Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Pšalgauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. R. 2023 m. rugsėjo 13 d. apie 20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. Ž. (kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip du kartus į krūtinę ir į kairę plaštaką) ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą (padarė poodines kraujosruvas krūtinėje ir kairėje plaštakoje).

2. Kaltinamasis T. R. savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad su V. Ž. gyvena kartu 10 metų, santuokos nėra įregistravę. 2023 m. rugsėjo 13 d. vakare, galėjo būti apie 20 val., būdami namuose su sugyventine V. Ž. pradėjo pyktis. Ginčo metu buvo supykęs, todėl nesusivaldė ir pirmas sudavė savo sugyventinei V. Ž. kumščiu ne mažiau kaip du kartus į krūtinę ir į kairę plaštaką. Ar dar kur nors pataikė nežino. Tada V. Ž. pradėjo gintis, jie abu susistumdė ir V. Ž. apdraskė jam veidą. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, atsiprašė V. Ž., jiedu susitaikė, kartu gyvena, dabar jų santykiai yra geri.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios V. Ž. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 10 metų gyvena kartu su savo sugyventiniu T. R., su kuriuo veda bendrą ūkį. 2023 m. rugsėjo 13 d. apie 19.50 val. jai grįžus į namus, jos sugyventinis T. R. buvo agresyviai nusiteikęs ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Apie 20 val. konflikto metu T. R. rankos kumščiu sudavė jai į pilvą, į krūtinę ir suėmęs ją už marškinėlių pradėjo tampyti. Dėl tampymo ji fizinio skausmo nejuto. Ji (nukentėjusioji) pradėjo gintis nuo T. R., todėl parvertė T. R. ant grindų ir rankų pirštų nagais stipriai suspaudė jo veidą. Po to ji paskambino Bendrajam pagalbos centrui, o T. R. pasišalino iš namų. Konflikto daugiau niekas nematė, jie gyvena tik dviese. Po šio įvykio sugyventinis T. R. jos atsiprašė, jie susitaikė ir gyvena kartu. Civilinio ieškinio nereiškia;

3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta;

3.3. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai V. Ž. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairėje plaštakoje, paveikus kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi; sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą; sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis T. R. 2023 m. rugsėjo 13 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo sugyventinę V. Ž., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo T. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam T. R. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2023 m. lapkričio 15 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos ir jis pritaria prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, su baudžiamojo poveikio priemone.

6. Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs); nebaustas administracine tvarka; vykdo individualią veiklą), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kuris yra švelnesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį.

8. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Kaltinamasis T. R. smurtavo prieš savo šeimos narę. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam kartu su bausme siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis neprieštaravo, kad jam kartu su bausme būtų skiriama ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Todėl kaltinamajam T. R. kartu su bausme skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įgyvendinant per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

10. Kaltinamajam T. R. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

11. Kaltinamasis T. R. nebuvo laikinai sulaikytas, byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nėra nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui reikšmingų daiktų bei proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti T. R. per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

T. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nesutikdamas su paskirta bausme T. R. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. T. R. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.