Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-649/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-12
Bylos Nr.
1-15-649/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51402-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Nukentėjusysis
M. R.
Kaltinamasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-15-649/2018Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.4.1; 1.1.7.2.4;Proceso Nr. 1-01-1-51402-2016-4
(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 12 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorėms Virginijai Kliaugienei ir Jūratei Semėnienei, nukentėjusiajam M. R. ( 2017-08-31 posėdyje), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2011-11-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. 40 parų arešto bausme, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 181 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S., neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai vertė nukentėjusįjį M. R. perduoti turtą, panaudodamas psichinę prievartą bei grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, t. y. 2016-10-31 apie 18 val., apgaule įsiviliojęs M. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius Kupiškio rajono savivaldybei, pareikalavo iš M. R. pinigų - 1000 Eur, šiam pasakius, kad pinigų neturi, panaudojęs psichinę prievartą, t. y. su kirviu rankose atsistojęs prie nukentėjusiojo ir sakydamas: „nukaposiu pirštus“, „sudeginsiu namus“, privertė M. R. parašyti skolos lapelį, kad jam skolingas 800 Eur sumą ir pareikalavo 200 Eur sumokėti tuoj pat, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, paėmė iš M. R. 200 Eur, kuriuos nukentėjusiam paskambinus atvežė pastarojo brolis D. R..

S. S. kaltės dėl pateikto kaltinimo nepripažino. Paaiškino, kad prieš 2-3 metus iš M. R. pirko turbūt 1996 m. laidos automobilį Mazda už 1000 eurų, nesidomėjo, kieno vardu automobilis registruotas. Automobilį pirko po 2015-01-01, pinigus M. R. sumokėjo iš karto, sutarties su pardavėju nesudarė, jam jokie automobilio dokumentai nebuvo perduoti. Jam dokumentų ir nereikėjo, nes neturi teisės vairuoti. Automobilis sugedo tą pačią dieną, kai nupirko ir važiavo į namus, buvo nuo M. R. nuvažiavęs apie 3,5 km. Automobilį užrakino, užvedimo raktelius padėjo ant rato ir paskambino M. R., kad pasiimtų automobilį ir grąžintų pinigus. M. R. jam atsakė, kad pinigų nebeturi, skolą grąžins vėliau. M. R. jam pinigų taip ir negrąžino, todėl jis 2016-10-31 paskambino M. R. ir paprašė jo atvažiuoti norėdamas pakalbėti dėl skolos. M. R. atvažiavo su draugais prie pieninės (duomenys neskelbtini) kaime. Jo namai nuo pieninės apie 50 metrų. M. R. kvietė ne žadėdamas atiduoti skolą, o todėl, kad M. R. jam skolingas. M. R. jam pasakė, kad pinigų neturi, o jo brolis gali duoti 200 eurų. Kai M. R. brolis atvežė 200 eurų, dėl likusios skolos pasirašė skolos lapelį ir visi išsiskirstė. Skolos raštelį M. R. pasirašė gera valia, o naują versiją dėl privertimo pasirašyti skolos raštą sugalvojo todėl, kad nereikėtų grąžinti jam skolos. Prieš pasirašant skolos raštelį dėl 800 eurų M. R. jis negrasino, kambaryje nebuvo kirvio, taip pat M. R. kiti asmenys negrasino. Kol D. R. vežė 200 eurų, M. R. niekas nelaikė, jei būtų norėjęs, būtų išvažiavęs iš jo namų.

Nukentėjusysis M. R. paaiškino, kad pas jį 1996 m. laidos automobilio Mazda 626 pirkti S. S. buvo atvažiavęs 2013 metų spalio-lapkričio mėnesiais. S. S. jo prašė parduoti tą automobilį ir jis sutiko, neprisimena kainos – sutarė parduoti už 800 ar 1000 litų. Automobilis buvo A. L. vardu, neapdraustas, techninė apžiūra pasibaigusi. S. S. jam padavė 200 litų, dėl likusios sumos surašė skolos raštelį. Kai S. S. jam sumokėjo 200 litų, jis jam perdavė tik automobilio užvedimo raktelius, dokumentų neperdavė, likusius pinigus – 600 ar 800 litų - S. S. žadėjo greitai sumokėti. Jam S. S. sakė, kad susirado darbą ir pinigus po truputį atiduos. Jo ir S. S. susitarimą dėl automobilio girdėjo brolis. Kadangi jis planavo išvažiuoti dirbti į užsienį, tai pasakė S. S., kad skolą už automobilį atiduotų broliui ar kitam asmeniui. Kai po sandorio S. S. automobiliu Mazda išvažiavo, jam niekas neskambino, kad automobilis sugedo ir jį reikia pasiimti bei grąžinti pinigus. Iki 2016-10-31 susitikimo S. S. jam per retus susitikimus žadėdavo sumokėti skolą, tačiau datos iki kada privalo atiduoti skolą nebuvo nustatęs. 2016-10-31 S. S. paskambino jo pusbroliui N. B. ir pasakė, kad atiduos pinigus M. R.. Pas S. S. važiavo jis, E. B. ir N. B.. Nuvažiavę susitiko su S. S. ir E. J., kurie jį pirmiausia pakvietė į vidų. Lauke būdami kalbėjo, kad jam S. S. atiduos pinigus. Į patalpą įėjo tik jis ir S. S., jam liepė truputį palaukti, o netrukus S. S. atėjo su broliu ir draugu. Jis galvojo, kad jam S. S. atiduos skolą ir visi išsiskirstys. S. S. su draugais pradėjo jį versti pasirašyti skolos raštą, kad jis skolingas S. S.. S. S. jam grasino, kad tėvai nukentės, ūkis, namus sudegins, jam grasino nukapoti pirštus. S. S. rankose turėjo kirvelį, A. G. ir E. J. turėjo lazdas. T. L. buvo patalpoje, tačiau kaip ir miegojo, lazdos neturėjo. Pabūgęs grasinimų pasirašė, kad S. S. skolingas 1000 eurų. Pasikvietė brolį D. R., kad duotų S. S. pinigų, nes pats neturėjo. Brolis D. R. atvažiavo su G. B. ir atvežė jo pasą. Jis suprato, kad niekam neskolingas, tačiau nesipriešino, kad niekam nekiltų problemų. Jo brolis D. R. suprato, kad S. S. pinigų reikalauja be pagrindo, tačiau į policiją nesikreipė, bet jam atvežė pinigus. Atvežtus pinigus brolis D. R. perdavė ne jam, o kažkam lauke. S. S. jam turėjo atiduoti pinigus už automobilį, tačiau skolingas tapo jis – tai suvokė kaip neteisėtą elgesį, nes jį skolos raštelį pasirašyti privertė grasinimais. Su broliu namo grįžo į apie 20 val., o lapkričio 1 d. į policiją paskambino mama, nes atvažiavę E. J. ir A. G. reikalavo likusių pinigų pagal tą skolos raštelį.

