- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- eI-4311-872/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02464-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Beata Martišienė
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai
- Advokatai
- Asta Augutytė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatams Astai Augutytei-Rapkevičienei ir Donatui Jasaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios dizaino ir leidybos akcinės bendrovės „Kopa“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – Agentūra) 2019-06-06 sprendimą Nr. IT01 „Dėl pažeidimo“ (toliau – Sprendimas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, jog Pareiškėja 2015-12-10, kaip projekto vykdytoja, ir Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto „Uždarosios dizaino ir leidybos akcinės bendrovės „Kopa“ plėtra“ sutartį Nr. S-03.3.1-LVPA-K-803-01-0058 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu šalys susitarė dėl projekto „Uždarosios dizaino ir leidybos akcinės bendrovės „Kopa“ plėtra“ (toliau – Projektas) finansavimo, finansavimo tvarkos ir sąlygų.
Dar prieš sutarties sudarymą buvo parengtas uždarosios dizaino ir leidybos akcinės bendrovės „Kopa“ (toliau – Bendrovė) gamybinės paskirties pastato (spaustuvės su biuro patalpomis) (toliau – Pastatas) statybos techninis projektas. Vadovaujantis parengtu techniniu projektu buvo paskelbtas rangovo, kuris turėjo parengti darbo projektą ir atlikti statybos darbus, konkursas. Konkurso metu buvo pasirinkta AB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – rangovė), su kuria Pareiškėja 2017-04-07 sudarė pirkimo sutartį dėl atitinkamų darbų atlikimo, kurie apima pastato ir susijusių statinių darbo projekto rengimo ir statybos darbus (toliau – Pirkimo sutartis). Pirkimo sutartis įvykdyta, o 2018-08-29 išduotas statybos užbaigimo aktas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, jog įgyvendinant projektą bei Pirkimo sutartį dėl objektyvių priežasčių, kurių nebuvo galima numatyti iki Pirkimo sutarties sudarymo, iškilo poreikis tam tikrų darbų atsisakyti, kai kuriuos darbus pakeisti, o taip pat atlikti papildomus Pirkimo sutartyje nenumatytus darbus. Pakeitimų suvestinėje atsispindi tiek atsisakytų darbų, tiek keistų darbų, tiek papildomų darbų sąrašas. Ginčo dėl pačių pakeitimų turinio ar apimties tarp šalių niekuomet nebuvo. Taip pat pažymėjo, jog išlaidų už darbus, kurių buvo atsisakyta, taip pat išlaidų keičiamų darbų pabrangimui padengti bei išlaidų papildomiems darbams Bendrovė nedeklaravo ir prašymo juos finansuoti neteikė.
2018-10-15 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – VK) raštu Nr. S-(80-4981)-805 pateikė Agentūrai tarpinius audito rezultatus, tarp kurių buvo ir pastebėjimas EX.52, kuriame nurodyta, jog Pareiškėja nesilaikė esminių Pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarkos (Pirkimų sutarties 13.1 p. ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT) 460.8 p.).
Agentūra, vadovaudamasi VK pastebėjimu ir PAFT 302 p., pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl Projekto. Įtariamo pažeidimo tyrimo metu Bendrovė ne kartą teikė savo paaiškinimus, kuriais argumentavo, jog joks pažeidimas nebuvo atliktas, o pastebėjimas laikytinas nepagrįstu. 2019-06-06 Agentūra baigė pažeidimo tyrimą ir priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog Bendrovė pažeidė PAFT 457 ir 460.8 p. bei nustatė, kad netinkamomis finansuoti pripažįstamos 1 075 000 Eur dydžio išlaidos (25 proc. nuo Projekto metu mokėjimo prašymuose deklaruotų ir apmokėtų išlaidų – 4 300 000 Eur), iš kurių Bendrovė privalo grąžinti 332 964,60 Eur.
