Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Julijos Gražinos Vaitulionienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Galinai Morozovai, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dannemand“ ir atsakovo K. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dannemand“ ieškinį atsakovui K. S. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo K. S. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dannemand“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pinigų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo K. S. priteisti 5367,10 Lt už padarytą žalą ir 480 Lt žalos dydžio įvertinimo išlaidų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą, nes ją padarė tyčia, esant visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, ir praradus įrankius, perduotus darbuotojui naudotis darbe.

Atsakovas K. S. priešieškiniu prašė iš ieškovės UAB „Dannemand“ priteisti 862,91 Lt darbo užmokesčio ir dienpinigių, 177,56 Lt nesumokėtos priemokos už viršvalandinį darbą, 36,70 Lt delspinigių už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį nuo 2006-07-15 iki 2006-09-20, už uždelstą atsiskaityti laiką priteisti vidutinį darbo užmokestį po 36,98 Lt per dieną. Nurodė, kad ieškovo prašoma atlyginti žala atsirado ne dėl jo kaltės, todėl jis neprivalo jos atlyginti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-11-07 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė atsakovui K. S. iš ieškovės UAB „Dannemand“ 398,46 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 485,05 Lt dienpinigių, 28,8 Lt delspinigių, kitą ieškinio dalį atmetė. Proprocingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė atsakovui iš ieškovo 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo – 26 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal 2006-04-03 su ieškovu sudarytą darbo sutartį dirbo UAB „Dannemand“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovo nesaugaus vairavimo 2006-06-12 „Trans Cargo A/S“ išrašė sąskaitą ieškovei už atsakovo padarytą žalą - treileryje išmėtytas dėžes - 167,70 EUR (579,03 Lt); 2006-07-17 – 2006-07-20 atsakovas sugadino gabentą treilerį KU 7590, dėl ko ieškovė trečiajam asmeniui sumokėjo 153 EUR (528,28 Lt).

Atsakovas teigė, jog buvo perspėjęs ieškovę, kad reikia specialios įrangos kroviniui sutvirtinti. Šioje ieškinio dalyje teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovui buvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos. Todėl konstatavo, kad ieškovės teiginys dėl krovinio ir treilerio sugadinimo dėl atsakovo kaltės yra neįrodytas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 166,20 Lt už prarastą lifto lizdą, 259 EUR (894,28 Lt) už sugadintą lempą, 1750 Lt už prarastą navigacinę sistemą.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, dėl kokių atsakovo veiksmų (tyčinių ar neatsargių) buvo prarastas sunkvežimio lifto lizdas, buvo apmokėtas sudaužytų ieškovės žibintų remontas, ir dėl to ieškovė patyrė žalą. Ieškovė neįrodė, kad jos įsigyta navigacinė įranga buvo perduota naudotis darbe atsakovui, todėl reikalavimas dėl šios įrangos praradimo atlyginimo atsakovui atmestas kaip nepagrįstas.

Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas savavališkai nutraukė komandiruotę, nuvažiavo iš Padborgo į Kylį vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pargabenimęs vilkiką iš Kylio į Padborgą, sunaudojęs kuro šiam maršrutui bei sumokėjęs už kelto bilietą ieškovas patyrė žalą. Teismas nustatė, kad su ieškovės direktoriaus 2006-07-05 įsakymu „Dėl siuntimo į komandiruotę“ atsakovas supažindintas nebuvo ir nežinojo, kiek ji turėjo trukti. Atsakovas 2006-09-04 mobiliojo ryšio telefono trumpąja žinute pranešė ieškovės įgaliotai vadybininkei, jog dėl svarbių šeimyninių priežasčių jam reikia nutraukti komandiruotę. Tai jam buvo leista ir nurodyta palikti sunkvežimį Kylyje, 2006-09-05 ieškovė užsakė ir nupirko atsakovui kelto bilietą. Duomenų apie tai, kokiu maršrutu atsakovas turėjo važiuoti, ieškovė nepateikė. Teismas nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovo savavališko maršruto pakeitimo ir komandiruotės nutraukimo yra nepagrįsti. Atsakovas iš įmonės gautą mobiliojo ryšio telefoną ieškovei grąžino. Ieškovei neįrodžius atsakovo kaltės dėl žalos padarymo, reikalavimai dėl 5487,10 Lt žalos atlyginimo buvo atmesti.

