Kauno apygardos teismo nuosprendis

Sprendimą išteisinti A. V. ir P. U. pagal LR BK 300 str. 3 d. apylinkės teismas motyvavo savo padaryta išvada, kad „Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog protokole, nurodytame kaltinime, įrašyti duomenys, kurių pagrindu buvo sudaryta sutartis su Kauno miesto savivaldybe, buvo aptarti su šią sumą pasiūliusia bendrove, bet įrašyti pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl negalima teigti, kad dokumente buvo įrašyti melagingi duomenys“. Tokią išvadą pirmos instancijos teismas pagrindė nurodydamas, kad „Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, Komisijos posėdyje jau buvo nutarta, kad laimėtojas yra UAB (duomenys neskelbtini). Tik paskelbus laimėtoją ir J. K. pareiškus, kad pasiūlyta suma per daug artima numatytai, P. U. su ja atvyko pas A. V. ir šis paskambino UAB (duomenys neskelbtini) vadovui dėl susitikimo, kurio metu sutarė sumažinti lokalinės sąmatos sumą. Lokalinės sąmatos suma buvo sumažinta, pažeidžiant nustatytą tvarką - ne surašant atskirą susitarimo protokolą prieš pasirašant sutartį, o UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams pakeičiant konkursui pateiktą dokumentą į kitą. Tuo buvo pažeista nustatyta tvarka. Ir dėl šios priežasties posėdžio, kurio metu buvo atplėšti vokai, protokole įrašyta ne pradinė suma, o vėliau suderėta. Nors protokole nurodyta mažesnė suma ir šio protokolo pagrindu sudaryta sutartis, tačiau, kaip jau buvo minėta, esminiam Komisijos sprendimui tai jau neturėjo reikšmės, o pasirašant sutartį savivaldybei buvo padaryta ne žala, o nauda - UAB (duomenys neskelbtini) sutiko atlikti darbus už mažesnę kainą. Dėl neturtinės žalos savivaldybei padarymo byloje nepateikta jokių įrodymų. Tuo labiau nėra įrodyta, kuo pasireiškė kaltinime nurodyta didelė neturtinė žala valstybei, kuo pasižymėjo "grubus diskreditavimas". Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad „A. V., paprašytas J. K., tik derėjosi dėl kainos sumažinimo. P. U. pasirašė jam pateiktus dokumentus, kuriuos rengė ir viską organizavo J. K.. Kaltinamajame akte nurodyta, jog veika buvo vykdoma visų trijų asmenų bendrai, tačiau kaltinamaisiais nurodyti tik du asmenys - A. V. ir P. U.. Jiems aukščiau minėti pateikti kaltinimai - deklaratyvūs, nekonkretūs“.

Taip pat pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijose nustatyta, kad Komisiją sudariusi organizacija privalo komisijai nurodyti reikalingų nupirkti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimus, jų techninius estetinius, funkcinius bei kokybės reikalavimus, prekių kiekį, teiktinų su prekėmis susijusių paslaugų pobūdį, prekių teikimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo terminus, eksploatavimo išlaidas ir kitas pirkimo objektui keliamas sąlygas, lėšų, skirtų konkrečių prekių, paslaugų ar darbų pirkimui sumą pageidaujamą pirkimo atlikimo terminą bei suteikti visą kitą informaciją reikalingą pirkimams organizuoti ir vykdyti. Tačiau nesutinka su teismo išvada, kad iš byloje susirinktų įrodymų matyti, jog A. V., nebūdamas Komisijos narys ir nebūdamas įgaliotas nei (duomenys neskelbtini) direktoriaus, nei Komisijos bendrauti su tiekėjais, rinko ir teikė informaciją reikalingą pirkimams „Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti“ ir „Pik. J. P., Žirgo ir Įgulos gatvių apšvietimui atnaujinti“ - organizuoti ir vykdyti, kad jis ieškojo potencialių įmonių, kurios sutiktų atlikti darbus už savavaldybės turimas sutaupytas lėšas ir labai glaustais terminais ir tokiu būdu, kad ir neturėdamas specialių įgaliojimų, žinodamas finansines galimybes ir siekdamas patenkinti visuomenės poreikius, kaltinamasis A. V. ėmėsi priemonių surasti potencialius pirkėjus ir laiku įgyvendinti projektus.

Prokurorės nuomone, taip pat neteisingos ir teismo išvados, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog netgi gavusios kvietimus dalyvauti konkursuose, kai kurios įmonės atsisakė juose dalyvauti arba dalyvavo vangiai, nesigilino į poreikius, realiai nesidomėjo konkursu (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)), o konkursus laimėjusių įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovų teko prašyti, kad jie parengtų kiek įmanoma ekonomiškesnius projektus bei dėl viešojo pirkimo „Kauno lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) šilumos punkto modernizavimo ir eksploatavimo“.

Prokurorė sutinka, kad teismas pagrįstai nustatė, jog dėl atviro konkurso „Šiuolaikinės integruotos Kauno miesto eismo valdymo sistemos diegimas“, A. V. (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. G. įsakymu buvo paskirtas nariu darbo grupės, kuriai buvo pavesta parengti viešojo pirkimo (konkurso) dokumentus šiam projektui įgyvendinti. Administracijos direktoriaus įsakyme dėl šios darbo grupės įkūrimo nebuvo aprašyti nei grupės vadovo, nei pačios darbo grupės įgaliojimai, taip pat niekur nebuvo konkretizuota, kaip ši darbo grupė turėjo parengti konkurso dokumentus. Tačiau buvo padarytos neteisingos teismo išvados, jog kaltinamasis A. V. ėmėsi iniciatyvos surasti patirties turinčias įmones ir taip dėl projekto ėmė konsultuotis su UAB (duomenys neskelbtini) (vėliau - UAB (duomenys neskelbtini)). Tačiau atsiradus nepasitikėjimui, kurį išreiškė naujai paskirtas šios grupės vadovas J. Z., buvo pakviesti kiti konsultantai specialistai ir teisininkai, kurie, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, taip pat vieni su kitais susiję, jų pateiktos išvados - diskutuotinos ir dėl to užvilkintas laikas, išleista nemažai papildomų lėšų, nepriimant optimalaus sprendimo.

Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, aptardamas veikų kalifikavimą, priėjo nepagrįstos išvados, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad A. V. ar P. U. siekė asmeninių arba savanaudiškų interesų arba siekė turtinės naudos juridiniams asmenims, būtent šiuo tikslu sudarydami išskirtines sąlygas dalyvauti konkursuose, o ne tikslu patenkinti visuomenės, t. y. viešąjį interesą. LAT nurodė, kad be šio požymio piktnaudžiavimas gali būti baudžiamas tik kaip drausminis nusižengimas.

Prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinime A. V. ir P. U. nurodyta, jog jie savo veiksmais „padarė didelę neturtinę žalą valstybei“, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Kaltinamajame akte nurodyta, jog A. V. ir P. U. protegavo juridinius asmenis - UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (aktuali nuo 2009-07-31 iki 2009-12-01) 3 str. 2 d. 1, 2, 3, 4, 5 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo bei nešališkumo principus, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1, 3, 4, 5, 6, 9 p. numatytas valstybės tarnautojo pareigas, Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (aktuali nuo 2009-06-25 iki 2011-03-28) 3 str. 1 d. 1, 2, 4, 5 p. numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje prievoles bei galimybę (duomenys neskelbtini) pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą ir ekonomiškai įsigyti norimas paslaugas, taip pat suklastojo tikrus dokumentus, grubiai diskreditavo ir sumenkino (duomenys neskelbtini), kaip institucijos, vykdančios savivaldos valdymo funkcijas ir teikiančias viešąsias paslaugas, prestižą ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Analogiškai nurodyta ir A. V. kaltinant UAB (duomenys neskelbtini) protegavimu bei asmeninės ir turtinės naudos siekimu UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra nustatytas asmeninis ar savanaudiškas interesas, todėl be šio požymio piktnaudžiavimas gali būti baudžiamas tik kaip drausminis nusižengimas. Byloje nepateiktas nei vienos bendrovės skundas, pareiškimas ar civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės ar neturtinės žalos, neginčyti nei vieno konkurso rezultatai. Nepateikta jokių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl kaltinamųjų veiksmų (duomenys neskelbtini) negalėjo gauti vertingesnių, ekonomiškesnių pasiūlymų. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl kaltinamųjų veiksmų sumenko institucijos, kurioje jie dirbo, prestižas, kad buvo sutrikdytas institucijos darbas, kilo nepasitenkinimas visuomenėje.

Apeliaciniame skunde nurodama, kad ikiteisminiame tyrime buvo tiriami trys epizodai.

Ikiteisminiu tyrimu buvo nustatyta, kad 2009-09-11 apie 13.40 val. telefoninio pokalbio metu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius P. S. paklausė A. V. ar (duomenys neskelbtini) pirks Kauno miesto Kalniečių parko apšvietimo atnaujinimo darbus. Į tai A. V. jam atsakė, kad kai tik bus parengtos naujos (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės, artimiausiu metu bus atliktas ir šis pirkimas. Tai sakydamas, A. V. pasakė P. S.: „Ir čia, P., jeigu buvo pasakyta - viskas. Nu tai čia negali būti kalbos. Nu tai jop..“. Į tai P. S. atsakė: „Supratau". Iš šio pokalbio matyti, kad A. V. galimai anksčiau, ikiteisminiu tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, buvo informavęs P. S. apie tai, kad ateityje (duomenys neskelbtini) atliks viešąjį pirkimą Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti, ir pažadėjo P. S., kad šį viešąjį pirkimą laimės jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini). Tad šiuo telefoniniu pokalbiu, A. V. galimai priminė savo duotą pažadą P. S. ir informavo jį, kad laikysis jam duoto žodžio.

2009-10-19 savo darbo vietoje A. V. nurodė J. K. parengti raštišką siūlymą Administracijos direktoriui, atlikti penkis neplaninius viešuosius pirkimus, tarp kurių ir du pirkimus Kalniečių parko bei Plk. J. P., Įgulos ir Žirgo gatvių apšvietimams atnaujinti. Vykdydama šį nurodymą, J. K. parengė 2009-10-19 raštą Nr.42-7-471, adresuotą (duomenys neskelbtini) direktoriui. (Duomenys neskelbtini) direktorius, vadovaudamasis šiuo raštu, pavedė (duomenys neskelbtini) skyriui atlikti visus penkis šiame rašte nurodytus viešuosius pirkimus. 2009-10-26, gavęs šį (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavedimą, A. V. pavedė visus penkis pirkimus, tame tarpe ir Kalniečių parko bei trijų gatvių apšvietimams atnaujinti, atlikti ne (duomenys neskelbtini) skyriaus Komisijai, kurios pirmininku tuo metu buvo P. U., bet tiesiogiai vyriausiajai specialistei ir eilinei Komisijos narei J. K.. Tai parodo, kad A. V. buvo visiškai nesuinteresuotas laikytis nustatytos viešųjų pirkimų organizavimo ir atlikimo tvarkos, o tiesiog norėjo, kad visus penkis pirkimus parengtų vienas žmogus.

2009-11-05 apie 11.07 val. J. K. atėjo pas A. V. ir jam pasakė: „Gerai, dabar aš noriu atleisti Kalniečių parką. Sakykit dar du.“ Į tai A. V. jai pasakė: „Davai, davai". Čia pat J. K. pasakė A. V., kad ji jau parengė bendrovei (duomenys neskelbtini) kvietimą dalyvauti pirkime Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti ir tam reikalingus šio pirkimo dokumentais. Tada A. V., esant J. K., paskambino bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriui P. adauskui ir jam pasakė: „Jo P.i, tai dabar žiūrėk, Įdėmiai paklausyk... Savo pažadą mes išpildom, reikia dviejų patikimų plius jūs. Aš kalbu dėl Kalniečių centro, nes nu čia... Dabar šiandien tas berniukas turi ateiti ir atnešti tris mums nu su jumis kartu. Pasiims dokumentus... Ir mums adresus kitų dviejų... Bet labai patikimų, kad jie <...> jie neatneštų....“. „Kad po to jie pasiima, bet nepateikia, nu." „<...> Dabar va turim leidimą, turim viską, jūs pasiimat dokumentus ruoštis konkursui, tai laiko tarpas septynios viskas. Dabar toliau, mums reikia dar dviejų, kad jie būtų pati... nu jūsų atžvilgiu, nes čia po to..." „Tai šiandien berniuką atsiųsk paimt dokumentų sau, o po to, po to mes ten tvarkom, gerai?" Iš šio pokalbio matyti, kad J. K. informavo A. V. apie tai, kad ji jau paruošė viešojo pirkimo, Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti dokumentus, o taip pat vieną kvietimą dalyvauti šiame pirkime bendrovei (duomenys neskelbtini). Taip pat J. K. paprašė A. V., kad jis įvardintų jai dar dviejų juridinių asmenų (tiekėjų) pavadinimus, kuriems ji taip pat parašytų likusius du kvietimus dalyvauti šiame pirkime. Tada A. V. paskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui P. S. ir informavo jį apie tai, kad laikosi savo anksčiau duoto pažado ir leis jo bendrovei laimėti šį pirkimą. Taip pat šio telefoninio pokalbio metu A. V. nurodė P. S. atsiųsti savo pavaldinį (berniuką) į (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpas, kad jis paimtų bendrovei (duomenys neskelbtini) jau paruoštą kvietimą su pirkimo dokumentais. Taip pat A. V. pasakė P. S., kad šis pagalvotų, pats pasirinktų ir įvardintų jam dar dviejų juridinių asmenų pavadinimus, arba šiuos pavadinimus į (duomenys neskelbtini) skyrių atneštų P. S. pavaldinys. Šiems juridiniams asmenims taip pat būtų parašyti kvietimai dalyvauti šiame pirkime. Taip pat A. V. nurodė, kad šie du juridiniai asmenys būtų „patikimi“ bendrovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tai yra, nesutrukdytų jai laimėti šį pirkimą, sudalyvaudami jame tik formaliai, pvz. gavę (duomenys neskelbtini)s kvietimus dalyvauti pirkime, tyčia nepateiktų savo pasiūlymų. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) neturėtų konkurentų šiame pirkime. Atkreiptinas dėmesys, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos (P. U., J. K. ir kitų Komisijos narių bei Komisijos dokumentų) matyti, kad tuo metu Komisija dar nebuvo susirinkusi į pirmąjį šio pirkimo posėdį, nebuvo nusprendusi šį pirkimą atlikti apklausos būdu, nebuvo patvirtinusi šio pirkimo dokumentų, kuriuos parengė J. K., nei vienas iš Komisijos narių nebuvo pasiūlęs ir juo labiau nusprendę, kviesti bendrovę (duomenys neskelbtini) dalyvauti šiame pirkime. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš vaizdo ir garso įrašų bei J. K. parodymų matyti, kad jie abu nusprendė šį pirkimą ne atlikti, bet tik tai įforminti apklausos būdu. Pagal LR VPĮ ir Taisyklėse nustatytą tvarką, supaprastintą viešąjį pirkimą atliekant apklausos būdu, perkančioji organizacija privalo kviesti dalyvauti ne mažiau kaip tris tiekėjus, kitaip pirkimo rezultatai negali būti pripažinti teisėtais. Tad visos A. V. ir J. K. pastangos gauti dar dviejų tiekėjų pavadinimus buvo nukreiptos į tai, kad bendrovę (duomenys neskelbtini) pripažinus šio pirkimo laimėtoju, niekam nebūtų kilę pagrindas apskųsti pirkimo rezultatus, kad nebuvo laikytąsi apklausai, kaip pirkimo būdui, nustatytų reikalavimų. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad apie visus šiuos A. V., J. K. ir P. S. susitarimus tuo metu nežinojo nei vienas Komisijos narys, nei Administracijos vadovybė.

Apklausos metu liudytoja J. K. parodė, kad tuo metu, kai ji, vykdydama A. V. žodinius nurodymus, rengė kvietimus ir pirkimo dokumentus viešajam pirkimui Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti, ji tuo pat metu rengė ir kitų viešųjų pirkimų dokumentus, tame tarpe ir trijų gatvių - Plk. J. P., Įgulos ir Žirgo gatvių apšvietimams atnaujinti. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota, kaip 2009-11-05 apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose J. K. atėjusi pas A. V. pasakė: „O dabar tas iš (duomenys neskelbtini) tai jie rytoj ateis?“ A. V.: „Ateis, šiandien ateis“. J. K.: „O kas?“. A. V.: „Jisai šiandien...“. J. K.: „Iš (duomenys neskelbtini)?“ A. V.: „Oi ne, ne. “. J. K.: (duomenys neskelbtini) rytoj tegul ateina kol aš tą sutvarkysiu. Tai kas ten bus koks berniukas, aš pažinsiu, tas kur projektuotojas?“ A. V.: „Taip dabar toliau...“ J. K.: „Tai jūs man tą pasirašvkit, nes paskui iš (duomenys neskelbtini) ateis, neturėsiu...“ A. V.: „Tai parašei jau?“ J. K.: „įrašiau montavimas ir medžiagas Įrašiau, kad, būtų...“. 11 val.46 min. 40 s. A. V. uždeda antspaudą ir pasirašo ant pateikto dokumento. J. K.: „Tai ten šiandien mes žinosim ar ne? Nes Ž. reikia rašyt aš parašiau vakar dienos datą. “ A. V.: „Aš tuoj pat.. Aš tuoj pat girdi skambinu. “ J. K.: „Nes reikia dar septynias dienas kažkaip laukti“. 11 val. 47 min. 02 s. J. K. paima A. V. pasirašytą dokumentą ir išeina iš kabineto. 11 val. 47 min. 30 s. A. V. kabinete esančiu telefonu paskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. S. B. ir pasakė: „Laba diena V. toks trukdo, R. dabar taip mmm... su jumi dar dviejų Petruičio gatvė, dar dviejų, Petruičio gatvė reikia dar dviejų su jumi, patikimų, Petruičio, aha, tai šiandien jau paimat medžiagą ir du, du, du dar kurie nepateiks paėmę medžiagos, mums reikia kas, kas tų dviejų ir jūsų, aha gerai, įįį... mobilų mano, mano, aha.“ Iš šio pokalbio matyti, kad J. K. paklausė A. V. ar UAB (duomenys neskelbtini) atstovas kitą dieną ateis pasiimti jiems jau parašyto kvietimo su pirkimo dokumentais. Taip pat šio pokalbio metu J. K. paprašė A. V., kad jis tuoj pat savo parašu patvirtintų likusių jos paruoštų pirkimų dokumentus, nes netrukus turėjo ateiti bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas pasiimti jiems jau sutarto ir parengto pirkimo, Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti, dokumentus. Taip pat ji pasakė, kad šiuos dokumentus parašė vakarykščios dienos (2009-11-04) data ir šiuos dokumentus (duomenys neskelbtini) skyriaus referentė ir Komisijos sekretorė Ž. G. turi užregistruoti skyriaus dokumentų registre. Taip pat iš šių pokalbių matyti, kad anksčiau, ikiteisminiu tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, A. V. galimai buvo susitaręs su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. S. B., kad jo vadovaujama bendrovė laimės viešą pirkimą Plk. J. P., Įgulos ir Žirgo gatvių apšvietimams atnaujinti. Tuo tikslu A. V. nurodė R. S. B., kad jis pats pasirinktų ir pasakytų dar dviejų juridinių asmenų pavadinimus, tačiau tokių, kurie nesutrukdytų bendrovei (duomenys neskelbtini) laimėti šį pirkimą sudalyvaudami jame tik formaliai. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) neturėtų konkurentų šiame pirkime. Atkreiptinas dėmesys, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tuo metu Komisija dar nebuvo susirinkusi į pirmąjį šio pirkimo posėdį, nebuvo nusprendusi šį pirkimą atlikti apklausos būdu, nebuvo patvirtinusi šio pirkimo dokumentų, kuriuos parengė J. K., nei vienas iš Komisijos narių nebuvo pasiūlęs ir juolab nusprendęs kviesti bendrovę (duomenys neskelbtini) dalyvauti šiame pirkime. Tai patvirtino apklausų metų J. K. ir kiti Komisijos nariai. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaizdo ir garso įrašai bei J. K. parodymai parodo, kad A. V. kartu su ja nusprendė šį pirkimą ne atlikti, bet tik tai įforminti apklausos būdu. Kaip ir pirkimo dėl Kalniečių parko apšvietimo, taip ir šiuo atveju, pagal LR VPĮ ir Taisyklėse nustatytą tvarką supaprastintą viešąjį pirkimą atliekant apklausos būdu, perkančioji organizacija privalėjo kviesti dalyvauti ne mažiau kaip tris tiekėjus, kitaip pirkimo rezultatai negalėjo būti pripažinti teisėtais. Tad A. V. ir J. K. pastangos gauti dar dviejų tiekėjų pavadinimus buvo nukreiptos į tai, kad bendrovę (duomenys neskelbtini) pripažinus pirkimo laimėtoju, niekam nebūtų kilę pagrindas apskųsti pirkimo rezultatus, kad nebuvo laikytasi apklausai, kaip pirkimo būdui, nustatytų reikalavimų. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad apie visus šiuos A. V., J. K. ir P. S. susitarimus tuo metu nežinojo nei vienas Komisijos narys.