Pas S. S. patalpoje, kuri buvo nedidelė, prabuvo apie 2 valandas. Jis visą laiką sėdėjo, o S. S. prie jo buvo prisėdęs rankoje turėdamas kirvuką. Jis bijojo S. S. su kirveliu ir stengėsi išvengti blogiausios situacijos, kad jei nesurašys skolos raštelio, tai S. S. ir padarys ką žadėjo. Patalpoje jo vieno nepaliko nei trumpam laikui. S. S. jam skolos iki dabar už automobilį negrąžino, taip pat neatidavė ir 200 eurų, sumokėtų 2016-10-31. Ir šiuo metu bijo S. S. grasinimų, išsakytų 2016-10-31.

Liudytojas T. L. paaiškino, kad ne visi jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Nurodė, kad 2016-10-31 susitiko su S. S. bei E. J. ir girtavo Kupiškyje, o vėliau visi atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. (duomenys neskelbtini) kaime lyg kažkas S. S. norėjo skolą atiduoti ir įvyko kažkoks konfliktas, kiek suprato. M. R. jis nepažįsta ir nežino, ar jis gera valia pasirašė skolos raštelį. Jis ne viską prisimena, S. S. daugiausia kalbėjo. S. S. niekam nežadėjo rankų ir kojų nukapoti, S. S. išnešė tą kirvį, o A. G. išnešė pagalius. M. R. brolis atvežė S. S. 200 eurų, ir visi išsiskirstė. Jis buvo stipriai neblaivus, todėl neprisimena, ar S. S. su M. R. kalbėjo draugiškai. Kirviu niekas niekam negrasino, tačiau prisimena, kad patalpoje kirvelis buvo.

Liudytojas G. B. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Nurodė, kad 2016-10-31 su D. R. nuvažiavo pas S. S., juos sutiko A. G., kuris juos pakvietė į vidų ir užrakino duris. Jį su D. R. kvietė atvažiuoti, kad atvežtų M. R. pasą. Suprato, kad S. S. pinigus reketuoja. Jis su D. R. važiavo nuimti pinigų, kartu važiavo A. G. ir T. L.. Atvežė 200 eurų tam, kad paleistų M. R., N. B. ir E. B.. Girdėjo žodžius, kuriuos sakė M. R. – kad nukapos rankas, kojas. Be kaltinamojo kirvio daugiau niekas neturėjo, kaltinamasis grasino, kad nukapos rankas. Jis iš patalpos laisvai išeiti negalėjo, taip pat negalėjo laisvai išeiti ir M. R..

