Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovui V. S. (V. S.), jo ir E. S. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovų I. S., V. S. atstovei advokatei Eglei Grucytei, V. U. (V. U.), jo atstovei adv. Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. (V. S.), E. S. ieškinį atsakovams I. S., V. S. (V. S.), V. U. (V. U.), dėl gyvenamojo namo defektų šalinimo išlaidų atlyginimo su trečiaisiais asmenimis I. J., UAB „Projektuotojai“, E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu nurodė, kad norėjo parduoti namą kaip sodo namą, bet pirkėjui netiko, todėl padarė namo rekonstrukciją ir pakeitė paskirtį. Ieškovui sakė, jei kas name netiks, jis paremontuos pats, tačiau apie pinigus, kalbos nebuvo. Ieškovui paprašius, sumažino kainą. Gavo už namą 212000 litų. Ieškovui atidavė dalį pinigų – 29500 Lt dėl stogo trūkumų. Kodėl tokia suma ieškovui grąžinta, negali pasakyti, pinigų sumos dėl trūkumų pašalinimo su ieškovais neskaičiavo, tiesiog ieškovai tiek paprašė. Kada namas buvo padarytas kaip gyvenamas namas, tada stogui jau kiti reikalavimai keliami ir atstumai kiti tarp gegnių turi būti. Stogo nespėjo laiku perdaryt, tai atidavė pinigus. Namas statytas dukros pinigais, 2004 m., viskas statyta iš naujų medžiagų. Statybos eiga rūpinosi visi atsakovai. Prieš parduodant namą, patys gyveno, tame name viskas buvo normalu. Stogas pastatytas nuo 2004 m. ir nieko jam neatsitiko iki šiol. Stogas įlinko jau 2004 m., ar pirkėjas matė, jog stogas įlinkęs, jis nežino. Kaimynai sakė jam, kad stogas eina kreivai. Tai, kad stogas yra įlinkęs, ar sakė ieškovams pardavimo metu, neprisimena. Pirkėjas paprašė įrašyti pirkimo pardavimo sutartyje didesnę kainą, kad iš banko gautų daugiau pinigų – 250000 Lt. Dukra susitarė su agentu dėl namo pardavimo, bet ji išvyko į Angliją ir jis tęsė pardavimą. Notarė buvo jam pažįstama, nes jau vieną kartą sudarė sandorį pas ją. Ar notarė klausė, ar jam būtinas vertėjas, neprisimena. Prieš perkant, ieškovui sakė, kad stogas yra pastatytas pagal sodo namo projektą.

Ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas, nes atsakomybė nukreipiama tik į pardavėjus, 2011- 09-08 įgaliojimas suteikė tik teisę parduoti. Įgaliojimu visi klausimai buvo perduoti E. M., jis pasirašė deklaraciją, todėl kokiais pagrindais atsakovas turi atsakyti. Kad daikto pažeidimai yra esminiai, ekspertinio tyrimo akte nėra nurodyta, nėra nurodyta, kad yra reglamento pažeidimai. Ekspertas negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių jis laiko pažeidimus esminiais, taip pat nenurodė, kokias įstatymo nuostatas pažeidžia konkretus jo nustatytas trūkumas. Deklaraciją pateikiant galiojo reglamentas, kuriame buvo nurodyta, kas laikoma esminiais pažeidimais. Bankas nekreditavo sodo namo pirkimo, todėl ir buvo atlikta rekonstrukcija, kad ieškovai galėtų įsigyti namą su banko paskola. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas, kad parduodamas namas neatitinka gyvenamo namo reikalavimų, todėl buvo susitarimas grąžinti pinigų sumą. Yra skirtumas, kokie reikalavimai keliami sodo pastato ir gyvenamo namo statybai, todėl atsakovo grąžinta pinigų suma yra skirta padengti neatliktus darbus rekonstruojant sodo namą į gyvenamą. Ieškovas pagal pirkimo pardavimo sutartį sumokėjo už sodo pastatą, ne už gyvenamą namą. Prašo taikyti ieškinio senatį. Pinigai, gauti po sandorio, buvo atiduoti dukrai. Ekspertizės aktas yra aiškiai ydingas. Statybos reglamento „Statybos užbaigimas“ 31p. nurodo, kas yra esminis, kas neesminis trūkumas. Ieškovas privalėjo suvokti, kad sodo namas negalės būti rekonstruotas iš esmės per tokį trumpą laiką. Už nukrypimus nuo projekto atsako ne statytojas, o techninis prižiūrėtojas.

Trečiasis asmuo I. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo teismui neteikė, apie posėdį pranešta teismo šaukimu.

