Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-545-780/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-04
Bylos Nr.
1-545-780/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18622-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
K. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-545-780/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18622-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 4 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka

išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neve­dęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiš­kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Lazdijų rajono apylinkės teismo: 1) 2015 m. kovo 31 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atlikęs; 2) 2016 m. rugsėjo 30 d. pagal BK 286 straipsnį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro 2017 m. vasario 22 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kals­tamos veikos padarymui, 2018 m. balandžio 22 d., apie 00.10 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį, šeimos narį – kartu gyvenančią motiną I. P., kuriai buiti­nio ginčo metu sudavė du smūgius kumščiu į dešinį petį, tuo nukentėjusiajai I. P. sukė­lė fizinį skausmą.

Kaltinimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamojo K. P. parodymais (b. l. 55–56, 61–63), kuriuose savo kaltę jis pripa­žino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), motinai priklausančiame name, kartu su motina I. P. ir dviem broliais P. ir T. 2018 m. balandžio 21 d. jis su broliais namo grįžo apie 21 val. ir parsinešė apie 6 litrus alaus. Kai grįžo, motina buvo namuose, pas ją buvo atvykęs kitas brolis D. Jis kartu su broliais bei motina pradėjo gerti alų. Apie 24 val. tarp jo ir motinos įvyko žodinis konflik­tas, dėl žemių apdir­bi­mo, kadangi ji pasamdė žmogų, kuris apvolavo pasėlius, o jis pasakė, kad voluoti nereikėjo. Ji jį pava­dino alkoholiku, „pijoku“. Jis dėl to labai įsižeidė, pavadino motiną ,,žiurke“ ar ,,valkata“ ir kumščiu sudavė du kartus į dešinės rankos petį. Motina pasiėmė telefoną ir pasakė, kad iškvies policiją, jis pasakė, tegul kviečia. Ji išėjusi į lauką paskambino policijai. Kai sudavė smū­gius moti­nai, matė brolis D., o kiti broliai jau miegojo. Parėjusi iš lauko motina ant spinte­lės padėjo tele­foną, jis už tai, kad iškvietė policiją, iš to telefono išėmė SIM kortelę ir ją išmetė, o tele­foną vėl padė­jo ant spintelės. Fizinį smurtą prieš motiną naudojo todėl, kad susiginčijo ir susi­ner­vino. Blai­vus būtų prieš motiną nekėlęs rankos. Anksčiau prieš ją nėra smurtavęs. Šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Pragyvena iš atsitiktinių darbų. Jo sveika­­tos būklė gera, yra darbingas, jokių sveikatos problemų neturi.

Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1), iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 22 d. apie 00.10 val. namuose, (duomenys neskelbtini), K. P. (nustatytas 1,18 promilės neblaivumas), smurtavo prieš savo motiną I. P. (nustatytas 1,11 promilės neblaivumas), suduodamas du kartus kumš­čiu į dešinę ranką, dėl ko I. P. jautė fizinį skausmą.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 12–16), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), I. P. gyvenamojo namo kambaryje.

Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 17), iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 22 d. alkoholio kiekio matuokliu K. P. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, I. P. – 1,11 promilių neblaivumas.