Pareiškėja savo skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) Bendrovė neteikė mokėjimo prašymo dėl darbų, kurių projekto vykdymo metu atsisakė, o keičiamų darbų pabrangimą bei papildomus darbus apmokėjo savo lėšomis – PAFT netaikomos; 2) papildomų darbų įsigijimas atitinka PAFT; 3) Bendrovė Pirkimo sutartį pakeitė teisėtai ir pagrįstai – pakeitimai atlikti laikantis Pirkimo sutarties, pakeitimai nebuvo esminiai, pakeitimų vertė neviršija 15 proc. projekto vertės; 4) Agentūros atlikta finansinė kompensuojamų išlaidų korekcija yra nepagrįsta.
Įvertinus tai, kad 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa „Regio Invest LT+“ (prioritetas Nr. 3) tik iš dalies prisideda prie Projekto esminio tikslo, taip pat atsižvelgus į Pirkimo sutarties vykdymo eigą ir jos vykdymo metu paaiškėjusias aplinkybes, Bendrovė tam tikrų darbų atsisakė, tam tikrus darbus keitė, o taip pat nusprendė įsigyti papildomus darbus iš rangovo, kurie buvo būtini Pirkimo sutarties bei apskritai Projekto sėkmingam įgyvendinimui. Pareiškėja pažymėjo, jog absoliučiai visus papildomus darbus, kurie nepateko į Pirkimo sutartimi sutartų darbų apimtį, įsigijo savo turimomis (privačiomis lėšomis). Taip pat savo lėšomis kompensavo keičiamų darbų pabrangimą. Galiausiai, Bendrovė neteikė mokėjimo prašymo dėl darbų, kurių atsisakė, dėl ko išmokėta Bendrovei išlaidų finansavimo suma buvo net mažesnė nei numatyta sudarytoje Sutartyje, nors dėl to visiškai nebuvo pabloginta pastato kokybė. Šias aplinkybes patvirtina teismo eksperto D. K. vertinimo aktas, kuriame konstatuota, jog keičiant darbus darbų kaina padidėjo 178 675,62 Eur lyginant su Pirkimo sutarties kaina, ir šis padidėjimas buvo finansuotas Bendrovės lėšomis; atsisakyta darbų už 23 818 Eur, kuriais sumažėjo Pirkimo sutarties kaina; Rangovas atliko papildomų darbų už 212 635,88 Eur, šią sumą finansavo Bendrovė savo lėšomis. Be to, pažeidimo tyrimo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl šių nurodytų aplinkybių.
Pažymėjo, jog papildomų darbų, kurių išlaidos nėra priskiriamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms, įsigijimui nuosavomis lėšomis, inter alia, nėra taikomas PAFT 40 skirsnis, kuris nustato projekto vykdytojos, kuris nėra perkančioji organizacija, pirkimų vykdymo reikalavimus.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2018-10-15 raštu Nr. S-(80-4981)-805 pateikė tarpinius audito rezultatus, tarp kurių buvo pastebėjimas EX.52 (toliau - EX.52).
EX.52 nurodyta, kad Pareiškėja nesilaikė esminių 2017-04-07 pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarkos 13.1 punkto reikalavimų ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Projektų taisyklės), 460.8 papunkčio reikalavimų), t. y.: 1) Projektų taisyklių 457 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojai, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, pirkimus vykdo vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo numatytais principais, tarp jų – nediskriminavimo, vienodo požiūrio, skaidrumo principais, taip pat Projektų taisyklių reikalavimais; 2) Projektų taisyklių 460.8 papunktyje nustatyta, kad NPO, vykdydama sutartį, negali keisti esminių pirkimo sutarties sąlygų, jeigu dėl pakeitimų atsiranda 460.8.1 – 460.8.4 papunkčiuose numatytos aplinkybės; 3) Pirkimo sutarties 13.1 punkte nustatyta, kad atlikti pakeitimus, būtinus sutarties tinkamam vykdymui, galima tik dėl sutartyje nurodytų aplinkybių; 4) VK audito metu nustatė atvejį, kai pirkimo sutarties įgyvendinimo metu, NPO pakeitė esmines pirkimo sutarties sąlygas, nesant pirkimo sutarties 13.1 punkte nustatytų aplinkybių ir dėl to atsirado PAFT 460.8.1 – 460.8.4 papunktyje numatytos aplinkybės.