Vėliau, tą pačią (2009-11-05) dieną apie 12.06 val. telefoninio pokalbio metu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. S. B. pasirinko ir pasiūlė A. V. dvi bendroves: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į tai A. V. jam atsakė, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) netinka, o bendrovę (duomenys neskelbtini) jis žino ir ji šiuo atveju jam tinka. A. V.: „<...>(duomenys neskelbtini), ma ją velniai tinka. Žinau aš tą (duomenys neskelbtini). Į tai R. B. atsakė: (duomenys neskelbtini) viskas gerai. Tai pasakysiu...“ Tada A. V. pasakė: (duomenys neskelbtini) nenoriu duot, nes ten paskiau susipešit.“ R. B.: „Ne, ne, ne (duomenys neskelbtini) „Ne, tai aš sugalvosiu ir dar perskambinsiu tau.“ A. V.: „Nu, jo, jo gerai tada tvarkoj. “ Vėliau tą pačią dieną 12.13 val. telefoninio pokalbio metu R. S. B. įvardino dar vieną juridinį asmenį - UAB (duomenys neskelbtini). Tada A. V. R. S. B. pasakė; „Tai gerai, mums tas tinka, bet jie neturi pateikti pasiūlymo. Jūs vieni pateikiat ir iš karto sutartį rašom.“ Į tai R. B. atsakė: „Aaa..., supratau. Tai gerai, gerai tai, o tai jiems kaip adresą duot kam nusiusti ar ne?“ A. V.: „Tai man, man pačiam adresą ten mano emeilu atmeskit, ten tuos du adresus direktorių ten tuos ir„(duomenys neskelbtini) mes turim, bet tos tai ne. “

Dar vėliau tą pačią (2009-11-05) dieną apie 15.53 val. J. K. atėjo pas A. V. ir paklausė jį, ar gali paskambinti bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui vardu G. ir paklausti, ar jis atvažiuos pasiimti jų bendrovei paruošto kvietimo su pirkimo dokumentų dėl trijų gatvių apšvietimo atnaujinimo. Tada A. V. paskambino telefonu bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriui R. S. B. ir pasakė: „<...> R.i, dabar taip. Ar važiuos koks berniukas paimti eee... dokumentų? “ „Mes ne, nu kaip neatsiuntėm, mes va kvietimą tik tai jums dabar vat parašėm“. „Jo, būtų gerai, jog ir paimtų anų. Anų dviejų nu. O paskiau ten... Ką paėmė, paėmė, ir ten ką mes žinom nu. Tai ne, čia J. K. viską tvarko. Ir jinai moteriškė duos va tuos“ „ Visus dokumentus visiems ir, ir, ir jūs, jūs vieni pateikiat ir viskas. “.

Iš šių pokalbių matyti, kad A. V., veikdamas bendrai su J. K., susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. S. B., kad suorganizuos viešąjį pirkimą trijų gatvių apšvietimui atnaujinti, taip, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) laimės šį pirkimą be konkurencijos. Tuo tikslu A. V. nurodė R. S. B. savarankiškai pasirinkti du sau palankius tiekėjus, kurie nesudarytų konkurencijos ir nesutrukdytų laimėti šį pirkimą. R. S. B. pasirinkus bendroves (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), A. V. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) tinka, o (duomenys neskelbtini) ne, nes jie jau dalyvavo kitame pirkime. Tada R. S. B. pasiūlė bendrovę (duomenys neskelbtini). A. V. sutiko ir paprašė R. S. B., kad jis atsiųstų elektroniniu paštu pavadinimus ir adresus direktorių dviejų bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat A. V. pasakė R. S. B., kad jis nenori kaip vienam iš bendrovės (duomenys neskelbtini) potencialiam konkurentui parengti kvietimą bendrovei (duomenys neskelbtini). R. S. B. pritarė šiam A. V. siūlymui. Vėliau A. V. kartu su J. K. peržiūrėjo savo elektroninį paštą ir pamatė, kad R. S. B. atsiuntė tik vienos bendrovės (duomenys neskelbtini) duomenis. Tada A. V. nurodė J. K., kad ji vis tik parengtų trečią kvietimą bendrovei (duomenys neskelbtini). Taip pat A. V. nurodė R. S. B., kad jis atsiųstų savo pavaldinį (berniuką) į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuris atvykęs paimtų jų bendrovei skirtą kvietimą ir pirkime dalyvauti reikiamus pirkimo dokumentais, o taip pat ir kitoms dvejoms bendrovėms ((duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)) skirtus kvietimus, kad jos abi nesužinotų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo atliekamas toks pirkimas ir jos abi buvo kviestos jame dalyvauti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apie šiuos visus A. V., J. K. ir R. S. B. veiksmus ir apie tokio viešojo prikimo atlikimą tuo metu nežinojo nei Komisija, nei Administracijos vadovybė.

Taip pat tą pačią (2009-11-05) dieną apie 15.56 val. savo tarnybiniame kabinete, J. K. pasakė A. V.: „Dėl parko Kalniečių“. A. V.: „Aha, kiek ten devyniasdešimt mūsų ne?“. J. K.: „Aha.“ A. V.: „Aštuoniasdešimt devyni, kiek?“. J. K.: „Devyniasdešimt“. A. V.: „Aaa“. J. K.: „Bet tegul nebūna aštuoniasdešimt devyni devyni...“ A. V.: „Ne, ne, ne nu tai, J., baik tu..." J. K.: „Nes čia būna devyniasdešimt devyni de...“. A. V.: „Ne nu...“ taip pat šio pokalbio metu A. V. paskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui P. S. ir pasakė: : „P., <...> Klausyk, ar tas berniukas galėtų atlėkti paimti tų dviejų. Ir jūs ten paėmėt, ir mes nežinom nieko... “ P. S.: „Dabar?“. A. V.: „Nu aš nežinau tada, iki pen..., gal ryt iš ryto jei iki penkių šiandien nespėjai tai ryt iš ryto... “ P. S.: „Ne tai iki, spės iki penkių jisai važiuodamas namo prasuks ir...“ A. V.: „Jo pasiima ir ten jjj... juos neteikia“. P. S.: „Supratau. Nu tai gerai, gerai.“ A. V.: „Tai va tegul pasiima, bus spakaina mums tada.“ P. S.: „Gerai, gerai.“. A. V.: „Pasiėmė kažkas, o ką mes žinom kas pasiėmė, gerai?“ P. S.: „Nu tai gerai, aha.“

Iš šių pokalbių matyti, kad A. V. susitarė su J. K. informuoti UAB (duomenys neskelbtini) atstovus, kad jų pasiūlymo, Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti, suma neviršytų 90 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent tokia buvo šio pirkimo vertė, tai yra tiek lėšų (duomenys neskelbtini) administracija buvo numačiusi šiam pirkimui. Tad, jeigu tiekėjas, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), būtų pasiūlęs daugiau nei 90 000 Lt, tokiu atveju jis pirkimo nelaimėtų. Pagal LR VPĮ ir Taisyklių nuostatas, pirkimą atliekantys asmenys, žinodami konkretaus pirkimo vertę, privalo pirkimą organizuoti ir atlikti taip, kad racionaliai panaudotų pirkimui skirtas lėšas. Tad A. V., J. K. ir kiti Komisijos nariai, kurie atlikinėjo jiems pavestus pirkimus, arba vienaip ar kitai prie jų prisidėjo, privalėjo padaryti viską kad Kauno miesto (duomenys neskelbtini)s lėšos, skirtos Kalniečių parko ir trijų gatvių apšvietimams atnaujinti, būtų panaudotos racionaliai, tai yra neleisti tiekėjui sužinoti pirkimo vertės, kad jis negalėtų orientuotis į šią sumą, bet pateiktų sąžiningai, savarankiškai paskaičiuotą savo parduodamų prekių ir paslaugų kainą ir taip sutaupyti (duomenys neskelbtini)s lėšas. Priešingu atveju, viešasis pirkimas neatliktų savo paskirties. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad J. K. ir A. V. susitarė, dar iki Komisijos pasiūlymų vertinimo posėdžio informuoti bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovus, kad jie pateikdami savo pasiūlymą Komisijai, neparašytų pasiūlymo kainą artimą šio pirkimo vertei (90 000 Lt), o taip pat neparašytų kainą „89 999 Lt“ tam, kad pirkimas Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti, būtų mažiau įtartinas ir niekam nekiltų įtarimas apie tai, kad bendrovė (duomenys neskelbtini), dar iki šio pirkimo pradžios ir savo pasiūlymo pateikimo Komisijai, žinojo jo vertę. Po to A. V., pažeisdamas Įstatymo 27 str. ir Taisyklių 49 p. nustatytą pirkimo dokumentų teikimo tiekėjams tvarką paskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui P. S. ir pakartotinai nurodė jam atsiųsti bendrovės darbuotoją į (duomenys neskelbtini) skyrių tam, kad jis paimtų dar du kvietimus, skirtus kitiems, paties P. S. pasirinktiems, konkurentams ir nurodė tai padaryti dar tą pačią dieną arba kitos dienos ryte tikslu, kad šie du tiekėjai negautų kvietimų su pirkimo dokumentais ir negalėtų pateikti savo pasiūlymų dalyvauti pirkime Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti. Taip pat A. V. pasakė, kad jei kas paklaustų jį apie tai, kas pasiėmė visus tris kvietimus, jis pasakytų, kad apie tai nieko nežino. Apie visus šiuos A. V., J. K. ir P. S. veiksmus bei susitarimus tuo metu nežinojo nei Komisija, nei Administracijos vadovybė.

Taip pat A. V., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) dar nelaimėjo viešojo pirkimo ir nepasirašė su (duomenys neskelbtini)s sutarties dėl Kalniečių parko pašvietimo atnaujinimo, 2009-11-11 apie 12.00 val. kartu su bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi P. S. neoficialiai nuvyko į Kalniečių parką, adr. P. L., S. Ž. gatvių ir Savanorių prospekto kvartalas, Kaune, parodė jam parko elektros apšvietimo įrangą ir kartu aptarė būsimų darbų pobūdį bei apimtis, kuriuos turėjo atlikti šį pirkimą laimėjęs ir sutartį su (duomenys neskelbtini) sudaręs juridinis asmuo. Tokiu būdu jis sudarė sąlygas šiai bendrovei iš anksto pasiruošti dar nelaimėtiems darbams. Apie šiuos A. V. ir P. S. veiksmus tuo metu nežinojo Komisija ir Administracijos vadovybė.

Vėliau tą pačią (2009-11-11) dieną apie 13.49 val. J. K. atėjo pas A. V. į darbo kabinetą, kur abu susitarė, kad viešojo pirkimo, Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti, metu, vis tik būtų geriau, kad pasiūlymus pateiktų ne vienas, kaip kad pradžioje buvo sutarę su P. S., o du tiekėjai. Šį savo sprendimą A. V. J. K. paaiškino tuo, kad jeigu (duomenys neskelbtini) skyriuje atliekamų pirkimų metu bus dažnai pateikiama tik po vieno tiekėjo pasiūlymą, kurie ir pripažįstami pirkimų laimėtojais, todėl ateityje gali dėl to kilti kam nors įtarimų. Tuo tikslu A. V. paskambino bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriui P. S. ir abu susitarė, kad šiame pirkime be UAB (duomenys neskelbtini) būtų pateiktas dar ir kito tiekėjo pasiūlymas, kurio kaina būtų savaime suprantama didesnė už bendrovės (duomenys neskelbtini) pasiūlymą - apie 105 000 litų. A. V. pasakė J. K.: „<...> Dėl, dėl Kalniečių parko... J. K.: „Aha“. A. V.: ,,Pateikia du ar vienas tiktai?" J. K.: „Ką aš žinau...?“ A. V.: „Gal tegul pateikia... Girdi, jeigu visą laiką po vieną pateiksim tai vėl įtarimas. “ J. K.: „Palaukit, Kalniečiai atneša man pirmadienį, jo.“ A. V.: „Šitą?“ J. K.: „Aha“. A. V.: „Tai palauk aš jam pasakau, kad...“ J. K.: „Pasiūlymą pirmadienį.“ A. V.: „Jie ir, ir pala aš tada...“ J. K.: „Nu jo, gerai, gerai...“ A. V.: „<...> Dešimt tegul padaro. Baik paskiau mmm... paskiau bus šūdinas...“ A. V.: „Gerai, gerai. <...> Ir ,,Petruičio“ norėčiau, kad du pateiktų.“ A. V.: „Jo. “ Čia pat A. V. savo kabinetiniu telefonu paskambino P. S. ir pasakė: „P.i, čia V. trukdo. Aš iš paprasto. Klausyk, tai dabar čia pasišnekėjom, žinok reikia ir antro, kad pateiktų. Nu jo pateikit ten už šimtą pe... už šimtą penkis gerai? Nu kažkur. Gerai? Tas antrasis kur tenais... Kažkur gerai tvarkoj tada.“ Tada A. V. pasakė šalia jo buvusiai J. K.: „J., žiūrėk ko jie prašo. <„> Klausyk faksas va jų (padiktavo numerį) Reikia topo nuotraukos to, to, to... “ J. K.: „Kalniečių? “. A. V.: „Jo Kalniečių parko supranti nes jie žinai aria, aria. J. K.: „Tai paskui, kai darbus darys. Dabar jiems jų nereikia. A. V.: „Ne, dabar nereikia. “. Taip A. V. davė neteisėtą nurodymą J. K. perduoti bendrovei (duomenys neskelbtini) Kalniečių parko topografinę nuotrauką tikslu, kad bendrovė, dar nelaimėjusi pirkimo, galėtų iš anksto ruoštis parko apšvietimo atnaujinimo darbams. Tai patvirtina ir J. K. parodymai. Apie visus šiuos A. V., J. K. ir P. S. veiksmus bei susitarimus, tuo metu nežinojo nei Komisija, nei Administracijos vadovybė.

Toliau ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius P. S., vykdydamas A. V. nurodymą, savo nuožiūra pasirinko sau palankų „konkurentą“ - UAB (duomenys neskelbtini). Tada jis kartu su savo pavaldiniais paruošė bendrovės (duomenys neskelbtini) pasiūlymą įrašydamas jame kainą 89 943,6 Lt, o bendrovės (duomenys neskelbtini) - 105 000 Lt suma, kurį nuvežė bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriui D. J., kad šis jį patvirtintų savo asmeniniu parašu ir bendrovės atspaudu. Vėliau kaip ir buvo sutarta su A. V., bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasiūlymus, įdėtus vokuose, bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas atvežė ir paliko (duomenys neskelbtini) skyriuje. Tai patvirtina P. S., D. J. bei kitų bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojų apklausos. Vėliau 2009- 11-16 (duomenys neskelbtini) skyriaus Komisija šiuos abu vokus atplėšė ir įvertino Komisijos posėdžio metu. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) pateikto pasiūlymo kaina buvo mažesnė už bendrovės (duomenys neskelbtini), nes bendrovės pasiūlymo kaina viršijo net nustatytą pirkimo vertę, tad Komisija, nieko nežinodama apie prieš tai įvykusius A. V., J. K. ir P. S. susitarimus bei veiksmus, viešojo pirkimo Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti laimėtoju pripažino būtent UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau komisijos pirmininkui P. U. ir Komisijos narei J. K. nepatiko bendrovės (duomenys neskelbtini) pasiūlymo kaina. Ji buvo per daug artima 90 tūkt. litų, sumai. Todėl iš karto po Komisijos posėdžio, apie 10.35 val., jie abu atėjo pas A. V. į kabinetą ir atnešė jam parodyti bendrovės (duomenys neskelbtini) pasiūlymą. P. U.: „Su J. dar atėjom.“ J. K.: <..> Komisijos nariai mano, kad reikėtų tą pakeisti. P. U.: „<..> Vedėjas gal čia pakei..., nes čia labai jau nu žiauriai aštuoniasdešimt devyni devyni ten...“ A. V.: „O kiek yra?“ J. K.: „Devyniasdešimt.“ J. K.: „Paskui mums nesmagu. “ P. U.: „Nu matos, kad žmogui pasakyta buvo,... “ „Nu kurgi čia, jofana dar kas pažiūrės sakys, nu kur tau... “ J. K.: „Taip tai dokumentai visi tvarkingi...“ P. U.: „Ne, nu tai susegta viskas...“ „Nu aiškiai gi žmogui pasakyta...“ J. K.: ,,Ir sąmatą reikės pakeisti.“ P. U.: „Čia kvailiui jau aišku... “ „Aš siūlau vedėjas jam perrašyt. “ A. V.: „Nu tai reikia, tai ką aš žinau, nu tai reikia... “ J. K.: „Tai ką dabar daryt?“ P. U.: „Nu tai reik pranešt čia, kad perrašytų, perrašytų teisingai čia vat tą pasiūlymą. “ ,, Kaip vedėjas?" A. V.: „Nu tai ką aš žinau. Nu reikia. Tai jei Komisija... Aš čia žinai nu, aš čia ne komisijos narys gi ką aš čia galiu pasakyt. “ P. U.: „ Nu, nes vis tiek..“ A. V.: „Reikia, tai reikia...“ J. K.: „<...> Paprašysiu, kad gal direktorius ateitų ar kas...“ A. V.: „Nu tai aišku čia su kuo, kas pasirašė, čia vadas pasirašė?“ P. U.: „Direktorius, direktorius S..“ J. K.: „Direktorius, aha... <..> Aš paprašysiu tada.“ Iš šio pokalbio metyti, kad P. U. kartu su J. K. paaiškino A. V., kad jiems netinka bendrovės (duomenys neskelbtini) pasiūlyme įrašyta kaina, nes ji gali sukelti kam nors įtarimų, jog šiai bendrovei dar iki pasiūlymo pateikimo buvo žinoma šio pirkimo vertė ir tokiu būdu netaupomos (duomenys neskelbtini)s lėšos. Tada jie trise, pažeisdami Įstatymo 29 str. nustatytą pirkimo metu jau pateikto pasiūlymo keitimo tvarką, 31 str. ir Taisyklių 71 p., 72 p., 73 p., 81 p. nustatytą pirkimo metu pateiktų vokų su pasiūlymais atplėšimo ir nagrinėjimo tvarką, susitarė pakeisti šį jau pateiktą ir laimėjusiu pripažintą bendrovės (duomenys neskelbtini) pasiūlymą, kuriame nauja kaina būtų nurodyta mažesnė už tuo metu nurodytą kainą. A. V., žinodamas prieš tai savo, J. K. ir P. S. susitarimus ir atliktus veiksmus, P. U. akivaizdoje apsimetė, kad nieko apie tai nežino ir nieko neišmano, tačiau pareiškė, kad jeigu, Komisijos nuomone, pasiūlymą reikia pakeisti, tai jis neprieštaraus šiam Komisijos sprendimui. Taip pat jis pabrėžė, kad jis nėra šios Komisijos narys ir negali kištis į jos darbą. Be to, A. V. šio pokalbio metu davė P. U. suprasti, kad asmeniškai nepažįsta bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. S.. Tada J. K. pasakė abiems, kad ji informuos bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorių P. S. apie tai, kad atvyktų ir pakeistų pasiūlymą. Visa tai patvirtino J. K. ir P. U. savo apklausų metu. Apie visus šiuos A. V., J. K. ir P. U. veiksmus tuo metu nežinojo kiti Komisijos narai ir administracijos vadovybė.

