- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-451-349-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Tomas Zdanavičius, Arnoldas Šukaitis (pran.)
- Nuteistasis
- E. Z.
- Nukentėjusysis
- Marijonai M
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
Teisėjas Virginijus Skaraitis Baudž. byla Nr. 1A-451-349/2011
NUTARTIS
2011 m. birželio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Tomo Zdanavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 75 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Priteista iš E. Z. Marijonai M. B. 200 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
E. Z. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 5 d., apie 14.30 min., k., M. M. B. gyvenamojo namo kieme tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajai M. M. B. į krūtinę, kuriai po smūgio nukritus ant žemės buvo sumušta galva, lūžo dešiniojo žastikaulio gumburas, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
Skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios ir liudytojų N. G. ir N. K. parodymais, atmesdamas jo liudytojų S. Ž., Z. Z., E. Z. parodymus, todėl neteisingai įvertino įrodymus ir jį nepagrįstai pripažino kaltu dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Nors teismas nurodė, kad liudytojų V. G. ir N. K. parodymai patikimi, nes jos apelianto nepažįsta ir neturi pagrindo jį apkalbėti, tačiau tokia išvada neteisinga, nes liudytojos yra P. P., su kuriuo nukentėjusioji draugauja, dukterys. Be to, liudytoja N. K. po konflikto paskambino nukentėjusiosios dukrai S. G., o tai patvirtina, kad liudytoja artimai bendrauja su nukentėjusiąja ir jos dukterimi. Dėl šių priežasčių liudytojų parodymai yra šališki ir jos turėjo pagrindą jį apkalbėti.
Apeliantas teigia, kad teismo išvada, jog N. G. ir N. K. stovėjo pakankamu – 15–30 metrų atstumu nuo konflikto vietos, todėl gerai matė jo nukentėjusiajai suduotą smūgį, yra neteisinga, nes, pirmiausia, liudytojas E. Z. nurodė didesnį, t. y. 100–300 metrų atstumą, o nukentėjusioji konflikto metu buvo apsupta keturių žmonių, trukdžiusių liudytojoms matyti konflikto eigą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, siekdamas nustatyti matomumą, turėjo atlikti liudytojų parodymų patikrinimą vietoje. Ligoninėje nukentėjusioji pirmiausia užpuolė jo tėvą E. Z., teigdama, kad jis ją sumušęs, ir tik vėliau nurodė, kad ją sumušė apeliantas.
Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje nenurodė, jog įvykio vietos apžiūros protokole prie sandėliuko kampo ir šiferio lapo pažymėta nedidelė kalvelė, už kurios užkliuvusi pargriuvo nukentėjusioji.
Apeliantas teigia, kad teismas, remdamasis teismo medicinos specialisto išvada, neatsižvelgė į tai, kad joje nurodyti duomenys prieštarauja kitiems bylos duomenims. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai žastikaulio gumburo lūžis padarytas jai griūnat ir atsitrenkiant į stulpą. Nukentėjusioji specialistui nurodė petį susižalojusi griūdama į stulpą, tačiau 2010-09-29 apklausoje teigė po smūgio tiesiog nugriuvusi ant žemės, o 2010-11-08 apklausoje – nugriuvusi ant žemės ir susitrenkusi galvą į pastato kampą ar betoninį stulpelį, 2010-11-08 parodymų patikrinimo vietoje metu vėl teigė tiesiog griuvusi. Iš nuotraukų, darytų nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu, matyti, kad nukentėjusioji nurodė vietą prie stulpelio, esančio prie sandėliuko, todėl neaišku, kaip ji, griūdama ant nugaros, susižalojo dešinę ranką į kairėje pusėje esantį stulpelį. Apeliantas mano, kad šie nukentėjusiosios parodymai prieštaringi, iš bylos įrodymų neaišku, koks nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas ir, ar ji apskritai buvo sužalota.
