Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas V. Paškevič Teisminio proceso numeris 1-06-1-00056-2010-2

2011 m. gegužės 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. P., vadovaujantis LR BK 37 str., dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 223 str. 1 d. ir baudžiamoji byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. buvo kaltinama tuo, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t.y. ji, nuo 2004 m. balandžio 25 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. ėjo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Žemės fragmentai“ (įmonės kodas 1420485), registruotos Smėlio g. 27-26, Vilniuje, direktorės pareigas. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. buvo atsakinga už šios viešosios įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą. Nepaisant to nuo 2004-04-25 iki 2006-07-31 ji nepateikė įstaigos buhalterei medžiagų sunaudojimo aktų, neorganizavo medžiagų sunaudojimo apskaitos, medžiagų, sunaudotų krosnies „Anagama“ statybai, nurašymo, pagamintos krosnies neatvaizdavo ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje. Nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30 D. P. pagal pareikštą kaltinimą nevedė apskaitos registrų, kuriuose būtų suregistruotos įvykusios ūkinės operacijos, subalansuotos apyvartos ir išvesti likučiai atitinkamomis datomis, neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje įvykusių ūkinių operacijų. Dėl to iš dalies negalima nustatyti VšĮ „Žemės fragmentai“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2004-04-25 iki 2009-09-30. Tokiais veiksmais, D. P. dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodoma, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, to paties įstatymo 16 str. 1 d. nuostatą, kuri numato, kad ūkinių operacijų ir įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, šio straipsnio 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Tokiais savo veiksmais D. P. buvo kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-21 nuosprendyje pašalino iš kaltinimo dalį, kurioje D. P. buvo kaltinama nuo 2004-04-25 iki 2006-07-31 tinkamai netvarkius teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, o kitoje kaltinimo dalyje pripažino D. P. padarytą nusikalstamą veiką mažareikšme ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleido bei baudžiamąją bylą nutraukė.

Prokuroro teigimu, Vilniaus m. 1-as apylinkės teismas nepagrįstai 2011-01-21 nuosprendžiu pašalino kaltinimo dalį, t.y. tęstinės veikos dalį – veiką nuo 2004-04-25 iki 2006-07-31, nesant LR BK 223 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymių, o kitoje kaltinimo dalyje, t.y. tęstinės veikos dalyje – veikoje nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30, pagal LR BK 223 str. 1 d. LR BK 37 str. pagrindu atleido kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir šią baudžiamąją bylą nutraukė.

Skunde prokuroras teigia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atlikta pakankamai išsami ir detali įrodymų analizė, tačiau turinti esminių loginių ir sisteminių teisės normų aiškinimo spragų, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismo išvada, kad „byloje nustatyta, kad kaltinamoji netvarkė VšĮ „Žemės fragmentai“ buhalterinės apskaitos nuo 2004-04-15 iki 2006-07-31“ ir teismo nuomone „neprivalėjo to daryti“ yra neteisinga. Ši teismo klaida yra kilusi iš klaidingo lingvistinio teisės aiškinimo metodo, būtent teismas neteisingai aiškina šio nusikaltimo sudėties subjekto atsiradimą siedamas tik su situacija, kad ūkio subjekto vadovo baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. yra galima, tik tada kai vadovas kartu su ūkio subjekto finansininku, tiesiogiai aplaidžiai tvarko apskaitą.

Prokuroro nuomone, teismo aiškinimas, kad „faktinės situacijos esmė yra ta, kad kaltinamoji D. P. savo neveikimu ne pažeidė tiesiogiai BAĮ 6 str. 2d., 16 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, o neužtikrino jų įvykdymo: įstaigoje nebuvo patvirtintos darbuotojų pareiginės nuostatos, tuo pačiu nebuvo nustatyta, kas ir už ką atsako, nebuvo reglamentuota pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų kaupimo ir apskaitos tvarka, pagal kurią visi tokie dokumentai būtų perduodami buhalterei“, „įstaigos buhalterei nebuvo pateikti medžiagų sunaudojimo aktai, nebuvo organizuoti medžiagų sunaudojimo apskaita ir medžiagų, sunaudotų krosnies statybai, nurašymas“, yra neteisingas, toks interpretavimas akivaizdžiai yra per siauras, kadangi pagal BAĮ 21 str. 1 d. ūkio subjekto vadovas būtent atsako už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Teismo teiginys, kad „buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima tapatinti su jos organizavimu: tai yra skirtingi dalykai“, yra nepagrįstas, nes būtent juridinio vieneto vadovas neužtikrindamas, t.y. tiesiogiai pažeisdamas BAĮ 21 str., šią normą pažeidžia ne a priori, o būtent dėl jos netinkamo vykdymo pažeidžia ir BAĮ 6 str. 2d., 16 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, nes būtent dėl D. P. neteisėto neveikimo (netinkamo organizavimo) kyla pagal pareikštą kaltinimą, laikotarpiu nuo 2004-04-15 iki 2006-07-31 objektyviai nustatyti nusikalstami padariniai (negalėjimas iš dalies nustatyti VšĮ „Žemės fragmentai“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros), pasireiškę tuo, kad ji: 1) nepateikė įstaigos buhalterei medžiagų sunaudojimo aktų, 2) neorganizavo medžiagų sunaudojimo apskaitos, 3) neorganizavo medžiagų, sunaudotų krosnies statybai, nurašymo, 4) neatvaizdavo pagamintos krosnies ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje. Tarp jos nusikalstamo neveikimo ir kilusių nusikalstamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai pilnai atitinka byloje nustatytus ir teismo ištirtus įrodymus, pačios kaltinamosios parodymus, liudytojų - buhalterės, kito atsakingo darbuotojo parodymus, ištirtus dokumentus bei specialisto išvadą.

Skunde teigiama, jog teismo aiškinimas ir interpretavimas, apie galimą LR BK 229 str. nusikaltimo sudėties buvimą, visiškai nepagrįstas, nes šioje procesinėje situacijoje turime bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos situaciją, o būtent netinkamas pareigų atlikimas (neatlikimas), numatytas LR BK 229 str. yra bendroji norma LR BK 223 str. specialiosios normos atžvilgiu. Būtent dėl netinkamo pareigų atlikimo (neatlikimo), o būtent blanketinės normos (BAĮ 21 str.) netinkamo vykdymo atveju reikia taikyti ne LR BK 229 straipsnį, o LR BK 223 straipsnį.

Prokuroro teigimu, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas nagrinėjamu atveju inkriminuojamas D. P., pasireiškė būtent netinkamu (neteisėtu) buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu. Šioje byloje kaltinimo esmė yra ta, kad D. P. inkriminuojamos veikos atveju sąvoka „aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas“ aiškintinas sistemiškai, būtent kaip pareigos „Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeidimas. Sisteminis teisės normų aiškinimas, kuriuo privalėjo remtis, tačiau nesirėmė teismas ir atsako į esminį klausimą, kad „aplaidus (neteisėtas) buhalterinės apskaitos tvarkymas, yra kilęs būtent dėl neteisėto (nesilaikant įstatymų reikalavimų), buhalterinės apskaitos organizavimo“. Tik tokiu atveju, jeigu buhalterinės apskaitos organizavimas būtų tinkamas, t.y. jeigu D. P. būtų įvykdžiusi BAĮ 21 str., ir atitinkamai BAĮ 6 str. 2 d., 16 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, atsakomybė kiltų jau subjektams atsakingiems už tiesioginį apskaitos tvarkymą, t.y. vyr. finansininkui (buhalteriui) ar kitiems subjektams tvarkantiems buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu darytina išvada, kad D. P. būdama VšĮ vadove, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. l d., ne tik laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30, bet ir laikotarpiu nuo 2004-04-25 iki 2006-07-31, t.y. ji aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent netinkamai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko 2004-04-25 iki 2006-07-31 nepateikė įmonės buhalterei medžiagų sunaudojimo aktų, neorganizavo medžiagų sunaudojimo apskaitos; medžiagų, sunaudotų krosnies „Anagama“ statybai, nurašymo; pagamintos krosnies neatvaizdavo ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje, dėl ko kilo atitinkami nusikalstami padariniai, t.y. negalėjimas iš dalies nustatyti VšĮ „Žemės fragmentai“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Taip pat, prokuroro nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai atleido D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinęs jos padarytą veiką mažareikšme. Prokuroro teigimu, Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant D. P. veika būtų nepavojinga. Dėl pastarosios aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atsirado ne tik padariniai, nebuvo galima nustatyti įmonės turto, pelno, įsipareigojimų, įvertinti įmonės turto, nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, tačiau tokiais veiksmais padaryta žala įstatymo saugomiems visuomenės ir valstybės interesams, valstybės finansų sistemai. D. P. nusikalstamais veiksmais pažeisti svarbūs baudžiamojo įstatymo saugomi visuomenės ir valstybės interesai. Pirmos instancijos teismo motyvas, kad penkių neapskaitytų ūkinių operacijų piniginė išraiška sudaro 1084,51 Lt ir tokia suma, kaip ir ūkinių operacijų kiekis byloje dėl nusikalstamos veikos finansų sistemai yra nežymūs, taip pat motyvas, kad dėl neatsargumo padaryta veika kam nors būtų padaryta žalos, negali būti siejama su padarytu nusikaltimu, nes tokios aplinkybės buvimas nepriskiriamas prie tų aplinkybių, kurios veiką šiuo atveju darytų nepavojingą. Tai galėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Sprendžiant veikos pripažinimo mažareikšme klausimą teismas į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes neturi atsižvelgti, nes šios aplinkybės turi reikšmę paskiriant bausmę, nustatant jos rūšį, dydį ir pan.

