- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- 1-545-780/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18622-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- K. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka
išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Lazdijų rajono apylinkės teismo: 1) 2015 m. kovo 31 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atlikęs; 2) 2016 m. rugsėjo 30 d. pagal BK 286 straipsnį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro 2017 m. vasario 22 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis K. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. balandžio 22 d., apie 00.10 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį, šeimos narį – kartu gyvenančią motiną I. P., kuriai buitinio ginčo metu sudavė du smūgius kumščiu į dešinį petį, tuo nukentėjusiajai I. P. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais.
Kaltinamojo K. P. parodymais (b. l. 55–56, 61–63), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), motinai priklausančiame name, kartu su motina I. P. ir dviem broliais P. ir T. 2018 m. balandžio 21 d. jis su broliais namo grįžo apie 21 val. ir parsinešė apie 6 litrus alaus. Kai grįžo, motina buvo namuose, pas ją buvo atvykęs kitas brolis D. Jis kartu su broliais bei motina pradėjo gerti alų. Apie 24 val. tarp jo ir motinos įvyko žodinis konfliktas, dėl žemių apdirbimo, kadangi ji pasamdė žmogų, kuris apvolavo pasėlius, o jis pasakė, kad voluoti nereikėjo. Ji jį pavadino alkoholiku, „pijoku“. Jis dėl to labai įsižeidė, pavadino motiną ,,žiurke“ ar ,,valkata“ ir kumščiu sudavė du kartus į dešinės rankos petį. Motina pasiėmė telefoną ir pasakė, kad iškvies policiją, jis pasakė, tegul kviečia. Ji išėjusi į lauką paskambino policijai. Kai sudavė smūgius motinai, matė brolis D., o kiti broliai jau miegojo. Parėjusi iš lauko motina ant spintelės padėjo telefoną, jis už tai, kad iškvietė policiją, iš to telefono išėmė SIM kortelę ir ją išmetė, o telefoną vėl padėjo ant spintelės. Fizinį smurtą prieš motiną naudojo todėl, kad susiginčijo ir susinervino. Blaivus būtų prieš motiną nekėlęs rankos. Anksčiau prieš ją nėra smurtavęs. Šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Pragyvena iš atsitiktinių darbų. Jo sveikatos būklė gera, yra darbingas, jokių sveikatos problemų neturi.
Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1), iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 22 d. apie 00.10 val. namuose, (duomenys neskelbtini), K. P. (nustatytas 1,18 promilės neblaivumas), smurtavo prieš savo motiną I. P. (nustatytas 1,11 promilės neblaivumas), suduodamas du kartus kumščiu į dešinę ranką, dėl ko I. P. jautė fizinį skausmą.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 12–16), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), I. P. gyvenamojo namo kambaryje.
Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 17), iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 22 d. alkoholio kiekio matuokliu K. P. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, I. P. – 1,11 promilių neblaivumas.
Nukentėjusiosios I. P. parodymais (b. l. 26–28), iš kurių matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vaikais. 2018 m. balandžio 21 d. apie 20.30 val. į namus grįžo visi keturi jos sūnūs, kurie buvo neblaivūs ir dar parsivežė alaus, kurį namuose visi gėrė. Būnant gyvenamojo namo kambaryje ir geriant alų sūnus K. P. pradėjo ją užgaulioti, vadindamas ,,žiurke“. Kambaryje buvę kiti sūnus jį nuramino, pasakė, kad liautųsi taip ją vadinęs. Po kurio laiko sūnūs P. ir T. nuėjo į kitą kambarį miegoti. Alų gerti liko ji ir jos sūnūs D. bei K. Apie 00.10 val. D. išėjo į virtuvę ar į lauką parūkyti, kambaryje liko ji ir K. Ji pasakė jam, kad eitų miegoti, kadangi yra išgėręs, o rytoj reikės dirbti. K. vėl pradėjo ją vadinti ,,žiurke“, sakė, kad nenurodinėtų kaip jam elgtis. Tuo metu ji atsistojo, jis taip pat atsistojo priešais ją ir dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į dešinės rankos petį. Smūgiai buvo stiprūs, ji iškart pajuto fizinį skausmą, pradėjo skaudėti peties srityje. Į kambarį sugrįžęs D. pasakė, ką čia K. daro ir kad mamos negalima mušti. Ji pasakė, kad K. už tai nedovanos, pasiėmusi telefoną išėjo į lauką, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. K. supykęs, kad iškvietė policijos pareigūnus, paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną, išėmė iš jo kortelę ir ją išmetė. V. D. kortelę surado ir įdėjo atgal į telefoną. Telefonas nebuvo sugadintas. Jai dėl suduotų smūgių jokie sužalojimai nepadaryti, buvo tik sukeltas fizinis skausmas. P. K. neturi, civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Liudytojo D. P. parodymais (b. l. 37–38), iš kurių matyti, kad jo mama, broliai ir sesuo gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 21 d. su broliais dirbo ūkio darbus, apie 20.30 val. grįžo į jų namus. Namuose buvo jų mama I. P.. Į namus grįžo būdami neblaivūs, parsivežė alaus, kurį visi gėrė, taip pat ir mama. Begeriant alų tarp mamos ir brolio K. kilo buitinis ginčas, brolis pradėjo priekaištauti dėl kažkokio laiško, pavadino mamą žiurke. Jis su broliais K. sudrausmino, sakė, kad nusiramintų. Po kurio laiko broliai T. ir P. nuėjo į kitą kambarį miegoti, alų liko gerti jis, mama ir brolis K. Dar po kurio laiko jis išėjo į lauką parūkyti, o kambaryje liko mama ir K. Parūkęs ir grįždamas į kambarį išgirdo triukšmą. Atėjęs į kambarį paklausė, kas nutiko. Mama pasakė, kad K. jai kumščiu sudavė du smūgius į dešinės rankos petį, kad jam nedovanos, pasiėmusi telefoną išėjo į lauką, kaip suprato, apie įvykį pranešti policijai. Jis pats smūgių nematė. Kodėl taip pasielgė, K. jam nesakė, kadangi įvykio metu buvo girtas. J. K. neklausė, kodėl jis taip pasielgė. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie K. sulaikė ir išsivežė.
Informacija apie asmens duomenis (b. l. 79), iš kurios matyti, kad nukentėjusioji I. P. yra kaltinamojo K. P. motina.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad K. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo motiną, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 118–120, 122).
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
K. P. teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 82–86), baustas administracine tvarka (b. l. 99–105), nedirba (b. l. 106), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 111), gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 114).
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji buvo neblaivūs, į tai, kad nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta nebuvo, buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, numatytą įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai). Kaltinamajam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).
Įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, smurtavo prieš savo motiną, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, K. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką (4 mėnesius) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti K. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2018 m. balandžio 22 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. (dvi paras), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, K. P. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti K. P. jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.