Liudytojas D. R., nukentėjusiojo M. R. brolis, paaiškino, kad brolis M. R. pardavė automobilį S. S., atrodo, už 900 litų. Tai buvo seniai, pinigai dar buvo litai, pats matė skolos raštą, kuriame buvo nurodyta, kad S. S. lieka skolingas jo broliui. Brolis jam sakė, kad automobilio perdavimo metu S. S. dalį sumos už automobilį davė, likusią sumą žadėjo ateityje sumokėti, tačiau nesumokėjo. Jam nežinoma, kad pas S. S. nupirktasis automobilis galėjo sugesti. Automobilį Mazda 626 S. S. iš jo brolio pirko 2013 metais, eurai dar nebuvo įvesti. Kai 2016-10-31 jam paskambino M. ir paprašė atvažiuoti bei atvežti jo pasą, nieko blogo neįtarė. Nuvažiavo su G. B., juos pasitiko S. S. brolis A. G.. Kai įėjo į vidų, be M. viduje buvo dar keturi asmenys. Pinigų iš jo brolio reikalavo visi- visi buvo su lazdomis, S. S. turėjo kirvuką. Jam liepė būti ramiai, jo brolis buvo sutrikęs, jis nežino, už ką reikalavo pinigų. Suprato, kad pinigų reikalavimas iš brolio yra neteisėtas, brolis pats tikėjosi atgauti pinigus už automobilį. M. jo prašė nuimti pinigų, jis sutiko, kad tik greičiau paleistų brolį. Į Kupiškį nuimti pinigų važiavo jis, A. G., G. B. ir dar vienas asmuo. Pinigus pasiėmė iš bankomato prie stoties, į policiją neskambino, nes negalėjo normaliai mąstyti. Jis nebijojo A. G. ir kito neblaivaus asmens, tiesiog pas S. S. buvo jo brolis ir pusbrolis. Nuėmė 200 eurų ir grįžęs atidavė broliui, o brolis atidavė jiems. Po to jis su broliu grįžo namo, važiavo susikrimtę. Sekančią dieną – lapkričio 1 d.-buvo atvažiavę E. J. ir A. G. ir jo prašė paprotinti brolį, kad atiduotų S. S. likusią „skolą“. Po šio vizito brolis ar mama kreipėsi į policiją. Po kreipimosi į policiją S. S. rašė SMS žinutę, kad nori grąžinti 200 eurų. Jis suprato, kad S. S. nori atiduoti 200 eurų, kuriuos paėmė iš bankomato ir perdavė S. S..

Liudytoja A. R., nukentėjusiojo motina, paaiškino, kad S. S. iš jos sūnaus M. nusipirko automobilį, atvažiavęs tartis buvo su Ž. M.. Jai žinoma, kad M. R. pardavė automobilį S. S. už 800 litų, valiuta tuo metu buvo litai. Kai S. S. kitą dieną atvažiavo pasiimti automobilio, sutarė, jog 200 litų duoda iš karto, o vėliau sumokės 600 Lt. S. S. išvažiavo be automobilio dokumentų, buvo sutarta – kai sumokės visą sumą, atgaus dokumentus. Gal už savaitės iš kaimynų sužinojo, kad S. S. įsigytą automobilį pardavė ar į laužyną išvarė. Tokią informaciją sužinojo iš kaimynų, kurie šaipėsi, kad pinigų iš S. S. nebeatgaus. Už automobilį S. S. jos sūnui skolos nesumokėjo, taip viskas ir būtų pasibaigę, bet prasidėjo reketas. Kai jos sūnūs grįžo namo 2016-10-31, ji suprato, kad kažkas negerai vyksta. Kai lapkričio 1 d. pas jos sūnų keli asmenys atvažiavo pinigų, ji paskambino į policiją. Apie 2016-10-31 įvykį pasirašant skolos raštą žino tik iš sūnaus M. pasakojimo.

Pakartotinai apklausta liudytoja A. R. paaiškino, kad matė skolos raštelį, kuriame S. S. įsipareigojo jos sūnui M. sumokėti likusius 600 Lt skolos už automobilį. Skolos raštelyje buvo parašyta, kad 600 Lt S. S. jos sūnui sumoka per savaitę, nes M. turėjo išvažiuoti į Norvegiją. Dėl 2016 m. spalio 31 d. paaiškino, kad jai M. R. pasakė, jog skambino S. S. ir sakė, kad atiduos pinigus už automobilį. M. su N. B. ir E. B. išvažiavo pasiimti pinigų, tačiau ilgai negrįžo, o vėliau ir kitas sūnus su G. B. išvažiavo. Abu broliai vakare parvažiavę tylėjo, o apie skolos raštelį jai prasitarė tik sekančią dieną, kai vėl M. atvažiavo reketuoti.

Liudytojas Ž. M. paaiškino, kad apie 2016-10-31 įvykį nieko nežino, o S. S. automobilio pirkti pas M. R. vežė 2012 ar 2013 metais. S. S. kalbėjo su M. R. ir jis nežino, kokiomis sąlygomis sutarė sudaryti sandorį. Tą vakarą S. S. automobilio nenusipirko.

Liudytojas A. G., S. S. brolis, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis davė neteisingus parodymus. Paaiškino, kiek jam žinoma, jog kažkuris iš R. buvo skolingas S. už automobilį. S. buvo nusipirkęs automobilį, po to grąžino, todėl R. tapo skolingi. Jis pats nematė, kaip S. S. grąžino automobilį. Nežino, už kiek S. iš M. R. buvo pirkęs automobilį. Skolos raštelio pasirašymas vyko be grasinimų – dalyvavo jis, E. J., T. L. ir S. S., niekas neturėjo lazdų ir kirvio, nors pats nematė, kaip vyko raštelio pasirašymas. M. R. nelaikė uždarę, rankose lazdų neturėjo, mano, kad M. R. skolos raštelį pasirašė geranoriškai. Jis lydėjo į Kupiškį D. R. nuimti pinigų, lydėjo šiaip, kad nebūtų nuobodu. Neprisimena, kodėl 2016-11-01 važiavo į M. R. namus, neprisimena, kiek jam buvo metų, kai S. S. pirko automobilį.

