- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- I-2548-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00229-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- Ž. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž.A. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-12) nurodė, kad 2015 m. spalio 19 d. buvo atvežtas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Kauno tardymo izoliatorių. 2015 m. spalio 20 d. į Kauno tardymo izoliatorių Daiktų priėmimo skyrių jo motina atnešė 4 GB talpos atminties laikmeną, tačiau ją buvo atsisakyta priimti. Minėtą 4GB talpos atminties laikmeną pareiškėjo motina bandė perduoti dar du kartus, tačiau ją priimti taip pat buvo atsisakyta. Nurodė, jog jis rašė prašymus, mėgindamas išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių yra neperduodama jam minėta atminties laikmena, tačiau jo prašymus Kauno TI darbuotoja pareiškėjo auklėtoja V. K. atsisakė priimti, žodžiu paaiškindama, kad 4GB atmintinės laikmena nebuvo priimta galimai dėl pareiškėjo priskyrimo drausmės grupei. 2015 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI direktorių, prašydamas paaiškinti atsisakymo priimti atminties laikmeną pagrindą, kuris atsakyme į prašymą nurodė, jog pareiškėjui, kaip asmeniui, laikomam drausmės grupės sąlygomis, nebus leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais ir daiktais iš artimųjų perduodami nebus. Su tokia atsakovo pozicija nesutinka, nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 95, 96 str. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nedraudžia perduoti nuteistajam, esančiam drausmės grupėje, atminties laikmeną. Tvirtino, kad aparatūros ir technikos priėmimas perdavimui galimas bet kada, tokie perdavimai nėra draudžiami, o Kauno TI, nepriimdamas atminties laikmenos, pareiškėjo ir jo motinos atžvilgiu taikė neteisėtą draudimą. Dėl tokių Kauno TI veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur, prašydamas priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 15-16) ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedraudžia įsigyti ir turėti atminties laikmenų, išskyrus teisės aktais nustatytais atvejais. Pareiškėjas, atvykęs į Kauno TI, buvo priskirtas drausmės grupei 2015 m. kovo 20 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimo Nr. 68-468 pagrindu, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jam nebuvo galima naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotomis duomenų laikmenomis. Kauno TI pareigūnai, atsisakydami priimti pareiškėjui perduodamą duomenų laikmeną, tiksliai vykdė minėtų teisės aktų reikalavimus, jų veiksmai buvo teisėti, o pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos. Pažymėjo, kad jokių rašytinių skundų, prašymų dėl duomenų laikmenos nepriėmimo (išskyrus į bylą pateiktą pareiškėjo 2015-11-04 prašymą) Kauno TI nėra registruota. Mano, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų šaltinis yra pareiškėjo neteisėti veiksmai būnant pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje ir jų pasekmė - perkėlimas į drausmės grupę.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis patyrė kalėdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, šios institucijos pareigūnams atsisakius priimti iš jo motinos atneštą jam perduoti 4GB duomenų atmintinę, taip pat nepriimant pareiškėjo skundų dėl duomenų atmintinės nepriėmimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Nustatyta, kad pareiškėjui Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 68-468 buvo skirta drausminė nuobauda - perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių (b.l. 17-18). Byloje neginčijamos aplinkybės, jog pareiškėjas laikotarpiais nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2015 m. spalio 22 d. ir nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2015 m. spalio 28 d. buvo laikomas Kauno TI, taip pat, kad Kauno TI darbuotojai 2015 m. spalio 20 d., 2015 m. spalio 26 d. ir 2015 m. spalio 28 d. atsisakė priimti pareiškėjo motinos atneštą perduoti 4GB duomenų atmintinę.
Pareiškėjo teisinės padėties ypatumus jam esant Kauno TI reglamentavo Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, pagal kurios nuostatas, pareiškėjas buvo priskirtas nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes grupei.
Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatos.
Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytinos BVK nuostatos, reglamentuojančios nuteistiesiems jų artimųjų perduodamų daiktų priėmimą, perdavimą ir jų naudojimą.