VK nurodė LVPA registruoti įtariamą pažeidimą (pirkimas vykdytas nesilaikant esminių pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, klaida projekte yra 1 222 500 Eur) bei priimti sprendimą, numatytą projektų taisyklių 314 punkte.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, nurodydama, jog pareiškėja mokėjimo prašymuose papildomų darbų ir pakeitimų atsiradusių papildomų išlaidų nedeklaravo, tačiau LVPA nustatė, jei techninio projekto keitimai būtų atlikti dar iki pirkimo sutarties sudarymo, pirkime būtų galėję dalyvauti ir kiti tiekėjai bei laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas tiekėjas. Be to, jei keitimai būtų buvę įtraukti į techninį projektą, konkurso dalyviai būtų galėję pasiūlyti kitą kainą.
Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu buvo atlikti darbų keitimai (pavyzdžiui, lifto apdailos keitimas, vartų keitimai, durų pasikeitimai ir kt. keitimai), kuriais buvo siekiama aukštesnės objekto ir projekto kokybės, geresnių eksploatacinių savybių. LVPA įvertino, kad šiuos keitimus, pareiškėja, elgdamasi protingai ir atsakingai galėjo numatyti iš anksto, todėl nustatė, kad techninė specifikacija (pirkimo objektas) buvo pakeista ne dėl objektyvių, bet dėl iš anksto galimų numatyti ir nuo šalių nepriklausančių aplinkybių. Pirkimo sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkte yra nurodyta, kad darbų pakeitimai galimi tik dėl nenumatytų aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti iki pirkimo sutarties pasirašymo. LVPA nustatė, kad dėl atlikto darbų keitimo Pareiškėja nepateikė svarių argumentų, kodėl ji pirkimo sutarties įgyvendinimo metu persigalvojo dėl darbams taikomų kokybės reikalavimų, todėl LVPA priėmė sprendimą, kad atlikti keitimai nėra pagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog ji pirkimo sutartį pakeitusi pagrįstai ir teisėtai, nes pakeitimai buvo atlikti laikantis pirkimo sutarties, jie nebuvo esminiai ir jų vertė neviršijo 15 proc. projekto vertės. LVPA atliko ekspertinį vertinimą, kuris patvirtino, jog pirkimo sutarties pakeičiamų darbų vertė yra 556 772,11 Eur be PVM arba 11 proc. pirkimo sutarties vertės. Be to, vertino, jog pirkimo sutarties pakeitimų vertę sudaro ne tik projekto pirkimo sutarties darbų vertė, bet ir pakeičiamų darbų pabrangimas bei papildomų ir atsisakomų darbų vertė bei bendrai ši vertė viršija 15 proc. pirkimo sutarties vertės. Atsakovė atliktus keitimus vertina kaip esminius, nes jų poreikį sąlygojo aukštesnės objekto ir projekto kokybės bei geresnių objekto eksploatacinių sąlygų siekimas.
Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2019-06-06 priimto sprendimo Nr. IT01 „Dėl pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Pareiškėja 2015-12-10, kaip projekto vykdytoja, ir Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė dėl projekto „Uždarosios dizaino ir leidybos akcinės bendrovės „Kopa“ plėtra“ finansavimo, finansavimo tvarkos ir sąlygų. Dar prieš sutarties sudarymą buvo parengtas Bendrovės gamybinės paskirties pastato – spaustuvės su biuro patalpomis, (duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas. Vadovaujantis parengtu techniniu projektu buvo paskelbtas rangovo, kuris turėjo parengti darbo projektą ir atlikti statybos darbus, konkursas. Konkurso metu buvo pasirinktas Rangovas, su kuriuo Pareiškėja 2017-04-07 sudarė pirkimo sutartį dėl atitinkamų darbų atlikimo, kurie apima pastato -spaustuvės su biuro patalpomis, (duomenys neskelbtini), ir visų susijusių statinių statybos darbus. Sutarties suma yra 4 890 000 Eur plius 1 026 900 Eur PVM, viso 5 916 900 Eur (Sutarties 5 p.). Pirkimo sutartis yra įvykdyta ir 2018-08-29 išduotas statybos užbaigimo aktas.