Liudytojas E. J. paaiškino, kad kaip liudytojas nebuvo apklaustas. Nurodė, kad girtavo Kupiškyje, po to jis, S. S. ir T. L. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vėliau atsirado R., jis išėjo į lauką pasikalbėti, kai grįžo pamatė, kad R. kažkokį raštelį rašo. Nesidomėjo už ką skola, jokių mušimų ar grasinimų nebuvo. Jo parodymai kaip įtariamojo yra neteisingi, nes lazdų ir kirvio tikrai nebuvo. Kiek jam žinoma, M. R. buvo skolingas S. S., tačiau nežino už ką. Jo parodymai 2017 m. balandžio mėnesį yra teisingi.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad S. S. važiuojant automobiliu Mazda 626 nėra mačiusi, S. S. pažįsta iš „matymo“. A. R. yra jai minėjusi, kad tarp jos sūnaus ir S. S. kažkas dedasi, tačiau ji nesidomėjo. A. R. jai apie automobilio pardavimą nėra pasakojusi. Iš kitų asmenų gyvenamojoje vietovėje yra girdėjusi, kad M. R. S. S. yra pardavęs automobilį. Taip pat yra girdėjusi, kad S. S. tą automobilį yra pardavęs kažkam.

Liudytojas S. R., nukentėjusiojo tėvas, paaiškino, kad jo sūnus M. iš jo sesers vyro 2013 metais įsigijo automobilį Mazda 626. Automobilį pastatė kieme, nes sūnus neturėjo vairuotojo pažymėjimo. 2013 metų rudenį atvažiavo S. S. pirkti iš sūnaus automobilio ir sutarė, jog automobilį perka už 800 Lt. S. S. 200 Lt sumokėjo iš karto, likusius 600 Lt pažadėjo sumokėti per savaitę. Skolos raštelį asmeniškai matė, skolos raštelį pasiliko sūnus, tačiau per namo renovaciją skolos raštelis galėjo nusimesti. Likusios skolos sumos S. S. jo sūnui nesumokėjo. Automobilio dokumentus buvo pasilikęs pas save iki S. S. atsiskaitys su sūnumi. Tokios istorijos, kad S. S. pirko iš jo sūnaus automobilį už 1000 eurų ir iš karto sumokėjo pinigus, pirkimas buvo po euro įvedimo, be jokių dokumentų išvažiavo ir nedaug pavažiavus bei sugedus automobiliui, pareikalavo grąžinti pinigus, nebuvo. Jis matė sūnaus rankoje 200 litų kupiūrą, kurią sumokėjo 2013 metais S. S. už perkamą automobilį.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Teismo nuomone, nusikalstama S. S. veikos kvalifikuota teisingai, jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1 d. – neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojęs psichinę prievartą, reikalavo iš M. R. 1000 eurų, pastarajam nurodžius, kad neturi pinigų, privertė M. R. pasirašyti skolos lapelį, kad S. S. skolingas 800 eurų, o 200 eurų pareikalavo sumokėti tuoj pat bei tuos 200 eurų, kuriuos atvežė D. R., paėmė kaip M. R. skolą.

Motyvuojamoji dalis

BK 181 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą – perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti – kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimo atveju kaltininko nukentėjusiajam pareikštos pretenzijos neturi jokio pagrindo. Turto prievartavimas laikomas baigtu nuo neteisėto reikalavimo panaudojant psichinę prievartą pareiškimo momento. Realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui reikšmės neturi. Be to, grasinimas turi būti realus ir nukentėjusysis tai turi suvokti. Turto prievartavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą ir nori taip veikti.

S. S. kaltės nepripažino ir nurodė, kad 1000 eurų iš M. R. reikalavo teisėtai. Automobilį Mazda iš M. R. pirko po 2015-01-01 už 1000 eurų, pinigus pardavėjui sumokėjo iš karto, tačiau važiuojant iš pardavėjo automobilis sugedo. S. S. telefonu pranešė M. R., kad pasiimtų sugedusį automobilį ir kad grąžintų 1000 eurų. Kadangi M. R. jam 1000 eurų negrąžino, todėl 2016-10-31 ir pasikvietė M. R. pasikalbėti dėl skolos.

Nors S. S. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

S. S. savo veiksmus bando parodyti kaip teisėtą elgesį, jog iš M. R. reikalavo 1000 eurų už jam parduotą sugedusį automobilį ir M. R. negrasino. Tokie S. S. parodymai vertinami kaip gynybinė versija, taip pat buvo siekiama ne tik nemokėti M. R. likusios skolos už iš jo 2013 metų pabaigoje įsigytą automobilį, tačiau ir pralobti. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais įrodyta, kad automobilį Mazda S. S. iš M. R. pirko ne po 2015-01-01, ne už 1000 eurų ir pats liko M. R. skolingas, todėl jam ir nebuvo perduoti dokumentai. S. S. parodymai, kad jam, įsigijus automobilį, automobilio dokumentai nebuvo reikalingi, ir kiti parodymai dėl tariamos M. R. „skolos“, vertinami kritiškai.

Teismas remiasi nukentėjusiojo M. R. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie yra logiški ir be prieštaravimų tarpusavyje. M. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. S. iš jo automobilį pirko 2013 m. rudenį, jam sumokėjo 200 Lt, likusius 600 Lt skolą pažadėjo sumokėti per savaitę. S. S. M. R. neskambino dėl sugedusio automobilio, negrąžino 600 Lt skolos, o 2016-10-31 pakvietė sakydamas, kad nori atiduoti skolą už automobilį. Nuvykęs pas S. S., M. R. neatgavo skolos, o pats tapo S. S. „skolininku“- S. S. naudojant psichinę prievartą ir grasinant panaudoti fizinę prievartą, buvo priverstas pasirašyti skolos raštelį dėl 800 eurų, o 200 eurų per brolį Darių perdavė S. S. tą pačią dieną.

