Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2012-11-05 · Byla Nr. N-261-1290-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
N-261-1290-12
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-05245-2009-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-1290/2012Teisminio proceso Nr. 4-01-3-05245-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; 52.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad V. K. 2009 m. rugsėjo 23 d., apie 13.05 val., Vilniuje, Justiniškių gatvėje, vairavo automobilį „Mazda 626“, persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui „VW Vento“, važiuojančiam gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, susidūrė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 ir 232 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimu V. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą skyrė 3 700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir 2 mėnesiams. Teismas konstatavo, kad padarytus teisės pažeidimus įrodo nukentėjusiojo J. S. paaiškinimai, liudytojų L. J. ir S. A. paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K., nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (t. I, b. l. 103-107), kuriuo prašė panaikinti šį nutarimą ir bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas.

Pažymėjo, kad liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nenuoseklūs, klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės, o fotolentelė ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas nepatvirtina jo kaltės, jei toks įvykis ir buvo. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kada, kur ir kokiu būdu nukentėjusysis identifikavo V. K., kaip eismo įvykį sukėlusį asmenį. Su nukentėjusiuoju policijos komisariate visą laiką buvo jo mokyklos laikų pažįstamas, todėl šio asmens buvimas galėjo įtakoti objektyvaus tyrimo eigą, nes byloje nėra jokių duomenų apie šio asmens tapatybę ir pareigas, nors tikėtina, kad jis dirba Vidaus reikalų sistemoje.

Pabrėžė, kad apgadinimai ant jo automobilio atsiradę anksčiau, nuo ankstesnių metų draudiminių įvykių, tačiau byloje nebuvo surinkti įrodymai, patvirtinantys automobilio „Mazda 626“ apgadinimus iki 2009 m. rugsėjo 23 d. Atkreipė dėmesį, jog byloje pateikta 2010 m. birželio 14 d. UAB „Matsuda“ pažyma Nr. 03-01, kuri paneigia galimą automobilių „Mazda 626“ ir „VW Vento“ kontaktą, tačiau dėl šio rašytinio įrodymo pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

Be to, teismas nepagrįstai nevertino Švenčionių rajono savivaldybės Strūnaičio seniūnijos seniūno S. A., liudytojos J. K. ir paties apelianto parodymų. Taip pat nurodė, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jo automobilis buvo techniškai tvarkingas ir apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir Kasko draudimu, be to, jis nebandė paslėpti transporto priemonės apgadinimo pėdsakų, nes jie padaryti iki 2009 m. rugsėjo 23 d. ir nėra niekaip susiję su J. S. vairuojamo automobilio apgadinimu.

Nurodė, kad byloje nebuvo atliekama ekspertizė, ar ant automobilių yra likę kontakto žymių, taigi, spendžiant jo kaltės klausimą, buvo pasiremta išimtinai nukentėjusiosios šalies parodymais. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pažeidimas padarytas 2009 m. rugsėjo 23 d., todėl šešių mėnesių terminas suėjo dar 2010 m. kovo 23 d., tuo tarpu skundžiamas nutarimas priimtas 2010 m. rugsėjo 20 d. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas termino administracinei nuobaudai skirti, kol jo eiga dar nebuvo pasibaigusi, nepratęsė.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi V. K. apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teismas konstatavo, kad iki pasibaigiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių terminui, nuobaudos skyrimo terminas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartimi buvo pratęstas (b. l. 56), todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn, priimtas nepraleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto šešių mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 248, 257, 284, 286 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, kadangi jis priimtas pasirėmus iš esmės tik nekentėjusiojo J. S. rašytiniu paaiškinimu ir parodymais kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės ir UAB „Matsuda“ pažymoje nustatytos aplinkybės skiriasi, teisėjų kolegija sprendė, kad šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas eksperto išvada.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimu V. K. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad V. K. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino dvi transporto priemones, o po to pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jo kaltė įrodytas nukentėjusiojo J. S. paaiškinimais, kurie tiek tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo išsamūs, nuoseklūs ir analogiški parodymams, kuriais teismas netikėti neturėjo pagrindo (nukentėjusysis spėjo užsirašyti automobilio Mazda 626 valstybinius numerius, smulkiai ir detaliai apibūdino šį automobilį vairavusį asmenį nurodydamas jo išvaizdos bruožus, atvykęs į policijos komisariatą atpažino V. K. kaip asmenį, apgadinusį jo automobilį ir pasišalinusį iš eismo įvykio vietos).