Pirkimo sutarties konkrečiųjų sąlygų 12.3 p. numatyta, „jeigu įgyvendinant šią sutartį Šalių susitarimu bus vykdomi užsakovo užsakyti papildomi darbai, papildomų darbų įkainiai bus nustatyti pagal lokalinėse sąmatose, kurios buvo teiktos su pasiūlymu, nurodytus įkainius, o sąmatose nesant tokio / tokių įkainių, papildomiems darbams bus taikomi vidutiniai rinkos įkainiai <...>. Užsakovui patvirtinus papildomų darbų sąmatas, šalys rengia susitarimą dėl Sutarties kainos didinimo <...>“.
Pirkimo sutarties 13.1 p. numatyta, jog „Sutarties vykdymo metu gali būti daromi Pakeitimai, būtini Sutarties tinkamam įvykdymui, ir kurie apimtų darbų apimties, kokybės ar kitų bet kurio atskiro darbo savybių, darbų dalies lygių, pozicijų ir (arba) matmenų pakitimus, bet kurį papildomą darbą, įrangą, medžiagas: a) jei dėl nenumatytų aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti iki Sutarties pasirašymo racionaliai naudojant darbų vykdymui skirtas lėšas, būtina / tikslinga atsisakyti atskiro darbo, ar būtina / tikslinga mažinti darbų apimtis, rangovas pateikia nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą, kurios pagrindu yra koreguojama Sutarties kaina <...>; b) jei dėl nenumatytų, nuo Šalių nepriklausančių aplinkybių, racionaliai naudojant darbų vykdymui skirtas lėšas, Sutartyje numatytą atskirą darbą (ar jo dalį) būtina keisti kitu darbu, rangovas pateikia nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą <...>; c) jei dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių rangovas negali naudoti pasiūlyme nurodytų medžiagų / įrangos (jei rinkoje nebegaminamos / nebetiekiamos reikalingos medžiagos / įranga ar pan.), ar dėl kitų nenumatytų, nuo šalių nepriklausančių aplinkybių, racionaliai naudojant darbų vykdymui skirtas lėšas, būtina keisti Sutartyje numatytas medžiagas ar įrangą, rangovas pateikia nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą bei siūlymą dėl keistinų medžiagų / įrangos ir, užsakovui įvertinus rangovo siūlymą dėl papildomų darbų pagal 12.3 p. koreguojama sutarties kaina (jei reikia)“. Aplinkybės, sąlygojančios būtinybę atlikti minėtus pakeitimus, pagrindžiamos raštu.
Valstybės kontrolė 2018-10-15 raštu Nr. S-(80-4981)-805 pateikė tarpinius audito rezultatus, tarp kurių buvo pastebėjimas EX.52, kuriame nurodyta, jog Pareiškėja nesilaikė esminių 2017-04-07 pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarkos 13.1 punkto reikalavimų ir Projektų taisyklių 460.8 papunkčio reikalavimų, tai yra: 1) Projektų taisyklių 457 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojai, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, pirkimus vykdo vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo numatytais principais, tarp jų – nediskriminavimo, vienodo požiūrio, skaidrumo principais, taip pat Projektų taisyklių reikalavimais; 2) Projektų taisyklių 460.8 papunktyje nustatyta, kad NPO, vykdydama sutartį, negali keisti esminių pirkimo sutarties sąlygų, jeigu dėl pakeitimų atsiranda 460.8.1 – 460.8.4 papunkčiuose numatytos aplinkybės; 3) Pirkimo sutarties 13.1 punkte nustatyta, kad atlikti pakeitimus, būtinus sutarties tinkamam vykdymui, galima tik dėl sutartyje nurodytų aplinkybių; 4) VK audito metu nustatė atvejį, kai pirkimo sutarties įgyvendinimo metu, NPO pakeitė esmines pirkimo sutarties sąlygas, nesant pirkimo sutarties 13.1 punkte nustatytų aplinkybių ir dėl to atsirado PAFT 460.8.1 – 460.8.4 papunktyje numatytos aplinkybės.
