Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei A. R., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarui D. P. dėl mirusio asmens turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašo nustatyti, kad M. R. ir A. R., būdami santuokoje, lygiomis dalimis po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir valdė šį turtą: pinigines lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Šiaulių banke ir pinigines lėšas sukauptas INVL pensija 1975-1981 fondo asmeninėje pensijų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad VMI prie FM, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio nuostatomis, pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po M. R. mirties. Palikėjas mirė 2020-05-08. Palikėjas nuo 2010-11-20 buvo sudaręs santuoką su A. R.. VMI prie FM 2023-03-17 raštu Nr. RVPT-3266 kreipėsi į Vilniaus miesto 10-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po palikėjo mirties. Notaro biuras informavo, kad nėra išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiojo sutuoktinei ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės suformavimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Taigi, VMI prie FM, kaip institucija, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali užbaigti paveldėjimo procedūrų, kadangi notaras negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nenustatytos palikėjo ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai 2023 m. liepos 25 d. viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovė A. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. R. mirė 2020-05-08, būdamas santuokoje su sutuoktine A. R. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaras D. P. 2023-03-21 raštu informavo VMI prie FM, jog biure byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į M. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nėra užvesta. Mirusysis buvo santuokoje su A. R. ir jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis santuokos metu įgyto turto, tačiau A. R. palikimo po sutuoktinio mirties nepriėmė.

Vienam iš sutuoktinių mirus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, notaras gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad A. R. būtų kreipusis į notarą prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo ar galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.

Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2012 m. sausio 6 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11, 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą. Tokiu būdu, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas, remiantis Notariato įstatymo 52 str.), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški. CK 5.62 straipsnyje numatyta, kad nesant įstatyminių ir testamentinių įpėdinių, mirusiojo palikimą priima valstybė, kuriai atstovauja VMI prie FM.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad mirusysis santuokoje įgijo pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke, ir pinigines lėšas sukauptas INVL pensija 1975-1981 fondo asmeninėje pensijų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi mirusiojo M. R. dalis šiame turte nėra nustatyta, todėl siekiant, kad šį turtą priimtų ieškovė, būtina nustatyti mirusiojo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. R.. Nustatytina, jog sutuoktinių M. R. ir A. R. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam M. R. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. R. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis piniginių lėšų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Šiaulių banke, ir ½ dalis piniginių lėšų sukauptų INVL pensija 1975-1981 fondo asmeninėje pensijų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.