Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. U., institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 172 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. laikotarpyje nuo 2014-11-03 iki 2015-02-17 vykdė prekybą langais ir durimis, nustatyta tvarka neįregistravęs šios veiklos. Iš šios veiklos turėjo 4500 Eur pajamų. V. U. paprašydavo U. S. pasaugoti garaže esančias prekes ir atsiliepti jo duotu telefonu užsakovams. Už valandinį saugojimą, be raštiško susitarimo, mokėdavo 10 Lt. Laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio – 2015 m. vasario mėnesius jam išmokėjo 290 Eur. Su U. S. darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Tokiais veiksmais V. U. pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 p. reikalavimus bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 172 str. 1 d., ir V. U. kaltę, be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-5), V. U. 2015-02-17 paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad dirbo Vokietijoje ir sugalvojo iš jos parsivežti nekondicinių langų ir durų. Verslo liudijimo nebuvo išsiėmęs. Kadangi realizacija buvo nedidelė, paprašė draugo U. S. pasaugoti juos ir atsiliepti jo duotu telefonu. Už valandą mokėdavo po 10 Lt. Per keletą kartų sumokėjo jam 1000 Lt. Kad reikia įregistruoti individualią veiklą, nežinojo. Langų ir durų vertė buvo įvairi, seni nekondiciniai daiktai ne visada būdavo panaudoti. Per laikotarpį nuo 2014-11-03 iki 2015-02-17 turėjo įplaukų iš viso 4500 Eur (b. l. 12), Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma ir faktų fiksavimo pažymos, kurios patvirtina, kad 2015-02-13 patikrinus garažą, esantį Kaune, Žeimenos g 80, rado patalpose 135 nekondicinius plastikinius langus ir 276 laiko duris. Šių prekių kainos nebuvo nurodytos. U. S. nurodė, kad V. U. paprašė jį pasaugoti patalpas ir atsiliepti užsakovams jo duotu telefonu. Patikrinimo metu nustatyta, kad V. U. vykdė prekybą nustatyta tvarka neįregistravęs šios veiklos ir turėjo 4500 Eur pajamų iš šios veiklos. Dirbo nelegalus darbuotojas, kuriam buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis 290 Eur (b. l. 6-11), U. S. paaiškinimas (b. l. 13), pareiškimai (b. l. 14-15), faktūra (b. l. 16-17), verslo liudijimas, kuris patvirtina, kad V. U. gali vykdyti tik statybos apdailos ir valymo darbus (b. l. 18-19).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad U. S. nelegaliai dirbo V. U., be to V. U. pradėjęs vykdyti individualią veiklą privalėjo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Šiais veiksmais V. U. pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 41³ str. 1 d., 172 str. 1 d., todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Duomenų apie V. U. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino ir gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Augina du mažamečius vaikus, nelegalus darbas truko neilgą laiką, t.y. apie 3 mėnesius, o darbinės veiklos mastas nebuvo didelis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas mano, kad V. U. sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga nei protinga. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina mažesnė nuobauda, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 41³ str. 1 d., sankcijoje minimali. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 30² str., 31 str., str., 33 str., 286-288 str.,

nutarė:

V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 172 str. 1 d. ir skirti administracines nuobaudas:

– už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 41³ str. 1 str. – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 172 str. 1 d. – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. administracines nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.