- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- eI-584-821/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teisme priimtas pareiškėjo Kultūros paveldo departamento (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) skundas (b.l. 1-7), kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 49SJN-1723(14.49.105) „Dėl informacijos suteikimo“.
Departamentas pažymi, jog nesutikdamas su NŽT Vilniaus skyriaus 2018-07-27 raštu vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 5 str. 10 d. 25 p. teikia skundą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir skunde nurodo, jog atsakovas galėjo išnuomoti tik tą žemės sklypo dalį, kuri pateko į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją ir kurioje yra kultūros paveldo objektai ir neturėjo pagrindo išnuomoti ne aukciono būdu žemė sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje nebuvo ir nėra jokių pastatų. Pagal NKPAĮ 2 str. 15 d., kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai. Pagal NKPAĮ 8 str. 5 d., kultūros paveldo objekto teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. 2017-07-14 raštu Departamentas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr.260, 2.2 ir 2.15 punktais, ir patvirtintų Nekilnojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4, 3, 8 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, paveldo objektų eksploatavimui pagal jų paskirtį būtinos sklypo dalies ribos sutampa su (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos lūžių taškais 28-29-1(30). Departamento nuomone, pagal minėtas teisės normas nuomininkui galėjo būti išnuomota tik esamų statinių eksploatavimui žemės sklypo dalis, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją, nustatyta Departamento vertinio tarybos 2012-10-15 aktu Nr.KPD-AV-358. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintą Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 87.3 ir 90 p., Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr.369 patvirtintų Buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybos apsaugos bendrųjų nuostatų 5.1 ir 11 punktus, NKPAĮ 11 str. 1 d., (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos planą, kuris nurodytas Departamento Vilniaus skyriaus išduotose planavimo sąlygose (2005-03-24 Nr.22), dvarvietės planinės struktūros apsauga yra viešojo intereso ir Departamento kompetencijos sritis. Nacionalinė žemės tarnybos Vilniaus skyrius naudojimo patikrinimo aktais 2016-07-18 ir 2016-12-15 konstatavo žemės naudojimo pažeidimus, t.y. buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypo yra nenaudojama sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Skunde nurodoma, kad atsakovė nustačiusi, kad dalis žemės sklypo yra nenaudojama sklype esantiems statiniams eksploatuoti turėjo teisę inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą ir kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Mano, kad atsakovė būdama atsakinga už valstybinės žemės tikslinį ir teisėtą naudojimą, privalo kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę nuomotis žemės sklypą. Nuomininkai Departamento Vilniaus skyriui 2016-08-01 pateikė reabilitacijos centro naujos statybos, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nėra jokių statinių ir nepatenka į kultūros vertybių teritoriją, projektinius pasiūlymus, kuriuose numatoma statyti keturis naujos statybos statinius, tačiau teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Nuo valstybinio žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo dalis žemės sklypo nebuvo naudojama, tačiau šiuo neeksploatuojamu turtu buvo disponuojama, faktiškai siekiant disponuoti teise į valstybinės žemės nuomą. Taigi išnyko sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu. Nuomos teisė buvo suteikta nuomininkams, nors jie neatitiko imperatyviosiose teisės normose, įtvirtintų sąlygų.
Atsiliepimas
Atsakovas sprendime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-13 nutarimu Nr.641 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių patvirtinimo“ 8 p., kartu su valstybės nekilnojamuoju turtu išnuomojami tik tie žemės sklypai, kurie suformuoti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 str. nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-04-23 sprendimas Nr.1-447 „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano patvirtinimo“). Atsakovas sprendime nurodo, kad vadovaujantis šia nuostata išnuomojo teritorijų planavimo dokumentu suformuotą visą žemės sklypą ir tik atlikus detaliojo plano korektūrą atsakovas apie tai informuos aukciono organizatorius – valstybės įmonę Turto banką ir spręs klausimą dėl žemė sklypo nuomos sutarties pakeitimo (nutraukimo). Pareiškėjas mano, kad atsakovas, nustatęs pažeidimus, t.y., kad dalis žemės sklypo yra nenaudojama sklype esantiems statiniams eksploatuoti, turi teisę inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą.
Atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr.260, 34 p. atsakovė turi teisę išnuomoti ne visą, bet ir dalį žemės sklypo. Šiuo atveju atsakovė be teisinio pagrindo išnuomojo ne aukciono būdu visą 0,8681 ha dydžio žemės sklypą, nors galėjo išnuomoti tik tokį žemės sklypą, jo dalį, kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti. Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Atsakovo teiginys, kad tik patvirtinus detaliojo plano korektūrą, atsiras teisinis pagrindas pakeisti (nutraukti) žemės sklypo nuomos sutartį, nėra pagrįstas jokiomis teisės normomis.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu bylą pagal pareiškėjo skundą prašė nutraukti 103 str. 1 p. pagrindu. Netenkinus šio prašymo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnyba klausimą dėl valstybinio žemė sklypo nuomos svarstė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos komisijos probleminiams klausimams spręsti posėdyje. Komisijos posėdžio 2016-05-09 protokole įrašyta, kad ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas aukciono būdu, todėl vienašališkai prie terminą nutraukti 2013-08-08 valstybinės žemės nuomos sutartį nėra teisinio pagrindo, nebent sklypas būtų nenaudojamas pagal sutartyje numatytas sąlygas. Komisijos nariai pažymėjo, jog žemė sklypas buvo suformuotas detaliajame plane, patvirtintame, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-04-23 sprendimu Nr.1-447. Šis detalus planas iki šiol nėra nuginčytas, t.y. galiojantis. Žemės sklype esantys pastatai, kartu su žemės sklypu aukciono būdu buvo išnuomoti. Nacionalinė žemės tarnyba 2016-06-07 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir informavo, jog nors ir pritardama, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nepagrįstai buvo sudaryta dėl per didelio žemės sklypo ploto (žemės sklypo plotas yra per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti), negali šio sutarties nutraukti vienašališkai. Taip pat pažymėjo, jog jeigu savivaldybė mano, kad vykdant aukcioną ir sudarant 2013-08-08 valstybinės žemės nuomos sutartį buvo pažeistos turto viešo aukciono pardavimą ir jam priskirto žemės sklypo nuomą tuo metu reglamentavusios teisės aktų nuostatos ir suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, Vilniaus miesto savivaldybė dėl viešo intereso gynimo turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018-01-08 ratu informavo Vilniaus miesto skyrių, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-07-25 įsakymu Nr.30-1733 leido koreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-04-23 sprendimu Nr.1-447 patvirtinto detaliojo plano (reg. Nr.2069) sprendinius, koreguojant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. ribas, naudojimo būdą, (duomenys neskelbtini) buvusio saugomos teritorijos ribas bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka bus patvirtinta Detaliojo plano korektūra, atsiras teisinis pagrindas pakeisti (nutraukti) Žemės sklypo nuomos sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, jog Nacionalinė žemės tarnyba įvertinusi valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą ir žemės sklype esančių pastatų išsidėstymą, sutinka, kad išnuomotas žemės sklypas yra akivaizdžiai per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, į formuojamą žemės sklypą neturėjo patekti pietvakarinėje pusėje esanti šio žemės sklypo dalis, UAB „Turto administravimo grupė“ 2008-12-04 parengtame žemės sklypo plane pažymėta ribos posūkio taškais Nr.1,2,12,6,7-11-1. Tačiau, net ir vertinant tą aplinkybę, kad išnuomotas žemės sklypas yra akivaizdžiai per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti, Nacionalinė žemės tarnyba negali vienašališkai nutraukti 2013-08-08 valstybinės žemės nuomos sutarties, nes tokio ploto ir ribų žemės sklypas buvo priskirtas aukcione parduotam turtui (statiniams). Aukcione parduotam turtui (statiniams) inter alia taikomi ir kiti teisės aktai reglamentuojantys valstybinės žemės disponavimo (nuomos) tvarką.
Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių, patvirtintų Respublikos Vyriausybės 2007-06-13 nutarimu Nr.641 54 p. reglamentuota, kad, kai valstybės nekilnojamam turtui priskirtas žemės sklypas pagal teisės aktų nuostatas negali būti parduodamas, pirkėjas privalo kreiptis į skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. 2013-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi buvo įgyti statiniai, kuriems priskiriamas ginčo žemės sklypas. Sutarties 2.5 p. nurodyta, kad turtas yra valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 0,8681, kuris priskirtas turtui. Valstybinės žemės patikėtinis privalo parduoti (šiuo atveju išnuomoti) valstybinės žemės sklypą aukciono laimėtojui. Nors pareiškėjo skunde prašoma panaikinti tik raštą, tačiau prašant kitokio valstybinės žemės patikėtinio elgesio varianto (nuomos sutarties nutraukimo/nutraukimo dalyje), iš esmės yra nesutinkama su vykdyto aukciono rezultatais. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju nepakanka ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos informacinio pobūdžio raštą, kuriame nurodoma susiklosčiusi faktinė situacija. Pareiškėjas neprašo panaikinti nuomos sutarties, neprašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą nutraukti nuomos sutartį. Vilniaus skyriaus nuomone skundo tenkinimas ir rašto panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Minėtu raštu valstybės institucija, veikdama savo kompetencijos ribose, tiesiog suteikia institucijoms/asmenims informaciją. Pareiškėja skunde nepagrindžia kokias teises ir pareigas minėtas raštas jai sukelia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje skundo dalyku nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, nustatytos teisės bei pareigos. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas turėtų ginčyti patį aukcioną, jo rezultatus bei vėliau sudarytą ginčo statinių pirkimo – pardavimo sutartį ir/arba ginčyti teritorijų planavimo dokumentus, kuriais galimai per didelis žemės sklypas buvo suformuotas. Valstybinė žemės patikėtinė negalėjo rinktis jokio kito elgesio varianto, kaip tik išnuomoti ginčo žemės sklypą, nes kartu su aukcione įsigyjamu turtu yra priskiriamas ir valstybinės žemės sklypas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo dėl pareiškėjo skundo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepime pažymima, kad šiuo metu vyksta teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano sprendinių koregavimo sklype Nr.1 darbai. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-04-23 sprendimu Nr.1-447 patvirtinto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano sprendinių Departamento 2017-07-14 rašte buvo konstatuota, kad „(duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje – vientisame sklype yra Paveldo objektai, dėl kurių nuo 2011 metų Departamento rašytiniais draudimais buvo rekomenduota neperleisti turto tretiesiems asmenims bei parduoti ar išnuomoti ir kitokiu būdu perleisti žemės sklypą prie jų iki nebus atliktas detaliojo plano keitimas ar korektūra. Todėl šiuo metu detaliojo plano korektūra yra koreguojamas žemė sklypo Nr.1 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. ribos, naudojimo būdas, (duomenys neskelbtini) buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribos bei kiti teritorijos naudojimo reglamentai. Parengus detaliojo plano korektūrą Kultūros paveldo departamentas nurodė, jog kultūros paveldo objektų apsaugos zonoje būtų nustatyta konservacinė paskirtis. Įkeliant minėtą detalųjį planą į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą (toliau – ir TPDRIS) pastabėta, jog sistemoje nėra numatyta galimybė pasirinkti konservacinę sklypo paskirtį. Iškilus šiam klausimui buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją, kuri 2019-03-25 raštu informavo, kad planuoja keisti Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikaciją – nurodyti detaliųjų planų duomenų erdvinio objekto „Reglamentinė zona“ grafinio elemento atributą „Teritorijos naudojimo tipas“ kai neprivalomą įvesti ir atvaizduoti. Tokiu būdu TPDRIS sistemoje būtų galimybė įvesti konkrečią pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, konkrečius žemės naudojimo būdus ir atvaizduoti pagal naudojimo būdą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir skundą prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, jog atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes Tarnyba jo tinkamai nemotyvavo. Pažymėjo, jog paveldo objektai griūva, todėl kreipėsi į patikėtinį, kad išspręstų klausimą dėl nuomos. Pastatų savininkas sudaro sąlygas pastatams griūti, sklypas išnuomotas per didelis.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir bylą pagal pareiškėjos skundą prašė nutraukti arba skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas yra keliamas dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2018-07-27rašto, kuriuo atsakant į Departamento prašymą priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo ar pakeitimo, nurodyta, jog klausimą dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (nutraukimo) spręs tik atlikus detaliojo plano korektūrą.
