- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-411-510/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei “Lenbra“
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Darius Sauliūnas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Dariui Sauliūnui, atsakovo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6362-364/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “Lenbra“, tretysis asmuo - AB SEB bankas, dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kauno stiklas“ ieškinyje nurodė, kad 2005 m. lapkričio 18 d. sudarė tiekimo sutartį su atsakovu UAB „Lenbra“. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo tiekti ieškovui termiškai susitraukiančią polietileno plėvelę ir polietileno lakštus, atitinkančius ĮST 3516865-01:2003. Per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas perdavė ieškovui tiekimo sutartyje nurodytos produkcijos už 125 811,54 Lt. Ieškovas atsakovo patiektą polietileno plėvelę ir polietileno lakštus naudoja savo produkcijos (stiklo taros) pakavimui. 2009 m. rugsėjo 21 d. apžiūrėjus atvirose aikštelėse sandėliuojamą ieškovo UAB „Kauno stiklas“ produkciją, supakuotą į atsakovo patiektą polietileno plėvelę, buvo nustatyta, kad plėvelė turi kokybės trūkumų. Siekdamas įvertinti polietileno plėvelės kokybės trūkumus ir jų padarytą žalą, ieškovas iš bendrovės darbuotojų sudarė komisiją. Ieškovo sudaryta komisija nustatė, kad ieškovo gaminamos stiklo taros (alaus butelių) pakuočių viršuje polietileno plėvelė yra sutrūkinėjusi į gabalėlius, nusilupusi, todėl sumirkusios kartono perdangos. 2009 m. rugsėjo 25 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo grąžinti už netinkamos kokybės polietileno plėvelę sumokėtą kainą ir atlyginti kitus dėl to patirtus nuostolius, iš viso - 49 346,86 Lt Ieškovas, siekdamas bendradarbiauti ir kooperuotis, minėtoje pretenzijoje pasiūlė atsakovui dalyvaujant abiejų šalių atstovams apžiūrėti sutrūkinėjusią plėvelę. 2009 m. rugsėjo 29 d. raštu atsakovas atsisakė ieškovo siūlomu laiku atvykti apžiūrėti sutrūkinėjusią plėvelę ir susitarti dėl nuostolių atlyginimo. Jame atsakovas iškėlė ir nagrinėjo klausimus, visiškai nesusijusius su ieškovo pretenzija. 2008 m. gruodžio 15 d. tarp šalių buvo kilęs nesutarimas dėl ieškovui perduotos polietileno plėvelės kiekio. Atsakovui turėjo būti perduota 10 240 m plėvelės, tačiau faktiškai buvo pristatyta tik ½ dalis šio kiekio, t.y. 5120 m. Kadangi ieškovas turėjo pagrįstų įrodymų apie faktiškai pristatytą, o ne PVM sąskaitoje - faktūroje deklaruojamą polietileno plėvelės kiekį, šalys kilusį nesutarimą išsprendė derybomis abipusių nuolaidų būdu. Šalys susitarė dėl trūkstamo kiekio kilusius neigiamus padarinius prisiimti kiekviena sau per pusę, tai yra ieškovas pilnai apmokėjo 2008 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 60019674, o atsakovas pristatė ieškovui 1/2 dalį pagal šią sąskaitą trūkstamo plėvelės kiekio, t.y. 2496 m. (kai iš viso trūkstamas kiekis sudarė 5120 m). Antstolis Marekas Petrovskis 2009 m. spalio 9 d. protokolu konstatavo, kad UAB „Kauno stiklas“ gamybinėje teritorijoje prie mechaninių dirbtuvių, administracinio pastato, benzino kolonėlių, keramikos sandėlyje ir prie jo yra sandėliuojama stiklo tara, stiklo butelių pakuotės įpakavimo plėvelė yra suplyšusi ir paketai sušlapę. Ieškovas taip pat kreipėsi į Kauno technologijos universitetą dėl termiškai susitraukiančios polietileno plėvelės atsparumo atmosferos poveikiui tyrimo atlikimo. Atlikus tyrimą, buvo prieita išvados, kad termiškai susitraukianti polietileno plėvelė pagaminta nenaudojant UV stabilizatorių ir nėra atspari atmosferos poveikiui. 2005 m. lapkričio 18 d. šalių sudarytos tiekimo sutarties 1 punkte atsakovas įsipareigojo tiekti ieškovui polietileno plėvelę ir polietileno lakštus, atitinkančius ĮST 3516865-01:2003. Atsakovo išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose sutrumpintai nurodyta, kad plėvelė yra su „UV“, tai yra pagaminta naudojant stabilizatorius, apsaugančius nuo ultravioletinės spinduliuotės poveikio. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų už netinkamos kokybės plėvelę sumokėtą kainą - 24805,26 Lt. Dėl atsakovo veiksmų buvo sugadinta dalis ieškovo produkcijos, supakuotos į netinkamos kokybės plėvelę ir tapo netinkamais naudoti gofro kartono lakštai, skirti stiklo taros pakavimui, dėl ko ieškovas patyrė 14 556,60 Lt nuostolių. Stiklo taros perpakavimo darbams ieškovo įmonė sugaišo 1604 darbo valandas. Ieškovo išlaidos už sugaištą darbuotojų laiką sudaro yra 10 189,46 Lt. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 49 551,32 Lt nuostoliams atlyginti ir 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas priteisė iš ieškovo UAB „Kauno stiklas“ atsakovui UAB „Lenbra“ 2964,50 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 420 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteisė trečiajam asmeniui AB SEB bankui 526,35 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas priteisė iš ieškovo UAB „Kauno stiklas“ 87,59 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas sprendime nurodė, kad ĮST 3516865-01:2003 standartas skirtas polimerinėms plėvelėms ir jų gaminiams, kurie gaminami iš polimerinių medžiagų ir kitų leistinų priedų. Standarto 8.1 punkte nustatyta, kad gaminiai laikomi patalpose, apsaugančiose gaminius nuo žalingo atmosferos poveikio, ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo šildymo prietaiso. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovo tiekiami gaminiai turi specialias laikymo sąlygas. Ieškovas atsakovo tiektus gaminius panaudojo savo gaminių pakavimui ir laikė gamybinėje teritorijoje prie mechaninių dirbtuvių, administracinio pastato, benzino kolonėlių, prie keramikos sandėlio. Ginčo, kad gaminiai tapo netinkamais naudoti dėl atmosferos poveikio (tame tarpe saulės skleidžiamų UV spindulių) byloje nėra. Pagal sutartį ieškovo iš atsakovo gauta plėvelė neturi būti atspari atmosferos poveikiui. Gaminių laikymas vietose, kuriose jie yra veikiami atmosferos poveikio, vertintinas kaip gaminių laikymo sąlygų pažeidimas, tai yra dėl žalos atsiradimo kaltas pats nukentėjęs asmuo. Termopolietileno plėvelė plačiai naudojama pakuojant įvairias prekes, apsaugant jas nuo mechaninio poveikio transportuojant, sandėliuojant. Sudarant tiekimo sutartį, ieškovas nenurodė, kad polietileno plėvelė ir lakštai bus naudojama ne tik uždarose, bet ir atvirose patalpose (lauko sąlygomis), taip pat bus naudojama ilgą laiką. Todėl produkcijos, tiekiamos ieškovui, techninėse sąlygose nebuvo nustatyta, kad produkcija turi tikti naudoti nepriklausomai nuo tam tikro atmosferinio poveikio (su šalčio ar karščio sąlyčiu). Kadangi aptartose techninėse sąlygose dėl produkcijos tiekimo ieškovas neišreiškė tokio pageidavimo, kad plėvelę būtų galima naudoti ir lauko sąlygomis, ieškovas privalėjo plėvelę naudoti uždarose patalpose, o pažeisdamas tokią techninę sąlygą, ieškovas turi prisiimti riziką sau. Ieškovo užsakymai patvirtina, kad ieškovas užsakė gaminius be jokių priedų. Ieškovas nei sudarydamas sutartį, nei pateikdamas užsakymus nenurodė, kad pageidauja gauti gaminius su kokiu nors stabilizatoriumi. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėti 1200 m gaminių neatitinka ĮST 3516865-01:2003. Ieškovo pateikta specialisto išvada vertintina kritiškai, nes iškviestas specialistas paaiškino, kad mėginiai patikrinimui paimti ne jo paties, o pateikti UAB „Kauno stiklas“ atstovų. Atsakovas neigia ieškovo teiginius, kad ieškovo nurodomus nekokybiškus gaminius pagamino būtent jis, nurodydamas, kad gaminiai galėjo būti įsigyti ir iš kitų tiekėjų. Ieškinio reikalavimas susijęs su ieškovui padarytos žalos, susijusios su medžiagų ir darbo jėgos panaudojimu, atlyginimu, neįrodytas. Po bylos iškėlimo nustatytas faktas, kad ieškovo sandėlyje yra dalis neperpakuotos produkcijos, kas prieštarauja ieškovo teiginiui, kad perpakavimo darbai atlikti.