Rašte taip pat nurodyta, jog remiantis Europos Komisijos 2013-12-19 sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės) bei jų 22 punktu, dėl esminių pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarkos nesilaikymo taikytina 25 proc. pirkimo sutarties vertės (4.890.000,00 Eur (be PVM) finansinė korekcija, dėl kurios preliminari klaida projekte yra 1.222.500,00 Eur). Valstybės kontrolė nurodė LVPA registruoti įtariamą pažeidimą (pirkimas vykdytas nesilaikant esminių pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, klaida projekte yra 1 222 500 Eur) bei priimti sprendimą, numatytą projektų taisyklių 314 punkte.
Agentūra, vadovaudamasi VK Pastebėjimu ir PAFT 302 p., pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl projekto. Pareiškėja 2018-11-19 teikė paaiškinimus Agentūrai su eksperto D. K. ekspertinio vertinimo aktu, 2018-12-17 teikė FIDIC inžinieriaus UAB „Icorpus“ raštą bei pakeitimų suvestinę, 2018-12-21 teismo ekspertės G. L. ekspertizės aktą bei 2019-04-01 Bendrovės paaiškinimus.
Atsakovė 2019-06-06 priėmė ginčijamą Sprendimą, kurio Išvadoje nurodyta, jog LVPA atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimo sutartį pakeitė esmines Pirkimo sutarties sąlygas (Projekto vykdytojas pateiktoje Papildomų darbų ir pakeitimų suvestinėje nepateikė svarių argumentų, kurie leistų manyti, kad techninio projekto keitimai buvo būtini ir kilo dėl nenumatytų aplinkybių, t. y. kurių elgiantis protingai ir rūpestingai nebuvo įmanoma numatyti iki Pirkimo sutarties pasirašymo) bei taip pažeidė PAFT 457 ir 460.8 p. Vadovaujantis PAFT 311 p. ir 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 p., nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. Įvertino, kad įtariami pažeidimai turi Gairių lentelės „Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 1 ir 22 eilutėse įvardytų pažeidimų. PAFT 7 priedo 11 p. nustatyta: „Kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų“.
Atsižvelgiant į tai, ginčijamame sprendime Agentūra nurodė, jog taikytina 25 proc. finansinė korekcija nuo Projekto pirkimo sutarties vertės (Sprendimo 28, 29 p.). Be to, nurodė, jog Projekto pirkimo sutarties vertė (t. y. mokėjimo prašymuose deklaruotos ir apmokėtos išlaidos, įvertinus grąžintinas lėšas Nr. G01 ir Nr. G02) – 4.300 000,00 Eur, iš jų pripažįstamos netinkamomis finansuoti išlaidomis – 1.075.000,00 Eur (1.075.000,00 Eur ₌ 4.300.000,00 Eur x 25 proc.).
Vadovaujantis 2013-12-17 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL2013, l 347, p. 320), Europos Komisija atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą programai arba jo dalį ir susigrąžindama lėšas iš valstybės narės, kad Sąjungos lėšomis nebūtų finansuojamos išlaidos, kuriomis pažeidžiama taikytina teisė (85 straipsnis), Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas (122 straipsnio 2 dalis). Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms (143 straipsnio 1 dalis), atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis (143 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ nuostatomis, LVPA, kaip įgyvendinančioji institucija atlieka šias, bet neapsiribojant, skundo nagrinėjimui aktualias funkcijas: „9.3. įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų ir patvirtina tai; 9.3.5. atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka; 9.3.7. atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui“.
Reikalavimus projektų išlaidoms, kad jos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai, nustato Projektų taisyklės. Kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus, privalo atitikti visus Projektų taisyklių VI skyriuje nustatytus projektų išlaidų reikalavimus (bendruosius ir specialiuosius). Be kitų bendrųjų reikalavimų, numatytų Projektų 32 skirsnyje, 407 punkte nustatyta, jog apmokant išlaidas negali būti pažeisti šiose Projektų taisyklėse nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, taip pat valstybės pagalbos reglamentų, schemų ar ad hoc sprendimų, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir taikytinų horizontaliųjų principų reikalavimai.