Atsakovo priešieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovui buvo išmokėti dienpinigiai už komandiruotę į ES šalis nuo 2006-07-08 iki 2006-09-03, tačiau astakovas komandiruotėje buvo iki 2006-09-06, o už šį laiką dienpinigiai nesumokėti. 2006-09-20 atsakovas atleistas iš darbo, 2006-10-31 ieškovė atsakovui neišmokėjo 458,05 dienpinigių, 398,46 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio. Nenustačius atsakovo kaltės dėl žalos ieškovei padarymo, nepagrįstai atlikti išskaitymai iš atsakovo darbo užmokesčio žalai atlyginti. Darbdaviui dėl jo kaltės pavėluotai išmokėjus darbo užmokestį iš jo priteistini 0,06 procentų dydžio delspinigiai – 28,8 Lt, skaičiuojant nuo 2006-07-15, kai pagal darbo sutartį atsakovui turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė jai tachografo lapų, dėl to nebuvo galimybės apskaičiuoti viršvalandžių, todėl atsakovo reikalavimas dėl viršvalandinio darbo užmokesčio priteisimo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas nurodė, kad nutraukus darbo sutartį su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nedirba, su juo atsiskaitoma per vieną dieną nuo dienos, kai darbuotojas pareikalauja, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, jog būtų su tokiu pareiškimu kreipęsis į ieškovę, todėl jo reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką teismas netenkino kaip nepagrįsto.

