Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-639-506/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
1-639-506/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01239-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Kaltinamasis
J. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-639-506/2015Proceso Nr. 1-10-1-01239-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4, 1.2.18.10, 2.10.1 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS2015 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Mariaus Švano pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1963-09-02 Uzbekistane, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju inžinieriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Visaginas, teistas

- 2002-12-06 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 271 str. 1 d., 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams su 10 MGL dydžio bauda. 2003-03-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis pakeistas ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams 19 dienų su 10 MGL dydžio baud;

- 2005-01-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 8 MGL dydžio bauda;

- 2006-06-08 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. 6 MGL dydžio bauda,

kaltinamas pagal LR BK 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. F. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2006-12-05 – 2008-04-01, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 14 str. 2 d. nuostata „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą „ūkio subjektas tvarko apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. 2 d. nuostatą - „į apskaitą privaloma įtraukti ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 str. 1 d. nuostatą - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus“; to paties straipsnio 4 d. nuostatą – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinių operacijų arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“; pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 4 punkto reikalavimais: „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o nuo 2007-12-29 ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.“, tyčia, suvokdamas, kad dėl jo veiksmais bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą bei to siekdamas, nefiksavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje visų įvykusių ūkinių, komercinių, finansinių operacijų.

Tokiu būdu J. F. neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą visų patirtų išlaidų, neregistravo visų operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos registruose, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2006-12-05 – 2008-04-01 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų D. J., A. A., A. V. ir I. M. parodymais, specialisto išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis J. F. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 1994-01-18 jis atidarė J. F. individualią įmonę. 2006 metais nusprendė pakeisti bendrovės statusą į UAB. 2006 metais, tikslios datos neatsimena, jis nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5 000 Lt. Sumokėjo grynais pinigais 5 000 Lt, nors akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad sumokėjo 10 000 Lt (nusiderėjo). Pinigus sumokėjo pardavėjui S. grynais, visus dokumentus įformino pas notarą. Jam nupirkus UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjas S. perdavė jam bendrovės registracijos pažymėjimą, antspaudą ir 5-6 segtuvus su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais. Dokumentai buvo perduodami be lydraščio, t.y. dokumentų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas nebuvo. Jis nusprendė pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 2006-11-21 užpildė prašymą Registrų centre dėl bendrovės pavadinimo pakeitimo. Bendrovės pavadinimą pakeitė ir jam buvo išduotas naujas registracijos pažymėjimas, padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veiklos sritis - metalo konstrukcijų montažas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigas vykdė I. M., kurios funkcija buvo suvesti ir apdoroti jo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, sutvarkyti registrus bei pateikti valstybės institucijoms. Jokios buhalterinės apskaitos politikos bendrovėje nebuvo. Buhalterės darbą jis tikrino savarankiškai, buhalterijos vedimo tvarkymo pagrindus jis žino. Uždavus klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė balansą Registrų centrui, jis atsakė, jog už 2006 metus balansas buvo pateiktas, o už 2007 metus buvo paruoštas bet nepateiktas, nes bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir tiesiog nebuvo laiko. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pareigybės aprašymo neturėjo, bet jo pagrindinė funkcija buvo klientų paieška ir sutarčių pasirašymas su klientais. 2006-2007 metais bendrovės veikla buvo pelninga, bendrovės vardu buvo nupirktas sekantis turtas – kompiuteris, baldai: 3 stalai, 2 kėdės, lentynos dokumentams sudėti, statybiniai įrankiai, automobilis „BMW X5“ paimtas lizingui (vėliau lizingas, jam nustojus mokėti įmokas, automobilį atsiėmė). Visas šis turtas buvo įtrauktas į bendrovės balansą. Dažnai pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų nuiminėjo grynais, nes reikėjo mokėti atlyginimus, užpirkinėti medžiagas ir pan. Visi nuimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms, tačiau to pagrįsti dokumentais negali, nes jų neturi. 2008 metais bendrovės reikalai pradėjo blogėti, nes užsakovai pradėjo vengti susimokėti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo lįsti į skolas, nes užsakovams neatsiskaičius, jie irgi negalėjo atsiskaityti su darbuotojais, susimokėti mokesčius, atsiskaityti už medžiagas ir pan., susimokėti už nuomą. Darbuotojai pradėjo išeidinėti iš darbo, nesant darbuotų, negalėjo surasti naujų užsakymų, nes nebuvo kam dirbti. Nesumokėjus už ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomą, juos išvijo. Bendrovė vykdyti savo veiklą nustojo. Jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų savęs atleidęs nebuvo (jokių dokumentų Sodrai teikęs nebuvo). Kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis atleido jį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, jis nežino. 2009 metais išvažiavo dirbti į Vokietiją, po to nuvažiavo dirbti į Angliją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė. 2012 metais, tikslios datos nurodyti negali, sužinojo (paskambino bankroto administratorė, pavardės neatsimena), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeltas bankrotas, kada buvo iškeltas bankrotas ir kas dėl bankroto iškėlimo kreipėsi, jis nežino. Nekilnojamojo turto bendrovė neturėjo, ofiso patalpos buvo nuomojamos (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Automobilį BMW X5 2008 metais už skolas pasiėmė bankas „DNB“, todėl bendrovė jo jau neturėjo. Statybinių įrankių bendrovėje jau nebuvo, dalis buvo sulaužyta ir netinkama darbui, kiti įrankiai buvo išvogti per prekybos centro „Panorama“ statybas (dėl statybinių įrankių vagystės su pareiškimais kreipėsi į policiją). Baldai, kurie buvo ofise (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam atiduoti nebuvo, juos už skolas pasiliko ofiso savininkai (anketinių duomenų nurodyti negali). Bankroto administratorė, susisiekus su juo telefonu, paprašė pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, jis atsakė, kad turi tik vieną segtuvą su dokumentais ir antspaudą, šiuos dokumentus jis jai ir perdavė, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus – 1 segtuvą, jis perdavė bankroto administratorei (anketinių duomenų nežino), perdavė ne pats, o per savo draugą Aleksandrą, anketinių duomenų nežino, nurodyti negali. Jokio dokumento dėl dokumentų priėmimo-perdavimo Aleksandras jam neperdavė. Daugiau jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų jis neturi, pateikti negali. Supranta, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turėjo saugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Taip pat žino, kad buvo kaip direktorius atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą bei pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 14 str. 2 d. nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Pripažįsta savo kaltę, kad sąmoningai ir tyčia nefiksavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje visų įvykusių ūkinių, komercinių, finansinių operacijų, t.y. neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą visų patirtų išlaidų, neregistravo visų operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos registruose. Jis žinojo, kad jam neatlikus šių veiksmų, nebus įmanoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bet nieko nedarė šiai situacijai pakeisti. Paaiškinti, kodėl taip darė, negali. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Savo kaltę pripažįsta pilnai. Prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis yra dirbantis, todėl baudą sumokėti galės. (6 bylos tomo 94-104, 132-135 b.l.)

