- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-494-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16074-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- T. N.
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų) Trakų rajono Lentvario miesto notaro biuro notarės N. Š. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės T. N. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo atsakovei S. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. R., Trakų rajono Lentvario miesto notaro biuro notarė N. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė T. N. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 1994-08-25 L. I. R. testamentą; 2) panaikinti 2013-11-11 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą S. P.; 3) atnaujinti ieškinio senaties terminą (b. l. 86-87).
Ieškovė T. N. pateikė Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą, kuriame prašė teismo leisti atsiimti ieškinį ir grąžinti žyminį mokestį (b. l. 152).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas skundžiama 2015 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl ieškinio atsiėmimo priėmė ir ieškinį paliko nenagrinėtu, grąžino ieškovei jos sumokėtą 1100 Lt (318,58 Eur) žyminį mokestį ir 18,48 Eur avansą, bei priteisė iš ieškovės 340 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens Trakų rajono Lentvario miesto notaro biuro notarės N. Š. naudai. Spręsdamas trečiojo asmens (notarės N. Š.) patirtų 680 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas įvertino trečiojo asmens atstovės pateiktą procesinį dokumentą (atsiliepimą į ieškinį) bei dalyvavimą viename teismo posėdyje, kurio trukmė 1,5 val., ir konstatuodamas, jog trečiojo asmens atstovės bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2015.03.20) nustatytų maksimalių dydžių, sprendė, kad jos prašoma priteisti 680 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra nepagrįstai didelė bei pažeidžianti šalių lygiateisiškumo principą, todėl ją sumažino iki 340 Eur. Nurodė, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, iš trečiojo asmens nereikalauta specialių žinių, ieškovė pateikė nedidelės apimties ieškinį ir rašytinius įrodymus, kuriems įvertinti nereikalingos didelės laiko sąnaudos. Teismas taip pat įvertino aplinkybes, jog ginčo apimtis nedidelė, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi materialinės teisės klausimai, jog iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo buvo žinoma aplinkybė apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai suklastoto testamento teksto, o, ieškovei atsiėmus ieškinį, trečiajam asmeniui nebuvo nesukeltos teisinės pasekmės (b. l. 155-156).
III. Atskirojo skundo argumentai
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Trakų rajono Lentvario miesto notaro biuro notarė N. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš ieškovės T. N. priteisti 680 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog trečiasis asmuo išlaidavo, tokį teismo argumentą laiko įžeidžiančiu, kadangi patirtos 680 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytų maksimalių rekomenduojamų dydžių (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Mano, jog, tokia teismo išvada prieštarauja ir teisingumo bei sąžiningumo kriterijams, rungimosi principui, kadangi teismas sudarė palankesnes sąlygas rungtis nesąžiningą ieškinį pareiškusiai ieškovei. Apeliantės teigimu, teismo nurodyta aplinkybė, jog notarei nereikėjo specialių žinių, neturi reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kadangi notarei atstovavo advokatė, be to, net ir turintis specialiųjų žinių asmuo tik žiniomis vadovautis byloje negali, kadangi reikalingos laiko sąnaudos dokumentų pateikimui, bylos pasiruošimui, susipažinimui su dokumentais bei jų įvertinimui. Mano, jog teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti apeliantės atstovės laiko sąnaudas vykstant iš savo darbo vietos Vilniaus mieste į teismo posėdžius Trakuose, ieškovės nesąžiningą procesinį elgesį teikiant ieškinį, nors ieškovei buvo žinoma, kad 2013-12-16 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl testamento suklastojimo, bei nepagrįstą siekį vilkinti procesą pareiškiant prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Apeliantė pažymi, kad į civilinės bylos nagrinėjimą ji buvo įtraukta nepagrįstai, tokiu būdu atitraukiant ją nuo svarbaus valstybės deleguoto darbo, nors notaras į civilines bylas dėl savo darbo specifikos turėtų būti įtrauktinas tik išimtinais atvejais, o ne tada, kai ieškinį nepagrįstai pareiškia galimai asmeninius santykius išsiaiškinti panorėjęs asmuo. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino ir aplinkybės, jog atsakovė taip pat patyrė panašaus dydžio išlaidas, kas pagrindžia aplinkybę, kad apeliantės atstovė neišlaidavo (b. l. 163-164).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria paliekant ieškinį nenagrinėtą ieškovei atsiėmus ieškinį buvo paskirstytos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant iš ieškovės apeliantės naudai sumažintą 340 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, dydį. Pagal proceso įstatymą, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka vertina tik trečiojo asmens Trakų rajono Lentvario miesto notaro biuro notarės N. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, o dėl kitų Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje išnagrinėtų klausimų išsamiau nepasisako (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo Trakų rajono Lentvario miesto notaro biuro notarė N. Š. patyrė 680 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos nedetalizuotos (b. l. 117-118). Pirmosios instancijos teismas sumažino advokato teisinės pagalbos išlaidas iki 340 Eur dydžio, nurodydamas, jog minėta suma atitinka tiek apeliantės atstovės darbo indėlį, tiek bylos sudėtingumą. Apeliantė įrodinėja, jog 340 Eur suma už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei advokato darbo ir laiko sąnaudas yra akivaizdžiai per maža, dėl ko turėtų būti priteistos visos patirtos 680 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog dalis suteiktų teisinės pagalbos išlaidų – atsiliepimas į ieškovės patikslintą ieškinį buvo parengtas dar galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymui Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), kurio 8.2 punkte numatytas rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio koeficientas yra 3 (sudarytų 900 Eur: 3x300 Eur). Apeliantės atstovė dalyvavo teismo posėdyje, kurio trukmė - 1 val. 45 min, jos maksimaliam bylinėjimosi išlaidų dydžiui paskaičiuoti taikomos naujos redakcijos Rekomendacijos, pagal kurių 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 koeficientas ir nagrinėjamu atveju advokato teisinės pagalbos išlaidų maksimalus dydis pagal Rekomendacijų 9 punktą skaičiuojamas už dvi valandas, t. y. maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis sudarytų 142,80 Eur (bruto 2014 m. IV ketv. sudarė 714 Eur). Taigi iš viso maksimalus rekomenduojamas advokato teisinės pagalbos išlaidų dydis pagal Rekomendacijas sudarytų 1042,80 Eur.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumas vertinamas ne tik atsižvelgiant į maksimalius rekomenduojamus Rekomendacijose nurodytus dydžius už atskirus procesinius veiksmus, tačiau įvertinus ir Rekomendacijų 2 dalyje nurodytus kriterijus, kurių sąrašas nebaigtinis. Nors apeliantė ir nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu sumažinti advokato teisinės pagalbos išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuomone. Visų pirma, nesutiktina su apeliantės argumentu, jog neturi reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą specialių teisinių žinių reikalingumas. Rekomendacijose vienu iš kriterijų vertinant priteistiną advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį nurodytas specialių žinių reikalingumo kriterijus, kuris be abejonės reikalauja didesnių laiko sąnaudų tiek vertinant ginčo pobūdį, tiek parengiant procesinius dokumentus ar ieškant atitinkamos teismų praktikos bei ruošiantis civilinei bylai. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ginčijamas 1994-08-25 testamentas bei reikalaujama panaikinti išduotą atsakovei 2013-11-11 paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau minėtas klausimas, nepaisant ieškinyje nurodomų argumentų, nėra sudėtingas, nereikalaujantis specialių teisinių žinių, be to, teismų praktikoje plačiai pasisakyta nagrinėjamo pobūdžio klausimu. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog patikslintas ieškinys nėra didelės apimties (jį viso labo sudaro 2 lapai), todėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas nereikalauja didelių laiko sąnaudų, juolab, kad jį rengė profesionalus teisininkas. Antra, nors apeliantė pati būdama profesionali teisininkė turi teisę bylą vesti per atstovą, teikiantį teisines paslaugas, tačiau patirdama advokato teisinės pagalbos išlaidas prisiima jų atlyginimo riziką. Proceso įstatymas, reglamentuodamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, numato šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis), tačiau minėta teisės norma bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio prasme nėra imperatyvi norma. Teismui suteikta teisė spręsti dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo dydžio pagrįstumo, todėl net ir neviršijančios Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžio ne visos patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos. Kaip jau minėta, diskrecijos teisė vertinti jų pagrįstumą suteikta bylą nagrinėjančiam teismui.
Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties apeliantės argumentas dėl galimo ieškovės piktnaudžiavimo procesu. Įstatyme įtvirtintas teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas užtikrina kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Taigi ieškovė pasinaudojo įstatyme suteikta teise kreiptis į teismą galimai gindama savo pažeistas teises. Byloje nekonstatuotas ieškovės piktnaudžiavimas, todėl net ir pareiškusios galimai nepagrįstą ieškinį ieškovės elgesio nėra pagrindo vertinti kaip prieštaraujančio įstatymams.
Apeliantės nurodytas ieškovės ieškinio pareiškimo motyvas – siekis asmeninių ar šeimyninių tikslų, neturi teisinės reikšmės. CPK 94 straipsnio 1 dalis suteikia teismui diskreciją paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi ieškinio pareiškimo motyvas nėra kriterijus, galintis paveikti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kaip, inter alia, ir argumentas, jog nepagrįstai įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu notarė buvo atitraukta nuo svarbaus valstybės deleguoto darbo. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens įtraukimo klausimas nėra atskirojo skundo dalykas, apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
Nors apeliantė įrodinėja, kad advokato teisinės pagalbos išlaidos priteistos neįvertinus ir aplinkybės, jog apeliantės atstovės darbo vieta yra Vilniuje, kai tuo tarpu civilinį ginčą nagrinėjo Trakų rajono apylinkės teismas, tačiau ir minėtas argumentas nesudaro panaikinti ar pakeisti skundžiamos apylinkės teismo nutarties dalies. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantės atstovė vyko tik vieną kartą į teismo posėdį, vykusį 2015 m. kovo 8 d. Kita vertus, atstovo pasirinkimas ir jo paslaugų apmokėjimo kaina, įvertinat notarei nustatytą veiklos teritoriją, neturėtų būti papildoma finansinė našta kitai bylos šaliai, ypatingai įvertinant notaro funkcijų vykdymo specifiškumą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 6 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas procesinį reikalavimą – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išsprendė teisingai, išsamiai įvertino ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Trakų rajono Lentvario miesto notaro biuro notarės N. Š. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiamos nutarties dalies paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria išspęstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei N. Š. klausimas, nepakeistą.