Pareiškėja savo skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) Bendrovė neteikė mokėjimo prašymo dėl darbų, kurių projekto vykdymo metu atsisakė, o keičiamų darbų pabrangimą bei papildomus darbus apmokėjo savo lėšomis – PAFT netaikomos; 2) papildomų darbų įsigijimas atitinka PAFT; 3) Bendrovė Pirkimo sutartį pakeitė teisėtai ir pagrįstai – pakeitimai atlikti laikantis Pirkimo sutarties, pakeitimai nebuvo esminiai, pakeitimų vertė neviršija 15 proc. projekto vertės; 4) Agentūros atlikta finansinė kompensuojamų išlaidų korekcija yra nepagrįsta.
Nagrinėjamu atveju, Pirkimo sutartimi pareiškėja ir rangovas susitarė, jog sutarties vykdymo metu gali būti daromi pakeitimai, būtini Sutarties tinkamam įvykdymui, be to aplinkybės, sąlygojančios būtinybę atlikti pakeitimus, turi būti pagrindžiamos raštu (Sutarties 13.1 p.).
Teismas pažymi, jog ginčo tarp šalių dėl atliktų pakeitimų turinio ar apimties nėra, tačiau pareiškėja nesutinka su Agentūros sprendimu, jog atliktiems pakeitimams taikytinos PAFT taisyklės. Pareiškėjo teigimu, Pirkimo sutarties keitimai nelaikytini esminiais, o šalys turi teisę daryti neesminius pakeitimus ir nesant Pirkimo sutartyje numatytų aplinkybių. PAFT nėra įtvirtinto jokio absoliutaus draudimo keisti Pirkimo sutarties sąlygas jos vykdymo metu. Be to, teisė daryti neesminius Pirkimo pakeitimus numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 str. 1 d. 5 p., kuris numato, jog pirkimo sutartis gali būti keičiama, neatsižvelgiant į jo vertę, jeigu toks pakeitimas nėra esminis.
Pagal byloje pareiškėjos pateiktą papildomų darbų ir pakeitimų suvestinę matyti, jog Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu buvo atlikti darbų keitimai (pavyzdžiui, drenažo sistemos įrengimas, lifto apdailos brangesne keitimas, dujų katilo pabrangimas, stoglangių įrengimas, grindų perprojektavimas, dalies grindų keitimas, vartų pabrangimas, vandentiekio ir nuotekų tinklų pasikeitimas, durų pasikeitimai ir kiti). Pareiškėjo teigimu, tai nebuvo esminiai sutarties pakeitimai, be to, juos apmokėjęs pareiškėjas savo lėšomis, todėl PAFT taisyklės netaikomos.
Pareiškėjas, 2018-11-18 teikdamas paaiškinimus Agentūrai, kartu teikė eksperto dr. D. K. Vertinimo aktą (toliau – Aktas) Nr. VA-674-12018, kuris surašytas, siekiant įvertinti Techninio projekto, parengto 2016 metais ir Darbo projekto, parengto 2017 metais, keitimus, jų atsiradimo priežastis ir būtinumą bei jų atitikimą techniniams reikalavimams. Į bylą pateikto Akto išvadose ekspertas dr. D. K. nurodė, jog daugelis darbų (pagrindinių ir papildomų) keitimus ir jų atsisakymą įtakojusių priežasčių yra labai glaudžiai susijusios su Techninio projekto nustatytomis projektavimo klaidomis (netikslumais) <...>. Nemaža dalis atliktų darbų keitimų buvo atlikti dėl kelių skirtingoms grupėms priskiriamų priežasčių, pvz., Techniniame projekte numatytų netinkamų sprendinių ar dėl patikslintų (detalizuotų) planuojamų technologinių procesų bei siekiant užtikrinti tinkamą (aktualią, inovatyvią) Statinyje suplanuotų procesų kokybę ir ilgaamžiškumą. Kartu pateiktame Vertinimo akto priede „Rangos darbų pokyčiai (suvestinė)“, skiltyje „Atliktų veiksmų priežastys“ nurodyta, jog didelė dalis darbų atlikta siekiant aukštesnės objekto ir projekto kokybės bei geresnių objekto eksploatacinių sąlygų (pavyzdžiui, grindjuostės, grindinių dėžučių keitimas, vidinio kiemelio terasa, kiliminės dangos keitimas į PVC, lauko tvoros, vartų keitimas ir kitos) ir tik mažesnė dalis priežasčių nurodyta, jog papildomi darbai atsirado dėl nenumatytų aplinkybių, sutarties vykdymo metu ir jie būtini, siekiant užbaigti vykdyti darbus pagal sutartį.
