Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-10-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1015-153/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-10-01
Bylos Nr.
2A-1015-153/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Eduardas Monkevičius
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
A. K.
Civilinė byla Nr. 2A-1015-153/2007
pirmos instancijos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 30.6.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Evaldui Burzdikui, Eduardo Monkevičiaus,sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei,

dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei S. K., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4837-480/2007 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims A. K., A. K., A. K., A. K. dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. K. ieškiniu prašė teismo pripažinti jam teisę privatizuoti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) , lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigoti atsakovą sudaryti su juo pirkimo-pardavimo sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4).

Ieškovas nurodė, kad gyvena atsakovui priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) . 1995-06-30 pateikė atsakovui pareiškimą, norėdamas privatizuoti savo gyvenamąsias patalpas. 2006-11-29 raštu kreipėsi į atsakovą, kada bus patenkintas jo prašymas dėl buto išsipirkimo, tačiau gavo atsakymą, jog turi kreiptis į teismą dėl teisės pripažinimo privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jo teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.

Tretysis asmuo ir įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė A. K. ieškinį prašė patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovui A. K. teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) , pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis; iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisė ieškovui A. K. 100,00 Lt žyminio mokesčio ir 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susidarę faktiniai nuomos santykiai: nuo 1964 m. ieškovas registruotas ir gyvena ginčo bute, 1986-04-07 buvo išduotas orderis Nr. K-324, 1995-06-15 sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, 1999-01-13 nauja Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (b.l. 9, 10, 52-53, 11-12), todėl konstatavo, kad sutinkamai su LR Butų privatizavimo įstatymo (toliau Įstatymo) 4 str. 2 d. ieškovas buvo (ir yra) tinkamas subjektas, galintis privatizuoti butą. Ginčo butas nėra įrašytas į Įstatymo 3 str. nurodytą neprivatizuojamų objektų sąrašą, atitinka Įstatymo 2 str. 1 d. nurodytų objektų požymius, todėl gali būti ir privatizavimo objektu. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas atmesti ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394, nėra pagrįstas, kadangi minėtoje civilinėje byloje ir šioje byloje nustatytos aplinkybės nėra tapačios: ieškovas A. K. 1995-06-30 raštu kreipėsi į Kauno m. savivaldybę, ginčo, kad butas būtų privatizuotas A. K. vardu, tarp Artūro ir A. K. nebuvo ginčo, sutikimo raštu iš jų niekas neprašė, apie būtiną sutikimą sužinojo tik iš atsiliepimo. Ieškovas taip pat išpildė vieną iš buto privatizavimo sąlygų, prieš kreipiantis su pareiškimu dėl buto privatizavimo, su savivaldybei nuosavybės teise priklausančių namų priežiūrą vykdančia organizacija (Vilijampolės BŪT) 1995-06-15 orderio Nr.K-324 pagrindu sudarė ginčo buto nuomos sutartį (b.l. 52-53). Teismas konstatavo, kad LR Butų privatizavimo įstatyme ir jo nuostatas konkretizuojančiuose teisės aktuose nenumatyta, kiek iš LR Butų privatizavimo įstatyme nurodytų sąlygų ginčo butui privatizuoti turi būti įvykdyta buto privatizavimo procedūros pradėjimo konstatavimui, todėl ieškovas 1995-06-30 pateikdamas pareiškimą dėl ginčo buto pardavimo Kauno m. valdybai ir atsakovo pareigūnui šį pareiškimą priėmus, laikytina, kad ieškovas įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pradėjo buto privatizavimo procedūrą, t.y. iki 1998 m. liepos 1 d., kai LR Butų privatizavimo įstatymas galiojo pilna apimtimi. Atsakovas, gavęs ieškovo pareiškimą, neatliko jokių veiksmų ir tik po ieškovo kreipimosi raštu 2006-11-29, nurodė, kad gyvenamąsias patalpas gali privatizuoti nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą (b.l. 8). Kadangi ieškovo privatizavimo procedūra buvo pradėta, tačiau ji lig šiol nebaigta, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principais (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str. 4 d.) bei LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. yra pagrindas ieškovui pripažinti teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis ir tokiu būdu pabaigti jau pradėtą buto privatizavimo procedūrą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

1) teismas nepagrįstai pripažino ieškovui teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. kovo 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-394 priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad įstatymui nustojus galioti, galima realizuoti (įgyvendinti) tik tą teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Teismas, pripažindamas ieškovui teisę privatizuoti ginčo patalpas, turėjo nustatyti, ar buvo įvykdytos visos sąlygos pradėti privatizavimo procedūrą LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais;

2) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2006 nurodė, kad LR Butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo tvarka, taip pat jų įsigijimo nuosavybėn sąlygos. Pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkte buvo nustatyta, kad pilietis, pageidavęs pirkti savivaldybei priklausantį butą. turėjo raštu kreiptis į miesto ar rajono valdybos sudarytą tarnybą arba komisiją. Pagal Taisyklių 18 punktą prie pareiškimo turėjo būti pridėtas susitarimas pirkti butą, t. y. turėjo būti pridėtas nuomininko ir jo šeimos narių, taip pat ir laikinai išvykusių, susitarimas pirkti nuomojamą butą. Gyvenamosios patalpos nuomininkas ir jo šeimos nariai turėjo susitarti dėl buto pirkimo: kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Nesant susitarimo pirkti nuomojamą butą, kaip vienos iš būtinų buto privatizavimo sutarčiai sudaryti sąlygų, nustatytų Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, nei ieškovė, nei jos buvęs sutuoktinis neįgijo subjektinės teisės galiojant šiam įstatymui, privatizuoti ginčo butą, todėl teisinis santykis dėl buto privatizavimo tarp ieškovės ir atsakovo galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui neatsirado. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pripažino ieškovui teisę privatizuoti ginčo patalpas, nors nėra įrodymų, kad toks sutikimas buvo pateiktas kartu su pareiškimu ar vėliau LR Butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais, taip pat tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ir tretysis asmuo patvirtino, kad rašytinio susitarimo nebuvo sudarę ir nepateikę Butų privatizavimo tarnybai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo A. K. atstovė advokatė S. K. nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, prašė skundą atmesti, teismo sprendimo nekeisti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) atsakovui prašymas leisti privatizuoti butą pateiktas tuo metu galiojusio LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo, LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka 1995-06-30. Visi dokumentai, kurių reikalavo atsakovo darbuotojai, buvo pateikti, todėl atsakovo motyvas, kad teismas nenustatė, ar buvo įvykdytos visos privatizavimo sąlygos, nepagrįstas. Ieškovo buvo daug kartų teirautasi, kada bus sudarytas buto privatizavimo sandoris. Atsakovo darbuotojai pranešdavo, kad reikia laukti, kad apie tai bus pranešta. Atsakovas privalėjo per įstatymu nustatytą terminą pranešti, kokių dokumentų nepateikta. Įrodymų, kad ieškovas buvo informuotas apie nepateiktus ar trūkstamus dokumentus, teisme atsakovas nepateikė;

2) kaip viena iš sandorio šalių ieškovas atliko visus teisėtus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti, o atsakovas vengė įforminti buto pirkimo-pardavimo sandorį, atsakovo darbuotojai netinkamai ir atmestinai atliko savo pareigas vilkino buto privatizavimo sandorio įforminimą notarine tvarka. Atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovo prašymas butui privatizuoti yra įregistruotas, o duomenų, kad buvo vykdomas susirašinėjimas su ieškovu nėra;

3) susitarimas tarp ieškovo ir jo sutuoktinės dėl buto privatizavimo buvo, tačiau niekas nereikalavo jo pateikti. Sutikimas turėjo būti pateiktas įforminant sandorį notarine tvarka.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (butų pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat jų įsigijimo sąlygos: kokios gyvenamosios patalpos pagal minėtą įstatymą gali būti privatizuojamos, kas ir kokia tvarka jas gali pirkti. Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Tai reiškia, kad minėtame įstatyme ne tik nustatytos tam tikros sąlygos, kurioms esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, bet ir tokios teisės įgyvendinimo terminas.

1993 m. balandžio 1 d. įstatymu Nr. I–116 Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis buvo papildytas nauja antrąja dalimi (su vėlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai bus pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (patvirtintų Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309) 5 punkte buvo numatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį butą, turėjo raštu kreiptis į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad prie pareiškimo turi būti pridėtas susitarimas pirkti butą, t. y. buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji susitaria dėl buto pirkimo – kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendrasavininkiais). Nesutarus pirkti, buto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma (taip numatyta ir Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. K. 1995-06-30 pateikė pareiškimą dėl buto Nr.45 esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo lengvatinėmis sąlygomis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui buvo susitarta dėl buto pirkimo – kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendrasavininkiais). Pasibaigus minėto įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų galiojimo terminui, pasibaigė ir galimybė tame įstatyme numatytomis sąlygomis įgyti jame numatytas teises, jeigu jos nebuvo įgytos įstatymo galiojimo metu. Tokiu būdu konstatuojama, kad ieškovas neįrodė, kad jo ir jo šeimos narių valia privatizuoti nuomojamą butą būtų buvusi atitinkami išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d., todėl jis subjektyvios teisės privatizuoti ginčo butą neįgijo. Esant tokioms aplinkybėms nesant subjektinės teisės negali būti ir šios teisės pažeidimo, tai išaiškinta taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 18 d. nutartis V. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1025; kategorija 8, paskelbta Teismų praktika 14, p. 214; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnija, bylos Nr. 3K-3-394/2002, kategorijos: 19.3, 25.3, paskelbta Teismų praktika 18, p. 13). Todėl ieškovo reikalavimas, dėl pripažinimo teisių lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą ir atsakovo įpareigojimo sudaryti su ieškovu buto pirkimo pardavimo sutartį yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai iš esmės patvirtina faktą, jog ieškovas nepateikė visų dokumentų butui privatizuoti galiojant Butų privatizavimo įstatymui, o pateiktas 2007m. balandžio 2d. susitarimas dėl ginčo buto privatizacijos, (b.l.39) nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant šį civilinį ginčą. Ieškovo argumentai dėl atsakovo darbuotojų neveiklumo nesudaro pagrindą atmesti apeliacinį skundą, kadangi Butų privatizavimo įstatymo reikalavimus, dėl surašymo susitarimo pirkti butą privalėjo įvykdyti visu pirma pats ieškovas ir jo šeimos nariai, o ne savivaldybės darbuotojai, todėl šis motyvas pripažinus nepagrįstu, taip pat atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė Butų privatizavimo įstatymo, 1993 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. I-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ nuostatas, dėl to suklydo priimdamas sprendimą, tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą patenkinti, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 str.1d.2p.).

CPK 93 str.4d. pasakyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str.1d.5p.), patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, žyminio mokesčio išlaidos (100,00 Lt.) už apeliacinį skundą nuo kurių atsakovas buvo atleistas, priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u sprendž i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas žyminį mokestį už apeliacinį skundą 100,00( vieną šimtą ) Lt. valstybei.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasEduardas Monkevičius.