V. K. kaltę patvirtino ir kelis kartus teisme apklausta specialistė L. O., kuri nurodė, jog tyrimo metu apžiūrėjus ir sustačius automobilius Mazda 626 ir VW Vento matyti, kad apgadinimai ant automobilio VW Vento galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu Mazda 626. Specialistė nurodė, jog ant automobilio VW Vento matėsi žalios spalvos dažų likučių, apgadinimų pobūdis, mechanizmas sutapo. Specialistė teisme buvo apklausta kelis kartus, visus kartus ji davė analogiškus, nuoseklius ir išsamius paaiškinimus, be to, tokias pačias aplinkybes nurodė ir tyrimo metu surašytame tarnybiniame pranešime.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. parodymai, kad jo automobiliu galėjo pasinaudoti ir įvykį padaryti kažkas kitas, tačiau ne jis, nes tuo metu jis buvo išvykęs į savo tėviškę ir tai gali patvirtinti seniūnas, kuris jį nuvežė iki autobusų stoties, teismo vertinti kritiškai, kaip V. K. gynybinė pozicija, kadangi tokie teiginiai neargumentuoti ir prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teisme liudytoju apklaustas seniūnas S. A. negalėjo patvirtinti, jog būtent įvykio dieną, t. y. 2009 m. rugsėjo 23 d., jis V. K. vežė iki autobusų stoties. Teismas nesivadovavo liudytojo S. A. parodymais, kadangi jis tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, patvirtinti, kad V. K. eismo įvykio dieną nebuvo išvykęs iš Dvisonių, negalėjo.

Teismas taip pat kritiškai vertino liudytojo D. K., dirbančio servise meistru, parodymus apie tai, kad automobilių apgadinimai visiškai nepanašūs, nesutampa, kadangi tokias išvadas jis padarė neturėdamas specialių žinių ir kompetencijos, gyvai nematydamas abiejų automobilių, išvadas padarė tik iš nuotraukų. Kadangi liudytojas D. K., kaip pats parodė, V. K. automobilį jis yra matęs kelis kartus, vadinasi, su V. K. anksčiau ne kartą yra bendravęs, todėl ši aplinkybė dėl galimų draugiškų V. K. ir liudytojo D. K. santykių sudarė pagrindą abejoti liudytojo parodymų objektyvumu, nuoširdumu, nešališkumu.

Teismas taip pat nepagrįstais laikė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. parodymus apie tai, kad automobilių techninės apžiūros metu dalyvavo neįvardintas asmuo, kuris V. K. siūlė viską sutvarkyti už atitinkamą pinigų sumą, taip pat parodymus apie tai, kad V. K. atvykus į policijos komisariatą, jis užtiko minėtą neįvardintą asmenį, nukentėjusįjį J. S. ir specialistę L. O. draugiškai geriančius kavą. Tokie V. K. parodymai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, priešingai, specialistė L. O. patvirtino, jog techninę automobilių apžiūrą atliko ji viena, kavos su niekuo negėrė. Specialistė yra pašalinis asmuo ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, ką patvirtina ir tai, kad ji iki įvykio V. K. nepažinojo, todėl neturėjo jokio tikslo apkaltinti ar kitaip apkalbėti V. K.

Teismo manymu, šioje byloje atlikti ekspertizę nebūtina, kadangi tiek nukentėjusiojo, tiek specialistės parodymai bei atlikta automobilių apžiūra leido daryti neginčijamą išvadą, jog eismo įvykio metu V. K. vairuojamas automobilis Mazda 626 apgadino automobilį VW Vento ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas taip pat nevertino V. K. pateiktos medžiagos iš draudimo bendrovių, kadangi ji nėra susijusi su tiriamu eismo įvykiu ir neturi reikšmės bylai.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į padarytą žalą, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda), į asmenybę (amžių – 63 metai).