Bausmių vykdymo kodekso ( remiamasi ginčui aktualia redakcija) 96 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 173 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais: radijo imtuvais; barzdaskutėmis; vaizdo leistuvais; kompiuterinių žaidimų aparatais; garso grotuvais; televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras; kompiuteriais; vandens šildytuvais; plaukų džiovintuvais; elektriniais virduliais; skrudintuvais; sumuštinių keptuvėmis; muzikos instrumentais; kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis; stalinėmis lempomis; patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės.
Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124, 1 ir 5 punktus laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sutuoktiniai, sugyventiniai ar artimieji giminaičiai daiktus (kompaktinius diskus, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenas, taip pat leidžiamus naudoti kompiuterius, buitinius elektros prietaisus, muzikos instrumentus) su rašytiniu prašymu, kuriame nurodo savo sutikimą juos tikrinti pažeidžiant garantines plombas, įteikia laisvės atėmimo vietos pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda biuro pareigūnams.
Taigi aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais turi teisę naudoti tik tie nuteistieji, kurie yra nepriskirti drausmės grupei, be to, minėti daiktai yra įteikiami laisvės atėmimo vietos pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda biuro pareigūnams.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems, kurie neturi teisės gauti perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų, atnešti perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai nepriimami.
Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjas jo buvimo Kauno TI metu buvo priskirtas drausmės grupei Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 68-468 pagrindu, todėl jis neturėjo teisės ginčo laikotarpiais naudotis BVK 96 str. 1 d. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais, dėl to jam artimųjų atnešti perduoti siuntiniai ar smulkieji paketai (šiuo atveju 4GB duomenų laikmena) turėjo būti nepriimami.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno TI darbuotojai 2015 m. spalio 20 d., 2015 m. spalio 26 d. ir 2015 m. spalio 28 d. atsisakydami priimti pareiškėjo motinos atneštą perduoti 4GB duomenų atmintinę, tinkamai taikė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir BVK nuostatas, reglamentuojančias perduotinų daiktų nuteistiesiems priėmimą.
Pareiškėjas tvirtino, jog 2015 m. spalio 26 d. prašymu prašė išsiaiškinti, kodėl iš jo motinos nebuvo priimta duomenų laikmena, tačiau pareigūnė V. K. jo prašymą atsisakė priimti. Nurodė, kad 2015 m. spalio 28 d. pateikė V. K. prašymą priimti iš jo motinos atneštą duomenų atmintinę, tačiau ir šis prašymas nebuvo priimtas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 192 punkte nurodyta, kad nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu.
Byloje apklausta liudytoja V. K. patvirtino, kad 2015 m. spalio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į ją dėl 4BG duomenų laikmenos nepriėmimo, tačiau tą dieną nedirbo pasimatymų skyriaus darbuotojai, todėl jam buvo pasiūlyta ateiti išsiaiškinti dėl situacijos 2015 m. spalio 27 d. Minėtą dieną atvykus pareiškėjui, ji išsiaiškino, kodėl iš jo motinos nebuvo priimta ginčo duomenų laikmena, paaiškino pareiškėjui minėtos duomenų laikmenos nepriėmimo priežastis bei pagrindą. Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2015 m. spalio 26 d. pareiškėjas buvo parašęs skundą dėl 4BG duomenų laikmenos nepriėmimo, tačiau, jai nurodžius, kad bus išsiaiškintas jam rūpimas klausimas, šio skundo jai nedavė, skundą atsiėmė. Jokių skundų ar prašymų dėl duomenų laikmenos nepriėmimo raštu pareiškėjas buvimo Kauno TI metu nebuvo pateikęs, tik vis sakydavo, kad skųsis ir rašys skundus.
Į bylą pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad auklėtoja V. K. atsisakė priimti jo 2015 m. spalio 26 d. ir 2015 m. spalio 28 d. prašymus, o netikėti nuosekliais liudytojos V. K. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, todėl pareiškėjo jokiais įrodymais nepagrįsti argumentai dėl jo prašymų nepriėmimo atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo diskriminavimo.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.