Nors pareiškėja skunde teigia, jog ji neteikė mokėjimo prašymo dėl darbų, kurių projekto vykdymo metu atsisakė, o keičiamų darbų pabrangimą bei papildomus darbus apmokėjo savo lėšomis, todėl neturėtų būti taikomos Projektų taisyklių nuostatos, teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu buvo atlikti darbų keitimai (pavyzdžiui, lifto apdailos keitimas, vartų pabrangimas, durų pasikeitimai, dalies grindų keitimas ir kiti), kuriais buvo siekiama aukštesnės objekto ir projekto kokybės, geresnių eksploatacinių savybių. Tai nurodyta ir paties pareiškėjo pateiktame eksperto vertinimo akto priede „Rangos darbų pokyčiai“ (suvestinė). Kaip nurodyta ir LVPA Sprendime, pareiškėja mokėjimo prašymuose papildomų darbų ir dėl pakeitimų atsiradusių papildomų išlaidų nedeklaravo, tačiau LVPA nustatė, jei techninio projekto keitimai būtų atlikti dar iki pirkimo sutarties sudarymo, pirkime būtų galėję dalyvauti ir kiti tiekėjai bei laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas tiekėjas. Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentu - jei atlikti pakeitimai būtų buvę įtraukti į techninį projektą, konkurso dalyviai būtų galėję pasiūlyti kitą kainą.
Vertinant Pareiškėjos argumentus, jog teisė daryti neesminius Pirkimo pakeitimus numatyta VPĮ 89 str. 1 d. 5 p., kuris numato, kad pirkimo sutartis gali būti keičiama, neatsižvelgiant į jo vertę, jeigu toks pakeitimas nėra esminis, pažymėtina, jog VPĮ 89 str. 1 d. 1 p. numato bendrą taisyklę, kad sutartis gali būti keičiama jos vykdymo metu, jeigu tai buvo aptarta pirkimo sutartyje. Galimybę šalims keisti Pirkimo sutartį jos vykdymo metu dėl neesminių pakeitimų patvirtina ir PAFT nuostatos. Tačiau nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovės argumentu, jog vienas svarbiausių aspektų, apibrėžiančių neesminio pirkimo sutarties pakeitimo leistinumą yra pačios priežastys, kurios sąlygoja arba sąlygojo pakeitimo atlikimo būtinybę sutarties vykdymo metu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo bei teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-38-1 yra akcentuojama, kad pirkimo sutarties keitimo pobūdžio (esminis, neesminis) kvalifikavimas yra vertinamojo pobūdžio, atliktinas, atsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, inter alia į pirkimo sąlygas, keitimo pobūdį (kokios ir kokia apimtimi keičiamos sąlygos) bei keitimo poreikio pobūdį (sutartį reikia keisti dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių ar ne, su tokiu poreikiu būtų susidūręs bet kuris tiekėjas, laimėjęs pirkimą ir pan.), taip pat įvertinus tiek faktinius, tiek potencialius pakeitimo padarinius (pvz., laimėtoju būtų išrinktas kitas subjektas, keistųsi dalyvių skaičius ir pan.) ir prielaidas (pvz., ar pasikeitusias aplinkybes buvo galima numatyti iš anksto ir šią riziką įskaičiuoti į siūlomą kainą, ar sutarties keitimas nėra iš anksto suderinta šalių valia, peržengianti teisėtumo ribas).
