Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Lazdijų rajono apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-43-743/2016, kurioje D. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 6 dalyje. 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi bylą nagrinėjanti teisėja Asta Vailionienė nusišalino nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos teismui spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Procesinis sprendimas dėl nusišalinimo grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjanti teisėja Asta Vailionienė 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinusi D. V. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2012 m. birželio 16 d., 7.40 val., (duomenys neskelbtini), kelyje Alytus-Seirijai-Lazdijai, vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus – 1,56 promilių girtumo laipsnis ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Teisėja A. Vailionienė, atsižvelgdama į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra išsakiusi savo nuomonę dėl to, kad D. V. nagrinėjamo eismo įvykio metu vairavo automobilį būdamas neblaivus, o baudžiamojoje byloje jam pateiktas kaltinimas dėl eismo įvykio sukėlimo esant neblaiviam, sprendė, jog ši aplinkybė tiek kaltinamajam, tiek jo gynėjui bei visuomenei gali sukelti abejonių dėl teisėjos nešališkumo, todėl ji nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdama į tai, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka 2014 m. liepos 28 d. yra priėmęs nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje dėl šio eismo įvykio buvo kaltinamas E. B., kad šio teismo teisėja Irma Blekaitienė 2013 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendė dėl administracinės nuobaudos paskyrimo D. V. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, teisėja A. Vailionienė nusprendė bylą perduoti Kauno apygardos teismui spręsti bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui klausimą. Teisėjos manymu, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjai R. Šarka ir I. Blekaitienė taip pat yra išsakę savo nuomonę dėl kaltinamojo kaltės bei jo girtumo, todėl proceso dalyviams ir visuomenei gali kilti abejonių dėl teisėjų nešališkumo.

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

Užtikrinant teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 58 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Be konkrečių minėtame straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir tuo atveju, jei egzistuoja aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju tiek teisėjos, paskirtos nagrinėti baudžiamąją bylą, nusišalinimas nuo bylos nagrinėjimo, tiek ir sprendimas perduoti bylą Kauno apygardos teismui spręsti bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui klausimą grindžiamas tuo, kad visi Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjai yra priėmę procesinius sprendimus, kuriuose yra pasisakyta dėl kaltinamojo D. V. girtumo ir kaltės to paties eismo įvykio metu, dėl kurio kaltinimai jam yra pateikti šiuo metu teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė 2013 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. V. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Minėtame nutarime teisėja yra nurodžiusi, kad visi byloje surinkti įrodymai ir teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtina, jog D. V. vairavo būdamas neblaivus (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėja Asta Vailionienė pripažino D. V. kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – baudą – su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išteisino E. B. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Nurodytoje baudžiamojoje byloje E. B. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu dėl to paties eismo įvykio, dėl kurio sukėlimo kaltinimai baudžiamojoje byloje šiuo metu yra pareikšti D. V.. Minėtame nuosprendyje yra pasisakyta ne tik dėl D. V. neblaivumo, bet ir įvertinti jo veiksmai minėto eismo įvykio metu. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad visi Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjai anksčiau nagrinėtose administracinių teisės pažeidimų ar baudžiamojoje byloje jau yra išsakę savo poziciją dėl D. V. neblaivumo ir/ar kaltės dėl eismo įvykio, dėl kurio kaltinimai jam yra pateikti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Sutinkant su teisėjos A. Vailionienės nutartyje išdėstytais motyvais pripažintina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje D. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymu, Lazdijų rajono apylinkės teisme, kai nustatyta aplinkybė, jog visi Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjai yra priėmę procesinius sprendimus, kuriuose pasisakyta dėl D. V. neblaivumo ir/ar kaltės dėl eismo įvykio, dėl kurio kaltinimai jam yra pateikti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, t. y. kad visi šio teismo teisėjai jau yra pareiškę savo nuomonę dėl šioje baudžiamojoje byloje nustatinėtinų aplinkybių, tiek kaltinamajam, tiek ir kitiems proceso dalyviams, o taip pat ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui gali pagrįstai kilti abejonių dėl teisėjo (teismo) nešališkumo, o kartu ir byloje priimto procesinio sprendimo pagrįstumo, todėl, siekiant užtikrinti teisingumo interesus, baudžiamoji byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduotina nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Druskininkų miesto apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra vienas mažiausių apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-43-743/2016, kurioje D. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Druskininkų miesto apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.