Po to, kai P. U. ir J. K. išėjo iš A. V. kabineto, A. V., apie 10.39 val. paskambino bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriui P. S. ir nurodė jam skubiai pakeisti jau pateikto bendrovės (duomenys neskelbtini) pasiūlymo kainą, sumažinant ją maždaug 1500 Lt, tuo pačiu pakeičiant visą bendrovės pasiūlymą, lokalinę sąmatą ir tuo tikslu susitarė su juo susitikti savo tarnybiniame kabinete vėliau, tą pačią dieną, apie 13.00 val. Taip pat A. V. įspėjo P. S., kad jis niekam nesakytų apie tai, kad jis jam skambino. A. V.: „Eee P. dar sykį sveikas.“ P. S.: „Taip laba diena.“ A. V.: „Klausyk atnešė žinai čia blet atplėšė tuos vokus komisijoj biškį kilo triukšmelis. Tau jau gal skambino iš komisijos, ar skambino?“ P. S.: „Sakė pas tave užeit.“ A. V.: <„.> Žinok, reikia biškį pamažini. Atlėkė čia pas mane ta komisija, „kaip čia, kaip čia žinoma kaina, kaip čia tik tai ten šešiasdešimt litų sumažinta“ ar kiek. Nu reiks pakeisti sąmatą ir tą žinai tą kainą. Nu sakiau kokia pusantro tūkstančio numeskit mą jį perkūnas.“ P. S.: „Tai iš karto dabar?“ A. V.: „Ne, tai tu ateik dėl, dėl to, kad atsiimt. “ P. S.: „Aaa, nu tai gerai. Aš, aš tada pi... pirmą pas tave sakė. “ A. V.: „Nu gerai, gerai, gerai, gerai, “ P. S.: „Jo. “ A. V.: „Gerai, gerai. Aš tau neskambinau nieko čia aš..." P. S.: „Gerai, aha.“ A. V.: „Aha, tvarkoj. “

Vėliau tą pačią (2009-11-16) dieną apie 13.16 val., į A. V. darbo kabinetą atėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius P. S.. A. V. paaiškino jam situaciją. A. V.: <...> įvyko nesusipratimas. Tie durneliai pakėlė... Svarbiausia, mudu nepažystami. <...> P.s ir pakėlė vėtrą - jis komisijos pirmininkas." P. S.: „Aha." A. V.: „Susitarimas blet. Pyzdukų pyzdukas. Kaip reta. Netikėjau blet. <...> Biskį, matyt, pervertė žinai bičą... <...> Nu nesvarbu. Žodžiu taip. Pakėlė triukšmą, čia paskiau dar kitas prie to prisijungė. Penki komisijos nariai, blet sako, kaip čia yra blet ten aišku kaip dieną... Čia visa kita taip toliau blet... Tegul sumažina kol nepakėlėm triukšmo blet. Aš tą komisiją sudariau pats savo įsakymu ir dabar blet negaliu ardyt, draskyt ir duoti... Nu davai, P.i, šitaip. Nuleisk tu blet kokį tūkstantį keturis šimtus, parašyk nu biskį mažiau. Einu aš dabar J. pašauksiu dėl mados...“ P. S.: „O tai persegt viską ar ne, ar kaip?" A. V.: „Tik tai sąmatą ir..." P. S.: „Tai ką užrašyti rezervą?" A. V.: „Rezetas ten yra sutartyje numatyta. Ne, niekaip." P. S.: „Mmm". A. V.: „Duosim kitą. Blet tada paskaičiuosim nežinant niekam, kad čia blet nežinotų kurvos ir tada blet uždėsiu skaičiuot..." P. S.: „Taip“ A. V.: „Čia blet nedašuto. Einu aš ją pasišauki.“ Netrukus atvedė į savo kabinetą J. K., kuri atsinešė UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymą. J. K.: „Laba diena." P. S.: „Laba diena.“ A. V.: „Tai dabar čia žinai va komisijos vedančioji moteriškė va" J. K.: „Buvo, buvo posėdis žinot aš jūsų noriu paprašyt...“ P. S.: „Aha.“ J. K. parodo P. S. dokumentus. J. K.: „Labai čia žinot tie va taip devyni devyni. Mažiau negalit parašyt? Paskui mūsų tie teisininkai visi labai žiūri. Negalit čia padaryt mažiau kokį čia?“ P. S.: „Tai...“ A. V.: „Bet aš suprantu ir sąmatą reikia...“ J. K.: „Ir sąmatą ir pasiūlymą“. P. S.: „Ai visą pasiūlymą“ J. K.: „Jo, ir aš atiduočiau. Nes čia labai visiems kliūva..." A. V.: „Žiūrėkit, aš čia tai neturiu teisės įsikišti, bet man atrodo nors kiek reikia ten proto ribose nu ten tūkstantį keturis, ar kiek... " J. K.: „Nedaug aišku, bet, kad aš noriu, kad šiandien atneštumėte, nes man...“ A. V.: „Atsiųsk kokį berniuką... " J. K.: „Nu jo..." J. K. rodo į dokumentus. J. K.: „Čia visur viskas gerai, bet kai išrišite čia tai va pasiūlymą pakeiskit, kad būtų ir va lokalinę sąmatą kur buvo oficialiai. " P. S.: „O čia... " A. V.: „O sutarties, P.i, irgi ten neįrašyta, ar ne?" J. K.: „Ne, tai čia... “ P. S.: „Tai viską pakeisim.“ J. K.: „Persegsite tada gerai. Palaukite, aš dar pasižiūrėsiu gal ko nors... “ A. V.: „Pasižiūrėk nu. “ J. K. papildomai apžiūri visus dokumentus. J. K.: „Lapas pirmas lokalinė sąmata... Ir dar padarykit tada lokalinių sąmatų dar papildomai du egzempliorius, kad prie sutarties, kad penkis... kad nevaikščioti.“ P. S.: „Aišku, gerai. “ P. S. paima iš J. K. dokumentus. A. V.: „Sakykit šitą, J., kiek, kokia tūkstantį keturis reikia?“ J. K.: „Nu jo, bet, kad taip nebus su tais devyniais žinot kaip prekybos centre devyniasdešimt devyni kablelis devyni devyni.“ A. V.: „Šiandien atsiųskit kokį berniuką tegul atneša.“ P. S.: „Gerai.“ A. V.: „Gerai.“ J. K.: „Ir viskas, tegul atneša, tai aš protokolą turiu parašyt ir ten suma turi būt.“ P. S. kreipiasi į A. V.: „Tiesa, jum ar?“ J. K.: „Tai, jeigu nebus..." A. V.: „Tai atnešit. Va šičia tas berniukas ateina ir pas sekretorę palieka ir vsio.“ J. K.: „Nu jo palieka ir... “ A. V.: „Arba čia pas mane. Nesvarbu.“ P. S.: „Gerai.“ J. K.: „Irgi įdėkit tada į kokį voką, kad nesimatytų. Gerai?“ A. V.: „Jo.“ P. S.: „Gerai.“ J. K.: „Aha, tai tada laukiu aš.“

Iš šio pokalbio matyti, kad A. V., pažeisdamas Įstatymo 27 str. 6 d., Taisyklių 54 p., 82.3 p., 82.7 p., 193 p. nustatytą susitikimo ir bendravimo su tiekėju tvarką, neoficialiai susitiko su P. S. ir paprašė jį pakeisti jau pateiktą ir Komisijos narių įvertintą bendrovės (duomenys neskelbtini) pasiūlymą. A. V. buvo pasipiktinęs, kad Komisijos pirmininkas ir nariai, kuriuos jis pats ir paskyrė, tapo jo nekontroliuojami, kad jie pareiškė nepasitenkinimą dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) pasiūlyme nurodytos kainos, esą jiems kilo įtarimas, kad bendrovės atstovams iš anksto buvo žinoma šio pirkimo vertė. Taip pat A. V. pažadėjo, kad kitą viešąjį pirkimą, kurį jis „suorganizuos bendrovei (duomenys neskelbtini) visus paskaičiavimus atliks kartu su P. S. niekam nežinant. Taip pat A. V. paprašė P. S. pakeisti jau pateiktą ir Komisijos įvertintą bendrovės (duomenys neskelbtini) pasiūlymą. Tuo tikslu jis pakvietė J. K., kuri P. S. paaiškino, kad jai ir kitiems Komisijos nariams, netiko tuo metu bendrovės (duomenys neskelbtini) pasiūlyme nurodyta kaina (89 943,6 Lt), nes ji yra labai artima (duomenys neskelbtini) direktoriaus nustatytai pirkimo vertei (90 000 Lt) ir tai gali sukelti įtarimus (duomenys neskelbtini) teisininkam, kad šio pirkimo vertė dar prieš pirkimą buvo žinoma bendrovei ir pirkimas galimai įvyko neskaidriai. Tada A. V. kartu su J. K. pasakė P. S. sumažinti jau pateikto pasiūlymo kainą ne dėl to, kad sutaupytų (duomenys neskelbtini) lėšų, bet tam, kad išvengtų įtarimų, jog pirkimas atliktas iš esmės neteisėtai, pažeidžiant visus viešųjų pirkimų principus ir nustatytą tvarką. P. S. sutiko su šiuo prašymu ir visi susitarė, kad vėliau tą pačią dieną po pietų jis pakartotinai atsiųs bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotoją į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuris atneš naują pasiūlymą, kurį paliks skyriaus priimamajame. Taip pat A. V. kartu su J. K. nurodė P. S. parengti dar du papildomus naujos sąmatos egzempliorius, tikslu juos pridėti prie būsimos sutarties, kurią (duomenys neskelbtini) pasirašys su UAB (duomenys neskelbtini), kaip su šio pirkimo laimėtoja dėl Kalniečių parko apšvietimo atnaujinimo. Taip pat šį naują pasiūlymą ir jo kainą J. K. turėjo įrašyti tą pačią dieną ir į tos dienos Komisijos rytinio (2009-11-16, 10.00 val.) vokų atplėšimo ir pasiūlymų įvertinimo posėdžio protokolą. Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus šio viešojo pirkimo Komisijos rengtus dokumentus, nustatyta, kad 2009-11-16 Komisijos posėdžio protokole nėra įrašyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradžioje pateikė vieną pasiūlymą su 89 943,6 Lt kaina, kurį Komisija įvertino, nėra įrašyta apie tai, kad Komisijos pirmininkas P. U. ir narė J. K. parodė šį pasiūlymą skyriaus vedėjui A. V., kad vėliau įvyko susitikimas su šios bendrovės vadovu, kuriam šis pasiūlymas buvo grąžintas atgal, nenurodyti šio pasiūlymo grąžinti atgal motyvai, nenurodyta, kad tą pačią dieną po pietų, o ne anksčiau buvo pateiktas antras UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymas su 88 542,26 Lt kaina, kad šio naujo pasiūlymo Komisija realiai nematė ir neįvertino, kad visuose šiuose veiksmuose aktyviai dalyvavo A. V.. Be to, šiame posėdžio protokole nėra nurodyta apie tai, kad Komisija nesuteikė tokią pačią galimybę pakeisti savo pasiūlymą kitam tiekėjui - UAB (duomenys neskelbtini). Visi šie veiksmai buvo tyčia nuslėpti ir nuo Administracijos vadovybės. Atkreiptinas dėmesys, kad A. V. kalbėdamas su P. S. individualiai, bendravo, kaip su asmeniu, kuris jam yra gerai pažįstamas, o jau pokalbyje dalyvaujant J. K., A. V. su P. S. kalbėjo, imituodamas oficialius jų dviejų santykius, ir pats pabrėžė, kad neturi teisės kištis į vykstantį viešąjį pirkimą. Kaip ikiteisminiu tyrimu nustatyta tą pačią dieną P. S. su savo pavaldiniais perrašė naują pasiūlymą, kuriame nurodė naują kainą 88 542,26 Lt ir šį pasiūlymą bendrovės darbuotojas tą pačią dieną, po pietų atnešė į (duomenys neskelbtini) skyrių. Šis pasiūlymas buvo įrašytas tos dienos Komisijos posėdžio protokole kaip pirkimo laimėtojas ir pasiūlymo kaina (88 524,26 Lt) buvo įrašyta į rangos sutartį.

Vėliau, ikiteisminiu tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, bet nevėliau kaip iki 2009-11-24, A. V. (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, žinodamas, kad jis, veikdamas kartu su pavaldiniais J. K. ir P. U., iš esmės surežisavo viešąjį pirkimą Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti, suorganizavo bendrovės (duomenys neskelbtini) be konkurencinį laimėjimą, patvirtino savo parašu ir vardiniu atspaudu Komisijos 2009 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolą Nr.42-3-89, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažinta bendrovė (duomenys neskelbtini), tokiu būdu patvirtino šiame protokole nurodytus jam žinomai melagingus duomenis. Šio suklastoto dokumento pagrindu (duomenys neskelbtini) administracija 2009-11-24 sudarė su bendrove (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 201-2-1124 dėl elektros apšvietimo darbų įrengimo Kalniečių parke, kurių vertė 88 542,26 Lt.

Taip pat tuo pačiu metu, ikiteisminiu tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2099-11-12, (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose A. V., žinodamas, kad jis iš esmės suklastojo ir surežisavo viešąjį pirkimą Plk. J. P., Įgulos Žirgo gatvių apšvietimui atnaujinti, patvirtino šio pirkimo rezultatus, savo asmeniniu parašu ir vardiniu atspaudu 2009-11-12 Tiekėjų apklausos pažymą, kurioje buvo nurodyta, jog viešojo pirkimo trijų gatvių apšvietimui atnaujinti metu buvo pakviesti trys tiekėjai, tačiau pasiūlymą pateikė tik vienas - UAB (duomenys neskelbtini), kurį Jau ne Komisija, bet pati J. K. ir A. V. be konkurencijos pripažino šio pirkimo laimėtoju. Šios pažymos pagrindu 2009-11-18 Kauno miesto (duomenys neskelbtini)s administracija su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė elektros apšvietimo įrengimo J. P., Įgulos Žirgo gatvėse darbų sutartį Nr.201-2-1106, kurių vertė 21 501,70 Lt.

Pažymėtina, kad Įstatymų leidėjas nenumatė aplinkybių, kurioms esant, valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, leido visiškai arba iš dalies nesilaikyti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Todėl neteisingas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, jog visiškai nesvarbu, kad A. V. ir P. U. savo aktyviais veiksmais, pažeidė nustatytą pirkimų tvarką, motyvuojant tuo, kad jie tokiu būdu siekė kaip įmanoma greičiau ir pigiau patenkinti visuomenės poreikius, tai yra atnaujinti Kalniečių parko ir trijų gatvių apšvietimus. Taip pat pastebėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nėra uždraudęs valstybės tarnautojams, dirbant valstybės tarnyboje, imtis iniciatyvios veiklos, tačiau ši tarnautojų veikla turi būti suderinama su tuo metu valstybėje galiojančiais teisės aktais.

Prokurorės nuomone, iš visų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad A. V., veikdamas bendrai su J. K. ir P. U., iš tikrųjų veikė ne visuomenės ir viešojo intereso naudai, bet visais savo tęstiniais aktyviais nusikalstamais veiksmais veikė priešingai valstybės tarnybai ir siekė turtinės naudos juridiniams asmenims – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Visus savo veiksmus A. V. suvokė ir siekė jų rezultatų. Tai darydamas, jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo bei nešališkumo principus, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., 6 p., 9 p. numatytas valstybės tarnautojo pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., 5 p. numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje prievoles – nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, priimti sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeidė šio įstatymo 12 str. 2 d. asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje nustatytą apribojimą - atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse nustatytus esminius viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimus.

Prokurorės teigimu, A. V. tyčia į abu pirkimus nepagrįstai pakvietė tik iš anksto paties pasirinktus rangovus, tuo dirbtinai eliminuodamas iš dalyvavimo pirkimuose kitus potencialius rangovus, galėjusius pateikti geresnius pasiūlymus, tyčia neužtikrino komercinės, tarnybos paslaptimi laikomos, informacijos konfidencialumo; tyčia savalaikiai ir pagal nustatytą tvarką nepaskelbė apie abu pirkimus bei tyčia neatliko būtinas šių pirkimų procedūras, tyčia savo veiksmais neleido (duomenys neskelbtini), kaip perkančiajai organizacijai, įsigyti reikalingų prekių ir darbų, racionaliai panaudojant tam (duomenys neskelbtini)s skirtas lėšas ir tuo padarė didelę neturinė žalą valstybei ir (duomenys neskelbtini).

A. V. savavališkai pasirinko UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip du tiekėjus, ir, pasinaudodamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo, tarnybine padėtimi bei tiesioginiais pavaldumo santykiais su (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojais J. K. bei P. U., surežisavo viešuosius pirkimus Kalniečių parko apšvietimui atnaujinti ir Plk. J. P., Įgulos bei Žirgo gatvių apšvietimams atnaujinti taip, kad abi bendrovės juos laimėjo be konkurencijos. Norėdamas tai pasiekti, jis, pažeisdamas visą Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais nustatytą viešųjų pirkimų tvarką, dar prieš šių pirkimų pradžią nutekino šioms bendrovėms abiejų pirkimų vertes, pirktinų darbų apimtis ir kitą esminę pirkimų informaciją, suteikiančią užtikrintą laimėjimą abejuose pirkimuose. Pabrėžtina, kad šią informaciją A. V. teikė išskirtinai tik šioms bendrovėms. Taip pat nutekindamas bendrovių atstovams abiejų pirkimų vertes, tai yra kiek pinigų (duomenys neskelbtini) buvo numačiusi panaudoti šiems pirkimams, A. V. suteikė joms išskirtinę informaciją, kuria pasinaudodamos, abi bendrovės savo pasiūlymuose pateikė tokias kainas, kurios paskatino apie tai nieko nežinančią (duomenys neskelbtini) vadovybę sumokėti joms beveik visus abiems pirkimams sutaupytus pinigus ir taip netaupiai panaudoti lėšas, kas prieštarauja pačiai viešojo pirkimo paskirčiai. Taip pat dėka to abi bendrovės buvo užtikrintos, kad nepralaimės šių pirkimų, nepasiūlydamos per dideles kainas. Taip pat A. V. užtikrino, kad abi bendrovės abiejų pirkimų metu nesulauktų nė menkiausios konkurencijos. Tam, kad tai įgyvendinti, jis bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriui P. S. nurodė pasirinkti sau palankų konkurentą, parašyti už ją pasiūlymą ir jame nurodyti tokią kainą (105 000 Lt), kuri viršijo pirkimo vertę, tokiu būdu nesuteikiant net menkiausios galimybės jai konkuruoti pirkime. Taip pat A. V. bendrovei (duomenys neskelbtini) nurodė pasiimti visus trims tiekėjams parašytus kvietimus, ir dėl to bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) net nesužinojo, kad toks pirkimas (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo atliekamas ir jos buvo pakviestajame dalyvauti. Tad A. V. abiejų pirkimų metu tyčia ir iš esmės ignoravo bei nuolatos pažeidinėjo nustatytą pirkimų tvarką. Jo nurodymais ir aktyviais veiksmais teisėtas abiejų pirkimų atlikimas buvo tik imituotas, atvaizduojant jų atlikimą pirkimų dokumentuose, kurių pagrindu abi bendrovės buvo pripažintos pirkimų laimėtojais ir su jomis pasirašytos darbų pirkimo sutartys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visus aukščiau aprašytus veiksmus A. V. atliko aktyviai slėpdamas nuo Administracijos vadovybės, Komisijos narių ir kitų savo tiesioginių pavaldinių. Pokalbių su P. S. ir R. S. B. metu jis specialiai nedėstydavo sklandžiai savo veiksmų, kalbėdavo sutartomis frazėmis, kad kiti nesuprastų jų tikrų ketinimų.

Prokurorės nuomone, šio A. V. piktnaudžiavimo tarnyba pasekmės yra tos, kad UAB (duomenys neskelbtini) gavo turtinę naudą - be konkurencijos Kalniečių parko apšvietimo atnaujinimo darbus, kurių vertė 88 542,26 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) gavo turtinę naudą - be konkurencijos Plk. J. P., Įgulos Žirgo gatvių apšvietimo atnaujinimo darbus, kurių vertė 21 501,70 Lt, o neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) administracija, nes A. V. iškraipė šios įstaigos veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė įstaigos reputacijai, pažemino bei sumenkino jos autoritetą ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą.

