Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. F. ieškinį atsakovui A. F. dėl santuokos nutraukimo (santuokos įrašo panaikinimo) dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovas A. F. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai (CPK 123 str. 3 d., 121 str. 1 ir 2 d.). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl santuokos apskaitos įrašo Civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo

Ieškovė prašo nutraukti santuoką (panaikinti santuokos sudarymo įrašą) dėl atsakovo A. F. kaltės, nes atsakovas panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Atsakovas savo pozicijos dėl santuokos nutraukimo pagrindo nepateikė. Nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, o (duomenys neskelbtini) įregistravo santuokos sudarymą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad bažnyčioje sudaryta santuoka nutraukiama bažnytiniame tribunole, vadovaujantis bažnyčios kanonų teise. Teismas negali nutraukti bažnyčioje sudarytos santuokos. Teismas gali tik panaikinti santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos skyriuje. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio šalys neveda, jokių ryšių nepalaiko. CK 3.60 str. 3 d. nurodyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra naudojęs prieš ieškovę fizinį smurtą, yra nelojalus šeimai, neprisideda prie šeimos gerovės, todėl esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šiuo atveju ieškovė pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių ieškovė negalėtų susigrąžinti iki santuokos įregistravimo turėtos pavardės, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir po santuokos nutraukimo palieka jai iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę – „K.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „F.“.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito nepriteistinas.

Bylos duomenimis šalys neturi santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Dėl santuokoje įgytos transporto priemonės padalinimo

Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris VIN (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti iš atsakovo 2500 Eur kompensaciją už automobilį. Nurodė, kad automobilio vertė yra 5000 Eur, todėl jai priklauso kompensacija, lygi pusei automobilio vertės.

CK 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) Ieškovė ieškinyje nurodė, kad įsigyto automobilio vertė – 5000 Eur. Kadangi atsakovas savo pozicijos dėl dalintino turto vertės teismui nepateikė, darytina išvada, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonės vertės. Teismas nenustatė jokių faktinių ir/ar teisinių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Įvertinus tai, kad šalys negali naudotis vienu automobiliu, teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo minėtas automobilis asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui A. F., ieškovei iš atsakovo priteisiant ½ šio automobilio vertės, t.y. 2500 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1172 Eur (tame tarpe už ieškovę šioje civilinėje byloje jos atstovės sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos už pažymas iš viešo registro tvarkytojo). Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1172 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 12,49 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovui procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Panaikinti ieškovės K. F. (iki santuokos – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. F., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini)bažnyčioje sudarytos ir (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) CM skyriuje apskaitytos santuokos apskaitos įrašą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. F. kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei K. F. palikti iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę – „K.k“, atsakovui A. F. palikti jo pavardę – „F.“.

Priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgijo transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei K. F., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. F., a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) kompensaciją už atsakovui atitekusią transporto priemonę.

Priteisti iš atsakovo A. F., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 1172 Eur (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt du eurus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. F., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,49 Eur (dvylika eurų, 49 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.