Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-03-10 · Civilinė byla Nr. 2S-192-440/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
2S-192-440/2016
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01971-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
A. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-192-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01971-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.8; 3.3.1.14; 3.3.2.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2466-632/2015 pagal ieškovo A. Č. prašymą dėl teismo nutarties įvykdymo išdėstymo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015-04-21 nutartimi priėmė ieškovo A. Č. ieškinio atsakovams S. D., Ž. P., G. P., Z. Č., tretiesiems asmenims Šiaulių rajono I-ojo notarų biuro notarei N. M., Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro notarei S. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsisakymą, civilinę bylą Nr. 2-20-856-15 nutraukė. Teismas, be kita ko, nutarė priteisti iš ieškovo A. Č. 1267,81 Eur bylinėjimosi išlaidų G. P., 150 Eur Ž. P. ir 579,24 Eur S. D..Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas išdėstyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-04-21 nutartimi priteistos 1997,05 Eur skolos mokėjimą dalimis, nustatant, kad A. Č. 40 mėnesių turi mokėti po 50,00 Eur sumą kiekvieną mėnesį. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, ieškovas iš dalies nedarbingas, dėl sunkios turtinės padėties susidarė skolos už komunalines paslaugas, taip pat ieškovas turi išlaikyti sūnų, kuris mokosi universitete, ir šiemet mokslus baigusią dukterį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015-11-16 nutartimi ieškovo A. Č. prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad nors ieškovas pateikė teismui duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėtas išmokas, pragyvenimo išlaidų skaičiuotę, vaistų recepto ir kasos čekio kopijas, išlaidas už komunalines paslaugas, sūnaus studijas, kitų prašymą pagrindžiančių rašytinių įrodymų dėl sunkios finansinės padėties, t. y. apie ieškovo turimas santaupas, apie registruotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia teismui padaryti išvados, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu ieškovas A. Č. prašo teismo atsižvelgti į jo sunkią padėtį, teigdamas, kad iš karto negali sumokėti visos priteistos sumos. Skunde nurodoma, kad butas, kuriame ieškovas gyvena, yra neprivatizuotas, todėl ieškovas neturi teisės jo parduoti. Apeliantas taip pat nurodo pateikęs pažymas apie finansinę padėtį teismui, santaupų neturintis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pagrįstumo ir teisėtumo.LR CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal LR CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1714-178/2015). Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016).Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. Č. prašė išdėstyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-04-21 nutartimi iš jo priteistas sumas (bendrai 1997,05 Eur sumą) 3 metų 4 mėnesių laikotarpiui, prašymą motyvuodamas sunkia turtine padėtimi. Prašymui pagrįsti pateikė duomenis – pažymas apie gaunamą darbo užmokestį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėtas išmokas, pragyvenimo išlaidų skaičiuotę, vaistų recepto ir kasos čekio kopijas, išlaidas už komunalines paslaugas, sūnaus studijas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia teismui padaryti išvados, jog ieškovo finansinė padėtis yra sunki ir remiantis tuo sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto paskirtį, byloje pateiktų duomenų visumą, turi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo priimtam procesiniam sprendimui. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sunki šalies turtinė padėtis, kaip minėta, nėra aplinkybė, kuri per se lemia sprendimo vykdymo išdėstymą, atidėjimą ar pan., nes sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (LR CPK 18 straipsnis) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas gana ilgam laikotarpiui (3 metams 4 mėnesiams), per kurį neaišku kaip keisis ieškovo finansinė padėtis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju atsakovų, teisėtų lūkesčius pažeidimą. Nors pagal nurodytas apelianto aplinkybės bei pateiktus įrodymus apie jo gaunamas pajamas (apie 180 Eur per mėnesį), šeimos sudėtį (turi du pilnamečius vaikus), skolinius įsipareigojimų UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, galima būtų teigti, kad ieškovo turtinė padėtis apriboja galimybę iš jo priteistą sumą sumokėti iš karto, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė teismui jokių duomenys apie ieškovo sąskaitose esančias lėšas, turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, jo sutuoktinės gaunamas pajamas bei jos turimą turtą. Nors atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad butas, kuriame gyvena, nėra privatizuotas bei, kad jokių santaupų neturi, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (LR CPK 178 straipsnis). Be to, paminėtina, kad ieškovas taip pat nepateikė duomenų apie teismo sprendimo vykdymą, t. y. byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovams ieškovas jau būtų sumokėjęs kokią nors priteistos sumos dalį. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas nededa jokių pastangų įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą.Antra, teismų praktikoje, be kita ko, apskritai laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015;). Todėl ir dėl šios priežasties - apeliantui nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas - darytina išvada, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai (LR CPK 284 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atsakovams priteisimą sąlygojo būtent paties ieškovo veiksmai (civilinė byla Nr. 2-20-856-15 nutraukta ieškovui atsiėmus ieškinį). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vien tik ieškovo noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jam prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą atsakovų turtinį interesą, kurio atsiradimą sąlygojo būtent ieškovo veiksmai pareiškiant ir vėliau atsiimant atsakovų atžvilgiu pareikštą ieškinį.Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį dėl sprendimo vykdymo neišdėstymo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos dalyviams.

Teisėja Vilija Valantienė