Byloje nustatyta, jog 2007-10-10 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr.1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-31 iki 2010-11-23) patvirtintas Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas, kurio 16.1 papunktyje, kaip priskirtas parduodamam neatitinkančiam valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas nekilnojamajam turtui ir jam priskirtam valstybinės žemės sklypui (atnaujinimo būdas – rekonstravimas), įrašytas pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,8681 ha ploto žemės sklypas.
Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-447. Žemės sklypo dalis patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 884), teritoriją. Minėtoje žemės sklypo dalyje yra 3 (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų pastatai: 1) daržinė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) pirmas klojimas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3) antras klojimas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Minėti pastatai 2013-05-08 turto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims (b.l. 128-142). Minėta 2013-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis sudaryta tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Turto banko, ir trečiųjų asmenų, atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys tapo 2013-04-10 VĮ Turto banko organizuoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): kiaulidės 11Ž1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 150,71 kv. m, sandėlio 12F1ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 246,93 kv. m, kiaulidės 13Ž1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 170,09 kv. m, ir turtui priskirto 0,8681 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (išnuomojamas) aukciono Nr. 13/51, vykdyto pagal LR Vyriausybės 2007-06-13 nutarimu Nr. 641, pakeistu LR Vyriausybės 2011-03-09 nutarimu Nr. 288, patvirtintas Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisykles, laimėtoju. 2013-08-08 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-323 žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 80 metų išnuomotas tretiesiems asmenims.
Departamentas 2015-01-18 raštu kreipėsi į atsakovą siūlydamas nutraukti nuomos sutartį, kadangi kartu buvo išnuomota ir ta žemės sklypo dalis, kuri nepatenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją ir kurioje nėra nei kultūros paveldo objektų, nei kitų statinių. Pažymėdamas, jog paveldo objektų eksploatavimui pagal jų paskirtį būtinos sklypo dalies ribos sutampa su (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos lūžių taškais 28-29-1(30) (b.l. 48-49, 128).
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-12-15 atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-622, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas nenaudojamas, jo apleidimo faktą patvirtina augantys menkaverčiai, iš po sniego paklotės matosi sustabarėję augalai. Žemės sklype esantys statiniai apleisti ir nenaudojami, be langų, užkaltomis durimis. Vieno iš statinių (sandėlio) vietomis įgriuvęs stogas ir iš dalies įgriuvę vartai. Žemės sklypas šiaurinėje dalyje auga savaiminiai medžių sodinukai (pušys, iš po sniego paklotės matosi sustabarėję daugiamečiai augalai. Spec. Žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Servitutais apribotos žemės sklypo dalys neužtvertos, patekimas neapsunkintas. Savavališko valstybinės ar privačios žemės užėmimo fakto nenustatyta (b.l. 186-196).
2017-07-14 raštu NŽT Vilniaus skyriui Departamentas pateikė poziciją, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkams galėjo būti išnuomota tik sklypo dalis patenkanti į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją (b.l. 147-149).
VMSA Miesto plėtros departamentas 2018-01-08 informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-07-25 įsakymu Nr. 30-1733 „Dėl leidimo koreguoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano sprendinius“ leido koreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. I-447„Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (reg. Nr. 2069) sprendinius, koreguojant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje ribas, naudojimo būdą, (duomenys neskelbtini) buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribas bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus (b.l. 122).