Byla baigta nagrinėti pažeidėjui nedalyvaujant, kadangi į teismo posėdžius V. K. piktybiškai vengė atvykti, vilkino bylos nagrinėjimą, siekė išvengti akistatų su nukentėjusiuoju, į 2012 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdį neatvyko, ir nepateikė teismui jokių neatvykimo priežastis patvirtinančių dokumentų.

III.

Apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 181-187) V. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodo, kad pakartotinai nagrinėdamas į pirmą instanciją grąžintą administracinio teisės pažeidimo bylą teismas iš esmės neatsižvelgė į apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartyje nustatytus bylos nagrinėjimo trūkumus, nevertino į bylą pateiktų naujų įrodymų, nesprendė ekspertizės skyrimo klausimo, bei nagrinėdamas bylą iš esmės vadovavosi bylą nagrinėjant pirmą kartą teismo nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių apeliacinis teismas pasisakė kritiškai.

Apelianto nuomone, asmenų, kurių išvadomis rėmėsi teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, parodymai yra prieštaraujantys jų pačių nurodomoms aplinkybėms, minėtų asmenų parodymai nepagrįsti jokiomis leistinomis ir tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl yra neatitinkantys tikrovės ir faktinės situacijos.

Duodamas parodymus teisme, nukentėjusysis nurodė (t. II, b. l. 161), kad kitas automobilis yra MAZDA 626, melsvos spalvos, o specialistė, apžiūrėjusi abu automobilius, nustatė, kad matyti žalios spalvos dažų likučiai ant nukentėjusiojo automobilio, tačiau apelianto automobilis yra žalios spalvos. Į šiuos aiškius bylos medžiagos prieštaravimus teismas dėmesio neatkreipė. Galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis asmuo turėjo kontaktą su mėlynos spalvos automobiliu. Atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo lyginami ant nukentėjusiojo automobilio rastų dažų pėdsakai su Apelianto automobilio spalva ir automobilio dažų chemine struktūrą tam, kad būtų galima vienareikšmiškai nustatyti ar dažai, rasti ant nukentėjusiojo automobilio VW Vento yra apeliantui priklausančio automobilio. Taip pat nebuvo atliekama ekspertizė, siekiant nustatyti, ar ant VW Vento ir Mazda 626 fiksuoti pažeidimai yra minėtų automobilių sąlyčio pasekmė, ar jie su nurodytais automobilių sugadinimais neturi nieko bendro. Taip pat atkreipė dėmesį, kad po foto fiksacijomis Nr. 3-5888/1099 nepasirašė nei viena šalis, neaišku, kada po foto fiksacijomis atsirado prierašai ranka ir kieno. Protokolas, kuris detaliai ir išsamiai aprašytų kiekvienam automobiliui padarytus sugadinimus, taip pat nebuvo surašytas.

Nukentėjusiojo parodymai labai prieštaringi ir neišsamūs. Nukentėjusysis 2009 m. rugsėjo 23 d. pradiniame paaiškinime nenurodo kur vyko įvykis (t. I, b. l. 6), nukentėjusiojo paaiškinimuose įvykis apibūdintas labai neaiškiai, tik vėliau byloje atsiranda nukentėjusiojo paaiškinimai, kad tariamai įvykis įvyko Justiniškių g. 13, Vilniuje. Nustatyto pobūdžio VW Vento pažeidimai bei eismo įvykio schema pagrįstai suponuoja nuomonę, kad VW Vento vairuotojas pats pažeidė KET 106, 109 punktų reikalavimus, dėl ko turėjo kontaktą su nenustatytos markės ir valstybinio numerio transporto priemone, kuri paliko nurodomus kontakto pėdsakus.

Atkreipė dėmesį, kad toje vietoje, kur tariamai įvyko įvykis, laukų, kaip teigia nukentėjusysis, nėra, kelias toje vietoje yra dviejų juostų, geros būklės, kelio kraštuose yra sumontuoti kelio bortai, o už kelio ribų yra supiltas pylimas, todėl į jokius laukus niekas nukentėjusiojo negalėjo išstumti. Eismo įvykio schema rodo priešingas aplinkybes teismo nustatytoms ir nukentėjusiojo parodymams, todėl tikėtiną įvykio schemą pagal nukentėjusiojo žodžius galėtų nustatyti tik ekspertai.

Apeliantas abejoja tyrėjos, kaip trasologės, kompetencija, kadangi duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad minėta specialistė yra diplomuota trasologė ar jai suteikta teisė atlikti trasologines ekspertizes ir ji kompetentinga nustatyti mechaninio sąlyčio mechanizmą byloje, nėra, kas pagrįstai leidžia abejoti jos padarytomis išvadomis. Liudytojo D. K. išvada labiau atitinka faktinę situaciją, nei tyrėjos L. O., nes jis yra auto serviso meistras, kuris tvarko automobilius, todėl natūralu, kad dėl savo dirbamo darbo minėtas asmuo gali geriau įvertinti pažeidimus, t. y. buvo ar ne minėtų automobilių sąlytis.

Atsižvelgiant į tai, kad asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik pašalinus visas abejones dėl asmens kaltės padarius administracinį pažeidimą, apelianto nuomone, byloje buvo būtina surinkti ir ištirti naujus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti klausimą dėl eismo įvykio schemos teisingumo ir nustatyti, kur konkrečiai įvyko eismo įvykis, taip pat turėjo paskirti automobilių VW Vento ir Mazda 626 ekspertizę.

Nurodo, kad tariamas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2009 m. rugsėjo 23 d., taigi ATPK imperatyviai numatytas šešių mėnesių terminas patraukti asmenį atsakomybėn suėjo 2010 m. kovo 23 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F 527842 buvo surašytas 2009 m. rugsėjo 23 d., teismo nutarimas byloje patraukti apeliantą atsakomybėn priimtas 2010 m. rugsėjo 20 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo ATPK 35 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinto senaties termino, reglamentuojančio asmens patraukimo atsakomybėn senatį. Duomenų, kad bylą nagrinėjantis organas, šiuo atveju pirmos instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu būtų pratęsęs terminą patraukti apeliantą atsakomybėn, nėra.

Po 2011 m. spalio 21 d. nutarties panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme, terminas numatytas patraukti apeliantą atsakomybėn baigėsi 2012 m. balandžio 21 d., tačiau įvertinus aplinkybes, kad byla iš apeliacinio teismo galėjo grįžti į pirmos instancijos teismą ne tą pačią dieną, o kiek vėliau laikytina, kad terminas patraukti asmenį atsakomybėn baigėsi 2012 m. gegužės 21 d., todėl pagrįstai laikytina, kad apeliantui, jei jis kaltas padaręs administracinio teisės pažeidimą, administracinė nuobauda turėjo būti paskirta iki 2012 m. gegužės 21 d., tačiau nutarimą administracinio pažeidimo byloje patraukti apeliantą atsakomybėn Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė 2012 m. rugsėjo 20 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams nuo ATPK 35 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyto asmens patraukimo atsakomybėn senaties termino. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu būtų pratęsęs šį terminą, nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, privalėjo būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (2009 m. liepos 15 d. įstatymo, galiojusio pažeidimo padarymo metu, redakcija) nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Atitinkamai nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo (ATPK 130 str. 1 d.).

Apeliantas ginčija jam inkriminuoto pažeidimo padarymo faktą, t. y. teigia, kad tariamame eismo įvykyje jis nedalyvavo. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus), pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų – tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi (2005 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. X-249 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 7 d. iki 2011 m. kovo 1 d., o nuo 2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d. ši dalis laikoma penktąja), kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato teismui galimybę pratęsti šiuos terminus ne ilgiau nei vieneriems metams, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes. Be to, šiuo metu galiojančioje ATPK 35 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Taigi dviejų metų terminas yra naikinamasis administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pirminiu 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pripažino V. K. kaltu ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymu ir skyrė jam 3 700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir 2 mėnesiams. Tačiau 2010 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė vieneriems metams, skaičiuojant jį nuo pažeidimo padarymo dienos (2009 m. rugsėjo 23 d.) (t. I, b. l. 56). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi V. K. apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas V. K. visgi pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą. Taigi, atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju administracinė nuobauda V. K. buvo paskirta jau praėjus dvejiems metams nuo pažeidimo padarymo dienos, todėl V. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad V. K. apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys