- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- 1S-45-879/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00715-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- S. S.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios S. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2020 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 01/7-529 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. S. Kauno apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (5 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jai paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, S. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (21 veika), 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, jai paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai, ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal 2009 m. birželio 17 d. nuosprendį, ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. vasario 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu S. S. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (21 veika), 182 straipsnio 2 d. (5 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, jai paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
4. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus 2013 m. kovo 12 d. ir 2016 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, S. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties dalis, kuria skirta galutinė subendrinta bausmė 15 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos 10 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu skirtą subendrintą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Bausmės pradžia – 2016 m. birželio 13 d. (suimta 2011 m. vasario 9 d.), bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 9 d. 2020 m. vasario 6 d. nuteistoji atliko daugiau nei 2/3 bausmės (2/3 – 2019 m. vasario 9 d.), 2020 m. vasario 6 d. faktiškai atliko 8 metus 11 mėnesių 28 dienų paskirtos bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
5. Komisija 2020 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 01/7-529 nusprendė taikyti nuteistajai S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisija tokį savo sprendimą grindė tuo, kad nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jos žema nusikalstamumo rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad S. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 01/7-529, nes šiuo metu S. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, kad nuteistoji būtų nuteista adekvačia bausme.
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartį nuteistoji S. S. apskundė Panevėžio apygardos teismui, prašydama lygtinai paleisti ją iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad atliko daugiau kaip 2/3 paskirtos bausmės, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, pataisos namuose dirba, mokosi, nuobaudų neturi, net 16 kartų buvo skatinta, laikosi režimo reikalavimų, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, atlikdama bausmę tiek iš savo uždarbio, tiek iš artimųjų teikiamos finansinės paramos moka teismo nuosprendžiu priteistus civilinius ieškinius, išėjusi iš pataisos įstaigos turės galimybę įsidarbinti, tokiu būdu turėtų nuolatines pajamas pragyvenimui ir priteistų civilinių ieškinių mokėjimui. Nuteistosios vertinimu, teismas jau kelintą kartą netvirtina Komisijos nutarimo dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos remdamasis vien formaliais pagrindais. S. S. prašo atsižvelgti į tai, kad nuo pat bausmės atlikimo pataisos namuose pradžios (2011 m. vasario 9 d.) ji nėra padariusi naujų nusikalstamų veikų, o jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo išskaidytas į kelis atskirus ikiteisminius tyrimus, kuriuose buvo priimti keli teismo nuosprendžiai, o viena byla tebenagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. S. S. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad laisvėje jos materialinė ir socialinė pagalba reikalinga sveikatos problemų turintiems artimiesiems - nepilnamečiam sūnui ir motinai. Nuteistoji taip pat reiškia pretenzijas dėl apylinkės teismo šališkumo. Skunde ir atskirai prie skundo pateiktame prašyme nurodoma, kad apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje pripažinęs, kad yra formalūs pagrindai taikyti nuteistosios atžvilgiu lygtinį paleidimą, priėmė priešingą procesinį sprendimą. Atkreipiamas dėmesys, kad civilinius ieškinius moka pagal savo materialines galimybes - pataisos namuose gaunamo atlyginimo dydį ir artimųjų pagalbą, o baudžiamosios bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose negali turėti esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismo šališkumą nuteistoji argumentuoja ir tuo, kad teisėja R. D. neva yra priėmusi palankius sprendimus dėl lygtinio paleidimo nuteistųjų, kurios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu turėdavo nuobaudų už režimo pažeidimus, būdavo nuteistos už sunkesnius nusikaltimus ar net lygtinio paleidimo metu padariusios naujų nusikaltimų ir vėl paleidžiamos lygtinai, o josios atžvilgiu teisėja yra išskirtinai griežta.
8. Atsiliepimas į skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
9. Nuteistosios skundas atmetamas.
9.1. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9.2. Išnagrinėjęs nuteistosios skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą – nuteistosios asmens bylą Nr. 5321, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nes teismas, spręsdamas S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai atsižvelgė į visas nuteistąją tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės dydį ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistoji S. S. negali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą.
9.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, ne kartą skatinta už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą programose, stropų darbą (per visą išbūtą laiką pataisos namuose iš viso skatinta 16 kartų), dalyvavo įvairiose adaptacijos, socialinės reabilitacijos, pataisos programose bei užsiėmimuose (išklausė adaptacijos programą, dalyvauja pataisos programose: Panevėžio profesinio rengimo centre įgijo kelias specialybes, baigė psichologinio konsultavimo programą, aktyviai dalyvauja kultūriniuose renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko darbščiųjų rankų būrelį, už dalyvavimą poezijos popietėje, parodoje, projekte, sceninių kostiumų kūrimą koncertui nuteistajai skirtos padėkos, vykdant integracijos į visuomenę programą, dalyvavo teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos), nuo 2011 m. balandžio 28 d. dirba VĮ „,Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje, palaiko socialinius ryšius su šeima, artimaisiais. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu iš esmės vertino kaip tinkamą.
9.4. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje keičiasi teigiama linkme, tačiau tinkamas elgesys pataisos namuose nėra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas ten bausmę atliekančiam asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų - būtina įvertinti formalius pagrindus lygtinio paleidimo taikymui, nuteistosios elgesį ir iki bausmės atlikimo, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, o taip pat labai svarbu, kad atlikta bausmės dalis būtų pakankama bausmės tikslams pasiekti.
9.5. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nors nuteistosios S. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika naudojant OASys metodiką yra žema – 28 balai, tačiau nuo pirmojo 2019 m. vasario 7 d. Komisijos nutarimo nuteistoji jokios pažangos mažindama nusikalstamo elgesio riziką nepadarė, o apsauginiai riziką mažinantys veiksmai (pozityvus požiūris į darbą, socialinių ryšių palaikymas su šeimos nariais, aktyvus dalyvavimas kultūriniuose renginiuose), nėra tokie svarūs, stabilūs ir juridiškai reikšmingi kaip kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas, finansiniai įsipareigojimai) bei nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.
9.6. Be formalių BVK 157 straipsnyje lygtiniam paleidimui būtinų pagrindų, reikšmingi ir tokie kriterijai kaip nuteistosios asmenybė, elgesys iki patekimo į bausmės atlikimo instituciją, jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, atlikta bausmės dalis. Apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavęs S. S. teistumo istoriją, kitus jos asmenybę apibūdinančius duomenis, pagrįstai konstatavo, kad analogiško pobūdžio nusikaltimų pakartotinumas bei kiekybinė jų išraiška (2013 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už 25, o 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu – už 26 nusikalstamų veikų padarymą) rodo neabejotiną nuteistosios polinkį nusikalsti, o tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje, didesnį jos pavojingumą visuomenei. Aukštesniojo teismo vertinimu, atlikta bausmės dalis nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji suvokė savo pavojingo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmes, padarė iš to teisingas išvadas ir būdama laisvėje nebekels pavojaus visuomenei.
9.7. Nors pastebimi S. S. teigiami elgesio pokyčiai, tačiau šios aplinkybės nepaneigia argumentuotų pirmosios instancijos teismo išvadų, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į teigiamus nuteistosios asmenybės pokyčius ar jos asmeninius bei šeimos interesus, bet neabejotinai ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistosios asmeniniai interesai, tikslai ir gerovė nėra svarbesni už visuomenės interesą jaustis saugiai. Minėtos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai – adekvačiai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą šiuo atveju dar nėra pasiekti, o tinkamas nuteistosios elgesys pataisos įstaigoje tik patvirtina atliekamos bausmės efektyvumą.
9.8. Nors nuteistoji skunde akcentuoja, kad tiek iš savo uždarbio, tiek iš artimųjų materialinės paramos moka priteistus civilinius ieškinius, tačiau aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo argumentui dėl S. S. atsainaus požiūrio į padarytus pažeidimus ir žalos atlyginimą nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, kadangi atlikdama bausmę laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. iš darbo užmokesčio ir trečiųjų asmenų ji gavo 11109,42 Eur pajamų, tačiau iš šios sumos yra sumokėjusi tik 1393,68 Eur civilinių ieškinių padengimui.
9.9. Sutiktina su nuteistosios argumentu, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. S. yra kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (35 nusikalstamos veikos) bei 182 straipsnio 2 dalyje (26 nusikalstamos veikos), padarymu, negali turėti esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė suteikia dar tvirtesnį pagrindą teismui abejoti jos kaip asmens, verto teismo pasitikėjimo ir linkusio laikytis įstatymų, statusu.
9.10. Skunde ir prie jo pateiktame prašyme dėstomi argumentai aukštesniajam teismui nekelia jokių pagrįstų abejonių dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos R. D. šališkumo priimant nuteistajai S. S. nepalankų procesinį sprendimą. Atkreiptinas nuteistosios dėmesys, kad minėtos teisėjos priimti sprendimai kitose analogiško pobūdžio bylose nėra S. S. pareikšto skundo nagrinėjimo dalykas, o priimtų ankstesnių sprendimų pobūdis nesaisto teisėjos valios ir priimamo sprendimo turinio skundą pateikusios nuteistosios atžvilgiu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, kad priimtas nuteistajai nepalankus sprendimas, nepaneigia jo teisėtumo ir pagrįstumo.
9.11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją nuteistosios skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistosios S. S. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.