2009-08-31 14:28 val. telefoninio pokalbio metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas V. V. pasakė A. V., kad jų bendrovės technikos direktorius A. Š. rytoj atvyks į (duomenys neskelbtini) ir jis kartu su A. V. parengs aiškinamąjį raštą, kuris bus panaudotas viešojo pirkimo dėl Kauno lopšelio-daželio (duomenys neskelbtini) šilumos punkto renovavimo ir eksploatavimo dokumentuose. Taip pat pasakė, A. V., kad jie bendrovėje ieško finansinių resursų įgyvendinti statybinę šiluminio punkto atnaujinimo dalį tam, kad galėtų sudalyvauti šiame pirkime. Pokalbio pabaigoje V. V. pakartotinai pabrėžė, kad jų bendrovė tikrai dalyvaus šiame pirkime. Vėliau tą pačią dieną 15:36 val. UAB (duomenys neskelbtini) technikos direktorius A. Š. paskambino A. V. ir pasakė, kad jis jau nespės atvykti į Kauną, kaip kad buvo tartasi anksčiau, ir abu sutarė, kad A. Š. į (duomenys neskelbtini) atvyks kitą dieną. Tada abu susitarė, kad A. Š. atvyks pas A. V. į darbovietę apie 08.30 val., nes 11.00 val. A. V. jau turės atiduoti parengtus dokumentus registravimui dėl pateikimo kolegijai, kurios posėdis įvyks artimiausią trečiadienį.

2009-09-01 08:26 val. A. Š. atvyko į (duomenys neskelbtini) pas A. V.. vėliau 09:08 val. A. V. paskambino (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui R. G. ir pasakė, kad pas jį yra atvykęs A. Š. iš UAB (duomenys neskelbtini), kuris atsivežė dokumentaciją ir dėl to keičiasi pats pristatymas (kolegijai) ir kad dėl to jiems būtinai su juo reikia pasimatyti. A. V. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nusprendė daryti 25 darželius ir 25 mokyklas ir imti mini tarifą už jų eksploataciją 5 metų laikotarpiui. A. V. pabrėžė, kad ši bendrovė papildomai įtraukė ir eksploataciją, nes, pasak jo, tik tokiu būdu, šiai bendrovei apsimoka. Tada R. G. pasakė, kad su 25 mokyklom jiems nepavyks praeiti kolegiją, nes kolegija gali pareikalauti šį projektą pateikti svarstymui (duomenys neskelbtini). Tada R. G. pasakė, kad reikia daryti tik dvi įstaigas, vieną mokyklą ir vieną darželį, kad „prasuks atseit konkursėlį“ ir, jeigu tai po Naujų metų pasiteisins, tada taip pat „paleis“ ir likusius objektus. A. V. pritarė šiam R. G. sprendimui ir pasakė, kad mokykla pati savarankiškai atliks pirkimą, kurio metu atsiras įmonė, kuri savo lėšomis renovuos jos šilumos punktą.

2009-09-02 17:02 val. A. V. telefoninio pokalbio metu informavo A. Š., kad kolegija jam „pritarė daryti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimnaziją“. Taip pat abu susitarė susitikti tą pačią savaitę penktadienį ir pasitarti, kaip pirkimo dokumentuose sudėlioti bendrovei (duomenys neskelbtini) atsipirkimo mechanizmą.

2009-09-08 17:06 val. A. V. telefoninio pokalbio metu pasakė A. Š., kad jis į savo elektroninį paštą gavo A. Š. atsiųstą medžiagą dėl šio bandomojo projekto. Taip pat pasakė, kad ką tik nusiuntė A. Š. atgal į elektroninį paštą savo atsakymą. Tada šio telefoninio pokalbio metu abu aptarė šio projekto rizikų pasiskirstymus. Be to šio pokalbio metu A. V. pasakė, kad būtinai reikės daryti viešąjį pirkimą, nes darželis yra (duomenys neskelbtini)s objektas ir niekaip kitaip daryti bus negalima. Kai A. Š. paklausė, kas sumokės bendrovei (duomenys neskelbtini) už jos investicijas pastatytą naują techniką, ar (duomenys neskelbtini), ar darželis, A. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) perves pinigus darželiui, o jis paskui pats atsiskaitys. Bet šiuo atveju sutartyje bus „įkalta“, kad darželis visų pirma turės atsiskaityti su investuotoju. Taip pat A. V. pasakė, kad darželis sudarys dvišalę sutartį. Vieną su bendrove (duomenys neskelbtini), kitą su energijos tiekėju (AB (duomenys neskelbtini)). Taip pat A. Š. pasakė, kad rytoj jis atsiųs A. V. sutarties juodraštinį variantą.

2009-09-15 10:25 val. A. Š. telefoninio pokalbio metu paklausė A. V., kaip sekasi, į tai A. V. jam atsakė, kad ruošia ir koreguoja sutarties projektą, kurį jam prieš tai atsiuntė pats A. Š.. A. V. paaiškino, kad šis sutarties projektas jį iš esmės tenkina tik reikia dar keletą detalių pakeisti.

2009-09-19 16:54 val. A. Š. telefoninio pokalbio metu vėl pasiteiravo A. V., kaip sekasi, nes laikas jau greitai bėga ir šildymo sezonas artėja labai greitai (nes pradžioje buvo tartasi atrenovuoti šildymo įrangą iki šildymo sezono pradžios). Į tai A. V. atsakė, kad nors ir laikas greitai bėga, bet jam yra įsakyta viską parengti labai rimtai. Tada abu susitarė, kad kai tik A. V. baigs tobulinti dokumentus, jis ir vėl atsiųs A. Š., ir abu kitą dieną susiskambins, ir aptars jau parengtą dokumentų variantą.

2009-09-24 10:58 val. A. V. telefoninio pokalbio metu pasakė A. Š., kad A. Š. atsiųstuose sutarties projekte ir garantinio rašto projekte reikia įrašyti ne procentus, bet formules su kilovatvalandėm arba dienolaipsnius. Taip pat A. V. pasakė, kad konkurso dalyvis turės pateikti garantinį raštą. Į tai A. Š. atsakė, kad suprato ir tam neprieštaravo. Toliau A. V. pasakė, kad reikia parašyti taip, kad visuose dokumentuose būtų vienodi matavimo vienetai (jeigu megavatvalandėm, tai megavatvalandėm, jeigu kažkaip kitaip, tai kitaip). Be to, A. V. pasakė, kad vertinimo kriterijai bus du: pirmas - įrenginio kaina, antras - didžiausias sutaupomas energijos kiekis. Be to, A. V. informavo A. Š., kad užrašė formulę, pagal kurią konkurso metu bus apskaičiuojamas bendras balas. Tas, kas daugiausia balų surinks, tas ir laimės šį pirkimą. Tai sakydamas A. V. pasakė: „Bet čia viskas aišku, kas daugiau (nusijuokė) tai va nu atsiųsiu pamatysit“. Ir abu sutarė, kad visus šiuos parengtus pirkimo dokumentus A. V. atsiųs A. Š. elektroniniu paštu.

2009-10-01 09:33 val. A. V. telefoninio pokalbio metu paklausė A. Š., ar jam atsiųsti tik sutarties projektą, ar ir visus konkurso reikalavimus. Į tai A. Š. jam atsakė, kad norėtų pamatyti ir sutarties projektą, ir konkurso reikalavimus. Tada A. V. pasakė, kad atsiųs visą medžiagą ir lauks A. Š. atsiliepimų apie ją.

2009-10-02 09:55 val. A. Š. telefoninio pokalbio metu pasakė A. V., kad nusiuntė jam savo pastabas dėl prieš tai atsiųstos pirkimo medžiagos. A. V. pasakė, kad jis dar nežiūrėjo. Taip pat A. V. pasakė, kad dabar eina į Viešųjų pirkimų komisiją apginti pirmąją šio pirkimo dalį - šio konkurso dokumentus, taip pat A. Š. pasakė, kad reikalavimai, nurodyti konkurso dokumentuose dėl kvalifikacijos (kad atestatai turi būti išduoti Aplinkos ministerijos). Taip pat A. Š. pasakė, kad jam neaišku dėl garantijų, kokį vandens ir dienolaipsnių kiekį rašyti. A. V. pasakė, kad po komisijos pasižiūrės ir susisieks su A. Š. iš naujo.

2009-10-07 apie 13:14 val. A. V. telefoninio pokalbio metu informavo A. Š., kad gavo leidimą daryti konkursą ir dabar reikia galutinai suderinti visus reikalavimus „kad tinkami būtų“. Abu susitarė, kad kai galės susiskambinti ir sutars, kad dokumentai būtų suderinti.

2009-10-08 apie 14:53 val. A. Š. telefoninio pokalbio metu pasakė A. V., kad jis nieko iš jo negavo. Į tai A. V. atsakė, kad jis buvo pateikęs A. Š. parengtų dokumentų projektą Viešųjų pirkimų komisijai, kuri pasakė, kad parengtų dokumentų projektai pirkimui netinkami. Taip pat A. V. pasakė, kad jis dabar dirba ir tobulina juos ir kad kai tik pabaigs, vėl susisieks su A. Š..

2009-10-13 apie 10:27 val. A. Š. telefoninio pokalbio metu pasakė A. V., kad gavo jo atsiųstus dokumentus. Taip pat pasakė, kad jam netinka konkurso reikalavimų 7.1.3 punktas, nes, pasak A. Š., tokių atestatų Aplinkos ministerija neišduoda. A. V. pasakė pasižiūrės, jeigu ką - išbrauks, nes konkursas dar nepaleistas, dar nevėlu pataisyti.

2009-11-26 14:30 val. A. V. telefoninio pokalbio metu informavo A. Š., kad viskas gerai, kad dabar tik teisininkai baigs žiūrėti sutarties projektą ir kitą savaitę leis konkursą - apklausą. Taip pat A. V. pasakė, kad darbus galbūt teks atlikti per artimiausias darželio atostogas, kad paskui nekiltų triukšmas, kad vaikai sušals. Taip pat A. V. pasakė, kad viskas, kas buvo sutarta anksčiau, yra ir liko, tik dabar teisininkai ir viešieji pirkimai „apvilks į marškinius“. Taip pat A. Š. paklausė, ar jis gali konkursinę medžiagą rodyti kitiems (Respublikos mastu), Į tai A. V. atsakė, kad kitą savaitę, kai jau bus paskelbtas pirkimas, tada galės rodyti kam tik nori, bet kol dar pirkimas nepaskelbtas, pasakė nerodyti: „Jūsų reikalas. Jūs norit ją rodot, norit - nerodot. Čia jau mes ne nepasakysim... Kadangi nu jūs laimit ar ten eee pasirašot sutartį nu tai po to jau čia jūsų reikalas norit - rodot norit - nerodot. “ ,, Tiktai kol žinot neišviešinti kol ne neįvyko tas konkursas tai va tai tik tai tiek“.

2009-12-11 08:55 val. A. V. telefoninio pokalbio metu A. Š. pasakė: „Tai, A., pagaliau viskas. Visi leidimai yra. Reikia trijų, trijų dalyvių. Apklausa bus. Apklausa. Pas mane susirenkam ir ten...“ A. Š.: „Atsiųskit paskaityt galutinę redakciją.“ A. V.: „Gerai, gerai. Bet ar jūs man galit duot šiandien tuos tris žmones, lygtai viešieji prašo juos įforminti. Nu mes išsiųsim medžiagą, atseit, nu turim kažkokiu būdu oficialiai tą padaryt.“ A. Š.: „Atsiųskit pirmiausiai paskaityt. Aš manau šiandien surasim.“ A. V.: „Tai nu tai gerai, gerai. Kaip čia mmm, palaukit, kaip čia neišviešinus taip, kad čia nežinotų tie. A čia iki Kauno nepavažiuojat nieks iš jūsiškių?“ A. Š.: „Nu, kad lygtai šiandien ne.“ A. V.: „Ne, aha, Nu tai gerai, tai reikia kažkokiu būdu reikia šitą padaryti, gerai. “ A. V.: „Tai jūs man galit, galit siųst į kitą - tą visą... “ A. V.: „Ne, tai vis tiek, nu koks skirtumas ar... Ai kitu imeilu jo?“ A. Š.: „Jo. “ A. V.: „O tai turit. Jeigu pasakytumėt, palaukit kaip čia dabar jį užsira..“ Toliau A. Š. padiktavo el. pašto adresą, kuriuo A. V. nusiuntė visą galutinį, oficialiai viešojo pirkimo komisijos patvirtintą, prieš tai paties A. Š. ir A. V. bedrai parengtą konkurso dokumentaciją. Iš šio pokalbio matyti, kad A. V. susitarė su A. Š., kad nusiųs jam konkurso dokumentus, o taip pat susitarė, kad abu suras dar du šio konkurso tiekėjus, kuriems reikės paruošti kvietimus dalyvauti šiame pirkime, nes jis atliekamas apklausos būdu, o tam, kad konkursas taptų teisėtas, turi būti pakviesti dalyvauti jame mažiausiai trys tiekėjai.

Vėliau tą pačią (2009-12-11) dieną 14:11 val. A. V. telefoninio pokalbio metu pasakė A. Š., kad jis jau nusiuntė jam visus galutinius konkurso dokumentų variantus ir abu susitarė, kad A. Š. dar du, be UAB (duomenys neskelbtini) tiekėjus A. V. įvardins artimiausią pirmadienį. A. Š.: „Klausykit, o jeigu aš tuos tris duosiu pirmadienį iš ryto, bus blogai?“ A. V.: „Gerai. Nu įkalbėsim ten tuos... Vis tiek ten derėsimės kaip... Nu čia bus apklausos būdu, tai va, Tai ne tris, du, Jūs ir, ir dar du. “ A. Š.: „Nu taip.“ Po to 14:48 val. A. Š. telefoninio pokalbio metu paklausė A. V., ar gali jis atsiųsti jam dviejų prašytų tiekėjų pavadinimus į A. V. elektroninį paštą. A. V. atsakė, kad gali, nes niekas nesužinos, kokius jis laiškus gauna. Netrukus 14:49 val. A. V. į savo darbinio elektroninio pašto dėžę, adr.: A. V. gavo UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus iš elektroninio pašto adr.: (duomenys neskelbtini).

2009-12-14 14:59 val. A. Š. telefoninio pokalbio metu pasakė A. V., kad konkurso dokumentuose greičiausiai yra sumaišytas eiliškumas, nes parašyta, jog 2006 metais buvo šalčiausi, nors, A. Š. nuomone, buvo atvirkščiai. Į tai A. V. sakė, kad pasitikrins. Taip pat A. V. pasakė, kad kitą trečiadienį vyks vokų atplėšimas. A. V.: „Kitą trečiadienį jau plėšia vokus kabutėse nu dab... tai aniem dabar žinot kaip darom anie tegul nieko ne..., Anie nieko tegul nepateikia, ne. Tie du. Aš „PP“ pasakysiu, kad jie nepateiktų“. Iš šio pokalbio matyti, kad A. V. susitarė su A. Š., kad pasakys UAB (duomenys neskelbtini) atstovams, kad jie, gavę kvietimą dalyvauti konkurse dėl lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) šilumos punkto modernizavimo ir eksploatavimo, tyčia specialiai nepateiktų savo pasiūlymo,“ o taip pat ir įpareigojo A. Š. apie tai informuoti kito tiekėjo - UAB (duomenys neskelbtini) atstovus, kad šios dvi bendrovės nesudarytų konkurencijos bendrovei (duomenys neskelbtini).

To pasėkoje nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė savo pasiūlymų vėliau vykusio viešojo pirkimo metu, o (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo komisija, 2009-11-17, gavusi tik vieno tiekėjo - UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymą, nežinodama šio pirkimo dokumentų rengimo ir organizavimo aplinkybių, A. V. bei bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovų A. Š. ir V. V. susitarimų bei veiksmų, pripažino šią bendrovę pirkimo laimėtoju, o 2010-01-15 Kauno lopšelis - darželis (duomenys neskelbtini) kartu su šia bendrove sudarė sutartį šilumos punkto modernizavimo ir eksploatavimo darbų prikimo sutartį, kurios vertė 28 816 Lt.

Prokurorės teigimu, visas šias faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu savo parodymais patvirtino liudytojai A. Š. ir V. V., taip pat A. V. darbo vietoje rastų dokumentų apžiūros bei susirašinėjimai elektroniniais paštais. Įstatymų leidėjas nenumatė aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojams, ar jiems prilygintiems asmenims, leido, visiškai arba iš dalies nesilaikyti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos. Todėl neteisingas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog visiškai nesvarbu, kad A. V. savo aktyviais veiksmais, pažeidė nustatytą pirkimų tvarką, motyvuojant tuo, kad jis tokiu būdu siekė kaip įmanoma greičiau ir pigiau patenkinti visuomenės poreikius, tai yra renovuoti Kauno lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) šilumos punktą.

Prokurorė taip pat pastebi, kad įstatymų leidėjas nėra uždraudęs valstybės tarnautojams, dirbant valstybės tarnyboje, imtis iniciatyvios veiklos, tačiau ši tarnautojų veikla turi būti suderinama su tuo metu valstybėje galiojančiais teisės aktais. Todėl, jeigu (duomenys neskelbtini) administracijai buvo poreikis įgyvendinti naują, dar iki tol nebandytą pilotinį (bandomąjį) projektą, tuo tikslu Administracijos vadovybės turėjo LR CK nustatytais pagrindais ir tvarka civilinių santykių pavidalu kreiptis į ekspertus, konsultantus ar kitus tokiais klausimais kompetentingus asmenis, kurie būtų suteikę Administracijai konsultacijas, reikiamas žinias arba padėję pasiruošti būsimam viešajam pirkimui (pvz., parengti pirkimo dokumentus). Tokiu atveju šie konsultantai, pagal LR VPĮ ir Taisyklių nuostatas būtų įspėti dėl konfidencialumo ir nešališkumo.

Prokurorės nuomone, iš visų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad A. V. veikė ne visuomenės ir viešojo intereso naudai, bet visais savo tęstiniais aktyviais nusikalstamais veiksmais veikė priešingai valstybės tarnybai ir siekė turtinės naudos juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini). Visus savo veiksmus A. V. suvokė ir siekė jų rezultato. Tai darydamas, jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo bei nešališkumo principus, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., 6 p., 9 p. numatytas valstybės tarnautojo pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., 5 p. numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje prievoles - nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, priimti sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygy’bės principu, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeidė šio įstatymo 12 str. 2 d. asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje nustatytą apribojimą - atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse nustatytus esminius viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimus. Tokiu būdu A. V. tyčia neužtikrino komercinės, tarnybos paslaptimi laikomos informacijos konfidencialumo ir davė iš anksto pasirinktam rangovui pasirašyti sau patogius viešojo pirkimo reikalavimus, tuo dirbtinai eliminuodamas iš dalyvavimo pirkime kitus potencialius rangovus, galėjusius pateikti geresnius pasiūlymus,tyčia suorganizavo dviejų juridinių asmenų tyčinį nedalyvavimą pirkime, kad nesudarytų konkurencijos pasirinktam rangovui, tyčia savo veiksmais neleido (duomenys neskelbtini), kaip perkančiajai organizacijai, įsigyti reikalingų prekių ir darbų, racionaliai panaudojant tam (duomenys neskelbtini) skirtas lėšas ir tuo padarė didelę neturinė žalą valstybei ir (duomenys neskelbtini).

A. V. šį pirkimą surežisavo taip, kad UAB (duomenys neskelbtini) be konkurencijos jį laimėjo. Jis dar pasirengimo pirkimui (pirkimo dokumentų parengimo stadijoje) davė bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams visą šio pirkimo parengimui reikiamą specifinę (techninę) informaciją, o ją jis davė išskirtinai tik jiems, taip pat leido šios bendrovės atstovams pasirašyti sau palankius pirkimo dokumentus, įrašyti juose pačių susiskaičiuotą sau palankią pirkimo vertę, perkamų darbų apimtis, pirkimo sąlygas bei kitą tiekėjų atrankai reikalingą informaciją, taip pat leido jiems parašyti sutarties projektą (tekstą) ir įrašyti jame sau palankias sąlygas (teises ir įsipareigojimus). Visa tai šiai bendrovei suteikė išskirtinę galimybę vėliau pirkimo metu parengti ir pateikti tokį savo pasiūlymą, kuris atitiko pačių pasirašytiems pirkimo dokumentuose ir sutarties projekte nurodytiems reikalavimams. Taip pat A. V. savo veiksmais dar iki oficialios pirkimo pradžios surežisavo ir kitų, potencialių bendrovės (duomenys neskelbtini) konkurentų tyčinį nedalyvavimą ir konkurencijos jai nesudarymą vėliau įvykusio pirkimo metu. Jis susitarė, kad kvietimai dalyvauti pirkime bus pateikti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios tyčia arba dėl neturimų pajėgumų ar veiklos pobūdžio, negalėjo dalyvauti šiame pirkime ir sudaryti sąžiningą konkurenciją bendrovei (duomenys neskelbtini). Ko pasėkoje vėliau šį viešąjį pirkimą atlikusi viešojo pirkimo komisija, vadovaudamasi bendrovės (duomenys neskelbtini) parengtais pirkimo dokumentais (konkurso sąlygomis) ir sutarties projektu, gavusi vienintelio rangovo - bendrovės (duomenys neskelbtini) pasiūlymą, nieko nežinodama ir neįtardama apie tikrąsias pasirengimo šiam pirkimui aplinkybes ir A. V. bendrus su bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovais veiksmus, pripažino šios bendrovės pasiūlymą kaip vieninteliu ir atitinkančiu pirkimo reikalavimams, o pačią bendrovę - pirkimo laimėtoju. Viso pasirengimo viešajam pirkimui metu A. V. tyčia ignoravo ir nuolatos pažeidinėjo LR VPĮ ir Taisyklėse nustatytą pasirengimo pirkimui tvarką ir visą tai darė nuslėpdamas tiek nuo viešojo pirkimo komisijos narių, tiek ir nuo Administracijos vadovybės. Prokurorės nuomone, šio A. V. piktnaudžiavimo tarnyba pasekmė yra ta, kad UAB (duomenys neskelbtini) gavo turtinę naudą – be konkurencijos Kauno lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) šilumos punkto modernizavimo ir eksploatavimo darbus, kurių vertė 28 816 Lt, o neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė valstybė ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini)s administracija, nes A. V. iškraipė šios įstaigos veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė įstaigos reputacijai, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą.

Prokurorės teigimu, ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad A. V., pasinaudodamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigomis, ir pirmininko statusu darbo grupės (suformuotos 2005-10-19 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr.A-3885), kuriai buvo pavesta koordinuoti rengimą projekto „Šiuolaikinė integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema“ (kurio vertė 48 mln. 158 tūkst. litų) galimybių studijos, investicinio projekto, investicinio projekto įgyvendinimo programos ir paraiškos finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti, dirbdamas šiose pareigose ir disponuodamas visa informacija apie minėtą projektą ir pasirengimą jo įgyvendinimui, atliekant viešojo pirkimo atvirą konkursą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos juridiniam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kuri 2009 m. spalio 1 d. pakeitė savo pavadinimą į UAB (duomenys neskelbtini), perėmė visus UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, t. y., neteisėtai sudaryti šiai bendrovei išskirtines sąlygas iš anksto pasirengti minėtam atviram viešojo pirkimo konkursui šiuolaikinei integruotai Kauno miesto eismo valdymo sistemai įdiegti bei parengti bendrovės pasiūlymą kuo artimesnį (duomenys neskelbtini) būsimiems konkurso reikalavimams (techninei specifikacijai, techninėms sąlygoms) ir tokiu būdu jai įgyti pranašumą prieš kitus potencialius šio konkurso dalyvius bei laimėti šį didelės vertės viešojo pirkimo konkursą, nesant kyšininkavimo požymių ir padarė didelę neturtinę žalą valstybei, o būtent: jis, žinodamas, kad minėtas projektas bus įgyvendintas (duomenys neskelbtini) administracijai atlikus atvirąjį viešojo pirkimo konkursą, pagal užimamas pareigas turėdamas galimybę disponuoti informacija ir dokumentais, apie minėtą projektą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymo) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimus, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adr. (duomenys neskelbtini), Kaune bei kitose ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytose vietose, elektroninėmis laikmenomis neteisėtai perdavė projekto „Šiuolaikinė integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema“ galimybių studijos, investicinio projekto, šio investicinio projekto įgyvendinimo programos, kuriuos pagal (duomenys neskelbtini) administracijos užsakymą parengė UAB (duomenys neskelbtini), elektroninius dokumentų variantus, bei kitą susijusią neviešą tarnybinę informaciją, tuo neteisėtai sudarydamas juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) išskirtines sąlygas iš anksto pasirengti viešajam pirkimui, įgyti pranašumą prieš kitus potencialius pirkimo dalyvius bei laimėti didelės vertės viešojo pirkimo atvirą konkursą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. V., būdamas darbo grupės (patvirtintos 2008-01-08 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr.A-42) narys, kuriai buvo pavesta parengti investicinio projekto „Šiuolaikinė integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema“ (kurio vertė (duomenys neskelbtini) 2007-12-20 priėmus sprendimą Nr.TS-685 pakilo iki 71 mln. 745,2 tūkst. litų) įgyvendinimo programai įvykdyti atviro konkurso pirkimo dokumentų ir pirkimo sutarties projektus, pagal užimamas pareigas turėdamas galimybę disponuoti informacija ir dokumentais, apie minėtą projektą, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, siekdamas naudos juridiniam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), sudaryti šiai bendrovei išskirtines sąlygas iš anksto pasirengti minėtam atviram viešojo pirkimo konkursui Šiuolaikinei integruotai Kauno miesto eismo valdymo sistemai įdiegti bei parengti bendrovės pasiūlymą kuo artimesnį (duomenys neskelbtini) būsimiems konkurso reikalavimas ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus potencialius konkurso dalyvius bei laimėti šį didelės vertės viešojo pirkimo konkursą, pažeisdamas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimus, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adr. (duomenys neskelbtini), Kaune bei kitose ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytose vietose, elektroninėmis laikmenomis neteisėtai perdavė investicinio projekto „Šiuolaikinė integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema“ įgyvendinimo programai įvykdyti atviro konkurso pirkimo dokumentų ir pirkimo sutarties projektų, kuriuos pagal (duomenys neskelbtini) užsakymą parengė VšĮ (duomenys neskelbtini) elektroninius dokumentų variantus, bei kitą susijusią neviešą tarnybinę informaciją, tuo neteisėtai sudarydamas juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) išskirtines sąlygas iš anksto pasirengti viešajam pirkimui, įgyti pranašumą prieš kitus potencialius pirkimo dalyvius bei laimėti didelės vertės viešojo pirkimo atvirą konkursą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toliau piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, toliau būdamas minėtos darbo grupės nariu ir pagal šias užimamas pareigas ir suteiktus jam įgaliojimus disponuodamas informacija ir dokumentais, susijusiais su investicinio projekto „Šiuolaikinė integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema“ (kurio vertė 71 mln. 745,2 tūkst. litų) įgyvendinimu, siekdamas naudos juridiniam asmeniui - UAB (duomenys neskelbtini), sudaryti išskirtines sąlygas iš anksto pasirengti minėtam atviram viešojo pirkimo konkursui Šiuolaikinei integruotai Kauno miesto eismo valdymo sistemai įdiegti bei parengti bendrovės pasiūlymą kuo artimesnį (duomenys neskelbtini) būsimiems konkurso reikalavimas ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus potencialius konkurso dalyvius bei laimėti šį didelės vertės viešojo pirkimo konkursą, pažeisdamas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimus, A. V. iš anksto susitaręs su UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo Pramonės sektoriaus Pramonės sprendimų ir Transporto sprendimų direktoriumi K. Č., 2009 m. gruodžio 13 d. ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitiko su K. Č. ir neteisėtai jam perdavė pagal (duomenys neskelbtini) užsakymą advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) parengtus investicinio projekto „Šiuolaikinė integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema“ įgyvendinimo programai įvykdyti atviro konkurso pirkimo dokumentų ir pirkimo sutarties projektų dokumentus, kitą neviešą tarnybinę informaciją apie rengiamą minėtą viešąjį pirkimą, tuo neteisėtai sudarydamas juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) išskirtines sąlygas iš anksto pasirengti viešajam pirkimui, įgyti pranašumą prieš kitus potencialius pirkimo dalyvius bei laimėti didelės vertės viešojo pirkimo atvirą konkursą.

Prokurorė pažymi, kad įstatymų leidėjas nenumatė ir nenumato aplinkybių, kurioms esant, valstybės tarnautojams, ar jiems prilygintiems asmenims, leido, visiškai arba iš dalies nesilaikyti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos. Prokurorės nuomone, iš visų byloje esančių įrodymų matyti, kad A. V. ir šiame epizode iš tikrųjų veikė ne visuomenės ir viešojo intereso naudai, bet visais savo tęstiniais aktyviais nusikalstamais veiksmais veikė priešingai valstybės tarnybai ir siekė turtinės naudos juridiniam asmeniui - UAB (duomenys neskelbtini). Visus savo veiksmus suvokė ir siekė jų rezultato. Tai darydamas, jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo bei nešališkumo principus, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., 6 p., 9 p. numatytas valstybės tarnautojo pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., 5 p. numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje prievoles - nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, priimti sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeidė šio įstatymo 12 str. 2 d. asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje nustatytą apribojimą - atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir (duomenys neskelbtini) ijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse nustatytus esminius viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimus.

Prokurorė nuomone, dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2013-07-11 išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-347/2013 naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir nepagrįsto išteisinimo ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat, prokurorės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu, neteisingai abiems kaltinamiesiems buvo inkriminuota veika pagal LR BK 300 str.3 d., nes ne dokumento suklastojimu, bet piktnaudžiavimu tarnyba buvo padaryta kaltinamajame akte nurodyta didelė žala, todėl veika pagal BK 300 str. 3 d. turi būti perkvalifikuota į BK 300 str. l d. numatytą veiką (abiems kaltinamiesiems).

A. V. apklausiamas pirmos instancijos teisme dėl lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) šilumos įrenginio modernizavimo paaiškino: 2009 m. rugsėjo mėn. Kauno miesto (duomenys neskelbtini)s tarybos kolegija pritarė ESCO modelio taikymui modernizuojant šilumos įrenginius (duomenys neskelbtini) skyriui priklausiančiose įstaigose. ESCO modelio esmė, kad „Užsakovas" samdo energetinių paslaugų bendrovę (toliau EPB), kuri savo lėšomis ir rizika pagal užduotas sąlygas ir kelių ataskaitinių laikotarpių energetinių bei finansinių sąnaudų vidurkius, privalo paskaičiuoti naujų šilumos įrenginių įdiegimo investiciją, kad per Užsakovo nurodytą atsipirkimo laikotarpį EPB susigrąžintų investiciją per sutaupytą energiją. Pasibaigus atsipirkimo laikotarpiui, visais atvejais, investuotojas įdiegtus šilumos įrenginius, palieka Užsakovui. Pagal užduotas sąlygas, per atsipirkimo laikotarpį, Užsakovo mokėjimo bendra suma privalo būti 5 proc. mažesnė, negu jis mokėjo iki įrenginių modernizavimo. Įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) neturi finansinių išteklių modernizuoti (duomenys neskelbtini) o skyriaus įstaigas, buvo nutarta ieškoti investuotojo, kuris savo lėšomis modernizuotų (duomenys neskelbtini) skyriaus įstaigas. Kadangi tai buvo bandomasis (pilotinis) projektas, buvo atrinktos dvi (duomenys neskelbtini) skyriaus įstaigos - lopšelis - darželis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimnazija. Vėliau (duomenys neskelbtini) gimnazija buvo išbraukta, nes jos steigėjas yra (duomenys neskelbtini) ir ji ne biudžetinė, o viešoji įstaiga. Kadangi lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini) neturėjo specialistų dokumentams parengti, buvo sudaryta darbo grupė, jos pirmininku buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas R. G., tos darbo grupės nariu buvo ir jis - A. V.. (duomenys neskelbtini) skyriui buvo pavesta parengti techninę užduotį ir sukurti matematinį modelį: šilumos įrenginio modernizavimo darbų kainos skaičiavimo matematinį aprašymą, įvertinant sutaupytą energijos kiekį per ataskaitinį laikotarpį po šilumos įrenginio modernizavimo; garantuojamo sutaupyti šiluminės energijos kiekio per šildymo laikotarpį apskaičiavimą; bazinio šilumos energijos suvartojamo kiekio apskaičiavimą. Keletą kartų darbo grupėje buvo pristatyta parengta medžiaga, atsižvelgta į darbo grupės pastabas bei siūlymus, bei ir į kitų specialistų, ekspertų, mokslininkų pastabas. R. G. nurodymu jis keletą kartų bendravo su A. Š. (su juo irgi supažindino R. G.) dėl kai kurių specifinių klausimų išnagrinėjimo. Taip pat buvo diskutuojama apie plataus visą procesą apimančio matematinio modelio sukūrimą, ir, pasiteisinus bandomajam (pilotiniam) projektui, parengti dokumentai būtų naudojami visoje Lietuvoje visiems rangovams, kurie vykdytų modernizaciją investuodami pagal ESCO modelį. Todėl tokio sudėtingumo dokumentų rengimas skaidomas į du etapus: techninės dokumentacijos parengimą (sukūrimą) ir pirkimo procedūrų atlikimą. Pirmuoju etapu techninės dokumentacijos rengėjai (darbo grupė) gali konsultuotis, keistis informacija, tartis, kviesti į posėdžius įvairių sričių specialistus, naudotis įvairiomis metodikomis ir t.t. Antrąjį etapą vykdo viešųjų pirkimų komisija. Energetikos skyrius parengė minėtus dokumentus pagal kuriuos buvo modernizuoti šilumos įrenginiai. Viešųjų pirkimų komisija organizavo konkursą. Po įdiegimo nuolat vykdoma modernizuoto šilumos įrenginio visų parametrų stebėsena pagal kurią nustatoma ar pasiekiami užduoti techniniai ir finansiniai rodikliai. Stebėsenos metu surinkti techniniai duomenys ir paskaičiuoti ekonominiai rodikliai rodo, kad bandomąjį projektą pavyko sėkmingai įgyvendinti.

A. V. apklausiamas pirmos instancijos teisme dėl atviro konkurso „šiuolaikinės integruotos Kauno miesto eismo valdymo sistemos diegimas“ parodė, kad šios sistemos dokumentų rengimas buvo pradėtas dar 2003 m. Dokumentų rengimas skirstytas į tris etapus: pirmas etapas- Galimybių studijos parengimas (toliau GS); antras etapas - Investicinio projekto parengimas (toliau IP); trečias etapas - Kauno miesto integruotos eismo valdymo sistemos projekto įgyvendinimo programa (toliau ĮP). Visų šių dokumentų parengimą organizavo plėtros programų valdymo skyrius. Dokumentai (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti.

Kai šviesoforų įrangos remonto, priežiūros ir plėtros organizavimą buvo pavesta vykdyti (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) įpareigojo, kad pagal šiuos dokumentus reikia parengti dokumentus panašiam projektui, kurį įgyvendina Vilniaus miestas. Problemai spręsti 2008 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) įsakymu sudarė darbo grupę (toliau DG) (pirmininkas R. N.), kuri ir turėjo parengti dokumentus investicinio projekto "Šiuolaikinė integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema", įgyvendinimo programai įvykdyti atviro konkurso pirkimo dokumentus ir pirkimo sutartį su priedais. Tačiau kai kurie darbo grupės nariai pasiūlė, kad geriau būtų jeigu pasamdyta kompanija parengtų visus projektui įgyvendinti reikalingus dokumentus. Kadangi (duomenys neskelbtini) turėjo galiojančią 2005-09-26 (duomenys neskelbtini) projektų rengimo, jų įgyvendinimo ir konsultacinių paslaugų teikimo sutartį Nr.1945, tai (duomenys neskelbtini) įpareigojo (duomenys neskelbtini) skyrių parengti užduotį dėl investicinio projekto "Šiuolaikinė integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema" įgyvendinimo. Buvo įpareigoti parengti konkurso atviro pirkimo dokumentus ir pirkimo sutartį su priedais bei vadovaujantis minėta sutartimi išrinkti paslaugos teikėją. 2008-03-07 VšĮ (duomenys neskelbtini) parengė ir pateikė sutartyje nurodytus dokumentus, kurie parengti vadovaujantis GS, IP ir ĮP. Kadangi pateiktuose dokumentuose dėl pasikeitusių teisės aktų, techninės įrangos progreso bei padidėjusio miesto eismos saugumo reikalavimų reikėjo atlikti pataisymus pagal pasikeitusius teisės aktus, pakoreguoti kai kuriuos techninius reikalavimus, patikslinti finansavimo dydį ir jo šaltinius, įvertinti (duomenys neskelbtini) kolegijos, policijos, transporto įmonių ir įvairių ūkio šakų specialistų siūlymus, todėl darbo grupės užduotis ir buvo sutvarkyti visus šiuos neatitikimus ir pateikti dokumento galutinį variantą administracijos direktoriui jį tvirtinti, po to skelbti konkursą IEVS įgyvendinimui. 2008 m. gegužės mėn. DG pirmininku buvo paskirtas J. Ž. taip pat į DG sudėtį buvo įtraukta policijos, transporto įmonių, daugelio (duomenys neskelbtini)s skyrių atstovai. Į posėdžius buvo kviečiami įvairių sričių specialistai, mokslo atstovai bei ekspertai. Iš pradžių DG posėdžiai buvo gana produktyvūs, pagal kompetenciją kiekvienas DG narys teikė siūlymus, pastabas, vyko diskusijos kol būdavo surandami visiems priimtini sprendimai. Visa svarstoma informacija buvo vieša (neturėjo jokio slaptumo grifo) ir perduodama internetiniu ryšiu. Pabrėžė, kad nei vienas DG narys nebuvo pasirašęs konfidencialumo deklaraciją, DG neturėjo savo darbo reglamento. Esu tvirtai įsitikinęs, kad ne vienas DG narys kreipėsi į ekspertus ar tos srities specialistus, o per internetinį tinklą priėjimas prie rengiamos medžiagos buvo laisvas. Reikia išskirti du etapus - vienas techninės medžiagos parengimas, kitas pirkimo procedūrų atlikimas. Pirmu etapu rengėjas privalo išanalizuoti, išsiaiškinti ir priimti geriausią variantą, o tai kai kuriais atvejais neįmanoma be konsultavimosi su specialistais. Kai 2008 m. lapkričio mėn. dokumentus perėmė tikrinti advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini) (apie tai Darbo grupė sužinojo tik 2009 m. pavasarį) po kiekvieno posėdžio atsirasdavo vis naujų pakeitimų bei nukrypimų nuo GS, IP ir ĮP. Iš J. Ž. parodymų aiškiai matosi, kad jis viešino rengiamus dokumentus, pateikdavo juos kažkokiems specialistams, kurie teikė įvairius techninės dokumentacijos pakeitimus daugelyje atvejų pritaikytus vienai kompanijai. Ir kai paskutinius du dokumentų variantus pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė J. S., DG nariai, išskyrus J. Ž. ir A. P., nepritarė „dokumentams“, nes iš esmės tai buvo nauji dokumentų variantai su naujais reikalavimais su daugybe klaidų, su pasikartojančiais skyriais ir kitais netikslumais ir, kas svarbiausia, tai visiškai neatitiko GS, IP ir ĮP nuostatų. Kadangi jis nebuvo pasirašęs konfidencialumo deklaracijos ir dokumentai buvo darbiniai t.y. vieši , taip pat dėl didžiulio darbo krūvio bei neturėjimo laiko, atsitiktinai sutikęs K. Č. paprašė jo, ar galėtų peržiūrėti J. S. pateiktų „dokumentų" tik techninę dalį ir parašytų keletą klausimų. Tie klausimai yra pridėti prie bylos. Pabrėžė, kad teismo proceso eigoje, apklausiant liudytojus, nei vienas jų nepaminėjo, kad jis darė įtaką darbo grupės nariams, kad aš parengė kažkokius dokumentų variantus, kurie būtų pritaikyti tik vienam gamintojui.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. V. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, kadangi, jo vertinimu, elgėsi teisėtai, jo veiksmais jokios žalos niekam padaryta nebuvo, atvirkščiai, jo veiksmais buvo padaryta nauda, buvo atlikti būtini darbai, dėl ko visuomenė gavo naudą. Dėl kaltinimo dėl viešojo konkurso Kalniečių parko apšvietimui įrengti, Plk. J. P., Įgulos ir Žirgo gatvių apšvietimui įrengti gali pasakyti, kad tai buvo labai trumpas laikas konkursui, ir suieškotos sutaupytos lėšos nuo įvykusių konkursų, buvo pavesta (duomenys neskelbtini) skyriui įsisavinti lėšas. Buvo pavesta organizuoti konkursą pagal įstatyme numatytas nuostatas ir išrenkamas nugalėtojas. Artėjo žiema ir reikėjo kvalifikuotų rangovų. Visa tai organizavo Viešųjų pirkimų komisija, kištis į komisijos darbą niekas negalėjo, išskyrus to kas išleido įsakymą tai administracijos direktorius. Jis pats įtakoti nieko negalėjau, nes įsakymas buvo administracijos vedėjo. Komisijos neįtakojo. Pripažįsta, kad bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais, tačiau tai buvo daroma prašant komisijos nariams. Taip pat Komisijos narių – J. K. ir P. U. prašymu skambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui P. S., kuriam pasakė, kad jis turi pakeisti pateikto pasiūlymo kainą. Pakeitus pasiūlymą ir pakeistą kainą įrašius į protokolą, protokolą pasirašė. Teko labai skubėti, nes gruodžio mėnesį tokius gerbūvio darbus vykdyti negalima. DĖl kaltinimo dėl darželio (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, kad tai buvo pirmasis toks projektas Lietuvoje, kurio dėka galima buvo modernizuoti naujai pasenusias šildymo sistemas. Bendroves įtraukiant į visuomeninio turto aprašą, buvo pateikta užduotis ir jam. Kaip grupės nariui teko parengti dokumentus ir rezultate sukonstruoti matematinį modelį skaičiuoti energetines sąnaudas. Tokiems projektams konkursų nereikia, kadangi (duomenys neskelbtini) biudžetinė, todėl reikėjo tik rinkti rangovą. Pavyko įgyvendinti bandomą projektą ir duomenys rodo, kad tai sėkmingas projektas. Jo kaltė galimai yra tik tokia, kad kelis kartus elektroniniu paštu susirašė su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju – Technikos direktoriumi A. Š. ir tik informuojant kokie yra jo ir A. Š. pasiūlymai. Viso to reikėjo dokumentacijai rengti. Vykdė tai, kas jam buvo pavesta. Projektas sustojo kai jie pamatė kuo baigėsi konkurso paskelbimas. Dėl kaltinimo dėl projekto „Šiuolaikinė integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema“ gali paaiškinti, kad kaltinimas keistai atrodo. Vykdant, ruošiant viešus dokumentus ir svarstant visus klausimus sistemos įdiegimui, buvo konsultuojamasi su įvairiomis organizacijomis, rengėjų buvo atsiradę bent du. Pateikus dokumentus komisijai, darbo grupei, tai neatitiko reikalavimų pirminėms užduotims, ir rezultate nepatvirtino dokumentų ir konkursas nebuvo paskelbtas. Viskas viešai buvo, visos sąlygos patalpintos (duomenys neskelbtini)s viešajame diske. Konkursas nebuvo paskelbtas ir po šiai dienai ta sistema neįgyvendinta. Apklausiant liudininkus, (duomenys neskelbtini) direktorius pasakė, kad net negalvojo dalyvauti konkurse, nes konkurso dokumentai rengiami ir keičiami, ir vėl rengiami, nebuvo pastovumo. JO vertinimu, dėl to žalą patyrė pati Kauno visuomenė ir (duomenys neskelbtini), nes buvo galima gauti Europos sąjungos lėšų, neįvykus konkursui. Su K. Č. vakarais bendravo dėl laiko stokos, nes K. Č. važinėdavo ir grįždavo iš Vilniaus vėlai vakare, bendravo su juo vakarais dėl patogumo pasikalbėti, bet ne apie tuos visus dalykus. Jie susiskambindavo ir kalbėdavo apie sistemas, apie (duomenys neskelbtini) kompaniją, kokios yra naujos sistemos, kokios naujos medžiagos kuriamos. Tais pačiais klausimais kalbėdavosi ir su kitais, jokių tų slaptumų nebuvo.