Nukentėjusysis M. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ( 1 t., b. l. 25-28), nurodė, kad S. S. jam buvo skolingas už automobilį ir 2016-10-31 per jo pusbrolį, žadėdamas atiduoti skolą, paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kai jis nuvažiavo, S. S. jį pakvietė į namo vidų ir pasakė, kad atiduos 100 eurų. Namo viduje dar buvo A. G. ir vaikinas, kurį vėliau atpažino iš nuotraukos ( tai T. L., 1 t., b. l. 97-98, teismo pastaba).

S. S. pasakė, kad išeina atnešti pinigų, ir po 2 minučių S. S. su A. G. ir tuo vaikinu grįžo. S. S. rankose turėjo kirvį, kiti du turėjo medines lazdas. S. S. liepė jam rašyti skolos lapelį, kad S. S. jam atidavė skolą, o dabar pats esąs skolingas S. S.. Jis sėdėjo prie stalo, o asmenys su lazdomis vaikštinėjo po kambarį ir reikalavo parašyti asmens kodą bei grynųjų pinigų. Jam buvo stresas, jautė pavojų sveikatai. Smurtinių veiksmų tie asmenys neatliko, tik S. S. ir E. J. ne vieną kartą sakydami žadėjo pirštus laužyti, o S. S. žadėjo namus padegti. Kambaryje buvo tik vienos durys ir jis negalėjo laisvai pasišalinti, nes S. S. su draugais vaikštinėjo po kambarį. Buvo priverstas parašyti ir pasirašyti skolos lapelyje, kad turi 800 ar 1000 eurų skolą atiduoti iki 2017-01-01. Dalies pinigų reikalavo iš karto, todėl N. B. paskambino jo broliui D., kuris netrukus atvažiavo. D. iš pradžių nesutiko duoti pinigų, bet po kiek laiko sutiko ir su A. G. bei T. L. išvažiavo į Kupiškį paimti pinigų. Kai brolis grįžo, kažkuriam perdavė pinigus, o skolos lapelis liko pas S. S.. Sekančią dieną – 2016-11-01- pas jį atvažiavo A. G., E. J. ir dar du vaikinai, atvykusieji reikalavo dar 200 eurų ir teigė, kad jo skolos raštelis pakliuvo pas panevėžiečius. Tiems asmenims atsakė, jog pinigų neturi, pastarieji jam liepė per 1-2 valandas gauti pinigų, nes priešingu atveju sudegins namą. Tada jo motina iškvietė policijos pareigūnus. Ši istorija prasidėjo nuo 2013 m. pabaigos, kai S. S. iš jo galbūt už 1000 litų nupirko automobilį Mazda. 200 litų S. S. jam atidavė iš karto, o likusius žadėjo atiduoti jo broliui. S. S. tą dieną surašė skolos raštelį, kad jam skolingas, o skolos raštelis namą remontuojant kažkur dingo. Jam automobilio „ Mazda“ likimas nežinomas, kai sutikdavo S. S., pastarasis vis žadėdavo grąžinti skolą. Kai jo pusbroliui 2016-10-31 paskambino S. S. ir pasakė norintis atiduoti skolą, jam įtarimų nekilo, nors buvo nustebęs dėl S. S. noro atiduoti skolą. Po 2016-11-01 buvo skambučiai broliui D., nes siūlė atiduoti skolą, tačiau 200 eurų taip ir neatidavė.

Kai jis sėdėjo pas S. S. kambaryje, asmenys vaikščiojo prie durų, kad jis negalėtų išeiti. S. S. turėjo kirvuką, kiti turėjo lazdas. Jam grasino S. S., A. G., E. J. ir kitas vaikinas, kurio nepažįsta. S. S. vertė, kad pasirašytų skolos raštelį, sakė, kad rankas sulaužys, kad padegs namus. Pasirašydamas skolos raštelį nenorėjo, kad kas nukentėtų. Kai jo brolis išvažiavo pinigų nuimti, S. S. jam ir jo draugams grasino, kad jei kas telefoną išsitrauks, bus blogai.

Teismui nepavyko iškviesti į teismo posėdį liudytojo N. B., nes jis išvykęs į užsienį, todėl buvo pagarsinti jo kaip liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose ( 1 t., b. l. 45-47) teigė, kad jis 2016-10-31 apie 18 val. su M. R. ir E. B. nuvažiavo pas S. S., gyvenantį Butėnų kaime. Jis žinojo, kad S. S. turėjo gražinti M. R. skolą. Kai M. R. su S. S. užėjo į namus, jis su E. B. ir E. J. liko lauke. Po 15 minučių suėjo į kambarį ir kambaryje pamatė S. S., stovintį su kirviu rankoje, kiti trys, tarp jų ir E. J. su A. G., turėjo medines lazdas. Jam, E. B. ir M. R. buvo įsakyta sėdėti. M. R. rašė raštelį, kad S. S. yra skolingas 1000 eurų. S. S. su E. J. pasakė, kad pinigai turi būti atvežti per 1 valandą. Po to pasakė, kad dabar reikia pristatyti 200 eurų, likusi 800 eurų sumą turi būti sumokėta iki 2017-01-01. Netrukus atvažiavo M. brolis D. R., kuris po pokalbio išvažiavo į Kupiškį ir atvežė 200 eurų. Tuos 200 eurų D. R. atidavė S. S., po to visi išvažiavo namo.

