Kauno apygardos teismo nutartis

2009-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-175-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-14
Bylos Nr.
1A-257-175-2009
Teisminio proceso Nr.
23-1-00632-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Arvydas Stankus
Nukentėjusysis
L. K.
Nuteistasis
S. D.

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-175/09

Teisėja Jūratė Jakubonienė (Proceso Nr. 23-1-00632-2008) Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajai L. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009-02-03 iki 2009-03-09.

Iš S. D. priteista L. K. 261,72 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. nuteistas už tai, kad 2008-09-05 apie 18.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, konflikto su U. Č. metu sukėlė triukšmą, o kaimynei L. K. bandant jį žodžiais sudrausminti, pašalinių žmonių akivaizdoje įžeidinėjo L. K., keikdamas ją necenzūriniais žodžiais ir vadindamas ,,kurva“, grasino ją sumušti, po to tyčia suduodamas nukentėjusiajai L. K. ne mažiau septynių smūgių į galvą ir kitas kūno vietas bei pastumdamas ją, padarė kairės pėdos I-o piršto distalinės falangos lūžį, veido ir nosies sumušimus, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinant į kairį skruostą, dešinės akies vokuose, pereinant į dešinį skruostą ir dešinį antakį, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, kairės plaštakos III-e piršte, dešiniame kelyje, kairės pėdos I-e piršte pereinant į kairės pėdos nugarinį paviršių, t.y. nesunkiai sutrikdė L. K. sveikatą ir šiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam priteista atlygtini 20000 Lt neturtinės žalos ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nurodo, kad yra susituokęs, turi vaiką ir nepajėgs atlygtini 20000 Lt neturtinės žalos. Apeliantas tvirtina, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji L. K. atsikirtime į nuteistojo S. D. apeliacinį skundą nurodo, kad laisvės atėmimo bausmė S. D. paskirta pagrįstai, kadangi jis padarė du tyčinius nusikaltimus, teisiamas antrą kartą ir pastarąjį kartą nusikalto neišnykus teistumui už analogišką nusikaltimą. Nukentėjusioji nesutinka su S. D. apeliacinio skundo argumentu, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo. Nors nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus, teisme atsisakė duoti parodymus, turėdamas galimybę, S. D. nebandė nukentėjusiosios atsiprašyti, todėl aktyviais veiksmais savo nurodomo nuoširdaus gailesčio neišreiškė. Už kiekvieną S. D. padarytą nusikaltimą paskirtas sankcijose numatytas bausmių vidurkis, tačiau pritaikius bausmių apėmimą, galutinė S. D. paskirta bausmė, nukentėjusiosios nuomone, yra per švelni ir bausmės tikslų nepasieks, kadangi galutinė S. D. paskirta bausmė tesudaro bausmės, numatytos už vieną nusikaltimą, vidurkį. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad yra susituokęs ir turi vaiką, todėl nepajėgs atlyginti priteistų 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau, nukentėjusiosios nuomone, ši aplinkybė nepanaikina galimybės atlyginti žalą ateityje.

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusioji prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis nusikalstamų veikų kvalifikavimo neginčija, nesutinka tik su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir priteistos neturtinės žalos atlyginimu. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas apeliacinę bylą teismas gali švelninti paskirtą bausmę tik tuo atveju, jeigu paskirta bausmė susijusi su netinkamu LR BK bendrosios ar specialiosios dalies normų pritaikymu. Skiriant nuteistajam S. D. bausmę, buvo laikomasi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų LR BK 54 straipsnio 2 dalyje. Bausmė skirta neperžengiant baudžiamojo įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribų. Už LR BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Už LR BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad S. D., būdamas teistas už analogišką nusikaltimą, teistumui neišnykus, padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, paskyrė S. D. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą realias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai yra artimi LR BK straipsnių, numatančių atsakomybę už S. D. padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų vidurkiams. Laikyti šias bausmes aiškiai per griežtomis nėra pagrindo. LR BK 56 straipsnis numato, kad teismas recidyvistui, t.y., asmeniui, kuris jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turinčiam neišnykusį teistumą (BK 27 str. 1 d.), paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. D. yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimą (dvi veikos) 2006-11-15 baudžiamuoju įsakymu. Teisme yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose S. D. kaltinamas apysunkių nusikaltimų padarymu. Todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam realias laisvės atėmimo bausmes, kadangi paskyrus švelnesnę bausmės rūšį nebus pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatęs S. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aukščiau paminėtas aplinkybes, nepažeisdamas LR BK reikalavimų paskyrė nuteistajam už kiekvieną nusikaltimą laisvės atėmimo bausmes artimas vidurkiui (BK 61 str. 2 d.). Be to, nuteistajam paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta ir švelninti nėra pagrindo.

Apeliantas prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam priteista atlyginti nukentėjusiajai L. K. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi S. D. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata ir dėl to ji patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, šią žalą nuteistasis privalo atlyginti. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad nukentėjusiajai L. K. S. D. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jai buvo sumušta nosis, veidas, konstatuotas dešinės pėdos I-o piršto distalinės falangos lūžis, padaryti kiti nesunkūs sužalojimai. Dėl šių sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą bei dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nukentėjusioji L. K. patyrė neturtinę žalą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, pernelyg sureikšmino kaltinamojo nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios teisėtus interesus ir padėtį baudžiamajame procese, neteisingai suprato įtvirtintus įstatyme neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaikė. Apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistojo neturtinę žalą nukentėjusiajai L. K. nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo principų, pažeidė skirtingų interesų (nukentėjusiosios ir nuteistojo) pusiausvyrą, civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgusi į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nuteistojo turtinę padėtį, t.y. tai, kad jis niekur nedirba, turi mažametį vaiką, sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus iki 10000 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos L. K. priteisimo keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

Iš S. D. priteistą neturtinės žalos atlyginimą L. K. sumažinti iki 10 000 (dešimties tūkstančių) litų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Jurgis KiškisArvydas Stankus