Liudytoja D. J. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus padėjėja, bendrovė nuo 2012-02-20 pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį administruoja bankrutuojančią AB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. 126246944. Prieš tai bendrovė administravo kitas bankroto administratorius. Perėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimą buvo nustatyta, kad bankroto administratoriui yra neperduoti jokie bendrovės buhalteriniai dokumentai. Realiai šiuo metu jos žinioje yra tik balansai iš „Registrų centro“, banko sąskaitų išrašai ir duomenys iš Sodros apie Bendrovėje dirbusius darbuotojus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas J. F. yra neperdavęs bankroto administratoriui bendrovės dokumentų ir turto, nors tai jį buvo įpareigojęs padaryti Vilniaus apygardos teismas. 2009-04-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi už dokumentų neperdavimą J. F. buvo skirta 5 000 Lt bauda. Nepaisant to, jis vis tiek neperdavė dokumentų. Perėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimą ji bandė ieškoti J. F.. Nustatė, kad jis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, Visagine jo tėvų butas yra parduotas. Ji apsilankė (duomenys neskelbtini), Vilnius, t.y. paskutiniu žinomu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos adresu, tačiau pastato administratoriai paaiškino, kad ši bendrovė čia nebeveikia, išsikraustė palikusi skolas. Jai pavyko susisiekti su J. F. telefonu Nr. 8 646 49402, jis telefonu pažadėjo dokumentus pristatyti, tačiau to nepadarė. Realiai ji negali nustatyti įmonės veiklos aplinkybių, kadangi jai yra neperduodami dokumentai, tokiu būdu negali vykdyti savo pareigų. Ji išanalizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašus, iš kurių jai kilo įtarimas, kad galėjo būti pasisavintos ar išvaistytos bendrovės lėšos, kadangi J. F. nuo banko sąskaitų nuiminėjo pinigus, nors oficialiai buvo deklaravęs, kad bendrovė veiklos nevykdo. Iš balanso matyti, kad bendrovė turėjo turto, tačiau jis taip pat nėra perduotas bankroto administratoriui. Liudytoja mano, kad veikoje gali būti nuskalstamos veikos požymių, todėl prašė pagal jos pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 bylos tomo 67-68 b.l.)

Papildomai liudytoja D. J. parodė, kad ji 2012 m. gegužės mėnesį buvo nuvykusi į buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą ir kalbėjo su tų patalpų šeimininku. Ofiso administratorius paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliko savo stalus, spintas ir skolą už nuomą. Administratorius paaiškino, kad minėtose patalpose buvo keletas naujų nuomininkų ir jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra. Jai J. F. taip pat paaiškino, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, bet ten jokių dokumentų nerado. 2012-05-28 J. F. pažįstamas, vardu Aleksandras, jai perdavė vieną segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, kuriame buvo pirkimo-pardavimo sąskaitos-faktūros, 2006-2007-2008 metų atliktų darbų aktai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. F. turėjo perduoti kasos knygą, darbo užmokesčio žiniaraščius, t.y. dokumentus apie įmonės panaudojimą. Telefonu J. F. bendrauja geranoriškai ir visada žada pagelbėti, surasti ir perduoti dokumentus, bet realiai tų pažadų nevykdo. Ji su J. F. susitikusi nebuvo, oficialių raštų dėl dokumentų perdavimo jam nesiuntė. (1 bylos tomo 69 b.l.)

Liudytojas A. A. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimą visuomet gaudavo grynaisiais atsiskaitant į rankas. (2 bylos tomo 116 b.l.)

Liudytojas A. V. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimą visuomet gaudavo vokelyje. Algą mokėdavo J. F., pats atnešdavo pinigus į bendrabutį, kuriame gyveno. (2 bylos tomo 119-120 b.l.)

