- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- AN2-629-348/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00069-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Z. S.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Prienų rajono policijos komisariatas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. S. (toliau – Z. S.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties Z. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Z. S. (toliau – Z. S.) (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. L. 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 200 Eur bauda už tai, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo, Įsakymo dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje taisyklių patvirtinimo 47 punkto reikalavimus, nes 2021 m. balandžio 7 d. 14.10 val. iš jai priklausančio aptverto kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), išbėgo trys šunys be antsnukių ir kąsdami suplėšė I. D. striukę bei kelnes. Minėtu nutarimu Z. S. taip pat įpareigota atlyginti I. D. patirtą turtinę žalą – 58 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo nutarta netenkinti Z. S. skundo dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. L. 2021 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta nutartimi taip pat buvo nutarta patikslinti minėtą nutarimą, nurodant, kad I. D. striukę ir kelnes suplėšė vienas iš trijų išbėgusių šunų, ir administracinį kaltinimą suformuluoti sekančiai: „2021 m. balandžio 7 d. 14.10 val. iš Z. S. priklausančio aptverto kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), išbėgo trys šunys be antsnukių, kurių vienas, kąsdamas, suplėšė I. D. striukę ir kelnes. I. D. padaryta 58,00 Eur turtinė žala“.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui Z. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šališkai vertino įvykio aplinkybes. Skunde teigiama, kad tiek Z. S., tiek liudytojai I. Š. bei Ž. Š., duodami parodymus teisme, patvirtino, jog įvykio metu R. N. spardė vartelius, esančius tvoroje, juosiančioje Z. S. priklausantį kiemą, tačiau teismas į šiuos liudytojų parodymus neatsižvelgė. Liudytojas Ž. Š. patvirtino, kad nuo spyrių išlūžo vartelių lentelė ir pro atsiradusį plyšį išlindo kieme buvęs šuo, kuris atitrūko nuo grandinės būtent dėl to, jog buvo suerzintas R. N. spardymo į vartelius ir jo piktų riksmų. Liudytoja I. Š. davė parodė, kad girdėjo kaip R. N. spardė vartelius ir lūžtančių vartelių garsą. Skunde nurodoma, kad kadangi įvykio vietoje nebuvo sulaužyti jokie kiti varteliai ar tvoros, todėl laikytina, kad R. N. sulaužė būtent Z. S. kiemo vartelius. Minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad R. N. dažnai ateina ir spardo tuos vartelius bei keikiasi, kadangi Z. S. juo neįsileidžia į savo kiemą. Skunde nurodoma, kad teismas, vertindamas liudytojo Ž. Š. parodymus, be pagrindo juos laikė nepatikimais dėl jo sveikatos būklės ir asmeninių santykių su Z. S.. Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į liudytojų I. Š. ir Ž. Š. sutampančių parodymų visumą, kurie patvirtino, kad vienas S. Z. priklausantis šuo buvo pririštas kieme, o kiti du – uždaryti namuose ir be pašalinių pagalbos ir nesuerzinti negalėjo ištrūkti per tvorą ar vartelius. Skunde teigiama, kad būtent agresyvūs R. N. veiksmai sąlygojo tai, kad šuo išbėgo iš kiemo į gatvę.
3.2. Skunde nurodoma, kad I. D. parodymus, jog ją užpuolė trys šunys, teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi minėti parodymai nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o Z. S. ir liudytoja I. Š. patvirtino, kad į gatvę buvo išbėgęs tik vienas šuo. Pasak S. Z., pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išimtinai vadovavosi tik I. D. parodymais ir išvestiniais iš šių parodymų liudytojų (policijos pareigūnų) parodymais, kurie tik atspindėjo nukentėjusiosios parodymus, duotus po įvykio.
3.3. Skunde teigiama, kad liudytojų – policijos pareigūnų J. A. ir R. S. vaizdo kamerų, pritvirtintų prie jų krūtinių, įrašai patvirtino, jog į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, kieme buvo tik vienas šuo, pririštas šalia būdos, kiti uždaryti kieme. Minėti vaizdo įrašai nepaneigė fakto, kad vartelių lentelės nebuvo išlaužtos ir per tą plyšį negalėjo išbėgti šuo.
3.4. Skunde nurodoma, kad Z. S., gyvendama jai priklausančiame name, laikosi visų Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimų bei įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Prienų rajono savivaldybėje patvirtinimo“ 47 p. reikalavimų: kiemas apjuostas tvora, šunys laikomi namuose (viduje), o vienas laikomas kieme, pririštas grandine (nors to nereikalaujama), ant tvoros yra gerai matomas ženklas, įspėjantis, kad kieme (valdoje) yra šuo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Z. S. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Nagrinėdamas Z. S. apeliacinį skundą, apygardos teismas pažymi, kad dėl skundžiamos nutarties buvo pateikti du apeliaciniai skundai Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 1 d. Z. S. buvo išsiųstas raštas, kuriame nurodyta, kad Z. S. iki 2021 m. gruodžio 6 d. raštu informuotų teismą, kuris jos Kauno apygardos teismui pateiktas apeliacinis skundas yra nagrinėtinas. Iki nustatyto termino Z. S. teismui atsakymo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nėra numatyta, jog asmuo dėl apylinkės teismo nutarties (nutarimo) gali pateikti du apeliacinius skundus, apygardos teismas konstatuoja, kad bus nagrinėjamas Z. S. ankstesnis apeliacinis skundas ((duomenys neskelbtini)), kuris priimtas ir užregistruotas pirmiau.
5. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų.
6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio įstatymo 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta, priimta nesilaikant ANK numatytų reikalavimų.
