui buvo patenkintas visiškai. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo, kuriuo prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-12-27 galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-20 preliminarų sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovo V. V. 52 185,06 Lt skolą, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 783 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Dahlgera”. Priteisė iš atsakovo V. V. 2 468,70 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ieškovei UAB „Dahlgera“. Priteisė iš atsakovo V. V. 84,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad atsakovo pateikti rašytinai įrodymai nepatvirtina, kad ieškovei buvo atlyginta už parduotas prekes, tame tarpe ir už rekuperatorių VERSO-P-50-L-5.5/5.5-F5/G3-X-XIS1-HW/3R/3. Teismas nustatė, kad 2009-09-15 laidavimo sutartimi tarp ieškovės UAB „Dahlgera“ ir atsakovo V. V. susiklostė laidavimo prievoliniai teisiniai santykiai. Teismas nustatė, kad atsakovas laidavimo sutarties neginčijo, dalį sumos – 500 Lt – pagal laidavimo sutartį ieškovui sumokėjo, todėl padarė išvadą, kad skolą pagal laidavimo sutartį jis pripažino. Nurodė, kad atsakovas nepateikė priešieškinio, tai yra neginčijo laidavimo sutarties, be to iš esmės neginčijo ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovo A. J. nurodytų aplinkybių, kad atsakovas be dokumentų peravė prekes, tame tarpe ir rekuperatorių kitai įmonei, tai yra UAB „Mevesta“, kuri neatsiskaitė su ieškovu, todėl atsakovas pats pasiūlė, kad PVM sąskaita – faktūra būtų perrašyta kitos įmonės vardu, tai yra UAB „Baltmėja“, kurios direktorius buvo tas pats kaip ir UAB „Mevesta“. Nurodė, kad byloje neįrodyta, kad atsakovas neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromos laidavimo sutarties sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieškovu laidavimo sutartis konkrečiomis atsakomybės sąlygomis, ar jų nesudaryti, tai yra atsakovas nepateikė įrodymų dėl jo valios neatitikimo, pasirašant laidavimo sutartį, nereikalavo šią sutartį pripažinti negaliojančia. Nurodė, kad laidavimo sutarties dalykas yra aiškus ir tinkamai apibūdintas, LR CK 6.78 straipsnio reikalavimai sudarant sandorį nebuvo pažeisti. Nurodė, kad įstatymas nedraudžia fiziniams asmenims laiduoti už juridinius asmenis, tokie sandoriai atitinka verslo praktiką ir neprieštarauja gerai morale, kiekvienas asmuo turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, įvertinti sudaromo sandorio riziką ir galimus padarinius. Nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui būtų atlyginta už prekes pagal 2009-09-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr.1DA000006952. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad pats atsakovas išrašė šią PVM sąskaitą faktūrą, o tai, kad prekes gavo patvirtina UAB „Baltmėja“ direktoriaus A. V.. Teismas konstatavo, kad pagrindinis skolininkas neįvykdė savo pareigos nustatytu sutartyje laiku sumokėti už prekes, todėl preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-12-27 galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog rekupatorius nebuvo perduotas UAB „Baltmėja“ nurodytu metu pagal kreditinę sutartį, todėl ir neatsiranda jo atsakomybė pagal 2009-09-15 laidavimo sutartį. Nurodo, kad posėdžio metu liudytojas A. J. paaiškino, jog rekupatorius buvo perduotas UAB „Mevesta“, su kuria bendrovė taip pat buvo pasirašiusi kredito sutartį ir kad UAB „Mevesta“ neatsiskaičius, PVM sąskaita faktūra buvo perrašyta UAB „Baltmėjos“ vardu“, todėl mano, kad atsakomybė pagal laidavimo sutartį jam neatsirado, nes realiai jokių prekių pagal 2009-09-15 kredito sutartį ji negavo. Teigia, kad teismas netinkamai taikė atsakomybę pagal laidavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas teisingai vertino byloje esančius ir įrodymus ir pagrįstai nurodė, kad atsakovas neįrodė rekupatoriaus neperdavimo akto. Nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovei buvo atsiskaityta už perduotą rekupatorių. Nurodo, kad liudytojas A. J. patvirtino aplinkybę, kad atsakovas pats atidavė rekupatorių, todėl ir buvo sudaryta laidavimo sutartis.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį bei teisinį pagrindą ir privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė visas šiam ginčui išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o taip pat teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, patenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atsakovo V. V. apeliacinio skundo ribose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Dahlgera“ ir UAB „Baltmėja“ 2009-09-15 buvo sudaryta kreditinė sutartis Nr. D9-126, pagal kurią ieškovė (pardavėjas) įsipareigojo parduoti, o UAB „Baltmėja“ (pirkėjas) pirkti užsakytas prekes iš ieškovės ir apmokėti už jas sutartinę kainą sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. 1DA000006952 matyti, kad ieškovė UAB „Dahlgera“ perdavė UAB „Baltmėja“ prekių už 52 685,06 Lt (t. 1, b. l. 12). 2009-09-15 tarp ieškovės UAB „Dahlgera“ ir atsakovo V, V. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. L0915-1, kuria atsakovas įsipareigojo skolininkei UAB „Baltmėja“ neapmokėjus įsiskolinimo, besąlygiškai pagal kreditoriaus pareikalavimą, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo kreditoriaus reikalavimo gavimo dienos, įvykdyti už skolininką bet kurią iš kreditinės sutarties kylančią prievolę, kurios per sutartus terminus neįvykdys skolininkas (sutarties 1.3 p.), tačiau skolos dydis negali būti didesnis be netesybų kaip 53 000 Lt (t. 1, b. l. 13-14). 2010-07-30 ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl skolos pagal 2009-09-15 laidavimo sutartį sumokėjimo (t. 1, b. l. 15-16). Atsakovas V. V. pervedė ieškovei 500 Lt už UAB „Baltmėja“ pagal laidavimo sutartį, sudarytą su UAB „Baltmėja“ (t. 1, b l. 18).

Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi įsipareigojama atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, o pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį laiduotojas atsako kaip solidarusis skolininkas, kai kreditoriui suteikiama teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6. str. 4 d., 5 d.).

Kolegija konstatuoja, kad esant laidavimo sutarčiai nesvarbu, kodėl neatsiskaito pagrindinė skolininkė, kuriai ieškovė reikalavimo nereiškia (CK 6.7 str., 6.12 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nedraudžia įvykdyti prievolę už kitą skolininką, kuris galbūt faktiškai gavo prekę (CK 6.50 str.). Atsakovas laidavimo sutarties neginčijo, t. y. neįrodė, kad laidavimo sutartis su juo sudaryta prieš jo valią ar kad yra kiti sandorio negaliojimo pagrindai, priešingai, jis pats išrašė PVM sąskaitą faktūrą apie prekių perdavimą UAB „Baltmėja“ ir, gavęs iš ieškovės pretenziją dėl skolos sumokėjimo, 2010-10-28 sumokėjo UAB „Dahlgera“ 500 Lt už UAB „Baltmėja“ pagal laidavimo sutartį (t. 1, b. l. 12, 18), nepateikė įrodymų, kad jis ar UAB „Baltmėja“ ar kitas asmuo už prekes ieškovei sumokėjo likusią sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 52 185,06 Lt skolą (CK 6.154 str. 1 d., 6.156 str., 6.200 str.).

Išaiškintina apeliantui, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bedraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei procesinės teisės normas, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė pareiškė prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, tačiau įrodymų, patvirtinančių išlaidų dydį, nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.