- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- eI-727-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02754-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
- Trečiasis asmuo
- VĮ Žemės ūkio informacijos
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovėms – šios įmonės Žemės ūkio subjektų ir technikos registrų departamento Žemės ūkio subjektų registrų skyriaus vadovei Ramunei Stelmokienei ir Teisės skyriaus teisininkei Raimondai Saltanovičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą dėl atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2016 m. liepos 5 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2016 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 3R-238 (AG-177/04-2016) (toliau – VAGK sprendimas).
Agentūra nurodo, kad VAGK, netinkamai vertindama įrodymus, neteisingai taikydama ir aiškindama teisės normas, neteisėtai ir nepagrįstai panaikino Agentūros 2016 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. KU-(4.4.22)-136 (toliau – Agentūros sprendimas) ir 2016 m. balandžio 15 d. raštą Nr. KU-(4.4.22.)-387 (toliau – Agentūros 2016 m. balandžio 15 d. raštas) bei įpareigojo Agentūrą iš naujo administruoti pareiškėjo S. M. (toliau – pareiškėjas) paraišką.
Pasak Agentūros, pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į VAGK, buvo praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatytą 1 mėnesio terminą skundui dėl Agentūros sprendimo paduoti. Nurodo, kad pareiškėjas skunde neprašė atnaujinti termino, nereiškė reikalavimo panaikinti Agentūros raštą. Agentūros nuomone, VAGK išėjo iš skundo ribų ir sprendė dėl reikalavimų, kurių pareiškėjas nereiškė.
Paaiškina, kad Agentūros sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad paramos lėšų pakanka tik toms paraiškoms, kurių atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 60 iki 100 balų. Pareiškėjas buvo informuotas, kad pareiškėjo paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 40 balų, todėl jo paraiška nepateko tarp tų, kurioms pakanka planuojamos skirti paramos sumos. Agentūra skunde paaiškina, kad vadovaudamasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – Centras) 2015 m. sausio 1 d. duomenimis nustatė, kad pareiškėjo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (toliau – VED) yra 84 792,68 Eur. Paaiškino, kad už žemės ūkio VED apskaičiavimą yra atsakingas Centras, todėl Agentūra vadovavosi Centro oficialiai skelbiamomis VED reikšmėmis.
Agentūros atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad su Agentūros skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad paraiškoje buvo reikalaujama nurodyti VED paraiškos pateikimo dieną, kas ir buvo padaryta. Tokia paraiškos forma, pasak pareiškėjo, buvo klaidinanti. Nurodo, kad vėlesnėse redakcijose buvo patikslintas reikalavimas nurodyti VED „paraiškos pateikimo dieną pagal Taisyklių 16.1.14 papunkčio reikalavimą“. Mano, kad skundas buvo paduotas, nepraleidus nustatytų terminų.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime nurodo, kad žemės ūkio VED apskaičiuojamas, vadovaujantis Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 (toliau – Aprašas). VED, remiantis Aprašu, apskaičiuojamas 2 kartus per metus: sausio 1 d. VED apskaičiuojamas už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., o liepos 1 d. VED apskaičiuojamas už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d. Nurodo, kad pagal minėtą Aprašą, Centras yra atsakingas už VED dydžio apskaičiavimą ir apskaičiuotų duomenų pateikimą valstybės institucijoms ir žemės ūkio valdų valdytojams.
Teismo posėdyje Centro atstovės palaikė Centro atsiliepimo argumentus. Paaiškino, kad tik liepos 1 dienai gali paskaičiuoti VED už ūkinius metus pagal einamųjų metų pasėlių deklaraciją bei išvedus ūkinių gyvūnų metinį vidurkį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo paraiškos atrankos vertinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2015 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklėmis, 2015 m. birželio 28 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką (VAGK byla, b. 1. 41–57), kurioje nurodė, kad paraiškos pateikimo dieną jo žemės ūkio VED yra 48 392,29 Eur (VAGK byla, b. l. 50). Paraiškos IV dalyje pareiškėjas nurodė, kad ataskaitiniais 2014 metais jo VED buvo 84 792,82 Eur (VAGK byla, b. l. 49).
Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi Agentūros sprendimo priėmimo metu) 15 punkte numatyta, kad paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais duomenimis pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo. Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Taigi, Įgyvendinimo taisyklių minėta nuostata numato, kad paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal duomenis, esančius paraiškos pateikimo dieną. Be to, Agentūra, vertindama paraiškos tinkamumą turi pareigą vadovautis ne bet kokiais duomenimis, kuriuos pateikia pareiškėjas, tačiau tik tokiais duomenimis, kurie yra pagrįsti atitinkamais duomenimis, taip pat pagal viešuosiuose registruose esančius duomenis, o kai šie duomenys skiriasi – Agentūra privalo vadovautis viešuosiuose registruose esančiais duomenimis.
Ginčijamame Agentūros sprendime (VAGK byla, b. l. 61–65) nurodyta, kad pagal Centro duomenis, pareiškėjo žemės ūkio VED 2015 m. sausio 1 d. buvo 84 792,68 Eur, todėl pareiškėjo paraiškai nebuvo suteikta 20 prioritetinių balų, kurie suteikiami, kai ūkis priskiriamas prie smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos. Atitinkamai, pareiškėjo paraiškai surinkus iš viso 40 balų, nurodyta, kad ji neteikiama vertinti dėl tinkamumo skirti paramą (VAGK byla, b. l. 65). Nesutikdamas su šiuo Agentūros sprendimu, pareiškėjas 2016 m. vasario 25 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – Ministerija). Skunde pareiškėjas prašė Ministerijos įpareigoti Agentūrą skirti jo paraiškai 20 prioritetinių balų, t. y. laikyti, kad jo ūkio VED nesiekia 50 000,00 Eur (VAGK byla, b. l. 68–69). Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2016 m. kovo 30 d. raštą, kuriuo paprašė Agentūros iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką ir priimti teisėtą ir teisingą sprendimą (VAGK byla, b. l. 67). Ministerija minėtu raštu nepanaikino Agentūros sprendimo, netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti Agentūrą skirti jo paraiškai papildomus 20 prioritetinių balų. Ministerija šiuo raštu taip pat neįpareigojo Agentūros vertinti pareiškėjo paraišką iš naujo, o tik paprašė tai padaryti. Ministerija minėtame rašte nenurodė, kokias klaidas Agentūra padarė, vertindama pareiškėjo paraišką pirmą kartą (ar apskritai tokias klaidas padarė), kokias aplinkybes ir kodėl Agentūra turėtų vertinti kitaip. Taigi, Ministerija 2016 m. kovo 30 d. raštu pareiškėjo ir Agentūros ginčo iš esmės neišsprendė.
Gavusi Ministerijos 2016 m. kovo 30 d. raštą, Agentūra 2016 m. balandžio 15 d. raštu pareiškėjui papildomai paaiškino, kad vadovavosi 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, nes taip nustatyta Įgyvendinimo taisyklėse ir Apraše (VAGK byla, b. l. 70–71). Agentūra 2016 m. balandžio 15 d. rašte nurodė, kad iš naujo paraiška nebus vertinama, o visa informacija pareiškėjui buvo suteikta Agentūros sprendime. Atsižvelgiant į rekomendacinį Ministerijos 2016 m. kovo 30 d. rašto pobūdį, Agentūra neprivalėjo priimti naujo sprendimo dėl pareiškėjo paraiškos. Agentūros 2016 m. balandžio 15 d. raštas teisėjų kolegijos vertinamas tik kaip papildomas Agentūros sprendimo motyvavimas.