7. Z. S. nagrinėjamu atveju nubausta pagal Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris reglamentuoja gyvūnų laikytojų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Tai reiškia, kad atsakomybė už tokios pareigos nevykdymą kyla gyvūnų laikytojui.
8. 2020 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos gyvūnų laikymo taisyklės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kuriose 47 punktu reglamentuota, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, jog šuo iš jos nepabėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz.: „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
9. Nagrinėjamu atveju, 2021 m. balandžio 7 d. apie 14.09 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate gautas I. D. pranešimas, jog(duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, ją užpuolė trys palaidi šunys. Atvykus policijos pareigūnams R. S. ir J. A., jie GMP automobilyje rado pranešėją I. D., kuri paaiškino, jog jai einant (duomenys neskelbtini), apie 14.10 val., iš (duomenys neskelbtini)-ojo gyvenamo namo kiemo išbėgo trys palaidi šunys be antsnukių ir sudraskė jos striukę bei kelnes. Pranešėjos teigimu, ji šunų savininkės nepažinojo. Tikslinant gauto pranešimo aplinkybes, buvo nustatyta, kad šunų savininkė yra Z. S., jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pareiškėja savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai ir neteisėtai neatsižvelgė į liudytojos I. Š. ir liudytojo Ž. Š. duotus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas tokius Z. S. skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vertindamas liudytojos I. Š. duotus parodymus, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji nematė pačio įvykio, kai buvo užpulta nukentėjusioji, taip pat, nematė ar tariamų R. N. veiksmų, dėl kurių šuo pabėgo iš kiemo. Minėtos liudytojos parodymai nei patvirtina, nei paneigia, kad tuo metu buvo sulaužyti vartelių statiniai bei, kad jie buvo sulaužyti taip, jog pro atsiradusią angą galėtų išlįsti šuo, be to, liudytoja nebuvo nuėjusi į įvykio vietą, todėl nematė ar tvora tikrai lūžo. Vertinant liudytojo Ž. Š. parodymus buvo atsižvelgta į tai, kad pats liudytojas nurodė, jog yra neįgalus asmuo, jam yra nustatyti atminties sutrikimai, jis prisipažino turintis atminties sutrikimų, painiojo aplinkybes tiek dėl savo gyvenamosios vietos, tiek dėl nagrinėjamo įvykio laiko, be to, prieštaringai nurodė įvykio aplinkybes. Minėtas liudytojas gyvena pas Z. S., yra jos draugas, galimai veda bendrą ūkį, pareiškėja juo rūpinasi, todėl apylinkės teismas teisingai sprendė, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, siekiant padėti pareiškėjai išvengti administracinės atsakomybės. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai Ž. Š. duotus parodymus laikė nepatikimais.
11. Z. S. teigimu, byloje esantys kitų liudytojų parodymai paneigia nukentėjusiosios I. D. parodymus, kadangi jie paneigia faktą, kad prie I. D. buvo pribėgę 3 šunys. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nuo pat proceso pradžios nurodė tapačias nusižengimo aplinkybes, jog protokole nurodytu metu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), išbėgo trys šunys ir užpuolė ją, o vienas iš šuniukų, įsikibęs dantimis, įplėšė jos striukę ir kelnes, dėl to jai padaryta 58,00 Eur žala, Z. S. visus tris šunis bandė sutramdyti ir uždarė į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymai. Liudytojas policijos pareigūnas R. S. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su nukentėjusiąja nuėjus iki pareiškėjos namų, ši atpažino šios kieme buvusius šunis; jis pats kieme matė berods tris šunis; nukentėjusioji sakė, kad šunys ją užpuolė, apdraskė striukę ir kelnes. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios paaiškinimai yra nuoseklūs, logiški, patvirtinti byloje esančiais įrodymais, todėl Z. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad liudytojų, policijos pareigūnų J. A. ir R. S., parodymus paneigia prie jų darbinės uniformos prisegtos vaizdo filmavimo kameros, kuriuose matoma, jog kieme buvo ne trys šunys, o vienas. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, R. S. nurodė, kad kieme matė berods 3 šunis, kurie buvo agresyvus, tačiau šeimininkė juos pasikvietė ir uždarė namuose. Pareiškėja nurodė, kad filmuota medžiaga nepaneigė fakto, kad vartelių lentelė buvo sulaužyta ir per ten galėjo išlysti šuo. Tačiau teismas pažymi, kad abu policijos pareigūnai savo parodymuose nurodė, jog namo tvora ir jos varteliai yra seni, tvoros skersiniai yra apipuvę, varteliai sunkiai užsidaro, per tvoros tarpus lengvai pralystų šuo, kas parodo, kad gyvenamojo namo teritorijoje nebuvo užtikrintas saugus gyvūnų laikymas, kadangi per tvoroje esančius tarpus jie bet kada galėjo pabėgti, o remiantis Įstatymu, gyvūnų savininko pareiga yra užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
13. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai nurodė, jog jei ir pasitvirtintų aplinkybės, kad Z. S. šuo pabėgo iš kiemo dėl R. N. veiksmų, atsakomybė Z. S. atžvilgiu neišnyktų. Byloje nustatytos aplinkybėmis, kurių neginčija ir pati administracinėn atsakomybėn patraukta Z. S., ji yra šunų savininkė, o jai priklausantis šuo išbėgo iš jos nuosavybės teise priklausančio kiemo ir sugadino nukentėjusiosios rūbus. Būtent gyvūnų laikytojas yra atsakingas už tinkamą savo šuns laikymą, užtikrinant, kad šuo negalėtų pabėgti ar juolab padaryti žalos žmogui ar jo turtui.
14. Atsižvelgiant į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas byloje esančias aplinkybės, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauko asmens Z. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.