Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-09-25 · Civilinė byla Nr. 2-164-979/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
2-164-979/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03496-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
S. J.
Advokatai
Monika Šereikienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-164-979/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03496-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.17.3; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.8.5. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 25 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei S. J., institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas atsakovės S. J. atstovės advokato padėjėjos Monikos Šereikienės prašymas priimti šalių sudarytą taikos sutartį, ją patvirtinti ir civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo nutraukti. Prašo patvirtinti taikos sutartį rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė atsižvelgiant į įstatymo nustatytas ribas laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Pateikta pasirašyta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepilnamečio vaiko teisių nepažeidžia, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 1-3 dalys).

Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ateityje kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebeturės teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

Sudarius taikos sutartį ieškovui grąžintina 75 procentai – 75,00 Eur (100 Eur x 75 procentai) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje 25,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, todėl nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, o iš esmės taikos sutartimi ieškinio reikalavimai patenkinti, pašto išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294-295 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti 2019 m. rugsėjo 19 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo S. J. ir atsakovės S. J. civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei S. J., institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo tokiomis sąlygomis:

1. Šalys sutarė, kad teismo būtų pakeista civilinėje byloje Nr. e2-698-652/2018 įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimu nustatyta jų nepilnamečio vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta ir būtų nustatyta D. J. gyvenamoji vieta su tėvu S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jo gyvenamąją vietą.

2. Šalys susitaria, kad atsakovė nepilnamečio vaiko D. J. išlaikymui teiks po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties, kuria taikos sutartis patvirtinama, įsiteisėjimo dienos iki vaikas taps pilnametis, išmokas pervedant į ieškovo asmeninę banko sąskaitą ir jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovą.

3. Šalys patvirtina, kad abu lygiomis teisėmis atsako už nepilnamečio vaiko D. J. auklėjimą ir vystymą, švietimą, užtikrina vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, privalo rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaiko teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės (CK 3.30 str.), o dėl to kilusius ginčus spręs teisme įstatymo nustatyta tvarka.

4. Šalys susitaria, kad atsakovė S. J., su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti:

4.1. kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, o esant vaiko norui ir kiekvieną savaitgalį;

4.2. vaiko visų mokymosi atostogų metu ne mažiau nei pusė vaiko atostogų;

4.3. metinių ir šeimos švenčių dienomis, atsižvelgiant į vaiko interesus ir norą šventes švęsti su atsakove;

4.4. telefonu, socialinių tinklų pagalba, kiek tai netrukdo vaiko veiklai ir poilsiui;

4.5. visais atvejais atsakovė su vaiku bendrauja, atsižvelgiant į jo interesus ir norą bendrauti su motina.

5. Šalys pripažįsta, kad šia taikos sutartimi numatytos bylos baigties ir ginčų užkirtimo ateityje sąlygos yra protingos ir teisingos, ir tokiu būdu ginčas tarp jų yra galutinai išspręstas.

6. Šalys sutaria ateityje viena kitai nereikšti jokių pretenzijų, susijusių su šia civiline byla, užbaigiama taikos sutartimi.

7. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi res judicata - galutinio sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

8. Šalims yra žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), išskyrus CK 3.201 straipsnyje numatytas išimtis, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) vaiko tėvas ar motina gali kreiptis į teismą, dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo.

9. Šalys sutaria, kad nereikalauja viena iš kitos atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų ir viena kitai nereiškia jokių su tuo susijusių reikalavimų.

10. Ieškovas patvirtina, kad nuo kitų ieškinio reikalavimų atsisako.

11. Šalys patvirtina, kad ši taikos sutartis sudaryta laisva valia siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko D. J. šalys būtų priverstos šią taikos sutartį sudaryti. Šalys patvirtina, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų taikos sutartį negaliojančia.

12. Taikos sutartis šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti šalių valią pasirašyta.

Civilinę bylą Nr. 2-164-979/2019 nutraukti.

Grąžinti ieškovui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Šalims išaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, (vaiko poreikių tenkinimas, nedarbingumas, turtinė padėtis ir kt.) vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė