Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. J. 2012-05-16 surašytas už tai, kad 2012-04-18 atlikus UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veiklos patikrinimą, nustatyta, kad M. J., būdamas bendrovės direktoriumi, mokėjo darbuotojams R. K., I. B., K. J., G. L., buvusiems darbuotojams L. B., A. G. buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitytą darbo užmokestį, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 201 straipsnio bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus. Taip pat leido bendrovės darbuotojui K. J. 2012-04-20 dirbti nelegaliai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio reikalavimus. Šiais savo veiksmais padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje ir 41³ straipsnio 1 dalyje.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas tik bendrai išvardino surinktus byloje įrodymus, tačiau jų tarpusavio santykio nenagrinėjo. Nei Kauno AVMI pareigūno patikrinimo pažymoje, nei kituose byloje esančiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad patikrinimo metu įmonėje vyko nelegalus darbas ar buvo mokamas užmokestis „vokeliuose“. Be to, nei teismas, nei Kauno AVMI pareigūnai netyrė, ką būtent 2012-04-20 statybos objekte veikė (dirbo) K. J.. Sprendžiant dėl kaltės svarbu ir tai, kad įmonėje nelegalaus darbas netoleruojamas ir nėra duomenų, kad įmonė ar pareiškėjas būtų baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus. Šios aplinkybės, pareiškėjo teigimu, rodo, kad teismas pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šios normos dalyje dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo pažeistos nebuvo. Teismas išsamiai išanalizavo surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis neteisėtai darbininkui K. J. leido dirbti 2012-04-20, tuo būdu leido K. J. dirbti nelegaliai.

DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių šio M. J. inkriminuoto pažeidimo sudėties požymius. Tai paties K. J. paaiškinimai, operatyvaus patikrinimo pažymima, administracinio teisės pažeidimo protokolas, byloje esanti darbo sutartis.

Iš pateiktos sutarties matyti, jog darbo sutartis su K. J. sudaryta 2012 m. balandžio 20 dieną. Joje nurodyta, jog dirbti K. J. pradeda 2012-04-23 dieną, tačiau pats K. J. paaiškino, jog dirbti pradėjo 2012-04-20 dieną, tai yra penktadienį. Nurodė, jog susitarė su M. J. ir dėl darbo laiko, ir dėl užmokesčio. Pats liudytojas paaiškino, kad dirba pagalbiniu darbininku. Taip nurodyta ir darbo sutartyje. Pagal sudarytą darbo sutartį K. J. galėjo būti leista dirbti tik 2012-04-23, tačiau, kaip jau minėta, faktiškai jis dirbo jau 2012-04-20. Tuo metu jau buvo sutarta dėl visų darbo sutarties sąlygų ir darbo funkcijos buvo atliekamos realiai. Nors vėlesniame 2012-05-16 paaiškinime K. J. nurodė, jog ankstesniame paaiškinime buvo neteisingai nurodęs įdarbinimo datą, tačiau apylinkės teismas šiuos paaiškinimus bei liudytojo parodymus teisme vertino kritiškai, nes šis liudytojas bei kiti - R. K. ir I. B. keičiant paaiškinimus buvo saistomi darbiniais santykiais su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, buvo pavaldūs M. J.. Be to, šie paaiškinimai duoti po to, kai Institucijos kvietimu atvykęs M. J. paprašė leisti grįžti už dviejų valandų ir tuomet Institucijos atstovas gavo liudytojų paaiškinimus, surašytus tą pačią dieną, tai yra 2012 m. gegužės 16 d. Be to, Institucijos atstovas V. B. paaiškino, jog iš karto po patikrinimo patikrinus Sodros duomenų bazę, nustatyta, jog K. J. turėjo pradėti dirbti ne nuo penktadienio, o nuo pirmadienio, tai yra 2012-04-23. Nors liudytojai aiškino, kad ankstesnius paaiškinimus rašė būdami supykę ant darbdavio dėl to, kad jie buvo rasti darbo metu vartojantys alkoholį, tačiau liudytojai nebuvo nuoseklūs ir painiojosi dėl mokesčių inspekcijos apsilankymo laiko bei minėto darbo drausmės pažeidimo laiko. Jų paaiškinimai dėl šių aplinkybių prieštaravo tarpusavyje ir nesutapo su Institucijos atstovo V. B. paaiškinimais. Be to, pats M. J. patvirtinto, jog darbuotojai dėl to buvo įspėti tik žodžiu, o UAB (duomenys neskelbtini) 2012-04-27 raštas patvirtina, jog darbuotojai net nebuvo nušalinti nuo darbo tą dieną. (b. l. 123) Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai pakeistus liudytojų paaiškinimus vertino kritiškai ir pagrįstai tikėjo K. J. pirminiu paaiškinimu, duotu iš karto po patikrinimo, kuris iš dalies paneigiamas jau aptartais objektyvais duomenimis, Institucijos atstovo paaiškinimais. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, pagrįstai nustatė, jog M. J. neteisėtai leido dirbti K. J. 2012-04-20, K. J. šią dieną dirbo nelegaliai, todėl M. J. veikoje teisėtai ir pagrįstai nustatyti ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo požymiai bei pagrįstai skirta sankcijoje numatyta nuobauda.

M. J. administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuota tai, kad jis būdamas įmonės direktorius, mokėjo darbuotojams R. K., I. B., K. J., G. L., buvusiems darbuotojams L. B., A. G. buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitytą darbo užmokestį ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 201 straipsnio bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinių teisės pažeidimo protokole minėto pažeidimo data dėl kiekvieno darbuotojo nurodyta kaip atitinkamas laiko tarpas nuo konkretaus darbuotojo darbo įmonėje pradžios, nenurodant to laikotarpio konkrečios pabaigos. Neaišku, ar šis laikotarpis truko iki patikrinimo pradžios (2012-04-18), ar iki darbuotojų paaiškinimų (2012-05-03) davimo dienos, ar iki protokolo surašymo dienos, ar iki kitos konkrečios datos. Ši aplinkybė yra svarbi spendžiant dėl pažeidimo padarymo laiko, o kartu ir skaičiuojant terminą nuobaudai skirti bei sprendžiant šio termino pratęsimo pagrįstumo klausimą.

Taip pat būtina pažymėti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus, yra ne kartą pabrėžęs, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1196/2011; 2007 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-965/2007).

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už 41⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas.

Todėl turi būti aiški, konkreti kiekvienam asmeniui neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo data. Nepakanka vien tik abstrakčiai nurodyti, kad darbuotojui tam tikru laikotarpiu buvo išmokėtas tam tikro dydžio neapskaitytas darbo užmokestis. (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. N-575-680/2009, 2009 m. sausio 23 d. nutartis byloje N-575-004/2009, 2012 m. vasario 24 d. nutartis byloje N-575-308/2012).

Tuo tarpu šioje byloje nebuvo išaiškinta ir tiksliai nustatyta reikšminga bylai aplinkybė – pažeidimo padarymo laikas, kuri šiuo atveju reikšminga sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo termino, o tuo pačiu ir dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Nepaisant šių aplinkybių, ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas.

Iš šios bylos aplinkybių matyti, jog teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai I. B., A. G., L. B., R. K., tačiau aplinkybė dėl konkretaus darbo užmokesčio (tiek oficialaus, tiek ir neoficialus) mokėjimo laiko nesiaiškinta ir nenustatyta. Byloje yra darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai, tačiau jie nepatvirtina konkrečios neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo datos, be to, vien tik iš šių žiniaraščių nėra galimybės spręsti apie konkrečią darbo užmokesčio mokėjimo datą, nes neaišku tiksliai, kokią dieną kuriam darbuotojui atlyginimai buvo išmokėti. K. J. vienintelis savo 2012-05-03 paaiškinime nurodė, jog jam buvo išmokėtas avansas 2012-04-27, taip pat nurodė, jog jis pasirašė dėl to kažkokiame dokumente, kurį jam pateikė M. J.. Byloje nustatyta, jog K. J. oficialiai įdarbintas nuo 2012-04-23 dienos (nelegaliai dirbo ir 2012-04-20), todėl minėtą dieną (2012-04-27) galėjo gauti dalį uždarbio, tačiau detaliau apylinkės teismas dėl šios aplinkybės nutarime nepasisakė ir nenurodė išsamių ir argumentuotų motyvų, kad tą dieną buvo išmokėtas būtent neapskaitytas darbo užmokestis. Apylinkės teismas iš viso nepasisakė, kurią dieną K. J. buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad organas, šiuo atveju apylinkės teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių – kiekvieno konkretaus neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo I. B., A. G., L. B., R. K., K. J. atvejo, konkrečios datos, ir tuo pažeidė ATPK 284 ir 256 straipsnių reikalavimus, todėl šioje dalyje apylinkės teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi apylinkės teismas turi pareigą išaiškinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, o nesilaikant šios pareigos buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, todėl Kauno mesto apylinkės teismo 2012 m,. spalio 22 d. nutarimas dalyje dėl ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo panaikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo o taip pat ir dėl galutinės subendrintos nuobaudos panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.