- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-410-354/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23222-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- J. J.
- Nukentėjusysis
- B. T.
- Kaltinamasis
- J. J.
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo B. T. atstovo pagal įstatymą R. T. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iš kaltinamojo J. J. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteista 12,07 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą R. T. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
J. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 23 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, matant bei girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, tyčia laikydamas rankoje šluotą, šaukdamas, vijosi su triračiu dviračiu važiuojantį neįgalų nepilnametį B. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris išsigandęs neišlaikė pusiausvyros, nugriuvo ant žemės, nusibrozdino dešinės rankos delną, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, gulinčiam vieną kartą šluotos kotu sudavė B. T. per nugarą, sukėlė fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo B. T. atstovas pagal įstatymą R. T. prašo 2015m. birželio 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti, patenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo atstovas skunde nurodo, kad triratis buvo privačiai pagamintas fizinio asmens pagal specialų užsakymą (pritaikytas neįgaliam vaikui), todėl jokių pirkimo dokumentų negali pateikti, o dėl remonto buvo susitarta tuo pačiu asmeniu ir šiuo metu sutarta 200 eurų suma jau sumokėta, tačiau tai patvirtinančių dokumentų atstovas teigia neturintis.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo atstovas skunde nurodo, kad byloje buvo pareikštas ieškinys dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 2 d. numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atstovo teigimu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pažymos apie raminančių vaistų vartojimą jis neturi, tačiau iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad neįgalus vaikas patyrė fizinį skausmą, išgąstį, todėl vaikui buvo reikalingi medikamentai. Atstovas pažymi, kad pažymų iš medicinos įstaigų negali pateikti, nes ten nesikreipė, pats su žmona (vaiko motina) kasdien ir po įvykio teikė sūnui psichologinę pagalbą, kuri yra žymiai veiksmingesnė nei profesionalių gydytojų, nes yra susiformavęs stiprus dvasinis ir emocinis ryšys su vaiku. Teigia, kad su neįgaliu vaiku dirbo kasdien, kol pastarais pasiekė tokį lygį, kad galėtų integruotis į visuomeninį gyvenimą, o po įvykio vėl turėjo intensyviai dirbti su vaiku, kad šiam atstatytų pasitikėjimą, ir nežino, kokie bus rezultatai ateityje. Atstovas daro išvadą, kad dėl nubrozdinimų ir kitų patirtų sužalojimų po įvykio, nukentėjusysis neįgalus jo sūnus patyrė didelį fizinį skausmą, didelį diskomfortą, išgyvenimus ir ilgalaikius nepatogumus, apsunkintą bendravimą su žmonėmis – pradėjo vengti žmonių, sunkiai pavyksta įtikinti, kad gatvėje yra saugu. Atstovo teigimu, po įvykio, net ir turėdami šeimos verslą, turi sūnui skirti daugiau dėmesio, o mažiau laiko darbinei veiklai. Atstovas atkreipia dėmesį, jog teismas turėjo įvertinti ir tai, kad net posėdžio metu kaltininkas neatsiprašė, o priešingai, įžeidė jį ir jo sūnų, viešai vadindamas jį „durniumi“, nors ir suprato, kad smurtavo prieš neįgalų asmenį.
Nukentėjusio atstovas pabrėžia, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 str. 2 d.), todėl daro išvadą, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Atstovas pažymi, kad šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo, visos aplinkybės teismui buvo žinomos, naujos medžiagos nėra galimybės gauti, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, tenkinant ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nukentėjusiojo B. T. atstovo pagal įstatymą R. T. apeliacinį skundą nuteistasis J. J. prašo nukentėjusiojo B. T. atstovo R. T. apeliacinį skundą dėl 2015 m. birželio 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio pakeitimo atmesti.
Atsiliepime nurodoma, jog apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų apie padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kaip to reikalauja įstatymas, todėl apeliacinis skundas dėl 2015 m. birželio 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio pakeitimo ir civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos dydžio nuteistasis atsiliepime pastebi, kad pagal byloje esančius duomenis jo tiesioginiais veiksmais B. T. galėjo būti sukeltas tik fizinis skausmas, sudavus šiaudine šluota, o apelianto teiginiai apie sūnaus patirtus ilgalaikius nepatogumus, apsunkintą bendravimą su žmonėmis yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Nuteistasis pažymi, kad jau 2015 m. gegužės 15 d. B. T. važinėjosi po (duomenys neskelbtini) tuo pačiu, neva, stipriai sugadintu dviračiu ir vėl gąsdino mažamečius vaikus (pridedamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nutarimas), tai paneigia apelianto teiginius apie sūnų ištikusius stiprius sukrėtimus ir atsiradusias sunkias pasekmes.
Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, jog nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ir į jo turtinę padėtį: yra pensininkas, visos jo pajamos yra tik 213 eurų dydžio senatvės ir našlių pensijos, turi problemų su sveikata. Taip pat mano, jog teismas turėtų atsižvelgti ir į paties nukentėjusiojo elgesį – B. T. elgėsi netinkamai, iš gatvės mesdamas akmenis į jo kiemą, taip sukeldamas grėsmę kieme žaidusiems jo mažamečiams anūkams, ši aplinkybė nebuvo paneigta ir pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad apie B. T. neįgalumo lygį, pobūdį jis nežinojo, tiesiog ne visai tinkamai reagavo į B. T. neleistinus veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nuteistasis J. J. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti net tik, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, bet ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 str.). Šioje byloje nukentėjusiojo B. T. atstovas pagal įstatymą R. T., pasinaudojęs įstatymo suteikta teise, pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje negalima tiksliai nustatyti turtinės ir neturtinės žalos dydžio, nes, nors iš bylos medžiagos matyti, kad buvo sulaužytas triratis, bylos nagrinėjimo metu pinigai už jo remontą dar nebuvo sumokėti, taip pat nebuvo nepateiktos pažymos apie raminamųjų vaistų vartojimą. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo teiginiu sutinka tik iš dalies.
Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas apsunkina bylos parengimą teisminiam nagrinėjimui, atsakovas laiku nesusipažįsta su konkrečiais ieškovo reikalavimais ir dėl to kartais atidedamas bylos nagrinėjimas arba ieškinys paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo B. T. atstovas pagal įstatymą R. T. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad B. T. triratis, pirktas pagal specialų užsakymą, įvykio metu buvo sulaužytas (atitrūko rėmas, sugadinta sėdynė), todėl jį teks vežti į (duomenys neskelbtini), jo remontas kainuos 200 Eur (84 b. l.), tai nurodė ir teisiamojo posėdžio metu (91 b. l.). Apeliaciniame skunde R. T. pažymėjo, kad triratis jau yra sutaisytas, jį sutvarkė pagal specialų užsakymą pagaminęs asmuo, ir tai kainavo 200 Eur, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų neturi. Teisėjų kolegija pastebi, kad nei civiliniame ieškinyje, nei teisiamajame posėdyje, nei apeliaciniame skunde neįvardijamas remontą atlikęs asmuo, pats nukentėjusiojo B. T. atstovas pagal įstatymą R. T. į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko. Taigi, nesant jokių įrodymų, išskyrus nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą R. T. žodžius, nagrinėjamu atveju nėra galimybių tiksliai apskaičiuoti padarytos turtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pagrįstai klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kita vertus, sutiktina su nukentėjusiojo B. T. atstovo pagal įstatymą R. T. apeliacinio skundo argumentu, kad, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas. Apeliantas skunde pagrįstai pabrėžia, kad šiuo atveju byloje visos aplinkybės teismui buvo žinomos, naujos medžiagos nėra galimybės gauti (pažymų apie medikamentų vartojimą, pažymų iš medicinos įstaigų negali pateikti), todėl teismas turėjo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgdamas į civilinio ieškinio motyvus. Neturtinės žalos dydį – 10 000 Eur – apeliantas iš esmės grindžia argumentu, jog neįgalus vaikas patyrė didelį fizinį skausmą, išgąstį, ilgalaikius nepatogumus ir dėl to jam buvo reikalingi raminamieji vaistai bei psichologinė pagalba, kurią suteikė patys tėvai.
CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis J. J., laikydamas rankoje šluotą, vijosi su triračiu važiuojantį neįgalų nepilnametį B. T., kuris išsigandęs neišlaikė pusiausvyros, nugriuvo, nusibrozdino dešinės rankos delną, o jam gulinčiam nuteistasis vieną kartą šluotos kotu sudavė per nugarą. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis, priešingai nei pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, teigė, kad nesukėlė fizinio skausmo nukentėjusiajam, tačiau šį nuteistojo teiginį paneigia liudytojo G. Č. parodymai, kiti byloje esantys įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu G. Č. parodė, kad matė, jog J. J. sudavė vieną kartą nukentėjusiajam šiaudine šluota maždaug per nugarą (91 b. l.), tai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino ir pats nuteistasis, nurodydamas, kad, kai berniukas nukrito, gal ir brūkštelėjo jam su šluota (90 b. l.) Esant šioms aplinkybėms nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl to nukentėjusysis B. T. patyrė neigiamų emocijų, t. y. jam padaryta neturtinė žala. Tačiau šioje byloje nėra pagrindo visiškai tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes prašomos neturtinės žalos dydis – 10 000 Eur – neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, kurie leidžia įvertinti konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, skirta socialinio teisingumo atkūrimui, atsižvelgiant į pažeistos neturtinės vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį.
Teisėjų kolegija, vertindama nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, atsižvelgia į aplinkybę, jog jau 2015 m. gegužės 15 d., t. y. nepraėjus nė mėnesiui po įvykio, B. T. vėl važinėjosi triračiu. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad nukentėjusysis patyrė ilgalaikius nepatogumus. Pastebėtina ir tai, kad B. T. mama D. T. nurodė, jog sūnus minėtą dieną galėjo nuvažiuoti pas kitus vaikus, norėdamas kartu su jais pažaisti, pamėtyti kamuolį (114–115 b. l.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaiko pasitikėjimas žmonėmis buvo atstatytas nepraėjus ilgam laiko tarpui po įvykio. Be to, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti ir tai, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgia į tai, kad nuteistasis yra pensininkas (118 b. l.), jo pajamos – 213 Eur dydžio senatvės ir našlių pensijos (116–117 b. l.), turi problemų su sveikata (119 b. l.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 100 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia suma yra pakankama, jog būtų teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai.
Pirmosios instancijos teismui netinkamai išsprendus byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą – nenustačius neturtinės žalos dydžio, nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų (civilinio ieškinio) nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą R. T. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio (dėl neturtinės žalos atlyginimo) dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš nuteistojo J. J. nukentėjusiajam B. T. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šių lėšų tvarkytoju paskiriant jo atstovą pagal įstatymą R. T..
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.