Liudytoja I. M. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ten buvo ir jos darbo vieta. Jos darbo bendrovėje metu jai vadovavo J. F.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji buvo įdarbinta buhalterės pareigoms atlikti. Uždavus klausimą, kokias funkcijas turėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkant buhalterinės apskaitos dokumentus (konkrečiai), atsakė, jog pareigybės aprašymo bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji neturėjo, t.y. pasirašiusi nebuvo. Su direktoriumi Jurijumi buvo sutarta, kad jos funkcijos yra buhalterinės apskaitos programos „AMB“ pagalba suvesti ir apdoroti pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (direktoriaus pateiktus dokumentus). Taip pat finansinių ataskaitų paruošimas, pateikimas valstybės institucijoms (buhalterinės apskaitos dokumentų), darbuotojų priėmimo ir atleidimo dokumentacijos paruošimas ir pateikimas Sodrai, kasos pajamų ir išlaidų išrašymas direktoriaus prašymu. Uždavus klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apskaitos politiką, ji atsakė, jog apskaitos politikos nebuvo. J. F. jos darbo netikrino, nes neturėjo specialių žinių. Jos darbą tikrino mokesčių inspekcija per patikrinimą 2007 metais ir jokių pretenzijų ji nesulaukė. Jai pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. F. nepateikė jai jokių bendrovės pirminių dokumentų, nors ji matė, kad bendrovė veiklą vykdė ir anksčiau, t.y. iki jai pradėjus dirbti bendrovėje. J. F. paaiškino, kad nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buhalterinės apskaitos dokumentus turi, bet jai jų nepateikė, todėl ji nežino, ar jie realiai egzistavo. Pateikus klausimą, kaip bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko atsiskaitymas už prekes - grynais pinigais ar pavedimais ir kas bendrovėje atlikinėjo kasininko pareigas, kas turėjo teisę valdyti įmonės sąskaitose esančias piniginės lėšas, liudytoja atsakė, kad tiksliai pasakyti negali, neatsimena, bet jai atrodo, kad grynais pinigais. Bendrovėje kasos nebuvo, bet kiek ji žino, J. F. už prekes mokėjo grynais, nes pateikinėjo jai PVM sąskaitas-faktūras. Kasininko bendrovėje nebuvo, bet realiai su grynais pinigais dirbo pats direktorius J. F.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo banko sąskaitą, bet kokiame banke, nurodyti negali, neatsimena, be to priėjimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos neturėjo. Pinigais, esančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“, galėjo disponuoti tik direktorius J. F.. Uždavus klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ilgalaikį/trumpalaikį turtą, atsakė, jog pagal jai direktoriaus J. F. pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tik automobilį BMW X5, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko išsimokėtinai. Ar už automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal lizingo sutartį buvo sumokėta ir kaip vyko apmokėjimas už automobilį, nurodyti negali, neatsimena. Uždavus klausimą, kas bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų tvarkymą ir išsaugojimą, atsakė, jog už apskaitos organizavimą niekas atsakingas nebuvo, nes direktorius jokios tvarkos nustatęs nebuvo. Už apskaitos dokumentų tvarkymą buvo atsakinga ji, nes jai pateiktus dokumentus tvarkė asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą buvo atsakingas direktorius J. F.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, ji nežino. Jai išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nes nebuvo mokamas atlyginimas), visi buhalterinės apskaitos dokumentai liko (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentacijos išsaugojusi neturi. Buhalterinės apskaitos programos „AMB“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais ji išsaugojusi neturi, todėl pateikti negali. Pateikus klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos darbo metu bendrovėje turėjo skolų ir jeigu taip, kam buvo skolinga bendrovė ir kokias pinigų sumas, ji atsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų tiekėjams ir valstybinėm institucijom – Sodrai, Mokesčių inspekcijai, bet kiek tiksliai, nurodyti negali, neatsimena. Uždavus klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo nuomą už nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakė, jog kokio dydžio nuoma buvo mokama už ofisą, nurodyti negali, jai atrodo, kad J. F. iš viso jos nemokėjo, nes jokios dokumentacijos, patvirtinančios nuomos mokesčio sumokėjimą, pastarasis jai nepateikdavo. Uždavus klausimą, kaip vyko darbo užmokesčio apmokėjimas darbuotojams, ji atsakė, kad J. F. asmeniškai mokėjo darbuotojams grynais pinigais, bet kokio dydžio algas pastarasis mokėjo, ji nežino, nurodyti negali. Ji tik paruošdavo žiniaraščius, kuriuos atiduodavo J. F., o pastarasis gražindavo jai žiniaraščius jau su darbuotojų parašais. Ji atlyginimų darbuotojams nemokėjo. I. M. J. F. apibūdino kaip asmenį, kuris nebuvo pareigingas direktorius, kas liečia dokumentų pristatymą/pateikimą laiku, mokesčių sumokėjimą ir atsiskaitymą su tiekėjais. (2 bylos tomo 108-110 b.l.)