Nukentėjusiosios I. P. parodymais (b. l. 26–28), iš kurių matyti, kad gyve­na (duomenys neskelbtini), kartu su vaikais. 2018 m. balan­džio 21 d. apie 20.30 val. į namus grįžo visi keturi jos sūnūs, kurie buvo neblaivūs ir dar parsivežė alaus, kurį namuose visi gėrė. Būnant gyvenamojo namo kambaryje ir geriant alų sūnus K. P. pradė­jo ją užgaulioti, vadindamas ,,žiurke“. Kambaryje buvę kiti sūnus jį nuramino, pasa­kė, kad liautų­­­si taip ją vadinęs. Po kurio laiko sūnūs P. ir T. nuėjo į kitą kamba­rį miegoti. Alų gerti liko ji ir jos sūnūs D. bei K. Apie 00.10 val. D. išėjo į virtuvę ar į lauką parū­kyti, kambaryje liko ji ir K. Ji pasakė jam, kad eitų miegoti, kadangi yra išgė­ręs, o rytoj reikės dirbti. K. vėl pradėjo ją vadinti ,,žiurke“, sakė, kad nenurodinėtų kaip jam elgtis. Tuo metu ji atsistojo, jis taip pat atsistojo priešais ją ir dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į dešinės rankos petį. Smūgiai buvo stiprūs, ji iškart pajuto fizi­nį skausmą, pradėjo skaudėti peties srityje. Į kambarį sugrį­žęs D. pasakė, ką čia K. daro ir kad mamos negalima mušti. Ji pasakė, kad K. už tai nedovanos, pasiėmusi telefoną išėjo į lauką, paskambino bendruoju pagalbos tele­fo­nu 112 ir pranešė apie įvykį. K. supykęs, kad iškvietė policijos parei­gū­­nus, paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną, išėmė iš jo kortelę ir ją išmetė. V. D. kortelę sura­do ir įdėjo atgal į telefoną. Telefonas nebuvo sugadintas. Jai dėl suduotų smūgių jokie sužaloji­mai nepadaryti, buvo tik sukeltas fizinis skausmas. P. K. neturi, civilinio ieškinio nereiš­­kia ir ateityje nereikš. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojo D. P. parodymais (b. l. 37–38), iš kurių matyti, kad jo mama, broliai ir sesuo gyve­na (duomenys neskelbtini). 2018 m. balan­džio 21 d. su broliais dirbo ūkio darbus, apie 20.30 val. grįžo į jų namus. Namuose buvo jų mama I. P.. Į namus grįžo būdami neblaivūs, parsivežė alaus, kurį visi gėrė, taip pat ir mama. Bege­riant alų tarp mamos ir brolio K. kilo buitinis ginčas, brolis pradėjo priekaištauti dėl kažkokio laiško, pavadino mamą žiurke. Jis su broliais K. sudrausmino, sakė, kad nusiramintų. Po kurio laiko broliai T. ir P. nuėjo į kitą kambarį miegoti, alų liko gerti jis, mama ir brolis K. Dar po kurio laiko jis išėjo į lauką parūkyti, o kambaryje liko mama ir K. Parūkęs ir grįžda­mas į kambarį išgirdo triukšmą. Atėjęs į kambarį paklausė, kas nutiko. Mama pasakė, kad K. jai kumščiu sudavė du smūgius į dešinės rankos petį, kad jam nedovanos, pasiėmusi telefoną išėjo į lauką, kaip suprato, apie įvykį pranešti policijai. Jis pats smūgių nematė. Kodėl taip pasielgė, K. jam nesakė, kadangi įvykio metu buvo girtas. J. K. neklausė, kodėl jis taip pasielgė. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie K. sulaikė ir išsivežė.

Informacija apie asmens duomenis (b. l. 79), iš kurios matyti, kad nukentėjusioji I. P. yra kaltinamojo K. P. motina.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad K. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo motiną, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straips­nio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­ma­jam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžia­­muoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 118–120, 122).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsa­komybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

K. P. teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 82–86), baustas admi­­nis­tracine tvarka (b. l. 99–105), nedirba (b. l. 106), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 111), gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 114).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir proku­­­rorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakter­i­zuo­jan­čius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kalti­­­­­na­ma­sis, ir nukentėjusioji buvo neblaivūs, į tai, kad nuken­tė­jusiajai sveikata sutrikdyta nebu­­vo, buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Teismas sprendžia, kad kalti­namajam laisvės apribo­ji­mo bausmės dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, numatytą įsta­ty­me (BK 48 straipsnio 2 dalis), nes pripa­­žintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai). Kalti­­namajam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytas įpareigo­ji­mas.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­pažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusi­kal­timą, smurtavo prieš savo motiną, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būda­mas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose progra­mose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nuken­­tėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsitei­sė­jus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respub­likos baudžia­mojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėne­siams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstai­go­se ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reika­lin­gais žmonėmis.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, K. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paski­riant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką (4 mėnesius) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevals­tybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalin­gais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti K. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2018 m. balandžio 22 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. (dvi paras), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, K. P. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose progra­mo­se, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nuken­­tėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti K. P. jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžia­muo­ju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pada­vus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavi­mo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžia­ma­sis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Šarka