Trečiasis asmuo UAB „Projektuotojai“, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo teismui neteikė, apie posėdį pranešta teismo pranešimu.

Trečiasis asmuo E. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo teismui neteikė, apie posėdį pranešta teismo pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tarp ieškovo V. S. ir atsakovės I. S. buvo sudarytos 2011-11-30, 2011-12-28, 2012-05-02 preliminariosios pirkimo – pardavimo sutartys dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo (bl.l.9-14, 3t.). 2011-11-30, 2011-12-28 preliminariosiose pirkimo- pardavimo sutartyse daikto kaina buvo nurodyta 215000 Lt, 2012-05-02 sutartyje– 250000 Lt. 2012-05-23 ieškovai iš atsakovų I. S., V. S. už 250000 Lt įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinierinius) - vandentiekio šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginį - valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (5 - 21 el. b. l., 1t.). Minėtą sutartį atsakovų I. S. ir V. S. vardu sudarė įgaliotinis V. U., veikiantis pagal Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarės E. J. patvirtintą įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo statytoja yra atsakovė I. S. (pardavėja), namas pastatytas ūkio būdu. Iš 2012-05-24 AB Swedbank grynųjų pinigų išdavimo kvito ir ant jo V. S. ranka padaryto įrašo matyti, jog V. U. iš banko paėmė 29500 Lt ir perdavė ieškovui (7,8 bl.l., 3t.).

2016-02-10 Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 102A įvertinus faktinę gyvenamojo namo būklę ir jo projektą buvo nustatyta: Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka 2012 metų projekto korektūros projektui Nr. 02052 TP AK. Gyvenamasis namas turi esminių užslėptų trūkumų:

Apšiltinimas. Polistirenas 50 mm, turėjo būti 250 mm.

Apšiltinimas. Akmens vatos storis 100 mm, turėjo būti 250 mm.

Stogo konstrukcijos detalė. Gegnė 5x15 cm, turėjo būti 5x25 cm.

Stogo atstumas tarp gegnių 730-830 mm, turėjo būti 600 mm.

Taip pat aktu yra nustatyta, jog gyvenamojo namo apšiltinimas neatitinka šio namo projekto, namo stogo stipris yra mažesnis negu numatyta projekte (24-44 el. b. l., 1t.).

Gyvenamojo namo gyvenamojo namo defektų šalinimo išlaidas sudaro 12089,36 Eur (be PVM, paskaičiavus nuo 15302,99 Eur).

2012-05-04 Įgaliojimu Nr. EJ-879, atsakovė I. S. įgaliojo trečiąjį asmenį E. M. atstovauti ją visose įstaigose kaip nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkę dėl statybos projektavimo sąlygų, leidimo statyti (rekonstruoti) gavimo, statybos darbų vykdymo, jų užbaigimo ir kitų veiksmų atlikimo, susijusių su statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įteisinimu. Gyvenamo namo rekonstrukcijai 2012 m. projektą paruošė UAB „Projektuotojai“, techninis prižiūrėtojas buvo P. J. (bl.l.62, 63, 1 t.), kuris 2014-10-05 mirė. Jo teisių ir pareigų perėmėja – trečiasis asmuo I. J. (Kauno apylinkės teismo 2017-11-08 nutartis, bl.l.112-113, 3t.).

Atsakovei I. S. ginčo turtas buvo padovanotas 2003-07-19. Atsakovai I. S. ir V. S. susituokė 2006-12-16. Atsakovė išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo 2011-03-22. Teismui taip yra pateiktas 2004 m. UAB „Fidesa“ parengtas sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas, 2012-04-23 statybos leidimas (53 el. b. l., 1t.) bei 2012-05-09 deklaracija apie statybos užbaigimą (49 - 52 el. b. l., 1 t.).

Ieškovai pareiškė reikalavimą, susijusį su parduoto daikto trūkumais ir prašo priteisti pinigines lėšas jų šalinimui. Kaip paaiškino ieškovai, gyvenamojo namo trūkumai laikytini esminiais parduoto daikto trūkumais. Dėl pardavėjų ir jų įgalioto asmens nesąžiningo suklaidinimo pirkėjams reikės keisti stogą, šiltinti namą.

Pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu jo parduotas daiktas yra tinkamos kokybės. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. CK 6.327 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau; pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.

CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015). Atsakovų parduotas ieškovams namas buvo statytas ūkio būdu ir buvo pripažintas tinkamu naudoti 2012-05-09. Tai matyti iš deklaracijos apie statybos užbaigimą. Statinio garantinis terminas skaičiuotinas nuo paminėtos datos ir nėra pasibaigęs iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-04-29), todėl namo pardavėjams pretenzijas dėl šio daikto trūkumų pirkėjai gali reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos ir atitinkamai, ilgesnis paslėptiems ir tyčia paslėptiems trūkumams ( Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2012 01 01 iki 2012 06 30), CK 6.698 straipsnis).

Ieškovai nurodo, jog atsakovui V. U. atsakomybė kyla pagal pirkimo – pardavimo sutarties 6.11. punktą, kuriame nurodyta, jog paaiškėjus, kad pardavėjų įgaliotinis nuslėpė jam sutarties sudarymo metu žinomus turto trūkumus, pirkėjai turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, ar, kad pardavėjų įgaliotinis neatlygintinai, per protingą terminą, pašalintų trūkumus, jei trūkumus įmanoma pašalinti, ar atlygintų pirkėjų išlaidas jiems ištaisyti ar grąžintų sumokėtą kainą ir atsisakytų sutarties, kai netinkamos kokybės turto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau su tokia pozicija sutikti negalima.

Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-329-611/2016). Vertindamas visą pirkimo –pardavimo sutarties turinį bei susiklosčiusią teismų praktiką, teismas nustato, kad sąvoka „pirkėjų įgaliotinis“ yra vartojama visame sutarties tekste dėl to, kad daikto pardavėjai nedalyvavo sudarant sutartį, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas prisiėmė atsakomybę dėl sutarties netinkamo vykdymo. Atsakovas V. U. nėra sutarties šalis, jis nėra prisiėmęs jokių įsipareigojimų pagal šią sutartį, atsakovai V. ir I. S. V. U. jokių pretenzijų dėl atstovavimo santykių nereiškia, todėl ieškinys jo atžvilgiu atmestinas (CPK 178 str.). Pastebėtina, jog iki Kauno apylinkės teismo 2016-10-31 nutarties (bl.l.164,165, 1 t.) atsakovai V. ir I. S. V. U. atsakomybės klausimo apskritai nekėlė (bl.l.142-145, 1t.). Tačiau sprendžiant dėl atsakovų V. ir I. S. atsakomybės, yra svarbios aplinkybės, kurias nurodė ir paaiškino atsakovas V. U..

Atsakovas V. U. atsiliepime nurodo, kad jam nebuvo žinomi parduodamo daikto trūkumai, nes namas jį parduodant vizualiai jokių pastebimų trūkumų neturėjo, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodo, jog jis žinojo apie stogo trūkumus, nes apie stogo įlinkį jam pasakė jį pastebėjęs kaimynas, tačiau apie juos pirkėjams nepasakė, kita vertus, teismo posėdžio metu nurodo, jog žinojo ir pasakė pirkėjams apie trūkumus, nes todėl ir atidavė dalį piniginių lėšų – 29500 Lt sekančią dieną po namo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo. Kaip buvo paskaičiuota minėta suma ir už kokius defektus šalys sutarė viena kitai atlyginti, teismui atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, todėl teismas taikydamas įrodymų tikėtinumo taisyklę, vadovaujasi ieškovo paaiškinimais, jog minėta piniginė suma yra ne atlyginimas už byloje nustatytus namo defektus, o šalys buvo sutarę, kad bankas sumoka atsakovui didesnę suma, nei šalys iš tiesų buvo sutarę įkainuoti namą ir atsakovas 29500 Lt atiduoda ieškovams. Minėta suma laikytina skirta ieškovų reikmėms, pasigerinti gyvenimo sąlygas naujai nusipirktame name, savo nuožiūra. Kita vertus, tokia prieštaringa atsakovo pozicija leidžia nustatyti, jog daiktas buvo parduotas su trūkumais, apie kuriuos atsakovai žinojo, tačiau pirkėjams jų nenurodė.

Pirkėjai pirko namą pagal skelbimą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog namas apšiltintas, duomenų, kad stogas yra įlinkęs ar turi kitų trūkumų, nebuvo nurodyta. Ieškovai nusipirko pabaigtą statyti namą, todėl trūkumai dėl stogo gegnių matmenų, tankumo išdėstymo ir apšiltinimo paaiškėjo, stogui 2016 m. pradėjus deformuotis ir atliekant detalų to tyrimą.