Kaip jau minėta, Pirkimo sutarties 13.1 p. numato, jog Sutarties vykdymo metu gali būti daromi Pakeitimai, būtini Sutarties tinkamam įvykdymui ir tik dėl nenumatytų aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti iki pirkimo sutarties pasirašymo. Direktyvos 2014/24/ES preambulėje nurodyta, jog sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje <...>.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nei Agentūrai pažeidimo tyrimo metu, nei teismui bylos nagrinėjimo metu, nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu persigalvojo dėl darbams taikomų kokybės reikalavimų ir nenurodė konkrečių priežasčių dėl atliktų papildomų darbų būtinumo Sutarties tinkamam įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Agentūra pagrįstai įvertino, jog minėtus Sutarties keitimus pareiškėja, elgdamasi protingai ir atsakingai galėjo numatyti iš anksto, todėl techninė specifikacija (pirkimo objektas) buvo pakeista ne dėl objektyvių, bet dėl iš anksto galimų numatyti ir nuo šalių priklausančių aplinkybių.
Nors pareiškėja skunde teigė, jog pirkimo sutarties pakeitimai nebuvo esminiai ir jų vertė neviršijo 15 procentų projekto vertės, teismas su šiuo argumentu nesutinka.
Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovė, įvertinusi pažeidimo tyrimo metu iš pareiškėjos gautą informaciją, atliko ekspertinį vertinimą, kuris patvirtino, kad pirkimo sutarties pakeičiamų darbų vertė yra 556 772,11 Eur be PVM arba 11 proc. pirkimo vertės (2019-04-09 LVPA eksperto išvada). Buvo vertina, jog pirkimų sutarties pakeitimų vertę sudaro ne tik projekto pirkimo sutarties darbų vertė, bet ir pakeičiamų darbų pabrangimas ir bendrai ši vertė viršija 15 proc. pirkimo sutarties vertės. Taip pat LVPA atliktus keitimus vertino kaip esminius, nes keitimų poreikį sąlygojo aukštesnės objekto ar projekto kokybės bei geresnių objekto eksploatacinių savybių siekimas bei vertino, jog buvo pažeisti Projektų taisyklių 457 punkto ir 460.8 papunkčio reikalavimai.
Vadovaujantis Projektų taisyklių 311 punktu ir 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 6 punktu, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. Nėra pagrindo nesutikti su atsakovės vertinimu, kad įtariami pažeidimai turi Gairių lentelės „Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 1 ir 22 eilutėse įvardytų pažeidimų. Be to, PAFT 7 priedo 11 p. nustatyta, „kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų“.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė vertino, jog negalima nustatyti tikslaus finansinio poveikio, nes nėra žinoma, kokius pasiūlymus būtų pateikę potencialūs tiekėjai, jei pakeitimai būtų atlikti iki Pirkimo sutarties pasirašymo. Atsakovė ginčijamame Sprendime nurodė, jog pritaikyta finansinė korekcija pagal Gairių 22 p., o ne 24 p., t. y. taikytina 25 proc. finansinė korekcija nuo projekto pirkimo sutarties vertės.
Teismas, įvertinęs LVPA Sprendimą, konstatuoja, jog Agentūra tinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, nustatytas teisės aktuose ir savo kompetencijos ribose, remdamasi ekspertų išvadomis pagrįstai nusprendė, jog netinkamomis finansuoti išlaidos yra 1 075 000 Eur. Sprendime išanalizuotos visos faktinės aplinkybės, teisės aktų nuostatos, pareiškėjos pateiktas vertinimo aktas, padarytos išvados ir nurodytos priežastys, kodėl Projekto finansavimas yra mažinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Agentūros 2019-06-06 sprendimas Nr. IT01 „Dėl pažeidimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (ABTĮ 40-41 straipsniai).
Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 86-88 straipsniais, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios dizaino ir leidybos akcinės bendrovės „Kopa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.