Liudytojų S. Ž., Z. Z., E. Z. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji, praėjus savaitei po sužalojimo, jau dirbo fizinius ūkio darbus, o tai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams ir teismo medicinos specialisto išvadai apie jai padarytus sužalojimus. Teismas nepagrįstai atmetė jo paties ir liudytojų S. Ž., Z. Z., E. Z. parodymus, kad nukentėjusioji pargriuvo pati, nors šie parodymai atitinka kitus bylos įrodymus ir leidžia teigti, kad jis nukentėjusiajai nesudavė jokio smūgio, ji pati susižalojo suklupusi.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 138 str. 1 d. dėl nukentėjusiosios M. M. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nuosprendyje išanalizuota ir paneigta apelianto versija, dėstoma ir apeliaciniame skunde, kad jis nukentėjusiajai jokio smūgio nesudavė, ji pati susižalojo griūdama. Priešingai nei teigiama skunde, teismas išvadą apie apelianto kaltę padarė tik išsamiai aptaręs ir įvertinęs tiek apeliantą kaltinamuosius, tiek jį teisinamuosius įrodymus. Nukentėjusiosios parodymus, kad konflikto metu apeliantas jai trenkė kumščiu ir ji po smūgio griūdama patyrė nustatytus sužalojimus, patvirtino įvykį tiesiogiai stebėjusios liudytojos N. K. ir N. G., šiuos parodymus atitinkanti teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiosios sužalojimų lokalizaciją ir mechanizmą. Apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo yra nepagrįsti. Byloje nukentėjusioji pirmą kartą apie patirtus sužalojimus papasakojo 2010-09-07 teismo medicinos ekspertei, nurodydama, kad ją sužalojęs jaunuolis smogė kumščiu į krūtinę, ji nuo smūgio griūdama į stulpą susižalojo dešinįjį petį, po to svaigo galva, pykino (8 b. l.). Šiame paaiškinime nukentėjusioji nurodė abu jai padarytus rankos ir galvos sužalojimus, apie kuriuos ji davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Apeliaciniame skunde pateikiamos atskiros nukentėjusiosios parodymų frazės neatspindi viso jos parodymų turinio, todėl toks argumentacijos būdas niekaip nepatvirtina skunde daromos išvados apie nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą. Nukentėjusiosios tiek pirmuosius, teismo medicinos ekspertei papasakotus sužalojimus ir jų simptomus, tiek vėlesnėse apklausose duotus parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurios tiriamojoje dalyje, aprašytoje nukentėjusiosios ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje, nurodyta, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio ligoninėje skundėsi dešiniojo peties skausmu ir galvos svaigimu, jai diagnozuotas galvos sumušimas ir dešiniojo žastikaulio gumburo lūžis, lėmęs nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą. Iš specialisto išvados aiškus nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas – sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galėjo būti padaryti jau aptartomis nukentėjusiosios nurodomomis aplinkybėmis ir laiku. Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad, vertinant nukentėjusiosios sužalojimą, nėra pagrindo remtis liudytojos P. V. parodymais, kad nukentėjusioji, praėjus kelioms savaitėms nuo sužalojimo, dirbo ūkio darbus, nes šie parodymai nei paneigia nukentėjusiosios sužalojimo faktą, nei suteikia informacijos apie jos būklę po sužalojimo. Nors apeliantas skunde teigia, kad iš nuotraukos, darytos nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu (12–14 b. l.), nėra aišku, kaip ji, griūdama ant nugaros, susižalojo dešiniąją ranką į jos rodomą kairįjį stulpelį, tačiau iš protokolo ir įrašo po nuotrauka matyti, kad nukentėjusioji rodė būtent sužalojimo vietą, o ne sužalojimo metu buvusią situaciją, kuri taptų visiškai aiški, nukentėjusiajai pasisukus 180 laipsnių kampu. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto skundo argumentai, kuriuose keliamos abejonės dėl nukentėjusiosios sužalojimo fakto ir mechanizmo, atmestini. Be to, nuosprendyje teisingai pažymėta, kad apelianto veikos kvalifikavimui yra svarbi ta aplinkybė, kad apelianto smurtas buvo tyčinis, nukreiptas į nukentėjusiąją, todėl jam inkriminuotini visi netiesioginiai smūgio padariniai – nukentėjusiosios kritimas ir rankos bei galvos sužalojimas. Todėl skunde nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusioji galėjo pargriūti užkliuvusi už kalvelės, į ką – stulpelį ar žemę – susitrenkė atskiras kūno dalis, neturi esminės reikšmės jo veikos teisiniam vertinimui. Apeliantas skunde neteisingai teigia, kad nukentėjusioji po sužalojimo ligoninėje klaidingai nurodė, kad ją sužalojo apelianto tėvas E. Z. ir tik vėliau įvardijo patį apeliantą. Teismas, įvertinęs ligoninės darbuotojos R. P. parodymus, nukentėjusiosios sveikatos istorijoje esantį įrašą ir tarnybinio pranešimo duomenis, padarė teisingą išvadą, kad nukentėjusioji iš karto nurodė, kad ją sužalojo kaimynės dukters draugas, t. y. apeliantas.