Apeliaciniu skundu atsakovo K. S. atstovė advokatė G. Morozova prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-07 sprendimo dalį dėl atmesto priešieškinio reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą laiką ir priteisti atsakovui iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką bei išspręsti klausimą iš esmės – priteisti atsakovui iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką – po 36,98 Lt per dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apelianto atstovė nesutinka su teismo išvada, jog su K. S., atleistu iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (už pravaikštą), darbdavys neturėjo atsiskaityti jo atleidimo iš darbo dieną, kaip numato DK 141 str., o per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti atsižvelgiant į DK 206 str. 1 d. 2 p. nuostatą. Atstovė teigia, kad DK 206 str. 1 d. 2 p. gali būti taikomas tik tada, kai darbdavys dėl darbuotojo neatvykimo iš tikrųjų neturėjo galimybės su juo atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną. Šiuo atveju ieškovė galėjo pinigus pervesti į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą banke ir atsiskaityti laiku. Teismas neįvertino to fakto, kad K. S. atsiskaitymą į banko sąskaitą ieškovė pervedė tik po to, kai jis dėl ieškovės veiksmų pasiskundė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Dannemand“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-07 sprendimą – priteisti iš atsakovo K. S. 4668,10 Lt padarytos žalos atlyginimo ir 480 Lt išlaidų žalos dydžiui nustatyti UAB „Dannemand“ naudai bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nenurodė, kodėl vienais įrodymais tiki, o kitus atmeta, kritiškai nevertino atsakovo prieštaringų paaiškinimų, o ieškovės pateiktus įrodymus nepagrįstai laikė nepakankamais. Nesutinka su teismo išvada, jo ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl krovinio sugadinimo, nes nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos. Teigia, kad atsakovas krovinio pritvirtinimu turėjo pasirūpinti pats, trūkstant bet kokių priemonių turėjo visas galimybes jas įsigyti, nes tam tikslui jam būdavo įduodami pinigai komandiruotės išlaidoms. Dėl treilerio KU 7590 sugadinimo fakto ginčo tarp šalių nebuvo, o teismas nenurodė, kodėl prireikė įrodymų būtent dėl kokių veiksmų treileris buvo sugadintas. Teismas abstrakčiai iškėlė įrodymų pakankamumo klausimą ir nevertino kaip įrodymo šaltinio paties atsakovo paaiškinimo, kad jis padarė žalą, bei 2006-07-31 įmonės „Blue Water Shiping A/S“ ieškovei pateiktos apmokėti 153 EUR sąskaitos. Dėl lifto lizdo pametimo buvo atsakingas pats atsakovas, nes jis pats važiavo į servisą dėl lifto lizdo įdėjimo, pats priėmė serviso darbuotojų darbą ir už jį sumokėjo, nepareikšdamas jokių pretenzijų. Be to, naudojo jį krovinių krovimui, galėjo pastebėti, jog yra netinkamai sumontuotas, ir turėjo imtis priemonių jį pritvirtinti. Šią detalę jis prarado dėl savo nerūpestingo elgesio. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė nepateikė duomenų apie transporto priemonės lempų sugadinimą – teigia, jog teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir padarė fakto klaidų. Ne dėl transporto priemonės lempų, o dėl antsieninių lempų remonto dirbtuvė „Blue Water Shiping A/S“ 2006-09-05 pateikė 259 EUR sąskaitą ieškovei apmokėti. Nėra pagrindo abejoti šioje sąskaitoje nurodytais duomenimis ir atliktu remontu. Navigacinės sistemos sumontavimą patvirtina jos pirkimo dokumentai, vairuotojų A. S. ir P. K. paaiškinimai, kad perduodant sunkvežimį atsakovui navigacinė sistema buvo, o perimant iš jo – nebebuvo. Teisme atsakovas aiškino, jog navigacinės sistemos sunkvežimyje visai nebuvo, tačiau atsiliepime į ieškinį nurodė kitaip – teigė, kad nebuvo įspėtas dėl jos sumontavimo ir atsakomybės už ją. Šie prieštaravimai patvirtina atsakovo paaiškinimų nepatikimumą. Atsakovas nuolat naudojosi navigacija važiuodamas įvairais maršrutais užsienio keliais. Teismas citavo tik dalį Vairuotojų pareigybinės instrukcijos 1.6 punkto, kuris numato, jog vairuotojas turi teisę kreiptis dėl komandiruotės nutraukimo, bet privalo vėliau pateikti svarbią priežastį patvirtinančius dokumentus. Atsakovas, nutraukęs komandiruotę, ne tik dokumentų nepateikė, bet ir nepaaiškino, kokios buvo tos svarbios priežastys. Teigia, kad teismas neteisingai nurodė, jog atsakovas nebuvo supažindintas su įsakymu dėl komandiruotės. Vykimas į komandiruotę, kamandiruotės lėšų gavimas, nuolatinis bendravimas su darbdavio atstovais ir jų nurodymų vykdymas gabenant krovinius pagal ieškovei pateiktus užsakymus patvirtina, kad atsakovas negalėjo nežinoti, jog jis yra komandiruotėje, tuo labiau kad atsakovas reikalauja dienpinigių. Ieškovė teigia, kad jos veiksmai samdant kitos kompanijos vairuotoją siekiant nugabenti likimo valiai paliktą sunkvežimį į reikiamą vietą patvirtina, jog sunkvežimis buvo paliktas ne darbdavio nurodytoje vietoje, kas reiškia, jog atsakovas važiavo ne pagal maršrutą, be to, jis negabeno jokio krovinio. Dėl šios priežasties turėtų būti atmestas teismo sprendimu tenkintas priešieškinio reikalavimas dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių už 2006-09-04 – 2006-09-06 dienas, kai atsakovas savavališkai nutraukė komandiruotę. Delspinigiai neturėtų būti priteisiami ir dėl to, kad darbo užmokestis buvo deponuotas, nes pilnai atsiskaitoma vairuotojui grįžus iš komandiruotės, o prašymo pervesti darbo užmokestį į banko kortelę atsakovas nebuvo pateikęs. Į Darbo inspekciją atsakovas kreipėsi jį atleidus iš darbo, todėl yra pakankamas pagrindas abejoti atsakovo sąžiningumu.

Atsakovas K. S. atsiliepimu į ieškovės UAB „Dannemand“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl ieškovės UAB „Dannnemand“ ieškinio atmetimo palikti nepakeistą.