P. U. apklausiamas pirmos instancijos teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2008m. spalio 29d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) skyriaus mažos vertės viešųjų pirkimų komisijos pirmininku. 2009m. spalio 26 d. pavedimu atliekant viešąjį pirkimą Kalniečių parko apšvietimo atlikimo darbams, buvo minėtos komisijos pirmininku. Komisijoje buvo nariai vyr. specialistai J. K., K. R., M. Š., D. T., visų neprisimena, nes palyginus praėjo ilgas laikas. Komisijos 2009m. lapkričio 16d. posėdyje nustatyta tvarka vertindami tiekėjų pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų darbų pirkimo Kalniečių parko apšvietimui, kur darbus pretendavo atlikti UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini), apie 10.35 val. posėdžio metu atplėšus abiejų bendrovių pateiktus vokus su pateiktais pasiūlymais ir lokalinėmis sąmatomis, buvo akivaizdžiai pastebėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) lokalinės sąmatos bendra darbų atlikimo suma (89943 Lt) labai artima skirtai sumai (90 tūkst. litų). Kitos bendrovės - (duomenys neskelbtini) pasiūlyta suma buvo virš 90 tūkst. litų ir šios bendrovės pasiūlymas automatiškai atkrito. Tai sukėlė įtarimą, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo jau iš anksto žinoma bendra darbų pirkimo suma. Tuo metu, pasiūlius J. K., ėjo aiškintis pas savo, kaip skyriaus darbuotoją, tiesioginį viršininką, energetikos skyriaus vedėją A. V., ir nuėję jam pasakė, kad atėjo nuo visos skyriaus mažos vertės pirkimų komisijos. Nusinešė UAB (duomenys neskelbtini) pateikto pasiūlymo dokumentus, kad pasiūlymo suma yra labai artima 90 tūkst. litų ir, nieko nepagalvojęs, pasiūlė A. V. perrašyti šį pasiūlymą. Pripažįsta, kad tai buvo jo klaida. Tiesiog leptelėjo nieko nepagalvojęs. Išėjus iš vedėjo, atidavė visus dokumentus vyr. specialistei J. K.. Nujautė, kad pasiūlyta suma bus sumažinta ir laimėtoju bus pripažinta UAB (duomenys neskelbtini). Apie 90 tūkst. litų sumą žinojo K. ir V.. Komisijos nariai galutinės sumos nežinojo. Teigia, jog plėšiant vokus buvo rašomas protokolas ir jis pasirašė pataisytą protokolą. Dokumntus tvarkė K. ir, jo nuomone, pataisymus padarė ji. Asmeniškai jokios turtinės ar materialinės, ar kokios kitos naudos dėl šio konkurso dokumento pakeitimo neturėjo, su bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi S. ar kitais tos bendrovės darbuotojais dėl konkurso klausimų nebendravo nei tiesiogiai žodžiu, nei raštu, nei telefonu, nei prieš konkurso vykdymą, nei konkurso metu, nei po konkurso vykdymo, neskambino bendrovės direktoriui, bendrovės direktorius jam neskambino. (duomenys neskelbtini) kaip institucija dėl šiame dokumente (lokalinėje sąmatoje) mažesnės sumos įrašymo jokios materialinės žalos nepatyrė ir savivaldybei materialinė žala nebuvo padaryta. Dėl savo neapgalvoto elgesio labai gailisi. Teigė, jog su vedėju A. V. dėl pinigų nediskutavo. Spaudimo iš jo pusės nebuvo. Taip pat aiškino, kad 90000 litų buvo skirta iš sutaupytų lėšų ir jų įsisavinimui skirtas trumpas laikas, nes priešingu atveju pinigai būtų grąžinti į biudžetą. Darbai buvo padaryti. Nustačius trūkumus, jie buvo ištaisyti.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir parodė,kad nuo 2008-10-29 buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus viešojo pirkimo komisijos pirmininku. Pripažįsta, kad po to,kai komisijos posėdyje buvo atidaryti vokai su pasiūlymais dėl viešojo pirkimo konkurso, kartu su J. K. buvo nuėjęs pas A. V. ir pasiūlė pakeisti UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymą. Pasiūlymas buvo pakeistas, į komisijos posėdžio protokolą buvo įrašyta nauja pasiūlymo suma ir jis protokolą pasirašė. Kaip vyko pasiūlymo pakeitimas, jis tiksliai nežino, šiame veiksme nedalyvavo. Jis labai gailisi dėl šio savo veiksmo, paaiškinti kodėl tai pasielgė iš esmės negali. Iki komisijos posėdžio, kuriame buvo atidaryti vokai, su A. V. apie šį konkursą nebendravo, su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais taip pat nebendravo. Jokio kyšio už taoi negavo.

Liudytojas M. R. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) gamybinio skyriaus sąmatininku. Kaltinamųjų nepažįsta. Apie Kalniečių parko apšvietimą kažko konkretaus nežino, jis niekuo neišsiskyrė. Nepamena, ar buvo nurodymai. Tai buvo eilinis darbas. Vėliau pareigūnai išėmė kompiuterį. Jo klausinėjo, kaip veikia programa ir ar galima padaryti pakeitimus. Sąmata buvo reikalinga konkurso medžiagai. Visą dieną prie kompiuterio nesėdi, tuo metu kolegos gali būti prie kompiuterio. Prie jo kompiuterio būna konsultantai, gali pasižiūrėti informaciją. Kas pateikė medžiagą, neprisimena. Jis popierinį variantą atspausdina ir nuneša direktorei patikrinti, kas ten yra. Pas juos dirbo moteris, kuri ruošdavo dokumentus. Kai patikrina vadovai, būna įvairiai – po sąmata pasirašo arba jis, arba vadovai. Šiuo atveju neprisimena, kas pasirašė. Buvo V. iš pradžių, po to V.. Galutinį variantą kažkas susiūdavo, arba ta moteriškė, arba vadovė. Pasirašydavo ant galutinio lapo, jei paprasta sąmata. Jei būna sutartinis variantas, tai ant kiekvieno lapo pasirašo, kad nepakeistų. Kaip buvo šiuo atveju, neprisimena. Patį voką užklijuoja, yra antspaudas, jei sugadintas, tai matytųsi, kad vokas praluptas. Įmanoma voką atplėšti, kad nesimatytų. Tą, ką jis parengė, užantspaudavo. Dėl konkursų pats direktorius ieško ir žiūri, kas jiems tinka, ir duoda jiems skaičiuoti. Jis neturi laiko domėtis paties pirkimo eiga. Gauna žiniaraštį, kas įeina į sąmatą. Pirmą lapą gal pamato, bet jam labiau rūpi medžiaga, pagal kurią skaičiuoja. Skaičiuoja vidutinę kainą, o direktorius sprendžia, kiek galima didinti ar mažinti. Nepamena, kaip buvo šiuo atveju. Nepamena, ar keitė sumas. Ar buvo pajėgi (duomenys neskelbtini) įgyvendinti projektą, negali pasakyti. Nežino, ar direktorius palaikė ryšius su Vaitiekūnu;

Liudytojas A. N. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, dalyvavo rekonstrukcijos darbuose. Norint sumontuoti naujas atramas, reikėjo demontuoti senas. Tai buvo įvairūs stulpai, jie buvo surūdiję. Dalis šviestuvų buvo su pačiais vamzdžiais. Šviestuvai nedegė. Jiems buvo pasakyta, ką daryti su senais, pasakyta, kad dalį tų stulpų atiduoti V., kuris turėjo patalpas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)je, pasakė, kad V. žmonės padarė suoliukus ir kad nori atsilyginti. Jie veždavo senus stulpus pas save į bazę, kai reikės, atiduos. Stulpų paėmė gal 40. V. buvo pasakyta, kiek atiduoti V.. V. buvo atėjęs, kai pradėjo darbus. Pusę atidavė, o bendras kiekis buvo apie 40. Iš V. jis paėmė kaip prašymą, šiaip buvo viskas žodžiu. Padalino taip, kaip buvo pasakyta. Apie atsilyginimus nieko nežino. Atramos nebuvo tinkamos naudoti. Praktiškai atramas veždavo visas pas save ir sandėliuodavo. Buvo suderinta su vadovu S. dėl atramų;

Liudytojas D. J. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) direktorius. Daugiausia apie konkursus sužinodavo iš kitų šaltinių. (duomenys neskelbtini) direktorius S. pasakė, kad reikia dalyvauti konkurse ir įvykdyti darbus. Sakė, reikia skubiai atlikti darbus. Su S. asmeniškai pažįstami seniai. Jei būtų laimėjęs konkursą, tai būtų atlikęs darbus. Patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi.

Liudytojas A. R. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad dirba technikos direktoriumi UAB (duomenys neskelbtini), įmonės direktorius – V. K.. Iš viešos informacijos žino V., asmeniškai ryšių neturėjo. Jie nedalyvavo konkursuose, nes maža įmonė, specializuoti automatikoje. Dažniausiai būna subrangovais santechninėse įmonėse. Su UAB (duomenys neskelbtini) ryšių turi, panašios veiklos, vieni kitus žinojo. Pažįsta P. S.. Jam asmeniškai neteko bendrauti, darbinių santykių su juo neturėjo. Jam nežinomas konkursas dėl Kalniečių parko apšvietimo, apie objektą girdėjęs, bet nėra dalyvavęs, sužinojo, kai ne tuo adresu laiškas jiems atėjo. Kol STT neparodė, nebuvo žinoma, apie ką kalba eina, su direktoriumi nekalbėjo, nieko nepasakė.

Liudytojas A. V. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad buvo seimo nario A. D. padėjėjas. Apie seimo nario dalyvavimą nežino. Jis gyvena prie parko, prisiekė seniūnijai, kad tvarką padarys. Valo parką. Kai pamatė, kad ima elektros stulpus, draugas paprašė stulpelių ir pasakė, kad reikia parašyti. Jis parašė. Nežino, kiek prašė tų stulpelių. Jam nežinoma apie darbų organizavimą ir vykdymą. Iki darbų jokių reikalų neturėjo, už seimo narį negali atsakyti. Suinteresuotumo, kad būtų pakeista, niekas neišreiškė. Pamatė, kai pradėjo pjauti. Jis nuėjo į parką ir paprašė, kad atiduotų Kaunėnų bendruomenei. Jis "tam draugui atidavė". Jis parašė, kad gauna. Be pinigų. Jis nuėjo pas darbininkus, nukreipė jį pas vyrą, pasakė, kad reikia parašyti raštą, parašė, nežino, kas jis toks buvo, neklausė. Neatsimena, ką parašė. Seniūnaičiais išrinko prieš pusmetį jį su U.. Šiaip jo nepažinojo. S. pavardę pirmą kartą girdi. Veidus pirmą kartą mato. Iki šiandien nežino, kaip su stulpeliais buvo.

Liudytojas R.S. B. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. A. V. pažįsta kaip energetiką, didelių ryšių nėra, (duomenys neskelbtini) gal pasimato. Jis seniai dirba, Kaune visus energetikus pažįsta. U. mato pirmą kartą. Žino UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Jam skambino V., pasiūlė sudalyvauti konkurse. Jie užsiima darbais aukštyje, jis pasakė atsiųsti medžiagą, sudalyvauti. To objekto pavadinimo nežino, žino, kad dėl apšvietimo. Dalyvavo konkurse, darbus vykdė ir atliko. Tikriausiai davė U. nurodymą, o toliau jis pasirašė sutartį. Jis nerašė V., nesiūlė jokių kandidatų, UAB (duomenys neskelbtini) pirmą kartą girdi. Nežino, kas ėjo į (duomenys neskelbtini), kas priėmė, projektuotojai jų, jie rangovai, gal jiems atsiuntė. Nežino, kokia buvo projekto suma. V. atlygio neprašė. Jis keikė (duomenys neskelbtini), kad pinigų nemoka, darbų nenori priimti, sumokėjo po pusės metų. Tuo metu buvo krizė, kiekvienas darbas buvo brangus.

Liudytojas G. U. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų direktoriumi, prieš 2,5 metų dirbo UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, kaltinamuosius pažįsta tiek, kiek dalyvaudavo konkursuose, tik darbiniais reikalais, su jais tiesiogiai nebendraudavo. Objekto pavadinimo neatsimena. Kai gauna kvietimą, visada direktoriaus paklausiama. Direktorius pats pasakė, kad reikės sudalyvauti konkurse. Pagal (duomenys neskelbtini)s išduotas sąlygas, pagal tokius reikalavimus, kad nepašalintų iš konkurso, parengė dokumentus. Su (duomenys neskelbtini)s darbuotojais gal kelis kartus yra kalbėjęs bendrai, artimiau nebendravęs. Su J. K. viską derino. Gal ir pats rengė dokumentus, nepamena. Nežinoma suma buvo. Kokie rėmai turi būti, sąmatą skaičiavo pagal valstybinius įkainius, jis turi įvertinti, ar realiai atitinka rinkos kainą, skaičiavo žymiai mažiau, nes krizė buvo. Nebuvo tikri dėl konkurso rezultatų. Nebuvo išskirtinis atvejis. Atrodė, kad sąžiningas konkursas. Mažos vertės pirkimas, ne prioritetinis, pasakė, kad sudalyvauti, tai reikia dalyvauti, bet direktorius pats nepriimtų tokio sprendimo. Neprisimena, ar derino kainą. Suma gal 20000 Lt.

Liudytojas K. G. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) vadovas. Bendrovė užsiima elektros tinklų statyba. Jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad labai skubus objektas, todėl dalyvavo. Nežino, kas kvietė dalyvauti. Atvyko į (duomenys neskelbtini), pasiėmė dokumentaciją, reikėjo keliolika šviestuvų pastatyti. Nežinojo, kiek dar įmonių dalyvaus. Dokumentaciją atsiuntė ne paštu, jis nuėjo ir pasiėmė. Jam moteriškė padavė dokumentaciją ir jis jai po to paliko. V. žino iš matymo, V. jo nepažįsta. Yra matęs jį per televiziją, mieste. Negavo pranešimų, kad laimėjo, todėl nėjo ir nesidomėjo. Paskaičiavimus darė sūnus A. G., neatsimena, kokia buvo suma. Tvirtino, kad teisingus davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas R. G. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku, į jo pareigas įeina sąmatų skaičiavimas. Jam vadovas K. G. pateikė sąmatą ir paprašė paskaičiuoti. Konkurse dalyvavo. Kas organizavo konkursą, neprisimena, atrodo, kad (duomenys neskelbtini). Buvo pateikti darbų, medžiagų kiekiai. Neatsimena, kokios buvo darbų apimtys. Su R. B. iš įmonės (duomenys neskelbtini) dėl konkurso nebendravo. Ar direktorius bendravo, nežino. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu davęs teisingus parodymus.

Liudytojas D. A. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) Kauno filiale, buvo filialo vadovas. Įmonės būstinė Vilniuje. Konkurse nedalyvavo, nes negavo kvietimo. Konkursas buvo dėl gatvės apšvietimo. K. pažįsta, ji dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, o V. buvo vedėjas.