2013-09-30 ir 2014-06-19 dokumentų apžiūros metu specialistas pateikė išvadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo operacijų, iš dalies pardavimo operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų ir pasirinktų apskaitos registrų, Didžiosios knygos sąskaitų apyvartos žiniaraščių, inventorizacijos dokumentų, sutarčių, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2006-12-05 iki 2008-04-01 buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė 2006 m., 2007 m. finansinės atskaitomybės. Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nesudarius ir nepateikus VĮ „Registrų centras” ar mokesčių administratoriui 2006 m., 2007 m. finansinės atskaitomybės buvo nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 str. reikalavimo, kuris nustato, kad finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Žin., 2001, Nr.99-3516) 4 str. 1 d. reikalavimų, kad finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas; 7 str. reikalavimų, kad įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė; 15 str. 1 d., 9 d., 11 d. reikalavimų, kad metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; iki finansinės atskaitomybės sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai; finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal Šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d., kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d., kuri numato, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ Dėl to, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas patvirtinantys apskaitos dokumentai (išskyrus 2006-12-01 – 2008-05-31 laikotarpio pardavimo PVM sąskaitas faktūras), visų sąskaitų suvestiniai registrai, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos tyrimui nepateikti, nesudaryta ir nepateikta VĮ „Registrų centras“ ar mokesčių administratoriui 2006 m., 2007 m., finansinė atskaitomybė, iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2006-12-05 iki 2008-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pirmos apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-12-05 iki 2008-05-16 bankomatuose iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų: Nr.(duomenys neskelbtini) buvo atlikta 27900 Lt paėmimo operacijų, Nr.(duomenys neskelbtini) buvo atlikta 413 910 Lt paėmimo operacijų ir pagal išrašytus čekius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. F. iš sąskaitų: Nr.(duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 48 500 Lt, Nr.(duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 2800 Lt. Iš to išeina, kad laikotarpiu nuo 2006-12-05 iki 2008-05-16 bendra 493 110 Lt suma iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų buvo paversta grynaisiais pinigais. Grynųjų pinigų apskaitą, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką reglamentuoja „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“. Grynieji pinigai priimami arba išmokami pagal pinigų apskaitos dokumentus registruojamus vedamoje kasos knygoje, taip pat visos kasos operacijos registruojamos atitinkamuose apskaitos registruose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikus pirminių kasos dokumentų, kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalo, kasos knygos, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos (avanso apyskaitų, išlaidas pateisinančių dokumentų) ir buhalterinės apskaitos registrų (Didžiosios knygos, sąskaitų apyvartos žiniaraščių), nėra galimybės įvertinti grynųjų pinigų apskaitos.

Grynųjų pinigų apskaitą, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką reglamentuoja „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 (Žin.,2000, Nr. 15-398). Vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimais: „ Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o nuo 2007-12-29 ūkio subjekto vadovas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. “ Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą ir registruojamos atitinkamuose apskaitos registruose. UAB „(duomenys neskelbtini) nepateikė pirminių kasos dokumentų, kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalo, kasos knygos ir registro. (5 bylos tomo 81-89, 193-197 b.l.).

Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad J. F., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vienintelis akcininkas ir direktorius bei būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2006-12-05 iki 2008-04-01, tyčia neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą visų patirtų išlaidų, neregistravo visų operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos registruose, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2006-12-05 – 2008-04-01 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Padarytas apysunkis nusikaltimas. Kaltinamasis J. F. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. (6 bylos tomo 14-45 b.l.). Kadangi kaltinamasis dirba, jam skirtina bausmė – bauda, nustatant ilgesnį sumokėjimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., Teismas

nusprendė:

J. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 222 str. 1 d. ir paskirti 60 MGL, t.y. 2259,6 EUR (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 centų) dydžio baudą, taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 40 MGL, t.y. 1506,4 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 centų) dydžio baudą.

Kardomąsias priemones, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. F., kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A, teismo priimamasis skyrius). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (LR BVK 22 str.). Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytu baudos dydžiu ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas LR BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Lilija Tarčevskaja (parašas yra)