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kauno stiklas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010 m. spalio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Atsakovo parengtas ir patvirtintas įmonės standartas ĮST 3516865-01:2003 nustato polietileno plėvelės techninius reikalavimus ir gamintojo vykdomų procesų techninius reikalavimus. Pasitvirtindamas įmonėje standartą, atsakovas deklaruoja visiems pirkėjams ir kitiems kontrahentams, jog polietileno plėvelės gamybos procese laikosi tam tikrų techninių reikalavimų (standartų). Standarto 4.3 punkte nurodoma, jog polimerinės plėvelės ir jos gaminių gamybai naudojami stabilizatoriai (ultravioletiniai, infraraudonieji, antikondensaciniai). Vadovaujantis šiomis standarto ir tiekimo sutarties nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovo apeliantui tiekiamos polietileno plėvelės sudėtyje visais atvejais turėjo būti stabilizatoriai, apsaugantys ją nuo neigiamo atmosferos poveikio. Iš apelianto pateiktų polietileno plėvelės užsakymų, matyti, kad juose, kaip ir reikalaujama pagal Standarto 4.5 punktą, buvo aiškiai identifikuojami užsakomos plėvelės pavadinimas ir matmenys. Apeliantas neturėjo pareigos užsakymuose nurodyti, jog užsako plėvelę su tam tikrais stabilizatoriais. Aplinkybę, jog atsakovo perduoti apeliantui polietileno plėvelės gaminiai neturi ultravioletinių stabilizatorių patvirtina pridedama dr. Rimtauto Kavaliūno išvada. Atsakovas pats teigė, kad dalis polietileno plėvelės gaminių apeliantui buvo perduota be ultravioletinių spindulių stabilizatorių. Taigi, atsakovas nesilaikė apeliantui tiekiamos produkcijos kokybę nustatančių reikalavimų. Perdavus polietileno plėvelę be minimų ultravioletinių stabilizatorių, ji sutrūkinėjo ir tapo netinkama naudoti stiklo taros pakavimui. Standarto 8 skyriuje reglamentuojamos atsakovo gaminių laikymo ir gabenimo sąlygos, kurios taikomos ne apelianto, bet paties atsakovo atžvilgiu. Standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad įmonės standarte įtvirtinami techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti juridinio asmens (o ne šio juridinio asmens užsakovo ar kito kontrahento) procesai. Taigi Standarto 8.1 punkte nurodytos gaminių gabenimo ir laikymo sąlygos negalėjo būti taikomos apeliantui, nes jos reglamentuoja sąlygas, kuriomis savo paties pagamintus gaminius turi gabenti ir laikyti gamintojas (atsakovas). Apeliantas buvo pranešęs atsakovui polietileno plėvelės įsigijimo tikslą, kuris nustatė atsakovui pareigą perduoti apeliantui plėvelę, tinkančią pakuoti lauko sąlygomis sandėliuojamą stiklo tarą. Prieš sudarydamas tiekimo sutartį su atsakovo įmone, apeliantas buvo atsakovui pateikęs iš trečiojo asmens UAB „Umaras" perkamos polietileno plėvelės pavyzdžius, ir atsakovas patikino, kad galės tiekti analogiškos kokybės plėvelę stiklo taros sandėliavimui. Pagal savo veiklos mastą ir patirtį abi šalys vertintinos kaip savo srities profesionalai. Turėdamas ilgalaikę patirtį ir žinias stiklo taros gamybos, sandėliavimo ir prekybos srityje, apeliantas nebūtų sudaręs sutarties su atsakovu, jeigu nebūtų tikėjęsis gauti tokios kokybės polietileno plėvelės, kuri tiktų stiklo taros, sandėliuojamos atvirose aikštelėse pakavimui (plėvelės turinčios UV stabilizatorius), o atsakovas, taip pat turėdamas ilgalaikę patirtį ir žinias, privalėjo perduoti pirkėjo poreikius atitinkančią prekę. Atsakovo apeliantui patiekta polietileno plėvelė neatitinka esminių kokybės reikalavimų, todėl apeliantas reikalauja atsakovo priteisti už netinkamos kokybės plėvelę sumokėtą kainą, t.y. 24 805,26 Lt. Apelianto produkcija į netinkamos kokybės atsakovo plėvelę buvo pakuojama ant medinių padėklų. Sugadintas gofro kartono kiekis buvo apskaičiuotas pagal faktą ir yra pagrįstas skaičiavimais, kurie įrodo, kad apeliantas ieškiniu siekia gauti tų nuostolių kompensaciją, kuriuos patyrė dėl netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo. Ieškiniu prašomi atlyginti nuostoliai dėl darbuotojų sugaišto laiko taip pat buvo nustatyti pagal faktą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nuostolius 49 551,32 Lt nuostolius (netinkamos kokybės polietileno plėvelės kaina - 24 805,26 Lt, sugadinto gofro kartono vertė - 14556,60 Lt, išlaidos už darbuotojų sugaištą laiką - 10 189,46 Lt) patyrė dėl netinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, remiantis visiško nuostolių atlyginimo principu, atsakovas privalo atlyginti visus apelianto patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lembra“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog 2005 m. lapkričio 18 d. sutarties nuostatos patvirtina, kad sutarties sudarymo metu ieškovui buvo žinomas ĮST 3516865-01:2003 turinys, kad apeliantas, turintis ilgametę darbo patirtį, negalėjo nežinoti, kad termopolietileno plėvelė naudojama pakuojant įvairias prekes, apsaugant jas nuo mechaninio poveikio ne tik transportuojant, bet ir sandėliuojant. Sudarant tiekimo sutartį, ieškovas nenurodė, kad polietileno plėvelė ir lakštai bus naudojama ne tik uždarose, bet ir atvirose vietose. Kad apeliantas turi patalpas (metalinį angarą), kuriose ir laiko plėvelėje supakuotą produkciją, patvirtina ir antstolės Redos Stašenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0106/10/08554/1. Apeliantas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovo administracijos vadovas žinojo, kad apelianto gaminiai bus sandėliuojami lauko sąlygomis. Atsakovas abejoja, kad plėvelė, tariamai turinti kokybės trūkumų, buvo patiekta būtent UAB „Lenbra“. Ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų kad būtent UAB „Lenbra“ pagaminta plėvelė buvo nekokybiška. Gaminiai galėjo būti įsigyti ir iš kitų tiekėjų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas į bylą pateikė vieną gaminio etiketę, nors ieškinyje nurodo, kad turi nepanaudotos plėvelės 1200 m. Atsakovas nurodė, kad kiekvienas gaminio rulonas yra tiekiamas su etikete ir ieškovas šios aplinkybės neneigė, nurodydamas, kad neišsaugojo kitų panaudotų gaminių etikečių. Apeliantas neįrodė, kad gaminiai tapo netinkamais naudoti ne dėl atmosferos poveikio, o dėl netinkamo atsakovo UAB „Lenbra“ sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Apeliantas nesilaikė tiekiamos produkcijos techninėse sąlygose nustatyto reikalavimo atmosferos poveikiui (su šalčio ar karščio sąlyčiu) ir plėvelėje supakuotą savo gaminamą produkciją laikė gamybinėje teritorijoje prie mechaninių dirbtuvių, administracinio pastato, benzino kolonėlių, prie keramikos sandėlio. Ginčo kad gaminiai tapo netinkamais naudoti dėl atmosferos poveikio (tame tarpe saulės skleidžiamų UV spindulių) byloje nėra. Pagal sutartį ieškovo iš atsakovo gauta plėvelė ir neturi būti atspari atmosferos poveikiui, nes būtent tokios gaminių laikymo sąlygos yra nurodytos ĮST 3516865-01:2003. Ieškinio reikalavimas, susijęs su ieškovui padarytos žalos, susijusios su medžiagų ir darbo jėgos panaudojimu, atlyginimu, yra neįrodytas. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatyta, kad ieškovo sandėlyje yra nekokybiška plėvele supakuotos taros, tačiau ieškiniu reikalaujama priteisti žalą atsiradusią dėl visos taros perpakavimo. 2010 m. sausio 26 d. pažymoje apie „UAB „Kauno stiklas“ darbuotojų dirbtą darbo laiką ir priskaičiuotą darbo užmokestį perpakuojat stiklo tarą, supakuotą į UAB „Lenbra" polietileno plėvelę, ieškovas nurodo patirtą žalą dėl perpakavimo darbų. Po bylos iškėlimo nustatytas neginčijamas faktas, kad ieškovo sandėlyje yra dalis neperpakuotos produkcijos, kas prieštarauja ieškovo teiginiui, kad perpakavimo darbai atlikti. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad įsigijo polietileno, reikalingo perpakavimui.
Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nagrinėti bylą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes apylinkės teismas pažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir šie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Nustatyta, kad ieškovas UAB „Kauno stiklas“ ir atsakovas UAB „Lenbra“ 2005 m. lapkričio 18 d. sudarė tiekimo sutartį (1t. b.l.12), pagal kurią atsakovas įsipareigojo tiekti ieškovui termosusitraukiančią polietileno plėvelę ir polietileno lakštus, atitinkančius standartą ĮST 3516865-01:2003. 2009 m. rugsėjo 21 d. ieškovo darbuotojai surašė aktą dėl netinkamos kokybės pakuotės (1t., b.l.18), kuriame konstatavo, kad 936 paketai BBH butelių ir 762 padėklai „Kalnapilis-1“ alaus butelių yra netinkami realizuoti dėl kokybės trūkumų turinčios pakuotės. Akte pažymėta, kad stiklo taros pakuočių viršuje polietileno plėvelė sutrūkinėjusi į gabalėlius, todėl kartono perdangos sumirkusios. Komisija konstatavo, kad siekiant išsaugoti produkciją ir dar kartą ją paruošti realizacijai, būtina nedelsiant perpakuoti į naują tinkamos kokybės polietileno plėvelę. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 25 d. atsakovui dėl minėtų kokybės trūkumų pareiškė 49 346,86 Lt pretenziją (1t., b.l.19-20), kurioje nurodė, jog plėvelė turėjo atitikti ĮST 3516865-01:2003 kokybės standartą, ir pasiūlė atsakovui atvykti apžiūrėti plėvelę 2009 m. rugsėjo 29 d. Atsakovas 2009 m. rugsėjo 29 d. atsakyme į pretenziją (1t., b.l.21) nurodė, kad atsakovas nepažeidė tiekimo sutarties sąlygų ir pasiūlė ieškovui susitikti 2009 m. spalio 8 d. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakovui dar vieną pretenziją (1 t. b.l. 22), kurioje pranešė, jog su atsakovo pasiūlyta 2009 m. spalio 8 d. data nesutinka, nurodydamas, kad produkcija sudrėko ir ieškovas, atsižvelgdamas į oro sąlygas, bus priverstas tęsti su produkcijos perpakavimu susijusius darbus. 2009 m. spalio 9 d. antstolis Marekas Petrovskis, vykdydamas ieškovo pavedimą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-09-98 (1t., b.l.24) konstatavo, kad 2009 m. spalio 2 d. nuvyko į UAB „Kauno stiklas“ teritoriją ir apžiūrėjo įmonės teritorijoje BBH ir „Kalnapilis-1“ butelių pakuotes. Antstolis nustatė, kad dalis polietileninės plėvelės buvo suplyšusi arba įplyšusi, po plėvele esantis kartonas buvo sušlapęs. Ieškovas į bylą pateikė Kauno technologijos universiteto technikos mokslų daktaro R. Kavaliūno pasirašytą termiškai susitraukiančios polietileno plėvelės atsparumo atmosferos poveikiui tyrimo 2009 m. spalio 28 d. protokolą (1t., b.l.36), kuriame pažymėta, jog tyrimo tikslas – nustatyti, ar tyrimui pateikta termiškai susitraukianti polietileno plėvelė pagaminta naudojant stabilizatorius, apsaugančius nuo ultravioletinės spinduliuotės poveikio. Šiuo protokolu yra padaryta išvada, jog tyrimui patektos termiškai susitraukiančios polietileno plėvelės bandinio spektogramoje nėra būdingų UV stabilizatoriams absorbcijos smailių, todėl galima teigti, kad termiškai susitraukianti polietileno plėvelė pagaminta nenaudojant UV stabilizatorių.
Atsakovas bylos metu neteigė ir neįrodinėjo, jog ginčo plėvelė buvo gaminama naudojant UV stabilizatorius. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (2t., b.l.90-94) nurodė, jog atsakovas nežinojo, kad apelianto gaminiai bus sandėliuojami lauko sąlygomis, nes tai sutartyje nebuvo numatyta.