Liudytoja Ž. G. apklausiama pirmos instancijos teisme parodė, kad dirbo energetikos skyriaus viešojo pirkimo komisijos nare ir sekretore. Darbui vadovavo komisijos pirmininkas P. U.. Buvo rašomas iniciatyvinis raštas administracijos direktoriui. Skyriaus vedėjas buvo A. V.. Dėl Kalniečių parko – ji buvo priverstinėse nemokamose atostogose, nieko negali pasakyti, neatsimena, kuo jis ypatingas. Kai buvo pildomi dokumentai prieš konkursą, visiems buvo išsiųsti kvietimai. Visi siuntimai registruoti ir buvo bendra tvarka išsiųsti. Ji rašė protokolus. Viešuosius pirkimus tvarkė komisijos pirmininkas. K. tvarkė visus dokumentus, U. – organizacinius klausimus. Ji Kalniečių parko voko atplėšime nedalyvavo. V. komisijai spaudimo nedarė. Jis nebuvo komisijos nariu. K. nesitarė su V.. Su ja nesitarė. Raštiškas dokumentas buvo, dabar taip yra, kad eina per vedėją. Atrodo, ir anksčiau taip buvo. Teigė, jog parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi.

Liudytojas K. R. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad yra viešųjų pirkimų komisijos narys. Komisijos nariu paskirtas administracijos direktoriaus įsakymu. Jis ne elektrosaugos specialistas, yra inžinierius šilumininkas. Jų skyrius mažas, komisijos narių reikia, todėl tapo nariu. Dėl Kalniečių parko buvo eilinis atvejis. Buvo žinoma, kas vykdo tą pirkimą. Paskirtą dieną ir valandą vyksta posėdis. Vokai atplėšiami dalyvaujant komisijos posėdyje. Negali pasakyti, ar visi komisijos nariai dalyvauja posėdžiuose. Jei dirba, dalyvauja. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Dabar atgaminti, ar suma, skirta (duomenys neskelbtini), atitinka skirtai nugalėtojo sumai, negali.

Liudytoja M. Š. apklausiama pirmos instancijos teisme parodė, kad nuo 1997 metų dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiąja specialiste. Būdavo, kad ne visi komisijos nariai dalyvauja, kai atplėšiami vokai. Užtekdavo kvorumo ir posėdis įvyksta. Nežino tokių faktų, kad nedalyvauji, o po to duoda pasirašyti. Dėl Kalniečių parko – ji dalyvavo voko atplėšime. Nelabai atsimena, kaip tas vyko. Yra protokole parašyta. Atplėšė dokumentus, patikrino dokumentus, kad atitiktų pagal sumas, pagal įstatymus, po to nustatė eiliškumą ir buvo rengiamas protokolas. Vėliau duoda pasirašyti. Apie korekcijas ji nieko nežinojo. Kalniečiuose G. nedalyvavo. Apie Žirgo, Įgulos gatves nieko nežino, buvo atostogose. Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas buvo U., sekretorė G., nariai buvo R., K., L., T., K. ir ji. Pirmininkas vadovaudavo posėdžiuose. K. ruošdavo dokumentus, rengdavo protokolus. P. V. nedalyvaudavo. Nežino, ar komisijos nariai bendraudavo su V. dėl konkursų. Neteko girdėti, kad sakytų, kad reikia forsuoti pirkimą. Neatsimena atvejo, kad suma atplėšus vokus būtų artima konkurso duotai sumai. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytoja D. T. apklausiama pirmos instancijos teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Santykiai su kaltinamaisiais buvo geri ir tokie liko. V. buvo vadovas, tuo metu ji buvo skyriaus darbuotoja. Ji buvo viešųjų pirkimų komisijos narė. V. komisijos darbui jokios įtakos neturėjo, turėdavo tiek darbo, kad nesikišdavo. Jos darbas nebuvo griežtai reglamentuotas. Kiekvienas turėjo savo darbą, kokį klausimą svarsto, sueina ir svarsto. Negali būti kalbos, kad viešinti viešuosius pirkimus. Viešiesiems pirkimams nėra net kam viešinti. Nedalyvavo posėdyje dėl Kalniečių parko apšvietimo. Nebūtinai visi nariai būna posėdyje. Ateini į posėdį ir išeini, jei būni susitaręs kur nors kitur. Ji viską žinojo apie posėdį, tik iki galo jame nebuvo. K. ruošė dokumentus ir atnešė pasirašyti.

Liudytoja V. L. parodė, kad tapo komisijos nare, kai J. K. pasakė, kad vedėjas prašė įtraukti, kadangi Š. atostogauja. Buvo įsakymas. Negali pasakyti, ar tai buvo skubu, paskambindavo K. ir pasakydavo, kad turi dalyvauti. Informaciją apie konkursą gaudavo iš anksto. Ji nedalyvavo dėl Kalniečių parko, nebuvo supažindinta su dokumentais, nebuvo pakviesta. Tą dieną nesirgo, gal kokiam objekte buvo. Pas ją atėjusi K., pasakė, kad prieš tai buvęs konkursas ir padarė rašytinę klaidelę, reikia pasirašyti. Ji pasirašė. Nesusipažino, po kuo pasirašė, nes J. pasitikėjo. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas V. V. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) rangos verslo direktoriumi. Į juos 2010 metais kreipėsi (duomenys neskelbtini) reikėjo renovuoti šilumos punktus. Įmonės būstinė yra Suomijoje. Pagrindinė veikla yra ranga, statyba, visų statinių visos inžinerinės sistemos. Nežino, kiek yra konkurentų. Mato verslą ne tame, kad sumontuoti ir gauti pelną, tai inžinerinė įmonė, kuri siūlo sprendimus, kad būtų sutaupyta energija. Nežino, kaip (duomenys neskelbtini) jais susidomėjo. Asmeniškai pažįsta B.. B. 2009 m., žinodamas jų suomiškos korporacijos įdirbį, buvo užsukęs pas juos į Vilnių. Jis pasakė, kad galima pašnekėti. Jis turėjo pažįstamą Vilniuje. V. anksčiau nepažinojo. (duomenys neskelbtini) buvo G., kurio iniciatyva buvo suorganizuotas susitikimas. Pirmas susitikimas įvyko G. kabinete, be G. ir V. buvo keletas žmonių. Pirmo pokalbio metu buvo paklausta, ar jie susidomėtų ta veikla. Jie susidomėjo ir pasakė, kad galima šnekėtis apie konkrečius objektus. Sąrašo jis neatsimena. Pats važiavo į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) ir į mokyklą prie Šiaurės prospekto. Tas negalėjo įvykti be konkurso. Buvo kalbėta, kad bus kviečiami konkurentai. Jie turi iš korporacijos leidimą patys investuoti į objektą ir susitarti per taupymą susigrąžinti investicijas. Galimybė investuoti savo pinigus ir buvo įdomi savivaldybei. Buvo daug skaičiuota, važinėjo po objektus. Ieškojo objekto, kad per penkerius metus investicija atsipirktų. Neprisimena objektų, bet buvo objektų, kuriuose pats punktas arba jo sprendimai neleido tikėtis taupymo per nustatytą laikotarpį. Konkursas buvo skelbiamas, jie teikė pasiūlymą. Kiek įmonių dalyvavo konkurse, nežino. Sąlygas parengė (duomenys neskelbtini). Įvyko keletas susitikimų, buvo diskutuotos konkurso sąlygos. Kas buvo jų konkurentai, nežino. Jie pradėjo darbus, pakeitė punktą. Dabar, kiek žino, porą metų "su girgždesiais" jiems sumoka. Kai pasirašė sutartį, nebuvo aiškiai parašyta, kad periodo pabaigoje bus atsiskaitoma. Kai išmokamas skirtumas, tas punktas pereina į to objekto balansą. Jie pasirašė kitą dokumentą. Prisimena, kad bandyta buvo paskelbti konkursą dėl mokyklos, bet jie atsisakė, nes jiems grynas nuostolis. Jie kaip įmonė mažai reikalų turi su (duomenys neskelbtini), daugiau – su komercinėmis įmonėmis. Iki (duomenys neskelbtini) konkurso pradžios sąlygas žinojo, esmę žinojo. Visą laiką buvo kontaktas su G., kuris buvo šių reikalų iniciatorius. Įmonė (duomenys neskelbtini) jam žinoma, pastatų priežiūros – ne. Jokių saitų su (duomenys neskelbtini) nėra. Jie inžinerinė kompanija, projektuoja, valdo procesus, darbų neatlieka. Kokios naudos V. turėjo iš to, kad jie laimėjo konkursą, negali pasakyti. Iš jų įmonės naudos neturėjo. Jų įmonė neturėjo finansinės naudos, vienintelė nauda – reklaminė dalis.

Liudytojas A. Š. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad 2009 m. vasarą susirinkimo metu buvo pasakyta, kad (duomenys neskelbtini) domisi energijos taupymu. Jis gavo V. telefoną ir buvo pasakyta, kad domisi darželių, mokyklų energijos taupymu. Buvo pateiktas sąrašas ir jis išsirinko 7-8 objektus, kur galima taupyti. Jis darė skaičiavimus, išvadas, projektus. Sąrašas mažėjo, (duomenys neskelbtini) pasirinko konkrečius objektus. Pavadinimų visų neatsimena. Buvo darželis (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) buvo pateikti projektų aprašymai ir buvo laukiama. Prasidėjo ruošimasis konkursui. Jis nusiuntė projekto juodraštinį variantą ir gavo atgal pataisytą. Buvo didelis noras pradėti darbus ir ar V., ar jis pasiūlė paskambinti pažįstamam sudalyvauti konkurse. Suma maža, pelnas rizikingas. Darbas atliekamas naktimis. Jis paskambino keturioms ar penkioms įmonėms, kad dalyvautų konkurse. Sąžiningai sakė, kad vykdomas toks projektas, kad pelno nedaug, bet jei įdomu, gali sudalyvauti. Toliau nežino, kaip buvo. Konkurso sąlygos buvo tokios, kad visus objektus ima vienas. Jis susirgo ir nežino, ar planas buvo įgyvendintas. Neatsakys, ar dėl konkurso jo kas paprašė, buvo telefoniniai pokalbiai. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Su V. buvo susitikę gal vieną kartą, buvo gal šeši telefoniniai skambučiai ir gal dešimt elektroninių laiškų. Idėja buvo parodyti, kad (duomenys neskelbtini) neįdeda nė lito ir gauna naudą. Rinka tuo metu merdėjo energijos klausimu.

Liudytojas G. K. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) gamybos direktorius. Šilinga dirbo direktoriumi. Jie daro tik specializuotus darbus ir dirba su daug įmonių. Jų darbai – šiluma, vėdinimas. Jie nerengė jokių dokumentų ir tame konkurse nedalyvavo. Vos ne kas antrą dieną gauna pakvietimus sudalyvauti konkursuose, dalyvauti visuose neįmanoma. Dokumentacija jiems atėjo paštu į įmonę. Nežino, iš ko atėjo, nekreipė dėmesio į tą informaciją. Apie konkursą su kaltinamaisiais nėra kalbėjęs, juos pirmą kartą mato. Prašymų dalyvauti konkurse negavo. Jie būna subrangovais, jei kas laimi konkursą.

Liudytojas R.P. K. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad 2009-2010 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. (duomenys neskelbtini) steigėjas yra (duomenys neskelbtini). 2009 pabaigoje gavo pasiūlymą iš (duomenys neskelbtini) pastatyti šilumos puntą darželyje, esančiame (duomenys neskelbtini), bet sąlygos jiems nebuvo įvykdomos. Bendrovės padėtis buvo sudėtinga, nebuvo apyvartinių lėšų. Bendrovė turi būti pelninga, atsiskaitymas ne iš karto atlikus darbus, bet po kažkurio laiko, tai susiję su šilumos punkto efektyvumo rezultatais. Jie apsilankė darželyje ir pamatė, kad efektyvumas gali būti nepasiektas, kadangi buvo labai daug kitų defektų sistemoje. Nedalyvavo konkurse nutylėjimo principu. Kovo mėnesį paskambino (duomenys neskelbtini) darbuotojas B. S. ir pasakė paruošti sąmatą darbams (duomenys neskelbtini). Jie pateikė sąmatą, po savaitės pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl darbų atlikimo. Kaip (duomenys neskelbtini) sudalyvavo, nežino. Sutartis buvo tiesioginė. Sutartyje buvo labai glausti terminai, dirbo šeštadieniais, vertėsi per galvą. Su jais atsiskaitė (duomenys neskelbtini). Su V. ir U. turėjo reikalų. V. buvo (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Nepamena, kad būtų kalbėję dėl darželio. Žinojo, kur mieste vyks renovacija. Neatsimena, kad dėl šito objekto būtų bendravęs su minimais žmonėmis. (Duomenys neskelbtini) – jam B. S. davė žmogaus koordinates ir pasakė, kad tas žmogus duos projektą ir kad jis vykdys techninę priežiūrą. Ir jie jam turėjo priduoti. Suprato, kad jų tas šiluminis punktas. Jie padarė darbų sąmatą, pateikė (duomenys neskelbtini), buvo priimtina. Jie atvyko, šiluminis punktas buvo atvežtas ir pastatytas patalpoje ir reikėjo jį prijungti. Galėjo būti pokalbis su V., kad gali keliasdešimt darželių renovuoti. To negali nei paneigti, nei patvirtinti, neprisimena.

Liudytojas R. G. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, kuravęs ir (duomenys neskelbtini) skyrių. Dirbdamas matė, kad (duomenys neskelbtini), turėdama daug mokyklų ir darželių, lėšų jiems atnaujinti ir renovuoti neturi, todėl jie ieškojo patirties iš kitų sričių, kaip pritraukti lėšų renovacijoms. Pats principas, kuris buvo pasiūlytas, nėra naujas Europos šalyse. Kiekvienas atsineša savo pinigus, investuoja į savo įrangą ir sutaupo daug šilumos. (duomenys neskelbtini) savo pinigų neinvestuoja. Iš pradžių buvo galvojama eiti rašytis sutartis, kas nori investuoti, bet po to buvo nutarta daryti konkursus. Buvo klausimas, kaip pritaikyti patį principą viešųjų pirkimų įstatymui, kai (duomenys neskelbtini) neišleidžia nė lito, kaip skaidriai išleisti (duomenys neskelbtini) pinigus. Buvo pasirinktas vienas darželis ir viena mokykla tą principą išbandyti. Dauguma darželių yra tipiniai. Su darželiu tai pavyko, daželis turi naują įrangą, ji veikia, sutaupyta yra. Su mokykla procesas užstrigo. Paaiškėjo, kad reikia daugiau investicijų. Darželio atveju buvo pakeistas šilumos punktas, jis automatizuotas. O mokyklai reikėjo investuoti papildomai dėl sporto salės dušų pertvarkymo, nes buvo šildoma ne karštu vandeniu, o elektra. Mano, kad tai perspektyvu, kad principas yra teisingas. Klausimas, kaip jį teisingai įgyvendinti. V. yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas. Jie buvo sukūrę darbo grupę, buvo pritraukę daug specialistų. Be energetikos specialistų buvo ir teisininkai. Konkursas jau buvo proceso pabaiga. Jis pats dalyvavo šitame procese. Buvo daug konsultacijų. Apsisprendė daryti konkursą, kaip numato viešieji pirkimai. Kiek konkurse dalyvavo įmonių, negali pasakyti. Susidomėjusių buvo gal keturios, o dalyvavo tik viena. Buvo (duomenys neskelbtini) su V.. Jie su (duomenys neskelbtini) inžinieriais konsultavosi dėl skaičiuočių. Jiems patarė, už tai dėkingas. Pačių dokumentų rengimas ir principo vykdymas yra skirtingi dalykai. Konkursą vykdyti yra kitas dalykas. Vadinti informacijos nutekinimu konsultacijų etape, su tuo nenori sutikti. Jie iš viso neprivalėjo skelbti konkurso, "atidavė duoklę" viešiesiems pirkimams. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo jų konsultantai kai kuriais klausimais. Pirkti konsultavimo paslaugas nebuvo galimybių. O padaryti "kiaurą projektą" nesinorėjo. Parengti viešo pirkimo dokumentaciją buvo atsakingas kiekvienas skyrius, jie dirbo kiekvienas savo darbą. Buvo deleguoti žmonės ir dirbo savo darbą. V. rūpinosi, kad visi dokumentai būtų surinkti, sukomplektuoti kaip priklauso, turėjo daugiau skausmo, nei naudos. Buvo užuomazga paversti tai į didelį projektą. Buvo bandoma sutvarkyti visas miesto mokyklas, darželius. Vienos mokyklos renovavimas kainuoja 5-6 milijonus litų ir jie tokiais užmojais nedrįso daryti. Apčiuopiamos naudos neįmanoma turėti. Visa įmanoma rizika yra ant investuotojo galvos. Sutaupymai turi būti padaryti. Įranga turi būti gera. Labai brangiai negali padaryti, todėl, kad atsipirkimas darosi didelis. Jie buvo "įdėję saugiklį", kad maksimalus atsipirkimo laikas – ne daugiau kaip penkeri metai. Rizika yra pakankamai didelė. Nemano, kad pati įmonė turėjo pelno ir naudos. Ko gero, buvo bandoma susipažinti su principu per viešuosius pirkimus. Kad finansinės naudos turėjo, tuo netiki. Parodė ir žingsnis su mokykla, galai nesuėjo ir į konkursą niekas neatėjo. Čia jokio automatizmo nėra. Buvo bandyta išdirbti paties kontrakto dalį. Yra mokyklų optimatizavimo programa. Per dešimt metų mokinių skaičius sumažėjo ketvirtadaliu ir dalį mokyklų reikia uždaryti. Kurias mokyklas reikia uždaryti, būtų tekę konsultuotis su (duomenys neskelbtini)s švietimo skyriumi.