Teismo nuomonė, kad kaltinamosios padaryta veika aplamai nepadarė kiek nors reikšmingos žalos įstatymo saugomiems asmens, valstybės ar visuomenės interesams, ji nesudaro ir galimybės tokiai žalai atsirasti bei, kad šios veikos pavojingumas visuomenei yra itin mažas yra visiškai nepagrįsti, nes kaltinamosios veika buvo tęstinė ir prasidėjusi dar nuo 2006 metų tęsėsi ilgą laiką, pažeidimai buvo sisteminiai, jos veikla, nesant įmonėje buhalterės buvo akivaizdžiai ignoruojant tiesiogines vadovo pareigas įtvirtintas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje. Ūkinių operacijų atlikimas su grynaisiais pinigais, jų nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje yra labai aiškus, grubus ir neatsitiktinis pavojingas neveikimas. Veikos pavojingumas pasireiškia, ne tik nustatytų neapskaitytų ūkinių operacijų kiekiu neapskaitytais grynaisiais pinigais, tačiau esmė yra tai, kad tarp tyrimui pateiktų dokumentų už laikotarpį nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30 nėra VšĮ „Žemės fragmentai" PVM sąskaitų-faktūrų, kasos dokumentų, banko išrašų bei visų to laikotarpio buhalterinės apskaitos registrų, tai visos apimties pirminių ir atskaitomybės dokumentų. Be to, iš bylos aplinkybių nustatyta, kad tai kaltinamoji aiškiai suprato, apie tai jai buvo ne kartą priminta, tačiau ji savo neteisėtų veiksmų ji nenutraukė. Akivaizdu, kad D. P. padaryta nusikalstama veika savo pobūdžiu ir padarinių atžvilgiu pripažintina pavojinga visuomenei, sukelianti žalą visuomenės ir valstybės interesams. Dėl to veika negali būti pripažinta mažareikšme, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti, kaltinamoji D. P. ir jos gynėja prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino tęstinės veikos dalį nuo 2004-04-25 iki 2006-07-31, o kitoje kaltinimo dalyje padarė nepagrįstą išvadą, jog D. P. padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė ir baudžiamąją bylą nutraukė.

Dėl tęstinės veikos epizodo laikotarpyje nuo 2004-04-25 iki 2006-07-31

Remiantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog D. P., nuo 2004 m. balandžio 25 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., būdama VšĮ „Žemės fragmentai", į.k. 1420485, registracijos adresas Smėlio g. 27-26, Vilnius, direktore, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 str. nuostata „Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdama atsakinga už viešosios įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 16 str. 1 d. nuostatą, kuri numato, kad ūkinių operacijų ir įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nuo 2004-04-25 iki 2006-07-31 nepateikdama įmonės buhalterei medžiagų sunaudojimo aktų, neorganizavo medžiagų sunaudojimo apskaitos; medžiagų, sunaudotų krosnies „Anagama” statybai, nurašymo; pagamintos krosnies neatvaizdavo ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje; nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30 nevedė apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruotos įvykusios ūkinės operacijos, subalansuotos apyvartos ir išvesti likučiai atitinkamomis datomis, tokiu būdu įvykusių ūkinių operacijų neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje, dėl ko negalima iš dalies nustatyti VšĮ „Žemės fragmentai” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2004-04-25 iki 2009-09-30.

Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. atsako asmuo, kuris privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šio BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl nustatant šios nusikalstamos veikos požymius vadovaujamasi 2001 m. LR Buhalterinės apskaitos įstatymu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš kaltinimo D. P. pašalino tęstinės veikos dalį, laikotarpiu nuo 2004-04-25 iki 2006-07-31, padaręs išvadą, jog šioje dalyje D. P. nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d., subjektu. Apylinkės teismas nurodė, jog ūkinių operacijų neįtraukimas į apskaitą, ūkinių operacijų ir įvykių duomenų apskaitos registrų sudarymas ir jų registravimas šiuose registruose tam tikra tvarka yra finansininko (buhalterio) funkcija, o medžiagų sunaudojimo aktų D. P. nepateikimas įstaigos buhalterei, medžiagų sunaudojimo apskaitos neorganizavimas, medžiagų, sunaudotų krosnies statybai, nurašymo neorganizavimas šių reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog D. P. savo neveikimu ne pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 d., 16 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, o neužtikrino jų įvykdymo – įstaigoje nebuvo patvirtintos darbuotojų pareiginės nuostatos, tuo pačiu nebuvo nustatyta, kas ir už ką atsako, nebuvo reglamentuota pirminių apskaitos dokumentų kaupimo ir apskaitos tvarka, pagal kurią visi tokie dokumentai būtų perduodami buhalterei. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuomone, buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima tapatinti su jos organizavimu. Laikotarpyje nuo 2004-04-25 iki 2006-07-31 VšĮ „Žemės fragmentai“ dirbo buhalterė A. Z., kuri ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą. O D. P. veiksmai šiuo laikotarpiu pasireiškė tuo, kad ji, būdama VšĮ „Žemės fragmentai“ direktore, tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo šioje įstaigoje, tuo pažeisdama BAĮ 21 str. 1 d. reikalavimus, tačiau šiuose jos veiksmuose BK 223 str. 1 d. požymių nėra.

Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklausiama D. P. nurodė, jog dirbo VšĮ „Žemės fragmentai“ direktore. Įmonė buvo sukurta japonų keramikos mokymams. iki 2006 m. vasaros bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė A. Z.. Medžiagų ir paslaugų pirkimo dokumentus dažniausiai pildė G. Z., kuris juos perduodavo buhalterei. D. P. pripažino, jog ji kaip viešosios įstaigos vadovė nesiėmė veiksmų tam, kad organizuoti buhalterinę apskaitą, nes nežinojo, kaip tai daryti, jos ne toks išsilavinimas. Nurodė, jog vykdant veiklą buvo perkamos įvairios medžiagos, įrankiai, buvo mokama už benziną, nupirktas autobusiukas, t.y. buvo perkama viskas, kas reikalinga projektui. Viskas buvo perkama už jos lėšas, vėliau atsirado rėmėjų. Iš dokumentų jinai suprato, kad buhalterė A. Z. įtraukė kai kurias lėšas į kasą, bet jos lėšų neįtraukė. Ji nežino, ar jos pareiga buvo nurodyti buhalterei, kad įtrauktų lėšas į apskaitą. Ji neturėjo buhalterijos žinių, pasitikėjo buhaltere, pasirašydavo tai, ką jai pasakydavo.

Liudytojas G. Z. parodė, jog jis VšĮ „Žemės fragmentai“ vykdė techninio vadovo pareigas. Įmonėje nebuvo aptarta buhalterinės apskaitos tvarka, neaptarta kaip ir kokius dokumentus ir kam reikia pristatinėti. Jis pirko statybos medžiagas, užtikrindavo jų transportavimą į statybos vietą, rūpinosi malkų krosnims pirkimu ir pan. Pirkimai buvo atliekami viešosios įstaigos vardu. Atlikdamas pirkimus, pirkimo dokumentus jis pristatydavo vadovei arba buhalterei. Liudytojas nurodė, jog D. P. buvo žodžiu informuota buhalterės apie tai, kad krosnį reikia užpajamuoti kaip įmonės turtą, tačiau ji to nepadarė. Vėliau jie su buhaltere išėjo iš darbo. Buvo paruošti buhalterinės apskaitos dokumentai, bet D. P. neparodė noro juos pasiimti ir dėl jų nesikreipė.