Ieškovė UAB „Dannemand“ atsiliepime į atsakovo K. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Kadangi ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį tik dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nepriteisimo, kolegija pasisako tik dėl DK 141 straipsnio 1 dalies ir 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo.`

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Atleidimo iš darbo diena laikoma paskutinė darbuotojo darbo diena, kurią jis dirbo ir už kurią jam priklausė darbo užmokestis. DK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Darbdavys privalo išmokėti priklausančias sumas pagal DK 206 straipsnio taisykles, kuriose yra nustatyta skirtinga atsiskaitymo tvarka, kai darbuotojas paskutinę darbo dieną dirbo įmonėje, ir kai jis nedirbo dėl įvairių priežasčių (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.). Kai darbo sutartis nutraukiama su darbuotoju, kuris atleidimo dieną dirbo, su juo privaloma atsiskaityti ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (DK 206 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o kai nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.), darbuotojui priklausančias su darbu susijusias išmokas darbdavys privalo išmokėti per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti (DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje nustatyta, kad ieškovas iš darbo UAB „Dannemand“ buvo atleistas 2006-09-20 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., t.y. kai vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Byloje taip pat nustatyta, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovas nedirbo. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog atleidimo iš darbo dieną su ieškovu nebuvo visiškai atsiskaityta. Tačiau šalys nurodė skirtingas neatsiskaitymo priežastis - ieškovas nurodo, kad tai nebuvę padaryta dėl darbdavio kaltės, atsakovas - kad darbuotojas pats neatvyko paimti pinigų. Atsakovui nurodant aplinkybę, jog ieškovui buvo siunčiamas pranešimas atvykti dėl galutinio atsiskaitymo, ir pateikiant šio fakto įrodymą (t.1, b.l. 139), o ieškovui nepateikus jokių įrodymų, kada jis kreipėsi į darbdavį, prašydamas su juo atsiskaityti, o tik nurodydamas, kad darbdavys su juo atsiskaitė po VDI ir VMI įsikišimo, nėra galimybės daryti išvadą, kad atsakovė pažeidė DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui nepateikus duomenų, kad jis kreipėsi į darbdavį dėl galutinio atsiskaitymo, nėra pagrindo šios ieškinio dalies, o kartu ir apeliacinio skundo, tenkinti.

Apelianto K. S. argumentas, kad iki sprendimo priėmimo dienos ieškovė jam nesumokėjo 856,51 Lt atmestinas, kadangi ginčytinų sumų neišmokėjimas negali būti vertinamas kaip nepagrįstas uždelsimas atsiskaityti.

Nors apeliantas nurodė, kad atsakovė su juo galėjo atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną, nes pinigus galėjo pervesti į jo atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovui pradedant dirbti pas atsakovę, jis parašė prašymą darbo užmokestį mokėti vieną kartą per mėnesį. Atsakovės pateikti atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai (t.1, b.l. 106-109) patvirtina, kad ieškovo darbo laikotarpiu jam darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, nes atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose yra ieškovo parašai. Duomenų, kad ieškovas būtų prašęs su juo atsiskaityti per banką, t.y. pakeisti darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, byloje nėra. Todėl šis ieškovo argumentas taip pat atmestinas.

Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo ieškovo K. S. apeliacinio skundo motyvais pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 straipsniai).

Ieškovė UAB “Dannemand” apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2007-11-07 sprendimą ir priteisti iš K. S. 4668,10 Lt padarytos žalos atlyginimo, 480 Lt žalos dydžiui nustatyti ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovė neginčija sprendimo dalies dėl atsakovui K. S. priteistų sumų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, kolegija tikrina tik ieškovo apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodama apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, nagrinėjant šeimos, darbo ir ypatingosios teisenos bylas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos jų taikymo praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis).