Liudytojas K. R. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Iš pirmos instancijos teismo pagarsintų liudytojos D. J. P. (mirusios (duomenys neskelbtini)) matyti, kad apklausta ikiteisminio bylos tyrimo metu liudytoja D. J. P. 2010-11-10 parodė, kad Kauno miesto lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) direktore dirbo nuo 1985-11-01. Ji kaip direktorė atsakė už visą lopšelio-darželio ūkinę, finansinę ir pedagoginę veiklą. Įstaigos šildymo sistema jau buvo fiziškai ir morališkai pasenusi, nes paskutinį kartą boileris buvo statytas daugiau nei prieš dvidešimt metų. Pasitaikydavo atvejų, kada šildymas būdavo nenuoseklus, dingdavo karštas vanduo. Kadangi įstaiga yra lopšelis-darželis, tai privalo atitikti nustatytus higienos reikalavimus. Per visą vadovavimo laikotarpį, ji paskutiniaisiais metais kreipėsi ne kartą į (duomenys neskelbtini) su problemomis dėl šildymo sistemos. 2009 metų vasarą, rugpjūčio ar rugsėjo mėn. jai pranešė iš (duomenys neskelbtini), kad jų įstaigos šilumos sistemą ketina renovuoti ir jai reikia atvykti į (duomenys neskelbtini), į susirinkimą aptarti klausimus dėl šios sistemos modernizavimo. Susirinkimas buvo pas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoją G.. Susirinkime taip pat dalyvavo ponia G., A., T., dalyvavo ir daugiau (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kurių ji nepažįsta. V., dirbančio (duomenys neskelbtini)je, iš viso nepažįsta. Iki modernizavo darbų lopšelio – darželio šildymo įrangą prižiūrėdavo ir eksploatuodavo pats darželis, nes pas juos dirba pavaduotoja ūkiui V. G., kuri prižiūrėdavo šią įrangą. Taip pat ateidavo iš (duomenys neskelbtini) M. ir kiti darbuotojai, kurie kontroliuodavo, ar tinkamai prižiūrimas šilumos ūkis. Kad iki minėto susirinkimo pas administracijos direktoriaus pavaduotoją G. buvo atvykę UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, kurie būtų apžiūrėję esamą įstaigos šildymo įrangą, atlikę kokius nors skaičiavimus, ji tiksliai neatsimena, bet, kaip jai atrodo, tikrai buvo atvykęs (duomenys neskelbtini) atstovas T., pavardės neatsiminė. T. apsižiūrėjo, atliko naudingumo skaičiavimus, atsiminė, kad jie abu dar žiūrėjo tuos skaičiavimus. T. liudytojai pasirodė kruopštus sąžiningas žmogus, kuris atliko visus skaičiavimus sąžiningai. Tai pat ji atsiminė, kad (duomenys neskelbtini) atstovai buvo atvažiavę į įstaigą rudenį tikrai ne vieną kartą. Ką aptarinėjo visi asmenys susirinkimo pas administracijos direktorių G. metu, ji neatsimena. Ji atsimena, jog pradžioje buvo atrinktas jos vadovaujamas darželis ir lyg tai (duomenys neskelbtini) mokykla. Vėlesnių susirinkimų metu ji sužinojo, kad ši mokykla buvo pakeista į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Taip pat kiek ji atsiminė, pagrindiniai šio minėto pasitarimo klausimai buvo šilumos ekonomija ir tai, kad naujai pastatyta šildymo technika pasiliktų lopšelio - darželio įstaigoje, kad firma jos nepasiimtų atgal. Ar šio susitikimo metu dalyvavo atstovai iš UAB (duomenys neskelbtini), ji nežino. Jos prieš tai paminėto T., kuris paskui rūpinos skaičiavimais ir vertinimais bei projekto parengimu, ji tada nematė. Šiame susirinkime dalyvavo daugiau žmonių. liudytoja juos ne visus pažinojo, todėl negali pasakyti, ar šiame susirinkime dalyvavo šios bendrovės atstovai. Liudytojai parodžius darbo grupės (duomenys neskelbtini) įstaigų energetikos ūkio modernizavimo bandomiesiems projektams vykdyti 2009-09-11 susirinkimo protokolas Nr.1. Paprašius pakomentuoti, liudytoja parodė, kad ji tą kartą dalyvavo šiame posėdyje. Ar šiame posėdyje dalyvavo ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, ji nežino, nes ne visus šiame posėdyje dalyvavusius asmenis pažinojo. Šio posėdžio metu, kadangi buvo pasakyta, jog reikės atlikti viešąjį pirkimą, tai ji paprašė, kad šį pirkimą atliktų pati (duomenys neskelbtini), nes lopšelis - darželis neturi juristo. Be to, reikėjo paruošti daug dokumentų šiam pirkimui ir vėliau sudaryti sutartis. Liudytoja parodė, kad lopšelyje – darželyje dirbantys žmonės nėra kompetentingi viešųjų pirkimų klausimais. Liudytojai parodžius darbo grupės švietimo įstaigų energetikos ūkio modernizavimo bandomiesiems projektams vykdyti 2009-10-01 susirinkimo protokolas Nr.2, 2009-11-09 susirinkimo protokolo Nr.3, 2010-01-06 susirinkimo protokolas Nr.4. Paprašius pakomentuoti, liudytoja parodė, kiek atsimenanti, šiuose posėdžiuose dalyvavo, bet jų eigų neatsiminė. Juose dalyvavo daugiau žmonių. Ar tarp jų buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovai nežino, nes kaip jau minėjo visų šiuose posėdžiuose dalyvavusių asmenų nepažinojo. Kaip apklausos metu matė iš protokolo Nr.3, šio posėdžio metu jau buvo parengti ir pristatyti pirkimo dokumentai. Taip pat kiek ji atsiminė, susirinkę šio posėdžio metu juos apžiūrėjo, aptarė. Kas parengė visas pirkimo dokumentuose nurodytas šilumos kiekio taupymo formules, ji nežino, nesidomėjo. Pasak jos, kaip matyti protokole Nr.4 aprašyto 2010-01-06 posėdžio metu vėl susirinkę darbo grupės nariai jau svarstė UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą pasiūlymą. Pagrindinis klausimas buvo tas, kad pradžioje dar prieš pirkimą buvo suplanuota šilumos įrangos darbus atlikti už 25 000 lt. Bet bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktame pasiūlyme buvo nurodyta suma virš dvidešimt aštuonių tūkstančių. Taip pat atsiminė, kad šio paskutinio posėdžio metu buvo paaiškinta, kas paaiškino, neatsiminė, kodėl pakilo suma. Niekas dėl to iš posėdyje dalyvavusių neprieštaravo. Ar šio posėdžio metu dalyvavo atstovai iš UAB (duomenys neskelbtini), ji taip pat nežino. Paklausus liudytoją, ar iki 2010-01-06 posėdžio UAB (duomenys neskelbtini) atstovai buvo atvykę į darželį apsižiūrėti šildymo įrangą, patalpas, ji atsakė, kad šios bendrovės atstovai buvo atvykę iki šio laiko į darželį, gal ir kelis kartus. Jie apsižiūrėjo, nes jiems reikėjo apsiskaičiuoti ir įvertinti, ar apsimoka atlikti šilumos įrangos modernizavimo darbus. Liudytoja parodė, kad ji viešojo pirkimo procedūrose nedalyvavo, todėl nieko nežino, kas susiję su šio pirkimo atlikimu. Liudytojai parodžius 2010-04-21 darbų pridavimo-perdavimo aktas, pasirašytas D.J. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovo V. V.. Paprašius pakomentuoti, liudytoja parodė, kad žvelgiant į šį aktą, matyti, jog pagal jį, darželis tik iš bendrovės priėmė pačius darbus. Paklausus liudytojos, ar nauja modernizuota įranga yra efektyvesnė už prieš tai buvusią seną, ji atsakė, kad, jos nuomone, šildymo kokybės prasme ir šilto vandens tiekimo prasme ji yra daug efektyvesnė už tą, kuri buvo prieš tai. Bet taupumo atžvilgiu pasakyti nieko negali, nes į praeitų metų šildymo sezoną nespėjo, o šiemet dar per anksti spręsti, nes žinos tik pavasarį (4 t., 9-14 b.l.).

Liudytojas K. Č. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) kompanijoje vieno padalinio vadovu. Padalinys užsiėmė Kauno eismo valdymo sistemos rekonstrukcijos projektu. Su V. pažįstami darbo reikalais, nėra draugai. Su V. susipažino anksčiau, nes jų kompanija vykdė mažesnius eismo reguliavimo projektus. V. buvo atsakingas už tuos projektus, buvo jų užsakovas. (Duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kad reikia įgyvendinti projektą pagal tarybos patvirtintą eismo valdymo sistemos studiją. Pagal tą dokumentą turėjo būti ruošiamas eismo valdymo sistemos projekto konkursas. V., kaip suprato, gavo dokumentus ruošti tą projektą. Jam tai tapo žinoma, nes tai vieša informacija. 2006 metais jau buvo pradėta ruošti studija. Buvo (duomenys neskelbtini)s sprendimai. Vilniuje buvo įgyvendinami panašūs projektai. Tai buvo vieša informacija ir jis matydavo darbotvarkę. V. buvo įgaliotas paruošti dokumentus, jie darbiniais reikalais susitikdavo ir V. paklausė, ar jie negalėtų pagelbėti, nes V. tam neturėjo kompetencijos, o jų kompanija įgyvendina panašų projektą. Jie pasakė, kad pagelbės ruošiant projektą. Tarybos sprendime buvo nurodyta V. paruošti dokumentus ir sudaryti darbo grupę. Tuo metu Lietuvoje nebuvo kitų kompanijų, kurios sugebėtų tai padaryti. Taryba turėjo nuspręsti, kaip tai įgyvendinti. Įgyvendinant projektus dalyvaudavo konkursuose. Kartais projektą jie patys pasidarydavo, tai priklausydavo nuo konkurso sąlygų. Tas darbas vyko darbo grupėje, rinkdavosi ir kai nerasdavo atsakymo, kreipdavosi. Jie dažniausiai su V. susitikdavo, V. užduodavo jam klausimus, jei jis nežinodavo atsakymų, tai pagelbėdavo M.. Negaudavo laiškų elektroniniu paštu, į posėdžius nekvietė. Su V. susitiko ne vieną ir ne du kartus. Apie (duomenys neskelbtini) girdėjo nuogirdas, kad yra susijęs su antro varianto ruošimu. Pats neturėjo su jais reikalų. Tik girdėjo, kad įsitraukė kažkada į projekto ruošimą. Galutinį produktą parengė pati komisija. Jų yra esminiai techniniai dalykai. Kiek jam žinoma, projektas nebuvo parengtas. Dar iki šiol niekas neįvyko. Jam nebuvo atlyginta už konsultavimą, jo prašė pagelbėti ir jis pagelbėjo iš geros valios. Nedaug darbo įdėjo konsultacijoms. Nedidelė darbo apimtis. V. kildavo klausimų ir jų darbuotojai ruošdavo atsakymus, komentarus į tuos klausimus. Su V. yra susitikę pas juos darbe, pas V. darbe, prie prekybos centro, prekybos centre, kur būdavo patogu jam sustoti, kai jis grįždavo iš darbo. Komentarai jiems nesuteikė išskirtinumo dalyvauti konkurse. Projektas galėjo būti pritaikytas bet kokiai kompanijai. Jie rengėsi dalyvauti konkurse. Negali atsakyti, ar V. renkasi konsultacijas iš kitur. UAB (duomenys neskelbtini) biuras be B. žinios dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose negalėjo. Kiek V. jam pateikė medžiagos variantų, nepasakys, bet ne vieną. Paskutinis variantas – tai visai kitas variantas nei tas, kuris buvo ruošiamas prieš kažkiek laiko. Kas ruošė jį, nežino. V. prašė pateikdamas dokumentus – kur kokie techniniai klausimai yra surašyti ir pataisyti nenaudingai ir priskirta konkrečiai technologijai. Turbūt klausimų nebuvo. Buvo klausimas išanalizuoti, ar paskutinė medžiaga skiriasi technologiškai ir principu nuo prieš tai ruoštos. Nebuvo paruoštos (duomenys neskelbtini) naudingos sąlygos konkurso medžiagoje. Ji buvo universali, bet kuris pasaulio gamintojas galėjo siūlyti sprendimus. Ar galima skelbti konkursą pagal B. paruoštus dokumentus, atsakyti negali. Bet kokiomis sąlygomis galima skelbti konkursą. Dėl paruoštų dokumentų jie turėjo keletą kritinių pastabų. V. neturėjo jokios naudos, V. jokiu būdu nebuvo atsilyginta. (Duomenys neskelbtini) didelės naudos neturėjo.

Liudytojas M. K. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad Č. jam pasakė, kad turi būti bendros techninės sąlygos visiems šviesoforų tiekėjams. Buvo viskas perrašyta ir buvo įžūliai parašyta kažkam vienam. Buvo surašytos techninės įrangos pavadinimai, tipai, veikimo principai, kad kiti negalėtų išpildyti sąlygų. Suprato, kad yra sudaroma konkrečiai tam, kas galėtų laimėti konkursą. V. sakė, kad tai ne jis padarė, tai kažkas kitas padarė. Jie norėjo dalyvauti konkurse. Tie pataisymai niekam nenaudingi. Techninė specifikacija buvo ruošiama konkursui. Tas projektas buvo reikalingas (duomenys neskelbtini). Kai gavo tuos dokumentus, konkursas nebuvo paskelbtas. Labai retas atvejis, kad gautų dokumentus, kuriuos reiktų pataisyti. Jo darbo metu tai - pirmas atvejis. Kaip suprato, dokumentaciją Č. gavo iš V.. Jis buvo susitikęs su V. vieną kartą. Buvo skaitoma antra versija ir duodamos pastabos. Jis apie tokią darbo grupę nieko nežino, jie nebuvo pakviesti kaip konsultantai. Tas konkursas neįvyko. Mano, kad dėl teisinio proceso. Galutinio varianto nematė. Jie yra filialas ir tokiems projektams leidimas dalyvauti yra duodamas iš pagrindinės įmonės. Reikėjo gauti leidimą iš Suomijos. Tuo metu nebuvo įtraukta į planą dalyvauti konkurse. Ketinimas dalyvauti yra viena, bet kai yra paskelbtas konkursas, tada derinama su aukščiausia vadovybe. Sunku gauti leidimą. Dokumentai pateikti konkrečiai Č.. Dokumentų pateikimas nesudarė jiems privilegijų dalyvauti konkurse. Jis tikrai nedarė, kad tai būtų išskirtinai (duomenys neskelbtini). Mano, kad visi tiekėjai žinojo, kad bus konkursas, tai ne paslaptis. Jų siūlomas variantas buvo prieinamas daugumai paslaugų teikėjų. Jiems naudinga, kad gims naujas projektas. Nepamena, ar V. pateikė klausimus. Č. jam pateikė dokumento kopiją, jis perskaitė ir pateikė savo nuomonę. Kai V. pateikė Č. dokumentą, jis suprato, kad miestas nori sutvarkytų šviesoforus, neturi, kas tai padarytų, ir reikia greitai padaryti techninę specifikaciją, kuri būtų gera ir kvalifikuota. Jis padarė pradinį variantą, pradinis variantas buvo geras, nežino, kodėl nebuvo priimtas.

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2009 metų spalio mėn. 1 d. bendrovės pavadinimas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Nuo 2003 metų spalio mėn. 1d. jis vadovavo UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas dalyvavo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)s administracijos organizuotame viešajame pirkime dėl Vilniaus miesto centrinės eismo valdymo sistemos (CEV) diegimo. Greičiausiai 2006 metų viduryje įvyko šis viešasis pirkimas, viešąjį pirkimą laimėjo konsorciumas, kurio dalis buvo UAB (duomenys neskelbtini). Į šį konsorciumą taip pat įėjo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ši sistema yra įdiegta. Vyksta teisminiai ginčai tarp užsakovo, t.y. Vilniaus (duomenys neskelbtini)s įmonės (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (buvusio UAB (duomenys neskelbtini)), tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovė turėjo viešai prieinamą informaciją apie analogišką Vilniaus miesto CEV projektą. Yra tik vienas projektas, kurio viešojo pirkimo konkursas iki šiol nėra paskelbtas, t.y. Kauno miesto centrinės eismo valdymo sistemos projektas. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo 2005 – 2010 metų laikotarpiu veiklos planuose nebuvo numatyta dalyvauti rengiamame atvirame konkurse dėl "Šiuolaikinės integruotos Kauno miesto eismo valdymo sistemos diegimo", kurį ketina organizuoti (duomenys neskelbtini). Motyvavo tuo, kad sprendimas dalyvauti, ar nedalyvauti viešojo pirkimo konkurse būna priimamas tik tuomet, kada žinomos visos konkurso sąlygos, o šio konkurso sąlygos jam nežinomos. Jis iš spaudos sužinojo apie "Šiuolaikinę integruotą Kauno miesto eismo valdymo sistemą", nes apie tai buvo rašoma dienraštyje „Kauno diena“. Ar šios sistemos yra panašios technologiniais sprendimais, B. atsakė, kad kalbant apie tą pačią sistemą, Kauno miesto integruotos eismo valdymo sistemos funkcija yra ta pati. Kol nėra paskelbtų konkurso sąlygų, tol negalima spręsti apie šių projektų techninius panašumus. Jis nepavedė savo pavaldiniams rinkti informaciją apie Kauno m. (duomenys neskelbtini) atviro konkurso „Šiuolaikinės integruotos Kauno miesto eismo valdymo sistemos diegimas“ sąlygas. Jam žinoma apie tai, kad jo pavaldiniai rinko informaciją apie (duomenys neskelbtini) atviro konkurso „Šiuolaikinės integruotos Kauno miesto eismo valdymo sistemos diegimas“ sąlygas, jam yra žinoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo padalinio „Intelektualios transporto sistemos“ darbuotojai tyrė rinką jų srityje, o jų sritį nusako padalinio pavadinimas. Kokią informaciją, susijusią su "Šiuolaikine integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema", rinko jo pavaldinys K. Č., ar K. Č. rinko informaciją apie Kauno m. (duomenys neskelbtini)s administracijos atviro konkurso „Šiuolaikinės integruotos Kauno miesto eismo valdymo sistemos diegimas“ sąlygas, jis nežino. K. Č. neatsiskaitydavo jam apie už informacijos surinkimą apie "Šiuolaikinę integruotą Kauno miesto eismo valdymo sistemą". Č. tiesiog pranešdavo jam apie šio projekto eigą. Č. jam sakydavo, kad projektas yra ruošiamas, tačiau konkurso paskelbimas yra nuolat atidedamas, dėl kokių priežasčių šis konkursas yra nuolat atidedamas, B. nežino. Kokią informaciją apie "Šiuolaikinę integruotą Kauno miesto eismo valdymo sistemą" K. Č. surinko, jis nežino. Taip pat jis nematė jokios informacijos apie šią sistemą, kurią būtų surinkęs Č., taip pat jis nežino, su kuo bendravo Č., rinkdamas informaciją apie "Šiuolaikinę integruotą Kauno miesto eismo valdymo sistemą". Nežino, ar UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo darbuotojai yra gavę kokių nors dokumentų, susijusių su "Šiuolaikine integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema", ar darė kokius nors pakeitimus pastabas gautuose dokumentuose, susijusiuose su šia sistema. Jis nepažįsta A. V. ir jis taip pat nežino apie tai, jog jo pavaldinys Č. pažinotų šį žmogų. Č. jo niekada neinformavo apie tai, kad jis konsultuoja A. V. techniniais klausimais. 2005-2010 m. laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas ir (duomenys neskelbtini) nebuvo sudarę tarpusavyje sutartį, kuria vadovaujantis, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo darbuotojai turi teisę teikti konsultacijas techniniais klausimais (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Visiems interesantams (duomenys neskelbtini) atstovai pateikia informaciją apie kompanijos parduodamus produktus ir teikiamas paslaugas (9 t., 42-43 b.l.).

Liudytojas A. B. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad A. V. pažįsta gerai, dirbo kartu. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Įmonė užsiima konsultacine veikla informacinių technologijų, inžinerinėje, energetinėje srityse. Įmonė buvo (duomenys neskelbtini) konsultantai. Buvo parengtas elektroninis investicinis projekto planas. Vienas iš jų buvo Kauno miesto eismo valdymo sistema. Kai (duomenys neskelbtini) patvirtino tą programą, buvo pasirengimas. Buvo sudaryta darbo grupė iš įvairių specialistų, į kurią įėjo (duomenys neskelbtini) specialistai. Dalyvavo ir iš Vilniaus. Jie parengė studiją. (duomenys neskelbtini) buvo padariusi įdirbį. Nieko bendro su ja neturėjo. Norėjo išsiaiškinti, kas darosi pasaulyje, kas Lietuvoje. Su Č., (duomenys neskelbtini), B. reikalų neturėjo. Problemų su atsiskaitymais nebuvo. Jų projektas buvo paruošti studijas, ką sprendė miesto valdžia, jie toliau nedalyvavo. Buvo užsakymas, padarė darbą, domėtis nebuvo poreikio. Jei sutartis sudaryta parengti projektą, tai atsiskaitoma už projektą, jei yra sudaryta tęstinumui, tai yra tęsiamas projektas. Šis projektas nėra išskirtinis. Patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi.

Liudytojas E. M. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad A. V. pažinojo, nes lankydavosi (duomenys neskelbtini)je. Jis buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jie negaudavo jokių dotacijų, išskyrus projektinę veiklą. Vienas iš dalininkų buvo (duomenys neskelbtini) ir projektus gaudavo iš (duomenys neskelbtini)s. Vienas iš projektų buvo dėl šviesoforų. Buvo atvykę korėjiečiai, kurie norėjo investuoti ir turėjo įdirbį, dar tarėsi su E. K.. Jie ėmėsi to projekto. Gavo techninę užduotį iš (duomenys neskelbtini)s, susipažino ir suprato, kad vieni nepajėgs. Buvo plėtros skyrius, kurio vadovas buvo V. G.. Jie pradėjo ieškoti, kas galėtų didįjį darbą padaryti. K. grupė atsisakė. Jie pradėjo paiešką ir rado Vilniuje firmą, kurios direktorius S.. S. nusiuntė techninę užduotį ir S. pradėjo ją vykdyti. Gavo iš S. pagrindinius rezultatus, susipažino, surišo ir perdavė savivaldybei. Jie tų klausimų su niekuo nederino, darė savarankiškai, projektą rengė vieni. Pristatė savivaldybei tris egzempliorius, buvo pasirašytas darbų priėmimo aktas. Kai viską padarė, nuėjo pas V. ir pateikė vieną egzempliorių. Darbų aktą pasirašė plėtros skyrius. Jis tą aktą gavo iš plėtros skyriaus. V. atidavė dokumentus dėl skubos, nors žinojo, kad užsakovas yra energetikos skyrius. Niekas neprašė konsultacijų apie rengiamą projektą. Viešųjų pirkimų sąlygos negalėjo būti pritaikytos vienam dalyviui. Teigė, jog tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.