2016 m. gegužės 17 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į VAGK, prašydamas panaikinti Agentūros sprendimą ir įpareigoti Agentūrą pervertinti projektą ir skirti 20 prioritetinių balų už VED (VAGK byla, b. l. 1–3). VAGK pirmininkas 2016 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą dėl skundo trūkumo pašalinimo, kuriuo nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nėra praleidęs termino Agentūros sprendimui apskųsti (VAGK byla, b. l. 20). Atsakydamas pareiškėjas nurodė, kad dėl Agentūros sprendimo iš pradžių kreipėsi į Ministeriją, o po to Agentūra priėmė 2016 m. balandžio 15 d. raštą. Po šio rašto gavimo pareiškėjas ir kreipėsi į VAGK (VAGK byla, b. l. 21).
Agentūra mano, kad VAGK apskritai neturėjo priimti skundo dėl Agentūros sprendimo panaikinimo, nes jis buvo pateiktas, praleidus ABTĮ nustatytą skundo padavimo terminą.
Nustatyta, kad VAGK 2016 m. birželio 2 d. rezoliucija priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Agentūros sprendimo panaikinimo ir Agentūros įpareigojimo skirti 20 prioritetinių balų už VED (VAGK byla, b. l. 1).
Skundų padavimo administracinių ginčų komisijoms terminus nustato ABTĮ (redakcija, galiojusi pareiškėjo skundo priėmimo VAGK metu) 30 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per 2 mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.
Agentūra mano, kad pareiškėjas Agentūros sprendimą pasirinko apskųsti Ministerijai. Ministerijos atsakymo toliau nustatyta tvarka neskundė, tačiau vėliau dėl Agentūros sprendimo pateikė skundą ir kitai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai – VAGK. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad terminų nepraleido, nes skundus teikė nuosekliai vis aukštesnei instancijai. Be to, pasak pareiškėjo, Agentūra pati suklaidino pareiškėją sprendime nurodydama, kad jį galima skųsti Ministerijai arba VAGK.
Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo keltam ginčui nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y. šis ginčas patenka į kategoriją ginčų, dėl kurių skundas pareiškėjo pasirinkimu pagal ABTĮ gali būti paduotas arba VAGK, arba tiesiogiai teismui.
Nustatyta, kad skundą pareiškėjas VAGK pateikė 2016 m. gegužės 19 d. (VAGK byla, b. l. 18). Byloje nėra duomenų, kada pareiškėjui buvo įteiktas Agentūros sprendimas. Agentūra skunde teismui nurodė, kad Agentūros sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta, tačiau nenurodė, kada ši siunta buvo įteikta pareiškėjui, nepateikė šias aplinkybes (dėl registruotos pašto siuntos išsiuntimo) patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas 2016 m. vasario 25 d. skunde Ministerijai nurodo, kad gavo Agentūros sprendimą, tačiau kada jį gavo – taip pat nenurodo (VAGK byla, b. l. 22).
Iš VAGK sprendimo matyti, kad VAGK vertino, kad terminas nėra praleistas, nes prieš kreipdamasis į VAGK pareiškėjas dėl Agentūros sprendimo su skundu kreipėsi į Ministeriją.
Agentūra skunde teismui pažymi, kad skundo padavimas Ministerijai nesustabdo termino skundui VAGK paduoti.
Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi Agentūros sprendimo priėmimo metu) 64 punkte nustatyta, kad apskundimo tvarka yra numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3 D-507 (toliau – Administravimo taisyklės).
Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi Agentūros sprendimo priėmimo metu) 203 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, nesutinkantys su Agentūros priimtais sprendimais, turi teisę juos apskųsti Ministerijai per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus. Administravimo taisyklių 205 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) Ministerijos sprendimais, gali tiesiogiai kreiptis į VAGK arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, konstatuotina, kad Administravimo taisyklės numato dar vieną (papildomą) ginčų tarp pareiškėjų ir Agentūros nagrinėjimo instituciją – Ministeriją. Teisėjų kolegija nesutinka su Agentūros skundo argumentu, kad skundo padavimas Ministerijai nesustabdo termino skundui VAGK paduoti, nes, kaip numatyta Administravimo taisyklių 205 punkte, pareiškėjas, nesutikdamas su Ministerijos sprendimu turi teisę jį apskųsti savo pasirinkimu VAGK arba teismui. T. y. pareiškėjas turi teisę kreiptis tiesiai į VAGK arba kreiptis į Ministeriją, kuri manydama, kad pareiškėjo skundas dėl Agentūros sprendimo yra pagrįstas turi teisę pavesti Agentūrai priimti ginčo klausimu naują sprendimą. Šiuo atveju, kaip minėta, Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nenurodė, ar skundas yra pagrįstas ir neįpareigojo Agentūros dėl ginčo dalyko priimti naują sprendimą. Atitinkamai, Ministerijai iš esmės neišnagrinėjus pareiškėjo skundo ir Agentūrai nepriėmus naujo sprendimo dėl paraiškos vertinimo, laikytina, kad pareiškėjo ir Agentūros ginčas dėl Agentūros sprendimo tęsėsi toliau, taip pat ir priėmus 2016 m. balandžio 15 d. raštą. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo teisę ginčyti Agentūros sprendimą, kuris paliko galioti Agentūrai priėmus 2016 m. balandžio 15 d. raštą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas minėtą Agentūros 2016 m. balandžio 15 d. raštą gavo 2016 m. balandžio 19 d. (VAGK byla, b. l. 34), o į VAGK su skundu kreipėsi 2016 m. gegužės 19 d. (VAGK byla, b. l. 18). Konstatuotina, kad pareiškėjas dėl jo keliamo ginčo į VAGK kreipėsi, nepraleidęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino.
Agentūra skunde atkreipė teismo dėmesį, kad VAGK išėjo iš skundo ribų, nes panaikino Agentūros 2016 m. balandžio 15 d. raštą, nors to pareiškėjas neprašė. Šį Agentūros skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, nes byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas VAGK posėdžio dieną, t. y. 2016 m. birželio 16 d., VAGK pateikė rašytinį skundo papildymą, kuriame ginčijo ir Agentūros 2016 m. balandžio 15 d. raštą (VAGK byla, b. l. 84). Tai, kad skunde ir skundo papildyme pareiškėjas atskirai nesuformulavo reikalavimo panaikinti Agentūros 2016 m. balandžio 15 d. raštą esminės reikšmės šiuo atveju neturi. Teisėjų kolegija sutinka iš esmės su visais skundžiamo VAGK sprendimo argumentais, susijusiais su skundo pateikimo terminu ir skundo nagrinėjimo ribomis.
Dėl 20-ties prioritetinių balų skyrimo
Agentūros sprendimu pareiškėjo paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 40 balų. Pareiškėjas mano, kad Agentūra turėjo suteikti pareiškėjo paraiškai papildomus 20 prioritetinių balų už VED.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi Agentūros sprendimo priėmimo metu) 41.2 punktą, 20 balų suteikiama, jei pareiškėjo ūkis priskiriamas prie smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos (VED nuo 8 000,00 Eur iki 50 000,00 Eur).
Pareiškėjas paraiškos deklaracijoje savo parašu patvirtino sutinkantis, kad tinkamumas gauti paramą bus vertinamas pagal jo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis bei viešuosiuose registruose esančius duomenis (8 punktas), taip pat patvirtino žinantis, kad Agentūra, priimdama sprendimą dėl paramos panaudos duomenis, gautus iš Centro (2 punktas) (VAGK byla, b. l. 55). Agentūros sprendime nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidingus duomenis, todėl pareiškėjo argumentai dėl klaidinančios paraiškos formos šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi.
Ginčo teisiniams santykiams be Įgyvendinimo taisyklių, taip pat aktualus ir kitas žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas teisės aktas, t. y. jau minėtas Aprašas, kuriame reglamentuojama VED apskaičiavimo tvarka ir kuris yra taikomas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (Aprašo 1 ir 2 punktai).
