Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Š. P., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini)., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį ir 508 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. P. kaltinamas tuo, kad 2017-12-17 apie 00:30 val., Šventosios gatvėje, ties pastatu Nr. 45 F, Kretingos mieste, esančioje autobusų stotelėje, būdamas neblaivus viešoje vietoje šlitinėjo, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę ir rankos gestu įžeidė policijos pareigūną, ir tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje.

Š. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis kartu su savo draugu bei dar vienu asmeniu, kuris paprašė parvežti jį iki miesto, apie 00:30 val. atvažiavo taksi automobiliu į Kretingą. Taksi sustojo Šventosios gatvėje, ties parduotuve „NORFA“ esančioje autobusų stotelėje ir jie išlipo laukti kito taksi automobilio, kuris važiavo jiems iš paskos ir su kuriuo jis turėjo važiuoti į Klaipėdą. Jis stovėjo nugara į gatvę, rūkė ir kalbėjosi su savo draugu. Parūkęs atsisėdo į taksi automobilį ir tuo metu privažiavo policijos automobilis, priėjo policijos pareigūnas, atidarė duris ir pasakęs, kad jis rodė nepadorius gestus, ištraukė iš automobilio ir nusivežė į policijos komisariatą. Jis jokių gestų policijos pareigūnui nerodė, nes jam yra sužaloti dešinės rankos rodomasis pirštas ir jis negali jo sulenkti, negali pirštais parodyti nepadoraus gesto. Be to, jis stovėjo nusisukęs nuo gatvės ir net nematė policijos pareigūnų. Jis pamatė pareigūną, kai šis priėjo prie jo sėdinčio automobilyje.

Liudytojas E.Lukauskas teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą naktį jis kartu su kolegomis patruliavo ir važiavo tarnybiniu automobiliu į iškvietimą. Jiems važiuojant Šventosios gatve, pamatė autobusų stotelėje stovinčius tris vaikinus, kurie rūkė, rankomis gestikuliavo, matėsi, kad šie jaunuoliai yra neblaivūs. Jis sėdėjo automobilio, priekyje, keleivio sėdynėje. Tarnybiniam automobiliui susigretinus su stovinčiu taksi automobiliu, jis pažiūrėjo į stovinčius vaikinus ir vienas iš vaikinų ranka parodė vidurinį pirštą ir atidaręs taksi automobilio galines dureles, įsėdo į taksi automobilį. Jis pasakė kolegai, kad šis grįžtų atgal ir jie atbuline eiga privažiavo prie stovinčio taksi automobilio. Jis priėjo prie galinių kairės pusės durelių ir išlaipino sėdintį jaunuolį, kurį nusivežė į komisariatą, kur jam surašė protokolą. Jaunuolis jam nesakė apie sužalotą rankos pirštą, elgėsi arogantiškai. Nors jis fiziškai ir negalėjo parodyti vieno vidurinio piršo, rodė du pirštus, jis suprato, kad tokiu gestu jis norėjo įžeisti policijos pareigūnus. Liudytojas V.Rudys parodė, kad tą naktį jie vyko į iškvietimą ir važiavo Šventosios gatve. Važiuojant matė tris jaunuolius, kurie stovėjo autobusų stotelėje ir rūkė. Šie jaunuoliai ir jų elgesys jokių įtarimų nekėlė. Jiems pravažiavus pro stovinčius jaunuolius, kolega E.Lukauskas pasakė, jog vienas iš jaunuolių parodė nepadorų gestą. Liudytojas T. B. parodė, kad tą naktį jis kartu su Š. P. ir dar vienu asmeniu, kurio jis nepažįsta, stovėjo autobusų stotelėje prie Norfos parduotuvės. Jis skambino telefonu savo broliui, prašydamas atvažiuoti į stotelę ir jį paimti. Jie stovėjo stotelėje ant šaligatvio, rūkė, juokavo. Matė, kaip pravažiavo policijos automobilis. Jis nematė jokių gestų. Po to policijos automobilis grįžo atgal ir iš taksi automobilio išsivedė Š. P., kurį policijos pareigūnai nusivežė į policijos komisariatą. Jis nesuprato, kad įvyko, nes jokių konfliktų su pareigūnais, nei tarp jų nebuvo.

Administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomenės dorovę. Pareigūnas E.Lukauskas savo tarnybiniame pranešime nurodo, kad privažiavus prie automobilio ir pasikvietus jaunuolį iš automobilio ir pradėjus bendrauti, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai ir tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kurį surašė pareigūnas, nurodyta, kad Š. P. būdamas neblaivus viešoje vietoje šlitinėjo. Pareigūnas V.Rudys, kuris buvo policijos tarnybiniame automobilyje, parodė, kad matė stovinius autobusų stotelėje jaunuolius, kurių elgesys nekėlė jokių įtarimų. Liudytojas T. B. parodė, kad jie išlipę iš taksi automobilio stovėjo lauke ir rūkė. Asmuo atsako pagal administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį už tokius veiksmus, kurių padarymas įžeidžia žmogaus orumą ir visuomenės dorovę. Asmens elgesys viešoje vietoje turi būti nepriimtinas visuomenei ir nesuderinamas su jos dorove. Ištyrus įrodymus byloje nėra nustatyta, kad Š. P. būtų atlikęs tokius veiksmus, kurie būtų nepriimtini visuomenei. Buvimas viešoje vietoje neblaiviam, kalbėjimas su pareigūnu nerišliai nėra pažeidimas administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalies prasme. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti Š. P. veiksmai: šlitinėjo viešoje vietoje neblaivus, nėra patvirtinti byloje surinktais įrodymais. Pareigūnas savo tarnybiniame pranešime ir protokole nurodo skirtingus Š. P. veiksmus, kurie yra priešingi moralės normoms, ir tokie pareigūno nurodyti veiksmai nėra patvirtinti kitais įrodymais ir todėl teismas sprendžia, jog nesant pakankamų atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų ir galimybės surinkti daugiau duomenų, galinčių pašalinti abejones dėl atsakomybėn patraukto Š. P. kaltės, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

Administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už statutinio pareigūno garbės ir orumo pažeminimą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Pareigūnas E.Lukauskas savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad pravažiuojant pro stovinčius jaunuolius, vienas iš jų iškėlė į viršų dešinės rankos vidurinį pirštą ir tokiu gestu įžeidė statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą. Bylos nagrinėjimo metu Š. P. parodė, kad jo dešinės rankos rodomasis pirštas yra sužeistas ir jis jo negali sulenkti ir jis fiziškai negali dešine ranka parodyti vidurinį pirštą. Jis gali parodyti iškėlęs į viršų tik abu – rodomąjį ir didįjį pirštus, nes rodomasis pirštas nesilanksto. Jis stovėjo nugara į važiuojamąją dalį ir nematė pravažiuojančio policijos automobilio. Jį iš taksi automobilio pareigūnas išsivedė, kadangi jis sėdėjo prie durų. Pareigūnas E.Lukauskas teismo posėdžio metu parodė, kad jis gerai nepastabėjo, vieną ar du pirštus iškėlė į viršų jaunuolis, tačiau jam buvo aišku, kad tokiu gestu jaunuolis norėjo įžeisti pareigūnus. Jis matė, kad gestą parodęs jaunuolis atsisėdo į kairės pusės galinę sėdynę. Vidurinio piršto iškėlimas ir rodymas visuomenėje suprantamas kaip įžeidžiantis gestas. Byloje nustatyta, kad Š. P. negalėjo policijos pareigūnams parodyti įžeidžiančio gesto dešinės rankos viduriniu pirštu, kadangi dėl sužaloto rodomojo piršto, jis negali sulenkti jo ir jis fiziškai gali parodyti abu pirštus – didįjį ir rodomąjį ir toks gestas negali būti vertinamas kaip įžeidžiantis. Š. P. neigia rodęs tokį gestą, šalia buvęs asmuo irgi nematė, kad toks gestas buvo rodomas, pareigūnas šį gestą matė pravažiuodamas pro automobilio langą, jis galėjo suklysti dėl asmens, kuris jo manymu galėjo parodyti tokį gestą, nes buvo tamsus paros metas, visi trys jaunuoliai buvo panašiai apsirengę ir todėl teismas sprendžia, jog nesant pakankamų atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų ir galimybės surinkti daugiau duomenų, galinčių pašalinti abejones dėl atsakomybėn patraukto Š. P. kaltės, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 635 ir 636 straipsniais teismas

nutarė:

administracinio nusižengimo bylą Š. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje, požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį teismą.