Departamentas 2018-06-07 raštu pateikė pakartotinį prašymą priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo ar pakeitimo (b.l.40), į kurį ginčijamu 2018-07-27 raštu (b.l. 11-12) atsakydamas NŽT Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad žemės sklypas jame esantiems statiniams eksploatuoti buvo suformuotas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-04-23 sprendimą Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano patvirtinimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-30 įsakymą Nr.30-190 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) g.3, 5, 11 ir 17A duomenų nustatymo“. Sklype esančius pastatus: pastatą-kiaulidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-kiaulidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybės įmonės Turto bankas organizuotame aukcione įsigijo aukciono laimėtojas, kadangi sklypas pateko į (duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodybos teritoriją, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 str. 4 p. jis negalėjo būti privatizuotas, todėl vadovaujantis Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-13 nutarimu Nr.641, 54 punktu, kai valstybės nekilnojamajam turtui priskirtas žemės sklypas pagal teisės nuostatas negali būti parduodamas, pirkėjas privalo kreiptis į skyrių dėl žemė sklypo nuomos sutarties sudarymo. Taisyklių 8 p. numato, kad kartu su valstybės nekilnojamuoju turtu išnuomojami tik tie žemės sklypai, kurie suformuoti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 str. nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-04-23 sprendimas Nr.1-447 „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano patvirtinimo“). Pažymima, kad NŽT Vilniaus skyrius, aukciono laimėtojui išnuomojo būtent teritorijų planavimo dokumentu suformuotą žemės sklypą. Atsakovas taip pat informavo, kad atsižvelgiant į Departamento 2015-01-28 raštą, VMSA Miesto plėtros departamento 2015-07-31 raštą, skyrius 2017-02-20 raštu kreipėsi į sklypo nuomininką dėl galimybės pakeisti (nutraukti) nuomos sutartį, tačiau nuomininkui nesutikus to padaryti šalių susitarimu, sutartis nebuvo pakeista (nutraukta). Rašte taip pat pažymima, kad VMSA Miesto plėtros departamentas 2018-01-08 raštu informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-07-25 įsakymu Nr. 30-1733 pradėtas rengti detaliojo plano projektas ir šiuo projektu koreguojami Detaliojo plano sprendiniai, numatant koreguoti sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje ribas, naudojimo būdą, (duomenys neskelbtini) buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribas bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Taigi teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinus Detaliojo plano korektūrą, atsiras teisinis pagrindas pakeisti (nutraukti) Žemės sklypo nuomos sutartį. Raštu pareiškėjas taip pat informuojamas, kad atlikus detaliojo plano korektūrą NŽT skyrius apie tai informuos aukciono organizatorių – valstybės įmonę Turto banką ir spręs klausimą dėl žemė sklypo nuomos sutarties pakeitimo (nutraukimo).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas) reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsniai bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Tiek Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., tiek Taisyklių 28.1 punktas numato, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Taip pat nustatyta, jog žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Įvertinus šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą be aukciono, o valstybės pareiga šį žemės sklypą asmeniui išnuomoti atsiranda esant šioms sąlygoms: asmeniui priklausantis pastatas ar pastatai yra valstybinės žemės sklype, o šio pastato ar pastatų eksploatacijai pagal jų paskirtį yra reikalingas valstybinės žemės sklypas. Vadinasi, valstybinės žemės sklype turi būti asmeniui priklausantis funkcionuojantis pastatas ar pastatai, kuriems naudoti pagal paskirtį yra būtinas valstybinės žemės sklypas, kurio dydis nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-447 patvirtintu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas sutinka, jog formuojant žemės sklypą į jį neturėjo patekti pietvakarinėje pusėje esanti šio žemės sklypo dalis, UAB „Turto administravimo grupė“ 2008-12-04 parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėta ribos posūkio taškais Nr. 1, 2, 12, 6, 7-11-1.
Pareiškėja byloje ginčija NŽT Vilniaus skyriaus 2018-07-27 raštą, kuriuo atsakant į pareiškėjo prašymą priimti sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ar pakeitimo, informuojama, jog nuomininkui buvo siūloma pakeisti sutartį, tačiau tai nebuvo padaryta, šiuo metu rengiama detaliojo plano korektūra, kurią patvirtinus atsiras teisinis pagrindas pakeisti (nutraukti) Žemės sklypo nuomos sutartį. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu Departamento atstovas nurodė, jog atsakovo raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, nėra tinkamai motyvuotas ir todėl turi būti panaikintas.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.).
Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento ginčijamą NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštą, sprendžia, kad jis iš esmės atitinka VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimus. Iš pareiškėjo ginčijamo administracinio akto turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis yra grindžiamas, juose pateikti pakankami ir aiškūs sprendimų motyvai, aiškios dėl jų kylančios pasekmės. Rašte išdėstyti faktiniai motyvai, t.y. nurodyta, jog ginčo žemės sklypas suformuotas detaliuoju planu ir VMSA direktoriaus įsakymu, kurie nėra nuginčyti. Taip pat tai, jog nuosavybė į sklype esančius statinius trečiųjų asmenų buvo įgyta aukcione, kartu apibrėžiant parduodamiems statiniams priskirtą žemės sklypą (0,8681 ha ploto). Taip pat NŽT Vilniaus skyrius rašte nurodė ir teisinius motyvus, t.y. tai, jog sklypas pateko į (duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodybos teritoriją, todėl vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 str. 4 p. jis negalėjo būti privatizuotas, todėl vadovaujantis Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-13 nutarimu Nr.641, 54 punktu, buvo sudaryta pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoto žemės sklypo nuomos sutartis, dėl kurios nutraukimo (galiojimo) buvo prašoma priimti sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip jau buvo minėta, NŽT Vilniaus skyrius sutinka, jog detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas yra per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti, ir nurodo, jog dėl šio žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (pakeitimo) kreipsis atlikus detaliojo plano korektūrą. NŽT Vilniaus skyriaus 2018-07-27 rašte taip pat pateikiama informacija, apie VMSA rengiamą rengti detaliojo plano projektą, kuriuo koreguojami detaliojo plano sprendiniai, numatant koreguoti sklypo ribas, naudojimo būdą, (duomenys neskelbtini) buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribas bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Iš skundžiamo akto turinio yra aiškus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti kokie veiksmai dėl žemės sklypo nuomos sutarties yra atlikti ir kokie numatomi atlikti ateityje (atlikus detaliojo plano korektūrą NŽT skyrius apie tai informuos aukciono organizatorių – valstybės įmonę Turto banką ir spręs klausimą dėl žemė sklypo nuomos sutarties pakeitimo (nutraukimo)).
Pažymėtina, jog VMSA atsiliepime patvirtino, jog šiuo metu detaliojo plano korektūra yra koreguojamas žemė sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. ribos, naudojimo būdas, (duomenys neskelbtini) buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribos bei kiti teritorijos naudojimo reglamentai.
Teismas sprendžia, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašte nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti teisės aktai, pateikti konkretūs argumentai dėl NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, planuojamų atlikti veiksmų, aptartos ir įvertintos Departamento paklausime nurodytos aplinkybės, administracinis aktas išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
Dėl Departamento atstovo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, jog į NŽR, kaip valstybinės žemės patikėtinį, Departamentas kreipėsi dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, nes žemės sklype esantys kultūros paveldo objektai griūna, o pastatų savininkas sudaro sąlygas jiems griūti, teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 5 str. 9 d. konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Departamentas. Jis turi apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės tarnybas ir teritorinius padalinius. Būtent Departamentui ir jo teritoriniams padaliniams įstatymas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje suteiktos teisės: teikti šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims (5 str. 10 d. 10 p.); įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas (5 str. 10 d. 24 p.); kreiptis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje (5 str. 10 d. 25 p.). Šių Departamento teisių ir funkcijų niekaip neriboja ir neįtakoja tai, ar nekilnojamojo kultūros paveldo objektais esantys statiniai randasi didesnio ar mažesnio ploto valstybinės žemės sklype.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NŽT Vilniaus skyrius įvertino pareiškėjo pasiūlymą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kokia tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (pakeitimo). Pareiškėjo ginčijamas raštas negali būti panaikinti skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Kultūros paveldo departamento skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.