Aprašo 3.1 punkte nustatyta, kad einamųjų metų sausio 30 d. skelbiama žemės ūkio VED reikšmė už praėjusių kalendorinių metų laikotarpį. Aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad einamųjų metų rugpjūčio 31 d. taip pat skelbiama žemės ūkio VED reikšmė už metus, tačiau ne už praėjusius kalendorinius metus, o už praėjusių metų antrąjį pusmetį bei einamųjų metų pirmąjį pusmetį. Darytina išvada, kad paraiškos pateikimo metu (2015 m. birželio mėnesį) oficialių naujausių duomenų negalėjo būti jau vien todėl, kad tuo metu dar nebuvo pasibaigęs vertintinas laikotarpis (kai duomenys imami už praėjusių metų antrąjį pusmetį ir einamųjų metų pirmąjį pusmetį minėtas laikotarpis, pagal Aprašo 3.2 punktą, baigiasi einamųjų metų birželio 30 d.). Teismo posėdyje Centro atstovės taip pat patvirtino, kad už ūkinius metus (t. y. už laikotarpį nuo praėjusių metų vidurio iki einamųjų metų vidurio) Centras gali paskaičiuoti VED tik liepos 1 d. (nurodė, kad tada jau yra pateiktos pasėlių deklaracijos ir yra išvedamas ūkinių gyvūnų metinis vidurkis). Atitinkamai, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta VAGK sprendimo išvadą, kad Agentūra turėjo naudotis tarnybinės pagalbos principu ir prašyti Centro pateikti Agentūrai duomenis apie pareiškėjo žemės ūkio VED paraiškos pateikimo metu. Kaip minėta, teisės aktai numato tikslias datas, kada gali būti apskaičiuojamas VED už atitinkamus laikotarpius. VED apskaičiavimas ne teisės aktuose nustatytu metu galėtų lemti tokiu būdu (anksčiau nei numato teisės aktai) apskaičiuoto VED netikslumą. Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojusiu (ir šiuo metu nepasikeitusiu) teisiniu reguliavimu.
VAGK sprendime nurodyta, kad nei Įgyvendinimo taisyklės, nei Aprašas nereglamentavo, kokie konkrečiai duomenys viešajame registre turėjo būti vertinami administruojant paraiškas, pateiktas iki liepos 1 d. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio 8 straipsnis reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto priimami ir teisines pasekmes sukeliantys sprendimai būtų pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Tai reiškia, kad Agentūra negali priimti sprendimų, remdamasi duomenimis apie pareiškėjų žemės ūkio VED už laikotarpį nuo praėjusių metų antrojo pusmečio iki einamųjų metų birželio 30 d., jei tokie duomenys yra tik preliminarūs (ne galutiniai). Paraiškos pateikimo dieną (2015 m. birželio 28 d.) viešajame registre, kurio duomenimis, kaip minėta, Agentūra privalėjo vadovautis, oficialūs, t. y., Aprašo nustatyta tvarka apskaičiuoti, galutiniai duomenys apie pareiškėjo žemės ūkio VED, buvo paskelbti tik už 2014 metus, o ne už 2014 metų antrąjį pusmetį ir 2015 metų pirmąjį pusmetį. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent šiais duomenimis, t. y. paraiškos pateikimo metu egzistavusiais, aktualiais, oficialiais, atsakingos institucijos (Centro) viešajame registre skelbiamais duomenimis, Agentūra turėjo vadovautis (ir vadovavosi) priimdama sprendimą dėl pareiškėjo paraiškos atrankos vertinimo. Taigi, Agentūra pagrįstai nurodė, jog vadovaujantis Aprašo 3.1 punktu, pareiškėjams, pateikusiems paraiškas iki birželio 30 d., VED skaičiuojamas pagal sausio 1 d. duomenis, o paraiškas pateikusiems vėliau, vadovaujantis Aprašo 3.2 punktu, VED skaičiuojamas pagal liepos 1 d. duomenis.