Vieni pagrindinių įrodymų, kuriais grindžiama apelianto kaltė, yra tiesiogiai konfliktą mačiusių liudytojų N. G. ir N. K. parodymai. Apelianto skunde keliamos abejonės tiek dėl liudytojų išankstinės nuostatos jį apkalbėti, tiek dėl jų galimybės stebėti įvykį yra nepagrįstos, be to esminiai liudytojų parodymų patikimumo aspektai teisingai įvertinti nuosprendyje. Liudytojos jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu teigė mačiusios, kaip E. Z. kumščiu trenkė nukentėjusiajai į krūtinę ir ji griuvo ant žemės (16–19 b. l.), šią aplinkybę kategoriškai patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad liudytojų parodymus, jog jos ėmusios šaukti „ar ne gėda mušti seną žmogų?“, patvirtino ir apelianto artimieji S. Ž., Z. Z., E. Z., o tai reiškia, kad netgi sumušimo faktą neigusių artimųjų parodymai netiesiogiai pagrindžia N. G. ir N. K. parodymų teisingumą. Apelianto skunde keliamos prielaidos, kad liudytojos jį apkalba todėl, kad yra nukentėjusiosios kaimyno, su kuriuo nukentėjusioji bendrauja, dukros, pažįstančios ir nukentėjusiąją, yra nepagrįstos dėl jau aptarto liudytojų parodymų patikimumo ir jokių konkrečių galimą liudytojų šališkumą patvirtinančių duomenų nebuvimo. Apelianto skundo argumentai, kuriais abejojama liudytojų galimybe pamatyti jo nukentėjusiajai suduotą smūgį, yra nepagrįsti. Liudytojų parodymais nustatyta, kad jos konfliktą matė 15–30 metrų atstumu, šviesiu paros metu, todėl liudytojų galėjimas matyti apelianto veiksmus abejonių nekelia. Nors liudytoja Z. Z. teigė, kad tarp liudytojų ir įvykio vietos buvo 100, o E. Z. – 200–300 metrų atstumas, tačiau tai, kad jie abu tokiu atstumu taip pat gerai įžiūrėjo liudytojas, patvirtina buvus gerą matomumą.
Teismas pagrįstai atmetė liudytojų – apelianto draugės S. Ž., tėvų E. Z., Z. Z. parodymus, kad apeliantas nesudavė smūgio nukentėjusiajai, nes šie parodymai prieštarauja nukentėjusiosios, liudytojų N. G. ir N. K., kurios, priešingai nei apelianto artimieji, nėra suinteresuotos bylos baigtimi, parodymams, teismo medicinos specialisto išvadai. Be to, kaip jau nurodyta, apelianto artimieji, netgi neigdami liudytojų parodymus, patys iš dalies patvirtino jų teisingumą. Liudytojų S. Ž., E. ir Z. Z. parodymų prieštaringumas ir neatitikimas kitų bylos įrodymų rodo juos esant neobjektyviais.
Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, t. y. parinkdamas švelniausią BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir nustatydamas mažesnę už vidurkį trukmę, teisingai taikė BK 54 str. 2 d. nuostatas, todėl apeliantui paskirta bausmė yra teisinga. Nuosprendyje išsamiai motyvuotas nustatytas nukentėjusiajai atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydis, teisingai taikant šiuos klausimus reglamentuojančias CK normas ir bylos aplinkybes, todėl civilinis ieškinys išspręstas teisingai.
Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą atmesti.