Liudytojas G. B., teismo posėdyje pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad tai teisingi parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. buvo nurodęs (1 t., b. l. 78-79), kad 2016 m. rudenį M. paskambino S. ir pasakė, kad grąžins pinigus už pirktą automobilį, nes S. M. buvo skolingas. M. su N. B. ir E. B. išvažiavo pas S. S.. Gal po pusvalandžio D. paskambino M. ir paprašė atvežti pasą. Jis su D. R. suvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas S. S.. Su D. įėjo į kambarį ir padavė pasą M.. S. ir S. pusbrolis reketavo pinigų, jie rankose turėjo beržinius pagalius, po to S. pasiėmė kirvį ir grasino. Pinigų reketavo nuolat, buvo baisu, grasinama buvo tik M., kuris sėdėjo baimėje.

Liudytojo D. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., b. l. 37-39, 40-41) yra nuoseklūs lyginant su parodymais, duotais posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad kai įėjo į kambarį, kuriame buvo brolis M., kambaryje buvo du nepažįstami asmenys su lazdomis, o S. S. stovėjo su kirviu rankoje. Jam buvo parodytas lapas, kad M. R. skolingas S. S. 800 eurų. Kai jis nuėmė 200 eurų, atvežęs 4 kupiūras po 50 eurų atidavė S. S.. Papildomoje apklausoje D. R. nurodė, kad 2011-11-08 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutes, kad „čia S. reikia susitart dl šaibu“, kai į žinutę neatsakė, gavo nauja žinutę – „As atiduodu ka pajamiau ir dar daugjau pakelk tik pasneket kaip vyraį“. Kadangi jau buvo kreiptasi į policiją, manytina, kad S. S., žadėdamas grąžinti pinigus, norėjo užglaistyti konfliktą.

Teismas laiko nustatytu faktu, kad S. S. automobilį Mazda iš M. R. pirko 2013 metais už 800 Lt, iš kurių 200 Lt sumokėjo iš karto, likusius pažadėjo atiduoti per savaitę. Teismas, nustatydamas automobilio pirkimo-pardavimo sandorio detales, remiasi nukentėjusiojo M. R., liudytojų D. R., A. R., S. R., Ž. M. parodymais. Būtent ir liudytojas Ž. M. nurodė, kad vežė S. S. pas M. R. pirkti automobilio 2012 ar 2013 metais. Teismas atmeta S. S. pateiktą automobilio pirkimo versiją kaip melagingą, kuria buvo bandoma pridengti pinigų reikalavimą iš M. R.. Nerealiai ir netikroviškai pateikiama S. S. versija – jis automobilį be sutarties, be techninės apžiūros, be privalomo civilinės atsakomybės draudimo, be registracijos dokumentų iš M. R. pirko po 2015-01-01 už 1000 eurų, ir tas automobilis pavažiavus tik 3,5 km sugedo. S. S. teigia, kad iš karto paskambino M. R. ir liepė pasiimti automobilį bei grąžinti 1000 eurų. Tačiau liudytojai nurodo visai kitokias automobilio pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymo už įgytą automobilį aplinkybes. M. R. nurodo nežinantis automobilio „Mazda“ likimo, jam tą pačią dieną S. S. neskambino ir neprašė pasiimti automobilio bei grąžinti pinigų. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. R. ir liudytojų D. R., A. R., S. R., Ž. M. parodymais. S. S. sukurta automobilio pirkimo versija visiškai dirbtinė ir nelogiška – S. S. nurodė, kad kai pareikalavo M. R. grąžinti 1000 eurų ir pasiimti sugedusį automobilį, M. R. jam atsakė, kad pinigų nebeturi. Tačiau juk per 3,5 km S. S. važiuodamas automobiliu nuo M. R. nutolo nedelsiant, o prieš tai ką tik buvo „sumokėjęs“ 1000 eurų, tačiau M. R. S. S., kaip teigia S. S., atsakė, kad pinigų jau nebeturi. Pagal gyvenimišką situaciją M. R. galėjo atsakyti negalintis atiduoti pinigų dabar, bet kad nebeturi ką tik duotų pinigų, tai S. S. pateikta versija yra nereali ir nelogiška.