Šioje byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių darbdavio, atlyginusio jo darbuotojo padarytą trečiajam asmeniui žalą, atgręžtinio reikalavimo teisę į dėl žalos atsiradimo kaltą darbuotoją, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog būdama atsakovo darbdave, geranoriškai atlygino jos darbuotojo, t.y. atsakovo K. S., vykdžiusio darbo funkcijas, padarytą žalą trečiajam asmeniui, sumokėdama „Trans Cargo A/S“ 167,70 EUR (579,03 Lt) (t.1, b.l. 16); „Blue Water Shiping“ – 153 EUR (528,28 Lt) (t.1, b.l. 29-30); „Blue Water Shiping“ – 259 EUR (894,28 Lt) (t.1, b.l. 45-46); „Dannemand Tracking“ 885,77 Lt (t.1, b.l. 50-51); „Westekspress“ - 263 Lt (t.1, b.l. 54).

Pagal civilinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.111 straipsnis). Atgręžtiniam reikalavimui įgyti būtinos šios sąlygos: asmuo atlygino žalą; žala buvo padaryta kito asmens; nėra įstatymo nustatytų apribojimų atgręžtiniam reikalavimui reikšti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atlyginusi jos darbuotojo padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą (CK 6.264, 6.270 straipsniai), turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją, dėl kurio kaltės atsirado žala.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atsakomybė trečiajam asmeniui kilo iš civilinės teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę (CK 6.270 straipsnis), be to, samdančio darbuotojus asmens, atsakančio už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, atsakomybę (CK 6.264 straipsnis). Tuo tarpu atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui ieškovė gali įgyvendinti laikydamasi darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį, darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, ir CK normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Ieškovės sumokėta trečiajam asmeniui žalos atlyginimo suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės ir gali būti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius). Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 straipsnis), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį. Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus (DK 254 straipsnis).

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju būtų pagrindas taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę, nes žalą darbdaviui jis padarė, eidamas darbines pareigas, jeigu ieškovas būtų įrodęs esant visas DK 246 straipsnyje nustatytas materialinės atsakomybės sąlygas, tačiau ieškovas to neįrodė.

Teisėjų kolegija sutinka, kad kai yra regresinė prievolė, turi būti atlyginama žalai padengti sumokėta suma ir priteistinos žalos dydis nustatomas pagal tai, kiek žalos atlyginimo yra sumokėjęs asmuo ir kiek tokio dydžio priteisimo neriboja įstatymas. DK 257 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kokį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, tiek DK 257 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos nereiškia, jog regreso tvarka reikalaujama žalos atlyginimo suma negali būti ginčijama ar peržiūrima tais atvejais, kai atlygintinos žalos dydį regredentas ir nukentėjęs trečiasis asmuo nustatė tarpusavio susitarimu, nes dalis žalos gali būti atsiradusi ne dėl to asmens, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, o dėl kitų asmenų, be to, dėl žalos atsiradimo gali būti visa ar dalinė paties regredento kaltė. Taigi tokiu atveju asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomą atlyginti iš jo žalos dydį, be to, jis turi teisę įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo mažinamas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis; DK 257 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ir tretieji asmenys „Trans Cargo A/S“, „Blue Water Shiping“, „Dannemand Tracking“, „Westekspress“ padarytos žalos dydį nustatė tarpusavio susitarimu, išrašydami apmokėti sąskaitas, ir ieškovei šias sąskaitas apmokant. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo pagrindą reikšti atsikirtimus, kvestionuodamas ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo regreso tvarka būtent tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji geranoriškai sumokėjo trečiajam asmeniui pagal jų tarpusavio susitarimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas nepagrindė, į kokį reikalaujamos žalos dydžio atlyginimą darbdavys įgijo regreso teisę (DK 257 straipsnio 4 dalis).

Dėl „Trans cargo A/S“ sumokėtos 167,70 EUR sumos.

