Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. M. ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2016-06-30 Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-284/2015 nustatyta, jog atsakovas D. M. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 str. 3 d., padarymą ieškovės A. S. (B.) atžvilgiu, 4 metų laisvės atėmimo bausme. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendis Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu buvo pakeistas, D. M. už nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 3 d. padarymą paskirtą bausmę padidinant iki laisvės atėmimo 7 metams, nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmetant. Baudžiamojoje byloje A. S. (B.) civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi, ir jai jokios turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas nebuvo priteistas.

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 20 000 Eur. Pagrindą neturtinei žalai priteisti ieškovė nurodo, kad atsakovo buvo išprievartauta būdama 14 metų, patyrusi fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus. Apie įvykį sužinojo kaime gyvenantys žmonės, kurie iš jos juokėsi šaipėsi. Toks jos pažeminimas dar labiau prisidėjo prie jos dvasinių išgyvenimų. Dėl susidariusios neigiamos psichologinės atmosferos, po įvykio išvyko į Vilniaus vaikų socializacijos centrą. Vėliau, kadangi laukėsi, pateko į vaiko ir motinos globos namus. Jos materialinė turtinė padėtis yra ganėtinai sudėtinga, gaunanti socialines išmokas, sutuoktinis gauna šiek tiek mažiau nei minimalų atlyginimą, auginanti du nepilnamečius vaikus.

Neturtinė žala yra fizinio asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos, turinčios reikšmės aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų.

Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Tokią poziciją yra išsakiusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-171/2011).

CK 6.250 straipsnis reglamentuoja, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad po išžaginimo ieškovė patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, prarastą saugumo jausmą, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti neturtinę žalą.

Teismas laiko, kad ieškovės prašomas priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas pagal bylos aplinkybes yra neprotingai didelis, todėl mažintinas. Ieškovė nenurodė ypatingų aplinkybių, pagal kurias galima spręsti, kad jai būtų padaryta tokia neturtinė žala. Nusikaltimo metu jai nepadaryti kūno sužalojimai, sveikatos sutrikdymas. Nenurodė, kad po išprievartavimo ji būtų gydžiusis, lankiusis pas psichologus, psichiatrus, jai nustatyti laikini psichikos sutrikimai. Nepateikė jokių įrodymų, kad jos sunki materialinė padėtis yra susijusiu su jos ankstesniu išprievartavimu. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta tiesioginės tyčios forma, kaltinamasis yra nedarbingas, darbo biržoje neregistruotas, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, esančią teismų praktiką panašiose bylose, teismas daro išvadą, kad 10 000 Eur suma atitinka ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį.

Ieškovei teikiama 100 proc. teisinė pagalba, ieškinys pareikštas dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, todėl ji atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str.1 d.4 p.)

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas atsižvelgęs į atsakovo procesinį elgesį, kad atsakovas proceso metu nesinaudojo savo procesinėmis pareigomis ir neveikė už greitą ir ekonomišką procesą, kas reiškia jog atsakovas tinkamai nevykdė savo kaip proceso šalies pareigų, sprendžia, kad iš atsakovo ieškovui visiškai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: valstybei 300 Eur žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 2 ir 4 d. ).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) žyminį mokestį, valstybei, kurį sumokėti: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.