Teismas atmeta posėdyje apklaustų liudytojų T. L., A. G. ir E. J. parodymus kaip pagalbą S. S.. E. J. ir A. G. posėdžio metu teigė, kad M. R. niekas negrasino ir jis skolos raštelį ( 1 t., b. l. 131-133, 134-136) surašė gera valia, o T. L. nurodė ne viską prisimenantis dėl girtumo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas T. L. ( 1 t., b. l. 52-53) buvo nurodęs priešingai – 2016-10-31 jis, S. S. ir E. J. atvažiavo pas S. S. motiną. Neprisimena, ar A. G. atvažiavo su jais, ar buvo pas motiną. S. S. kažkam skambinėjo, ir po kurio laiko atvažiavo du ar trys jaunuoliai. Atėjus tiems jaunuoliams S. iš karto ištraukė popieriaus lapą ir pasakė vienam jaunuolių – „rašyk, kad skolingas 1000 eurų“. Tada S. S. išsitraukė kirvį ir kirviu pradėjo grasinti nukentėjusiajam „nukaposiu rankas, kojas“, liepė dėti ant stalo rankas, visokiais žodžiais gąsdino tą nukentėjusįjį. Nematė, kada E. J. į rankas paėmė kirvakotį, o A. G. medinę lazdą, tik pastebėjo, kad rankose jie laiko tas lazdas. Po to girdėjo, kad S. su tuo nukentėjusiuoju kalbėjo, kad nukentėjusysis buvo pardavęs S. automobilį ir S. liko jam skolingas, o dėl ko viskas tapo atvirkščiai, nesuprato. S. vis reikalavo su grasinimais, kad nukentėjusysis tą skolos raštelį pasirašytų. E. J. ir A. G. stovėjo prie lango gale, o S. stovėjo visai šalia nukentėjusiojo su kirviu rankose ir vis kažką jam sakė. Kai M. R. nežinojo savo asmens kodo, S. S. liepė kam nors paskambinti, kad atvežtų asmens dokumentą. Nukentėjusiojo brolis atvežė pasą ir išvažiavo atvežti pinigų. Atvežęs pinigus nukentėjusiojo brolis S. S. padavė 200 eurų ir baigė rašyti skolos raštelį. Po to nukentėjusysis su broliu išvažiavo į namus.

Teismo nuomone, T. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. T. L. buvo apklausinėjamas 2016-11-04, tai reiškia, kad netrukus po įvykio, todėl tos apklausos metu viską galėjo prisiminti geriau. Liudytojas T. L. parodymų patikrinimo vietoje metu ( 1 t., b. l. 55-60) parodė vietą kambaryje, kur sėdėjo nukentėjusysis, kai buvo reikalaujama pasirašyti skolos lapelį; parodė vietą kambaryje, kur stovėjo S. S. laikydamas rankose kirvuką; parodė vietą kambaryje, kur sėdėjo jis pats; parodė vietą kambaryje, kur prie lango stovėjo E. J. ir A. G..

E. J., apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje, nurodė, kad M. R. niekas negrasino, o skolos raštelį M. R. rašė todėl, kad buvo skolingas S. S.. Pastebėtina, kad E. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ( 2 t., b. l. 4), o apklausiamas kaip įtariamasis E. J. buvo nurodęs ( 1 t., b. l. 168-169), kad 2016-10-31 su S. S., A. G. ir T. L. nuvažiavo pas S. S. į namus. S. S. pasikvietė nukentėjusįjį į namus dėl skolos atidavimo, nes kiek žino, S. nukentėjusiajam buvo skolingas 200 eurų už mašiną. Kai atvažiavęs nukentėjusysis užėjo į namus ir pradėjo kalbėti dėl skolos, jis vienu metu išėjo į virtuvę. Kai grįžo, A. G. rankose laikė medinę lazdą, T. L. taip pat laikė lazdą, o S. S. iš kito kambario atsinešė kirvuką. Visi pradėjo aiškintis, kas įvyko, ir jis pamatė, kad nukentėjusysis kažką rašo apie skolą. Pasižiūrėjęs į rašomą raštelį pamatė, kad nukentėjusysis lieka skolingas S. 800 eurų. Jis negirdėjo, kad S., A. ar T. grasintų nukentėjusiajam, mano, kad jie rankose laikė lazdas ir kirvį tik todėl, kad nukentėjusysis išsigąstų ir pasirašytų tą skolos raštelį. Kitą dieną jis su A. ir dar dviem asmenimis buvo nuvažiavęs pas nukentėjusįjį paprašyti likusios pinigų sumos. Tokius parodymus E. J. kaip įtariamasis buvo davęs policijos pareigūnams 2016-11-03, tai yra apklausiamas netrukus po įvykio.

A. G., apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje, nurodė, kad M. R. niekas negrasino, o skolos raštelį M. R. rašė todėl, kad buvo skolingas S. S. už automobilį, kurį po nusipirkimo kaip sugedusį S. S. grąžino M. R.. A. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ( 2 t., b. l. 38-39), o apklausiamas kaip įtariamasis A. G. buvo nurodęs ( 2 t., b. l. 24-25), kad buvo namuose, kai atvažiavo S. S., E. J. ir T. L.. Kažkuris iš atvažiavusiųjų paprašė atnešti medinių baslių, kam jų reikėjo jis nežinojo, iš malkinės atnešė tris ar keturis baslius, kuriuos visi išsidalino. Kažkuriuo metu, gal kai jau buvo atvažiavęs M., S. rankose atsirado kirvukas, iš kur S. pasiėmė kirvuką jis nežino. Kai atvažiavęs M. užėjo į kambarį, S. su juo kalbėjo lygtai apie kažkokius pinigus. Kai užėjo į kambarį E. B. su N. B., jis atsistojo prie durų, kad nei vienas negalėtų išeiti, kodėl taip elgėsi nežino. M. kažką rašė, jis jokių grasinimų ar gąsdinimų negirdėjo. Po kurio laiko atvažiavo M. brolis D., kuris iš Kupiškio atvežė 200 eurų. Jam ant stalo buvo palikti 50 eurų.

Tokius parodymus A. G. kaip įtariamasis buvo davęs policijos pareigūnams 2016-11-04, tai yra apklausiamas netrukus po įvykio.

Išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kitus duomenis, teismas nustato tokias S. S. ir M. R. konflikto faktines aplinkybes - S. S. automobilį Mazda 626 iš M. R. pirko 2013 metų rudenį už 800 Lt, iš kurių 200 Lt sumokėjo iš karto, likusius 600 Lt M. R. pažadėjo atiduoti per savaitę. S. S. automobilį išsivarė, tačiau su M. R. galutinai neatsiskaitė, nors sutiktas M. R. žadėdavo grąžinti skolą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kaip S. S. pasielgė su įsigytuoju automobiliu, teismas atmetė kaip nerealią versiją, jog S. S. sugedusį automobilį apliko apie 3,5 km atstumu nuo M. R. gyvenamosios vietos. Net ir patikėjus tokia versija, informacija apie stovintį sugedusį automobilį kaimo vietovėje būtų pasklidusi nedelsiant. Tačiau nei nukentėjusysis, nei liudytojai tokios informacijos apie paliktą sugedusį automobilį negirdėjo, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

Siekdamas M. R. negrąžinti 600 Lt skolos už automobilį, S. S. sugalvojo planą ne tik kad negrąžinti skolos, bet ir padaryti M. R. savo skolininku. Kai 2016-10-31 S. S. per kitą asmenį paskambino M. R. teigdamas, kad nori atiduoti skolą, pastarasis nepatikėjo, tačiau nutarė nuvažiuoti pas S. S.. Tokiu būdu S. S., kuris veikė su kitų asmenų pagalba, apgaule atsiviliojo M. R. į savo namus. Kai M. R. įėjo į kambarį, paaiškėjo, kad S. S. jam neketina grąžinti skolos. M. R. buvo uždrausta pasišalinti iš kambario, jo atžvilgiu naudojama psichinė prievarta ( grasinimai panaudoti fizinį smurtą) ir buvo verčiamas rašyti skolos raštą, kad jis skolingas S. S. 1000 eurų. Akivaizdu, kad S. S. vienas nebūtų privertęs M. R. parašyti skolos rašto, tačiau kiti asmenys, padėję S. S. įgyvendinti neteisėtą tikslą, šiame procese yra liudytojai, savo parodymais besistengiantys kiek galima sušvelninti konfliktinę situaciją S. S. naudai. Kai M. R. brolis D. atvežė 200 eurų pinigų reikalavusiam S. S., M. R., pabūgęs grasinimų, suvokdamas, kad niekam neskolingas ir siekdamas, kad niekas nenukentėtų, surašė skolos raštelį, kad atidavė S. S. 200 eurų, o dar iki 2017-01-01 lieka skolingas 800 eurų. S. S. neturėjo teisėto pagrindo reikalauti iš M. R. pinigų, tai įrodyta liudytojų parodymais, nes M. R. prarado skolos raštelį, pagal kurį S. S. privalėjo atsiskaityti su M. R. už įsigytąjį automobilį.

S. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1 d., įrodyta nukentėjusiojo M. R., liudytojų D. R., G. B., A. R.. Ž. M., S. R., N. B. parodymais, taip pat kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje. Teismas atmeta kaltinamojo pastebėjimus, kad nukentėjusysis M. R. giminystės ryšiais susijęs praktiškai su visais liudytojais, kurie stengiasi padėti M. R. išvengti skolos kaltinamajam. Tačiau juk S. S. apgaulingai pasikvietė M. R. teigdamas, kad atiduos jam skolą, o atvykus M. R. kreditorius ir skolininkas visų netikėtumui pasikeitė vietomis. Net jei S. S. versija dėl automobilio įsigijimo iš M. R. būtų neišgalvota, S. S. neturėjo teisės grasinimais ir bauginimais versti nukentėjusįjį pasirašyti skolos raštą, o privalėjo kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. S. S. veikė tiesiogine tyčia ir pasielgė neteisėtai – be teisėto pagrindo atvirai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, vertė M. R. perduoti jam 1000 eurų, nukentėjusiajam priklausantį turtą, o tai yra turto prievartavimas.

Dėl bausmės.

Nenustatyta S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. S. S. laikomas neteistu, nes teistumas pagal 2011-11-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį išnykęs.

S. S. baustas administracine tvarka ( 2 t., b. l. 59-61), nurodė esantis neregistruotas darbo biržoje, dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (2 t., b. l. 64), nurodė esantis nevedęs ir neturintis išlaikytinių.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

LR BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

S. S. padarė vieną apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1 d. Paminėto straipsnio 1 d. sankcijoje numatytos dvi bausmės – laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų arba arešto bausmė. Numatytos bausmės griežtos, manytina, kad įstatymų leidėjas turto prievartavimą priskiria pavojingų veikų grupei.

LR BK 41 str. nurodo, kad bausmės paskirtis, be asmens nubaudimo, apribojimo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, prevencinio poveikio, yra ir teisingumo principo įgyvendinimas.

S. S. netikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, net ir atidedant bausmės vykdymą tokia bausmė būtų per griežta. Byloje nesurinkta kitokios itin neigiamai S. S. charakterizuojančios medžiagos. Nukentėjusysis nurodė nesiekiantis griežtos bausmės kaltinamajam, teigė norintis, kad viskas greičiau baigtųsi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam S. S. tikslinga skirti mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į S. S. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016-11-03 iki 2016-11-04 (vieną parą ) išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę S. S. – asmens dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą - palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas Saulius Vanagas