Byloje esanti „Trans cargo A/S“ sąskaita - faktūra Nr. 452579 (t.1, b.l. 16), kurios pagrindu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 167,70 EUR (579,03 Lt), nepatvirtina, kad ji išrašyta už žalą, kurią atsakovas, eidamas darbines pareigas, padarė trečiajam asmeniui, kadangi šioje sąskaitoje nurodyta, kad tai yra išlaidos pagal kvitus ir ekspedijavimo mokesčiai. Kiti dokumentai, ieškovo pateikti prie šios sąskaitos, yra surašyti 2006 m. gegužės 18 ir 19, 31 d. ir 2006 m. birželio 6 d. (t.1, b.l. 17-27), todėl jie nesietini su 2006 m. gegužės 24 dienos įvykiu, todėl, nors ir nėra ginčo dėl 2006-05-24 įvykio, pateikti dokumentai neįrodo, jog šią sumą ieškovas sumokėjo už atsakovo padarytą žalą trečiajam asmeniui.

Dėl „Blue Water Shiping“ 153 EUR ir 259 EUR sumos.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje esantis „Blue Water Shiping“ važtaraštis Nr. 1008800 (t.1, b.l. 29-30) 153 EUR (528,28 Lt) sumai ir važtaraštis Nr. 1767248 (t.1, b.l. 44-45) 259 EUR (894,28 Lt) sumai neįrodo, kad tokio dydžio žalą padarė atsakovas, nes ieškovė nenurodė, kokiais veiksmais padaryta žala. Ieškovas nepateikė įrodymų (apžiūros, defektavimo aktų ir pan.) kokie buvo padaryti treilerio ar lempos sužalojimai ir kad dėl šių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė nurodyto dydžio nuostolius.

Dėl „Dannemand Tracking“ 885,77 Lt ir „Westekspress“ 263 Lt sumos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas K. S. įmonės vadovo įsakymu nuo 2006-07-08 iki 2006-09-11 (t.1, b.l.132) buvo išsiųstas į komandiruotę ES šalyse. Vairuotojų pareiginės instrukcijos 1.6 punktas (t.1, b.l. 58) nustato, jog vairuotojas turi teisę komandiruotės metu kreiptis į darbdavį dėl komandiruotės nutraukimo dėl šeimyninių priežasčių. Kadangi darbdavio įgaliotas asmuo leido atsakovui nutraukti komandiruotę ir nupirko bilietą sugrįžti, darbuotojas buvo atleistas iš darbo tik 2006-09-20, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepriteisė prašomų sumų iš atsakovo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Vairuotojų pareiginės instrukcijos 6.13 punktas (t.1, b.l. 61) leidžia bilieto kainą išskaičiuoti iš darbuotojo atlyginimo tik tuo atveju, kai darbuotojas, kuris yra komandiruotėje užsienyje yra atleidžiamas iš darbo už darbo pažeidimą arba jis savo noru nori išeiti iš darbo (iki komandiruotės pabaigos). Ieškovės argumentas, kad atsakovas nepateikė dokumento, pagrindžiančio jo pirmalaikį atšaukimą iš komandiruotės, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl lifto lizdo ir navigacinės sitemos praradimo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad eškovas neįrodė, jog navigacinė sistema buvo perduota ieškovui, ir kad lifto lizdą atsakovas prarado dėl savo kaltės. Nors byloje nustatyta, kad abu šiuos įrenginius ieškovė buvo įsigijusi (t. 1, b.l. 64, 38), tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ši navigacinė sistema buvo perduota atsakovui. Vairuotojų pareiginė instrukcija (6.10 punktas) reikalauja, kad vairuotojui paimant automobilį naudoti, jis privalo patikrinti automobilio aprašymo lapą, ar viskas atitinka ir teisingai surašyta. Jeigu yra neatitikimų, vairuotojas apie tai surašo automobilio aprašymo lape, informuoja apie tai darbdavį ir automobilio aprašymo kopiją pateikia darbdaviui faksu. Vairuotojas P. K., kuris 2006-09-03 perėmė iš K. S. automašiną, apie tai, kad trūksta lifto lizdo informavo darbdavį tik 2006-10-03 (t.1, b.l. 41), o apie tai, kad trūksta navigacinės sistemos - 2006-09-26 (t.1, b.l. 66). esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir šios ieškinio dalies.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, išsamiai jas motyvavo. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 - 331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dannemand“ ir atsakovo K. S. apeliacinius skundus atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.