CK 6.333 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas šias nuostatas pažeidė. Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Lenbra“ 2003 m. liepos 30 d. buvo patvirtintas įmonės standartas ĮST 3516865-01:2003 „Polimerinės plėvelės ir jų gaminiai. Techninės sąlygos“ (1t., b.l.70-74). Šio standarto 4.3 p. numatyta, kad polimerinės plėvelės ir jos gaminių gamybai naudojami stabilizatoriai (ultravioletiniai, infraraudonieji, antikondensaciniai ir t.t.). 2005 m. lapkričio 18 d. tiekimo sutartimi (1t. b.l.12) atsakovas įsipareigojo tiekti ieškovui termosusitraukiančią polietileno plėvelę ir polietileno lakštus, atitinkančius ĮST 3516865-01:2003 (sutarties 1 p.). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.139 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju sutartyje buvo numatyta atsakovo pareiga tiekti plėvelę, atitinkančią standarto ĮST 3516865-01:2003 reikalavimus. Ši sutarties sąlyga yra aiški ir suprantama, todėl negali būti aiškinama kaip nors kitaip. Priešingai nei bylos nagrinėjimo teigė atsakovas, ieškovas neprivalėjo informuoti atsakovo, jog produkcija bus laikoma lauko sąlygomis, nes visa atsakovo pagaminta ir ieškovui patiekta plėvelė turėjo visiškai atitikti standartą ĮST 3516865-01:2003, tame tarpe ir visus šio standarto 4.3 p. reikalavimus.
Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nesilaikė standarto ĮST 3516865-01:2003 8.1 p. reikalavimo, jog gaminiai laikomi patalpose, apsaugančiose gaminius nuo žalingo atmosferos poveikio, ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo šildymo prietaiso. Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad įmonės standartas - juridinio asmens parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriame nurodyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti juridinio asmens gaminiai, procesai ar paslaugos, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad standarto 8.1 p. nurodytos gaminių gabenimo ir laikymo sąlygos negalėjo būti taikomos apeliantui, nes jos reglamentuoja sąlygas, kuriomis savo paties pagamintus gaminius turi laikyti gamintojas.
CK 6.333 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
Atsakovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose teigė, kad plėvelė galėjo būti pagaminta kitoje įmonėje, be to, atsakovo teigimu, buvo reikalinga perpakuoti mažesnį produkcijos kiekį nei nurodė ieškovas. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo teiginius atmeta kaip neįrodytus. Kolegijos vertinimu, ieškovo patekti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo patiekta plėvelė neatitiko tiekimo sutarties reikalavimų. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, pastebėjęs plėvelės kokybės trūkumus, ėmėsi visų priemonių, kurios buvo reikalingos žalos dydžiui ir priežasčiai nustatyti - ieškovas sudarė komisiją, kuri surašė išsamų aktą dėl netinkamos kokybės pakuotės, pareiškė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė kokybės trūkumus, bei siekdamas išvengti didesnių nuostolių, pasiūlė atsakovui per protingą terminą atvykti apžiūrėti plėvelę. Atsakovui nurodytu terminu neatvykus, ieškovas kreipėsi į antstolį kokybės trūkumams užfiksuoti, o taip pat kreipėsi į Kauno technologijos universitetą plėvelės kokybei įvertinti. Atsakovas, gavęs ieškovo pretenziją, atsakyme į pretenziją nurodė argumentus, nesusijusius su pretenzijos motyvais, nepagrįstai delsė nuvykti apžiūrėti plėvelę, nors ieškovas atsakovą buvo informavęs, jog siekiant išvengti didesnių nuostolių, tai būtina padaryti kuo skubiau. Remiantis CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu šalių bendradarbiavimo principu, atsakovas privalėjo nedelsdamas nuvykti į ieškovo įmonę apžiūrėti plėvelę ir, manydamas, kad ieškovo pretenzija yra nepagrįsta, privalėjo pareikšti ieškovui prieštaravimus tiek dėl gamintojo, tiek ir dėl nuostolių dydžio. Kadangi atsakovas to nepadarė, kolegija, spręsdama bylą, remiasi ieškovo pateiktais įrodymais ir daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas. Atsakovas pateikė teismui antstolės Redos Stašenienės 2010 m. gegužės 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1t., b.l.138-140), kuriame konstatuotos aplinkybės, buvusios 2010 m. gegužės 12 d. Šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo patektus įrodymus ir leistų daryti priešingą išvadą.