Liudytoja A. Z. nurodė, kad dirbo VšĮ „Žemės fragmentai“ buhaltere iki 2006 m. liepos mėn. Jai dokumentus pateikdavo direktorė, bet jai turėdavo pastoviai priminti. Ji tik tvarkydavo dokumentus, kuriuos gaudavo. D. P. eidavo į banką, įnešdavo pinigus, dalyvavo ir statyboje, pateikdavo sąskaitas. Liudytoja sakydavo D. P., kad reikia užpajamuoti krosnį. Pastačius krosnį jau mažiau buvo išlaidų, direktorei mažiau reikėjo buhalterės, mažiau buvo sąskaitų, dėl to jinai vėliau išėjo iš darbo. Liudytoja taip pat parodė, kad išėjus iš darbo dokumentus ji sutvarkė, tačiau perduoti D. P. jų negalėjo, kadangi nebuvo kur nuvežti, o vadovė nerodė jokio intereso pasiimti. A. Z. teigė, kad jai dirbant, vadovė nepateikdavo dokumentų, dėl to ji negalėjo jokių veiksmų nei parodyti, nei žinoti.

2010-08-20 specialisto išvadoje Nr. 5-1/99 nurodyta, jog dėl šioje specialisto išvadoje užfiksuotų norminių aktų pažeidimų, kurie buvo padaryti VšĮ „Žemės fragmentai“ tvarkant buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2004-04-25 iki 2009-09-30.

LR BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, vykdymas, pavyzdžiui, kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nurodyta, jog už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. VšĮ „Žemės fragmentai“ vadove nuo 2004-04-25 iki 2009-09-30 buvo D. P.. LR viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 p. nurodyta, jog viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais, taip pat atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose bei viešosios įstaigos įstatuose.

Remiantis šiomis įstatymų nuostatomis, viešosios įstaigos vadovas yra atsakingas už tinkamą įstaigos veiklos organizavimą, kuris apima ir finansinės apskaitos organizavimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo sąvoka apima duomenų apie ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, išreikštus pinigais, tvarkymą remiantis įstatymų reikalavimais, jų tikrinimą, sisteminimą, apdorojimą, ruošimą. Tačiau, apylinkės teismas nepagrįstai teigia, jog natūralu, kad tokią funkciją vykdyti turi finansininkas. Viešosios įstaigos vadovas privalo tinkamai organizuoti įstaigos veiklą, tame tarpe ir tinkamai išaiškinti įstaigos darbuotojams jų pareigines funkcijas. Byloje nėra duomenų apie VšĮ „Žemės fragmentai“ sudarytas buhalterio pareigines instrukcijas, kuriose būtų apibrėžtos buhalterio atliekamos funkcijos. Todėl laikytina, kad už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymo užtikrinimą VšĮ „Žemės fragmentai“ buvo atsakinga jos vadovė D. P.. Kaip įstaigos vadovė, D. P. privalėjo pasirūpinti, kad įstaigoje būtų patvirtintos darbuotojų pareiginės nuostatos, tuo pačiu nustatyta darbuotojų atsakomybės sritis, reglamentuota pirminių apskaitos dokumentų kaupimo ir apskaitos tvarka, pagal kurią visi tokie dokumentai būtų perduodami buhalterei ir atlikti kiti veiksmai, susiję su buhalterinės apskaitos organizavimu, tačiau ji to nepadarė.