Ieškovai neatitikimą kokybei įrodinėjo 2016-02-10 Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 102A (24-44 el. b. l., 1t.) bei tuo, jog skelbime apie namo pardavimą namo trūkumai nebuvo nurodyti, o priešingai teigiama, jog namas apšiltintas (bl.l.70, 3t.). Atsakovas V. U. prieštaravo ieškovų argumentams, nurodydamas, jog aktas nėra tinkamas įrodymas, nes jame nėra nurodyta, kokius konkrečiai norminių aktų punktus pažeidžia netinkamai atlikti namo statybos darbai. Atsakovai V. ir I. S. nurodė, jog ieškinys yra neįrodytas. Teismas atmeta šiuos prieštaravimus atsižvelgdamas į tai, kad minėtus namo trūkumus iš dalies pripažino pats atsakovų įgaliotinis V. U. sudaręs pirkimo pardavimo sutartį, kita vertus, teismui nėra pateikta kitų įrodymų, paneigiančių minėtą aktą ar prašomą priteisti sumą. Atsakovų paaiškinimai, jog ieškovai iš tikrųjų pirko sodo namą, o ne gyvenamą namą, nes per tokį trumpą laiką rekonstrukcijos realiai atlikti negalima, taip pat patvirtina, jog daiktas buvo parduotas su trūkumais. Minėtame akte yra nurodyta ir ekspertizę atlikęs liudytojas V. Š. patvirtino, jog nustatyti namo defektai yra esminiai, paslėpti, o apskaičiuota suma trūkumams pašalinti gali tik didėti.

Taigi, teismas konstatuoja, jog stogo gegnių matmenys, išdėstymas ir apšiltinimo storis, kai antrame aukšte įrengtos patalpos, yra paslėpti darbai, kurie ne statybos srities specialistui nėra akivaizdūs ir lengvai suprantami. Pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 punkte pardavėjai, veikdami per savo įgaliotinį patvirtino ir garantavo, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių šio nekilnojamojo daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas, arba būtų jo visai nepirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po turto perdavimo dėl pirkėjo, trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Teismas pažymi, jog šiuo atveju pirkėjams buvo sąmoningai pateikta klaidinga, tikrovės neatitinkanti informacija apie stogo apšiltinimą bei jo stiprumą.

Teismas vertina, kad ieškovai įrodė, jog jiems parduotas namas turėjo jų nurodytus paslėptus esminius trūkumus. Atsakovams neįrodžius aplinkybių, šalinančių jų atsakomybę dėl ieškovams perduoto netinkamos kokybės daikto (CK 6.334 str. 1 d. 3 p., CPK 176–178 str., 185 str.), teismas sprendžia, jog ieškovai turi teisę reikalauti, kad jiems būtų atlygintos išlaidos trūkumams ištaisyti.

Įstatyminis ginčo reguliavimas, atsakovo V. U. nurodytos aplinkybės, jog namo statyba rūpinosi visi atsakovai, namas statytas už atsakovės–dukters pinigines lėšas, teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė valdė turtą nuo 2003 iki 2012 metų, santuokos su atsakovu V. S. metu, namui buvo atliktos dvi rekonstrukcijos ir pirkimo –pardavimo sutartimi bendras jungtinis turtas parduotas ieškovams, suponuoja išvadą, jog atsakovai V. ir I. S. žinojo apie namo trūkumus, tačiau jų su pirkėjais neaptarė. Atsižvelgiant į tai iš atsakovų V. ir I. S. ieškovams solidariai priteistina 12089,36 Eur.

Byloje keliamas atsakovo V. S. netinkamumo šioje byloje klausimas, kadangi atsakovai atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog parduotas namas nėra šeimos turtas (sutarties 6.9 p.). Teismas nustato, kad atsakovas V. S. yra tinkamas atsakovas byloje, kadangi tuo, jog daiktas nėra šeimos turtas, nėra panaikinamas jo kaip sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statusas. Turtas santuokos metu buvo rekonstruotas, atsakovai I. S. ir V. S. turtą pardavė kaip bendraturčiai, todėl daiktas yra jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta priešingai.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų V. ir I. S. solidariai ieškovams priteistinos 5% procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų V. ir I. S. ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 272 Eur žyminis mokestis ( b. l. 23, 1t.), 400 Eur atstovavimo išlaidų ( b. l. 157-159, 1t.) ir 900 Eur išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu ir sumokėtos už ekspertinio akto atlikimą (bl.l.155,156, 1t.) (CPK 93 str. 1 d.).

Valstybei iš atsakovų priteistina po 16,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S. (V. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovams E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12089,36 Eur (dvylika tūkstančių aštuoniasdešimt devynis eurus 36 ct) gyvenamojo namo defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, 5% procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (12089,36 Eur), jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S. (V. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovams E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 786 Eur ( septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S. (V. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei po 16,12 Eur (šešiolika eurų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.