- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- I-247-279/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00085-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A. S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus, atstovui L. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal A. S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. B. skundu (b. l. 2-3), kurį patikslino (b. l. 27-29), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus (toliau – NŽT Utenos žemėtvarkos skyrius), 1175 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė dėl NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodo, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-07-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)jam atkurtos nuosavybės teisės į 4,00 ha žemės (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise kartu su K. B., iš viso atkurta nuosavybės teisė į 8,00 ha žemės sklypą. Minėtą žemės sklypą 2001 m. inžinierius R. B. pažymėjo riboženkliais vietoje bei parengė sklypo ribų nustatymo brėžinį, pagal kurį žemės sklypas 2001-09-14 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Sklypo riboženkliai išliko nejudinti iki šiol. Nuo 2004 m. jis deklaruoja žemės sklypą Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl paramos gavimo, agentūros specialistai, ne kartą atlikę patikrinimus, jokių pažeidimų nenustatė. NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistas R. K. 2010-10-06 Administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog A. S. B. savarankiškai užėmė M. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir tai laikytina savavališku žemės užėmimu. Jis Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas 1000 Lt bauda, kurią antstolė išieškojo iš jo gaunamų pajamų, nors nei apie ATP protokolo surašymą, nei apie teismo nutarimo priėmimą jis nieko nežinojo. Būtent dėl šių neteisėtų NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus pareigūno R.K. veiksmų surašant ATPK protokolą pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas pažymi, kad jam priklausantis žemės sklypas niekada nesiribojo su M. R. priklausančia žeme, į jam priklausančią žemę 2009 metais M. R. neteisėtai įbraižytas žemės sklypas, kai tuo tarpu jo žemės sklypas pažymėtas dar 2001 metais. Dėl šių neteisėtų NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų jis patyrė 1175 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 1000 Lt bauda bei 175 Lt administravimo išlaidos antstolei. Pinigai išskaičiuoti iš jo gaunamų pajamų pagal antstolės patvarkymą. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jis patyrė neturtinę žalą, vertinamą 50000 Lt, kuri pasireiškė sveikatos pablogėjimu, be to, jis jaučia didelį pažeminimą, nes yra vadinamas „žemių užėmėju“. Remdamasis nurodytais argumentais, pareiškėjas prašo patenkinti jo skundą.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus, atstovas L. K. nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad nieko nežinojo apie ATP protokolo surašymą. Priešingai pareiškėjo teiginiams, ATP protokolo surašymo metu A. S. B. dalyvavo, tačiau atsisakė teikti paaiškinimą bei pasirašyti protokole, apie tai yra pažymėta. Neatitinka tikrovės ir pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie M. R. formuojamą žemės sklypą, kadangi M. R. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, jog tiek pareiškėjas, tiek jo brolis K. B. buvo kviečiami dalyvauti žemės sklypo ribų derinime. Atstovas pažymi, kad pareiškėjas nėra nuginčijęs nei vieno administracinio akto – nei sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. R., nei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, nors apie šiuos aktus pareiškėjui buvo žinoma. Todėl minėti administraciniai aktai yra galiojantys ir privalomi. Pagal M. R. pareiškimą, tuometiniame Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje buvo sudaryta komisija, kuri konstatavo faktą, kad pareiškėjas ir jo brolis yra nukrypę nuo jiems pagal abrisą vietovėje paženklinto sklypo ribų, jie natūroje naudojasi didesniu žemės sklypu, užimdami M. R. žemės sklypą. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo surašytas ATP protokolas ir jis nubaustas Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu pagal LR ATPK 45 str. 1 d. už savavališką privačios žemės užėmimą. Nustatant pažeidimą, dalyvavo tiek pareiškėjas, tiek ir jo brolis K. B., tačiau jie atsisakė duoti paaiškinimus, susipažinti su teisėmis ir pareigomis, taip pat atsisakė pasirašyti ATP protokole. Pareiškėjas dėl administracinės bylos nagrinėjimo buvo kviečiamas į Utenos rajono apylinkės teismą, tačiau bylos nagrinėjime jis nedalyvavo, atsisakė imti šaukimą į teismo posėdį, vilkino bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas, teigdamas, kad buvo pažeistos jo teisės į nuosavybę, turėjo galimybę teisme apginti jo neva pažeistas teises, tačiau to nepadarė, o teismas priėmė nutarimą, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl jis yra privalomas. Atstovas pažymi, jog nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės 1175 Lt žalos atlyginimą ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju turtiniai nuostoliai, kuriuos patyrė pareiškėjas, atsirado ne dėl NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus veiksmų, o dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, už kuriuos Utenos rajono apylinkės teismas paskyrė jam administracinę nuobaudą. Todėl pareiškėjo reikalavimai, kaip nepagrįsti, turėtų būti netenkintini.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl pareiškėjo A. S. B. patirtos turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su neteisėtais NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus veiksmais, atlyginimo.
Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismo nuomone, paminėtų sąlygų CK 6.271 str. nustatymas (nereikalavimas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės buvimo ir neveikimas taip, kaip pagal įstatymus atitinkamos valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti) yra taikytinas ir sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą pagal CK 6.250 str., kai neturtinė žala padaroma neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų.
Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus – neteisėtus veiksmus (CK 6.271 str. 3 d.), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-07-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini)nekilnojamąjį turtą – 4 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininku K. B., abiems po 3,80 ha žemės ir 0,20 ha miško, viso 7,60 ha žemės ir 0,40 miško (b. l. 4). Žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui ir jo broliui K. B. 2001-05-30 vietovėje paženklino ir ribas parodė UAB (duomenys neskelbtini) inžinierius R. B.. Su paženklinto žemės sklypo ribomis pareiškėjas ir K. B. sutiko, pasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje (abrise) (b. l. 57). Iš šio brėžinio matyti, kad šiaurinė ir vakarinė žemės sklypo ribos ribojasi su valstybinio fondo žeme. Utenos apskrities viršininko administracijos 2009-04-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės M. R. į buvusio savininko P. G. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,36 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-61), šis sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir įbraižytas kadastro žemėlapyje. Apie M. R. žemės sklypo ženklinimą pareiškėjui ir K. B. pranešta raštu (b. l. 83-84). Pareiškėjas ir K. B. 2009 metais tuomečiam Utenos r. Žemėtvarkos skyriui pareiškė pretenzijas dėl neva neteisėtai suformuoto žemės sklypo M. R. Komisija, sudaryta dėl A. S. B. ir K. B. prašymo „Dėl žemės sklypo“, apžiūrėjusi jiems priklausančio žemės sklypo ribas vietoje, nustatė, kad A. S. ir K. B. sklypo riboženkliai neatitinka 2001-05-30 R. B. parengto ribų nustatymo brėžinio (abriso), t. y. A. S. ir K. B. naudojasi ne tik jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, bet be juridinio pagrindo naudoja M. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir dalį žemės sklypo, suprojektuoto S. D. Todėl B. pasiūlyta atsistatyti riboženklius pagal 2001-05-30 parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)ribų nustatymo brėžinį ir atlikti kadastrinius matavimus (b. l. 54-55). Neišsprendus kilusių netikslumų, pareiškėjui 2010-10-06 surašytas ATP protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 45 str. 1 d. (savavališkas privačios žemės užėmimas), kuriame pareiškėjas duoti paaiškinimą ir pasirašyti atsisakė. Utenos rajono apylinkės teismas 2011-01-11 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2-34-455/2011pareiškėją pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1 d., bei paskyrė 1000 Lt baudą. Pareiškėjas minėto nutarimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui neskundė, dokumentas yra įsiteisėjęs. Nutarimas vykdymui buvo perduotas antstolei A. M., kuri 2011-03-09 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo“ bei išsiuntė šį dokumentą VSDFV Utenos skyriui vykdyti. Antstolė 2011-10-13 grąžino vykdomąjį dokumentą Utenos rajono apylinkės teismui kaip pilnai įvykdytą.
Aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjui ir jo broliui priklausančio naudojamo žemės sklypo ribos neatitinka UAB (duomenys neskelbtini) inžinieriaus R. B. 2001-05-30 parengtame žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje nurodytų ribų, todėl pareiškėjui buvo surašytas ATP protokolas dėl savavališko privačios žemės užėmimo ir už šį pažeidimą jam paskirta administracinė nuobauda. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjui paskirta 1000 Lt bauda, pareiškėjo nebuvo apskųstas, jis yra įsiteisėjęs, laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl teismas jo nekvestionuoja. Būtent šie įrodymai patvirtina, kad pats pareiškėjas, savavališkai užimdamas svetimo sklypo dalį ir ją naudodamas, elgiasi neteisėtai, už šį pažeidimą jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus specialistas R.K. surašytame ATP protokole nurodė tikrovės neatitinkančius faktus ir dėl to jis patyrė žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus neteisėti veiksmai ar neveikimas, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nenustačius NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus neteisėtų veiksmų, nebėra pagrindo vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl teismas dėl jų nebepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
pareiškėjo A. S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.