Remiantis 2009 m. rugsėjo 21 d. aktu dėl netinkamos kokybės pakuotės (1t., b.l.18) ir 2009 m. rugsėjo 25 d. ieškovo pretenzija (b.l.18-19), patiektos nekokybiškos plėvelės vertė yra 24805,26 Lt. Šią sumą sudaro 10038,60 Lt už 2574 m 525X4 terminės plėvelės, 9612,66 Lt už 3138 m 425X4 terminės plėvelės ir 5154 Lt už 936 m 525X4 nepanaudotos terminės plėvelės. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pripažinus, kad atsakovo parduota produkcija neatitinka kokybės reikalavimų, atsakovas privalo grąžinti ieškovui jos kainą - 24805,26 Lt.
CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius.
Iš byloje esančių fotonuotraukų (1t., b.l.25-35), kurios pridėtos prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ir pakavimo schemų (1t., b.l.49-50) matyti, kad produkcijos pakavimui naudojamas kartonas, kuris dėl sutrūkinėjusios plėvelės sušlapo. 2009 m. rugsėjo 21 d. akte dėl netinkamos kokybės pakuotės (1t., b.l.18) ir 2009 m. rugsėjo 25 d. ieškovo pretenzijoje (b.l.18-19) yra duomenys, jog ieškovo nuostolius šioje dalyje sudaro 1731,60 Lt vertės 936 vnt. 1400X1200 gofrokartono ir 12825 Lt vertės 9500 vnt. 1400X1000 gofrokartono; iš viso -14556,60 Lt. Ši suma vertintina kaip ieškovo nuostoliai, atsiradę dėl netinkamos kokybės plėvelės.
Ieškovas teismui pateikė 2010 m. sausio 26 d. pažymą apie ieškovo darbuotojų dirbtą darbo laiką ir darbo užmokestį, perpakuojant stiklo tarą, supakuotą į netinkamos kokybės plėvelę (1t., b.l.47). Šioje pažymoje yra patekti išsamūs duomenys apie kiekvieno darbuotojo dirbtų valandų skaičių, patektas detalus darbo užmokesčio paskaičiavimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog šie ieškovo paskaičiavimai yra nepagrįsti. Kolegija neturi pagrindo abejoti minėtoje pažymoje esančių duomenų patikimumu, todėl daro išvadą, kad perpakuojant produkciją dėl netinkamos kokybės plėvelės ieškovo išlaidos darbo užmokesčiui sudarė 10189,46 Lt. Ši suma taip pat vertintina kaip ieškovo nuostoliai, atsiradę dėl netinkamos kokybės plėvelės.
Bendra priteistina ieškovo nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės produkcijos, suma sudaro 49551,32 Lt (24805,26+14556,60+10189,46).
Remiantis išdėstytasis motyvais, apeliacinis skundą patenkinamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys patenkinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 49551,32 Lt nuostoliams atlyginti. Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą (49551,32 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. vasario 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Kadangi apeliacinis skundas ir ieškinys patenkinami, atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). Ieškovas bankas turėjo 2973,54 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis sumokėtas už ieškinį ir apeliacinį skundą (1t., b.l. 11; 2 t., b.l.83).
Kadangi apeliacinis skundas ir ieškinys patenkinami, atsakovas taip pat privalo atlyginti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtrauktam AB SEB bankui bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). AB SEB bankas turėjo 1275,76 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos proceso metu (2t., b.l. 45-47, 106-108).
Kadangi apeliacinis skundas ir ieškinys patenkinami, atsakovas privalo atlyginti valstybei 100,44 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (87,59+12,85) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno stiklas“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Lenbra“ 49551,32 Lt (keturiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt vieną litą ir 32 centus) nuostoliams atlyginti ir 6 (šešių) procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (49551,32 Lt) nuo bylos iškėlimo (2010 m. vasario 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno stiklas“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Lenbra“ 2973,54 Lt (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt tris litus ir 54 centus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti trečiajam asmeniui AB SEB bankui iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Lenbra“ 1275,76 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis litus ir 76 centus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Lenbra“ 100,44 Lt (vieną šimtą litų ir 44 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.