D. P. netinkamai vykdydama Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. reikalavimus pažeidė ir 6 str. 2 d. bei 16 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, nes būtent dėl jos neteisėto neveikimo (netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo) laikotarpiu nuo 2004-04-15 iki 2006-07-31 atsirado nusikalstami padariniai (negalėjimas iš dalies nustatyti VšĮ „Žemės fragmentai“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros). D. P. veiksmai pasireiškė tuo, kad ji: 1) nepateikė įstaigos buhalterei medžiagų sunaudojimo aktų, 2) neorganizavo medžiagų sunaudojimo apskaitos, 3) neorganizavo medžiagų, sunaudotų krosnies statybai, nurašymo, 4) neatvaizdavo pagamintos krosnies ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje. Tarp jos nusikalstamo neveikimo ir kilusių nusikalstamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys pačios kaltinamosios, liudytojų G. Z. ir A. Z. parodymai, byloje surinkti dokumentai bei specialisto išvada. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog tik tokiu atveju, jeigu buhalterinės apskaitos organizavimas būtų tinkamas, t.y. jeigu D. P. būtų vykdžiausi Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. ir atitinkamai 6 str. 2 d. bei 16 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, bet būtų nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 223 str., požymiai, atsakomybė kiltų jau subjektams, atsakingiems už tiesioginį apskaitos tvarkymą, t.y. buhalteriui ar kitiems asmenims, tvarkantiems buhalterinę apskaitą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog D. P., būdama ūkio subjekto vadovė, privalėjo veikti taip, kad apskaita VšĮ būtų tvarkoma tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau to nedarė. Kaltinamosios nurodoma aplinkybė, jog ji pagal savo išsilavinimą nežinojo, kaip turi būti tvarkoma apskaita, jos kaltės nešalina, kadangi įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Konstatuotina, kad D. P. laikotarpiu nuo 2004-04-15 iki 2006-07-31 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent netinkamai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko 2004-04-25 iki 2006-07-31 nepateikė įmonės buhalterei medžiagų sunaudojimo aktų, neorganizavo medžiagų sunaudojimo apskaitos; medžiagų, sunaudotų krosnies „Anagama“ statybai, nurašymo; pagamintos krosnies neatvaizdavo ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje, dėl ko kilo atitinkami nusikalstami padariniai, t.y. negalėjimas iš dalies nustatyti VšĮ „Žemės fragmentai“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. D. P. veiksmuose nustatyti visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. požymiai.

Dėl veikos mažareikšmiškumo

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas taip pat 2011-01-21 nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamosios D. P. padaryta veika yra mažareikšmė, nurodydamas, jog jos veika aplamai nepadarė kiek nors reikšmingos žalos įstatymo saugomiems asmens, valstybės ar visuomenės interesams, ji nesudaro ir galimybės tokiai žalai atsirasti, šios veikos pavojingumas visuomenei itin mažas.

Pagal BK 37 straipsnį asmuo padaręs nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatoma, kad kaltininko veikimas ar neveikimas formaliai, kad ir turi baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, tačiau dėl kai kurių jų konkretaus turinio veikla yra nepavojinga ir dėl to tokia veikla nėra nusikaltimas. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant D. P. padaryta veika būtų laikytina nepavojinga. Dėl D. P. aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atsirado padariniai, nebuvo galima nustatyti įmonės turto, pelno, įsipareigojimų, nebaigtos gamybos vertės, įvertinti įmonės turto, nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, tačiau tokiais veiksmais padaryta žala įstatymo saugomiems visuomenės ir valstybės interesams, valstybės finansų sistemai. D. P. nusikalstamais veiksmais pažeisti svarbūs baudžiamojo įstatymo saugomi visuomenės ir valstybės interesai.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. P. veika aplamai nepadarė kiek nors reikšmingos žalos įstatymo saugomiems asmens, valstybės ar visuomenės interesams yra nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad D. P. nusikalstama veika buvo tęstinė, tęsėsi virš 3 metų, pažeidimai buvo sisteminiai, pasireiškė akivaizdžiu įstatymų nepaisymu bei teisės normų nustatytų reikalavimų ignoravimu. Taip pat nustatyta, kad apie savo neteisėta elgesį kaltinamoji žinojo, buvo įspėta, tačiau ir toliau elgėsi neteisėtai. Pažymėtina, jog Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyta visoms bendrovėms ir veikloms rūšims vienoda apskaitos vedimo ir inventorizacijos atlikimo tvarka. Atsakomybė pagal BK 223 str. nėra siejama su neapskaitytų ūkinių operacijų pinigine išraiška ar materialinės žalos kam nors padarymu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti D. P. padarytą veiką mažareikšme.

Dėl bausmės

Kaltinamosios D. P. atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, jai skirtina bausmė. D. P. atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį ir į kaltės formą – D. P. padarė nesunkų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į kaltinamosios asmenybę – ji ankščiau neteista, turi šeimą, darbą, charakterizuojama teigiamai, todėl jai skirtina artima minimumui baudos bausmė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 3 p.,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendį.

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir nuteisti ją 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.