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Centro duomenimis pareiškėjo žemės ūkio VED 2015 m. sausio 1 d. buvo 84 792,68 Eur, t. y. didesnis nei 50 000,00 Eur. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo paraiškai už VED 20 prioritetinių balų nesuteikė. Šios išvados nekeičia taip pat ir aplinkybė, kad Agentūros sprendimo priėmimo metu jau buvo žinomas (Centro apskaičiuotas) tikslus pareiškėjo žemės ūkio VED už vėlesnį laikotarpį, t. y. ne už 2014 metus, o už 2014 m. antrąjį pusmetį ir 2015 metų pirmąjį pusmetį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad visiems paraiškas pateikusiems asmenims Įgyvendinimo taisyklės numato vienodus atrankos kriterijus. Vienas iš šių kriterijų yra numatytas minėtame Įgyvendinimo taisyklių 41.2 punkte. Šis punktas numatė, kad 20 atrankos balų projektui suteikiama tada, jei pareiškėjo ūkis priskiriamas prie smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos. Tame pačiame punkte detalizuojama, koks ūkis priskiriamas prie šios kategorijos, t. y. toks, kurio VED yra nuo 8 000,00 Eur iki 50 000,00 Eur. Minėtas atrankos kriterijus taip pat detalizuoja ir laikotarpį, kada turi būti vertinamas šis dydis, t. y. atrankos kriterijus numato, kad šis dydis turi būti vertinamas paramos paraiškos pateikimo metu. Taigi, Agentūra šį dydį, kuris buvo atsakingos institucijos (Centro) apskaičiuotas ir oficialiai viešajame registre paskelbtas, pagrįstai vertino tokį, koks buvo Centro oficialiai skelbiamas paraiškos pateikimo metu (2015 m. birželio 28 d.), o ne Agentūros sprendimo priėmimo metu. Agentūra, nesivadovaudama Įgyvendinimo taisyklių 41.2 punktu, veiktų neteisėtai, o plečiamai aiškindama teisės aktų nuostatas veiktų ultra vires.
Teisėjų kolegija pažymi, kad paraiškų atrankos vertinime ypač svarbu užtikrinti vienodas sąlygas visiems paraiškas pateikusiems asmenims, o to Agentūra būtų negalėjusi padaryti, neužtikrindama to paties atrankos kriterijaus (įskaitant ir duomenų apie VED vertinimo laiką) taikymo. Taigi, visų pareiškėjų, pateikusių paraiškas iki 2015 m. birželio 30 d., atžvilgiu Agentūra turėjo vadovautis tuo pačiu teisiniu reguliavimu, t. y. skirdama arba neskirdama prioritetinius atrankos balus Agentūra turėjo vadovautis oficialiai tuo metu viešajame registre skelbiamais duomenimis apie žemės ūkio VED (apskaičiuotą už kalendorinius 2014 metus).
Pareiškėjas atsiliepime į Agentūros skundą nurodė, kad Agentūra nesilaikė lygiateisiškumo principo, nes vertindama kitų pareiškėjų paraiškas, jiems 20 prioritetinių balų suteikė. Šis pareiškėjo argumentas atmetamas, atsižvelgiant į tai, kad kitų asmenų paraiškų vertinimas šioje byloje nėra ginčo dalyku.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūros sprendimas neskirti pareiškėjui 20 atrankos balų pagal Įgyvendinimo taisyklių 15 ir 41.2 punktus, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atitinkamai, VAGK sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjo skundas ir panaikintas Agentūros sprendimas bei Agentūros raštas, įpareigojant Agentūrą priimti naują sprendimą, yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija Agentūros skundą tenkina visiškai ir panaikina skundžiamą VAGK sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 3R-238 (AG-177/04-2016).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.