Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Redai Šilagalytei ir Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, kaltinamiesiems T. J. ir jo gynėjai Editai Marijai Šlapikienei, kaltinamajam R. J. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Egidijui Blažiui, nukentėjusiajam V. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. J. a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994-07-20 Lietuvos Aukščiausiojo teismo pagal LR BK 105 str. 9 p. - 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atlikęs 2001-11-14 ; 2) 2010-10-22 Lietuvos apeliacinio teismo pagal LR BK 260 str. 3 d., 253 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., 4 d. - 12 m. laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 str. 1 d. ir BK 187str.1d.,

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001-10-29 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. - 2 m. laisvės atėmimu, su ¼ dalies turto konfiskavimu; 2) 2001-12-03 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 225 str. 2 d., 42 str. - 2 m. laisvės atėmimu su ¼ dalies turto konfiskavimu; 3) 2005-02-11 Jonavos r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 8 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 320 valandų, visuomenės labui; 2005-07-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi 2005-02-11 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėn. viešųjų darbų bausmė, pakeista į 53 paras arešto, kaltinamas pagal LR BK 180str.1d. ir 187str.1d. , teistumai išnykę;

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. ir R. J. 2012 m. sausio 25 d. apie 21.00 valandą, Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, Šančių kaime, kelyje Vilijampolė-Šėta-Truskava 13.100 kilometre, veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu asmeniu, nukentėjusiajam V. L. važiuojant automobiliu Fiat Siena, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. J., R. J. ir nenustatytas ikiteisminio tyrimo metu asmuo važiuodami dviem VW Golf markės automobiliais, kurių valstybiniai numeriai nenustatyti, tyčia sukėlė autoįvykį ir VW Golf automobiliu, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti, užblokavo nukentėjusiojo V. L. automobilį, kad šis nenuvažiuotų, tokiu būdu priverstinai sustabdė nukentėjusiojo V. L. vairuojamą automobilį, tada T. J. ir R. J. išlipę iš VW Golfo automobilio, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti, tyčia kumščiais išdaužė nukentėjusiojo automobilio Fiat Siena, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių durelių lango stiklus, bei panaudojo fizinį smurtą, tai yra T. J. du kartus kumščiu sudavus nukentėjusiajam į burnos sritį ir tokiu būdu privertus nukentėjusįjį priverstinai išlipti iš automobilio, T. J. ir R. J. bendrais veiksmais pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir parkritusiam nemažiau 19 kartų įspyrė bei sudavė rankomis į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam V. L. poodines kraujosruvas veide, dešinės ausies kaušelyje - dešinio smilkinio speninėje srityje, kairės ausies kaušelyje, blauzdose, odos nubrozdinimus kakle, krūtinėje, kraujosruvas lūpose, muštinę žaizdą nosies srityje, apatinio žandikaulio kairės pusės 5 danties iškritimą, viršutinio žandikaulio kairės pusės 3 danties, dešinės pusės 3,4 dantų paslankumą, tuo padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, nutraukė nuo nukentėjusiojo V. L. kaklo auksinę grandinėlę su pakabuku, bendros 15000 Lt vertės, ir ją pagrobė, tuo nukentėjusiajam V. L. padarė bendrą 15000 Lt turtinę žalą.

Be to, jie toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, išdauždami nukentėjusiam V. L. priklausančio automobilio Fiat Siena, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių durelių lango stiklus, 700 Lt vertės, tyčia sugadino svetimą turtą, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam V. L. 700 Lt turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamųjų T. J. ir R. J. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 187str.1d. Teismas ištyręs surinktus įrodymus ir juos įvertinęs teisme daro išvadą jog kvalifikacija teisinga. Baudžiamosios teisės teorijoje plėšimu ( BK 180 str.1d.) traktuojamas svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą, grasinant jį tuojau pat panaudoti ar kaip nors kitaip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Plėšimo esmė yra ta, kad grasinimas panaudoti fizinį smurtą ar smurto panaudojimas, ar atėmimas galimybės priešintis, yra priemonė pasiekti, realizuoti nusikalstamą sumanymą, tačiau nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, būtina aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Turto pagrobimas apima: atvirą svetimo turto atėmimą (paveržimą, išplėšimą) ar neatlygintiną turto pasisavinimą, panaudojant smurtą ar grasinant jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Svarbu, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba tuoj po atėmimo momento, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą. Taigi vienas iš LR BK 180 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių yra arba fizinio smurto panaudojimas, arba grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, arba atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis.

Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sutiktina, kad vienu iš svarbiausių įrodymų šioje byloje yra paties nukentėjusiojo duotų parodymų vertinimas, parodymų aiškumas ir nuoseklumas. Iš byloje esančio pareiškimo protokolo, kuris buvo surašytas įvykio vakarą ir V. L. apklausos ( t. 1.b.l. 7, t.2.b.l. 1-2), matyti, jog V. L. jį užpuolusius asmenis įvardino dviem vidutinio kūno sudėjimo, apie 25 metų amžiaus asmenimis, ant galvų turėjo užsidėję kapišonus, apie 176 cm. ūgio. Apklaustas 2012-02-01 V. L. nurodė, kad jį užpuolę vaikinai galėjo būti: vienas apie 180 cm., o kitas 175cm ūgio, apsirengę tamsiai, ir ant galvų turėjo gaubtus nuo džemperio. Jo teigimu atpažinti šiuos asmenis abejoja ar galės( t.2.b.l. 3-5). 2012-04-27 nukentėjusiajam V. L. buvo pateiktos fotonuotraukos asmenų, tikslu atpažinti asmenis jį užpuolusius ir apiplėšusius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012-04-06 pateikus atpažinti A. B. tarp kitų dviejų asmenų, jis pastarojo neatpažino( t.2.b.l. 21-22). Pateikus M. J. nuotrauką tarp kitų penkių asmenų nuotraukų, jis M. J. neatpažino ( t.2, b.l. 23-24). Tuo tarpu pateikus R. J. ir T. J. nuotraukas, tarp kitų penkių asmenų nuotraukų, jis nedvejodamas juos atpažino, kaip asmenis jį apiplėšusius įvykio vakarą( t.2.b.l. 25-30). Vėliau 2013-02-27 sulaikius T. J. šis asmuo buvo pateiktas atpažinti, tarp kitų asmenų ir V. L. atpažino T. J., kaip jį apiplėšusį ir sumušusį asmenį( t.2.b.l. 31-33). Nukentėjusysis V. L. teisme teigė, jog jis po patirto sužalojimo buvo šoke, jam visur fiziškai skaudėjo, buvo išsigandęs dėl savo gyvybės, nesitikėjo jog užpuolikai paliks jį gyvą, jis taip jautėsi pakankamai ilgą laiką. Tai kad jis buvo sumuštas, matyti iš teismo medicinos išvadų, buvo fiksuoti sužalojimai padaryti visame kūne, ne mažiau 19 trauminių poveikių pasekoje ( t.2b.l. 13-15), todėl neatmetama galimybė, kad nukentėjusiojo atmintis galėjo būti sutrikusi, dėl patirto šoko, išgąsčio, fizinio smurto suduoto į galvos sritį, veidą, o ypač apklausiant tą patį vakarą, kas laikytina policijos pareigūnų taktine klaida. Humaniška būtų suteikti medicininę pagalbą sužeistajam, o tik tuomet vykdyti apklausas, jei medikai tam neprieštarauja. Nukentėjusysis V. L. teigė, jog jis iš karto suprato, kas jį užpuolė ir apiplėšė, tačiau negali detaliai paaiškinti, kodėl jis iš karto nenurodė šių asmenų policijai. Mano jog tai galėjo būti šoko, išgąsčio ir sužalojimų pasekmė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs jog bijojo kaltinamųjų( t.2.b.l. 7). Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis ir kaltinamieji buvo iš matymo pažįstami, nes nukentėjusysis prižiūrėjo treniruoklių salę, rinko mokesčius, o kaltinamieji kurį laiką naudojosi teikiamomis salės paslaugomis. Kaltinamieji teigė, jog nukentėjusįjį vadino „treneriuku“, T. J. teigė jog žinojo nukentėjusiojo vardą. Tai rodo, jog kaltinamieji nebuvo tiek gerai pažįstami su nukentėjusiuoju: nukentėjusysis jų pavardžių vardų nežinojo, tik pasisveikindavo. Todėl akivaizdu, kad pastarasis ir negalėjo apklausos metu nurodyti jį užpuolusių asmenų vardus ir pavardes, todėl teismo nuomone ir buvo įvardinti, kaip nepažįstami asmenys, jaunuoliai. Neatmetama ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo įbaugintas kaltinamųjų, juolab kad po įvykio, kaip teigė R. J. teisme duodamas paaiškinimus, jo pažįstami kalbėjosi su nukentėjusiuoju dėl šio įvykio. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo duotais parodymais tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, jo parodymai yra pakankamai informatyvūs, tiek dėl turto sugadinimo, tiek dėl suduotų jam smūgių. Nukentėjusysis visose apklausose ir apklausiamas teisme nurodė tas pačias aplinkybes, dėl sužalojimo mechanizmo, dėl to, kad T. J. jam smogė pirmas kumščiu į veidą, kol jis bandė išlipti iš automobilio, bandė pabėgti, bet jį pavijo ir abu užpuolikai jį spardė pusnyje. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ir dėl to, kad juos papildo ir kiti įrodymai esantys byloje. 2013-06-20 M. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189str.1d dėl to, kad jis realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą V. L. grandinėlę, parduodamas ją tauriųjų metalų supirktuvei „ Monodija ir Ko“. Iš baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad M. J. šią grandinėlę gavo iš brolių R. J. ir T. J. ir šias aplinkybes jis nurodė apklausiamas šioje byloje įtariamuoju ( t.2b.l. 67-70). Teisminio nagrinėjimo metu, pakeitė parodymus teigdamas jog grandinėlę parduoti jam perdavė iš matymo pažįstamas asmuo sutiktas Jonavoje. Tačiau teismas tokius M. J. duotus parodymus teisme, vertina kritiškai, kaip suinteresuoto asmens ir štai dėl ko: M. J. baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas 2013-11-19, įsiteisėjo ir perduotas vykdyti( sistemos LITEKO duomenys). Baudžiamojo įsakymo M. J. neskundė su juo sutiko. Neįtikėtina M. J. versija, kad jau sekančią dieną po įvykdyto apiplėšimo, jį Jonavoje sutiko iš matymo pažįstamas asmuo, kurio vardo ir pavardės teisme jis nenurodė, ir prašė parduoti grandinėlę Lombarde, kuris yra Kaune. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. J. neturi asmens dokumento. Taigi šios M. J. nurodytos aplinkybės rodo, jo siekį padėti broliams išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-10 baudžiamuoju įsakymu šioje byloje buvo nuteistas ir A. B. pagal LR BK 189str.1d., kuris analogiškai nurodė aplinkybes dėl grandinėlės gavimo, jos vežimo „Audi“ markės automobiliu, tai kad į Kauną važiavo keturi asmenys, jis , M. J. ir dar du vyrai, sėdėję automobilio priekyje( t.2b.l. 46-50). Jis grandinėlę priduodamas lombardui naudojo savo pasą, kadangi M. J. asmens dokumento neturėjo. Gi M. J. buvo nurodęs, kad jo brolis R. buvo atvažiavęs šviesios spalvos Audi markės automobiliu, o automobilyje sėdėjo brolis T. J.. Informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamasis įsakymas A. B. atžvilgiu įsiteisėjo 2012-09-17). Šiuo metu A. B. nuo teismo yra pasislėpęs, paskelbta jo paieška. Apklausti liudytojais lombardo „Monodija ir ko“ darbuotojai V. J., Z. T. ir R. G. patvirtino, kad grandinėlę atnešė du vyriškiai, vienas iš jų turėjo rankos problemų, tad pasakius, jog patikrins grandinėlės metalą, vienas iš vyriškių išėjo į lauką, galimai su kažkuo pasitarti. Taigi šios aplinkybės visiškai papildo ir nukentėjusiojo duotus parodymus, kad grandinėlę plėšimo būdu užvaldė R. J. ir T. J. ir pasinaudodami brolio M. bei pastarojo draugo paslaugomis, grandinėlę pridavė į Lombardą, už tai gaudami 5000 Lt. Byloje nėra jokių duomenų, dėl ko M. J. būtų galėjęs apkalbėti savo brolius R. J. ir T. J., o pastarieji pateikė tik samprotavimus, kad brolis girtuokliauja, jie reiškia jam pastabas, dėl to jis galįs ant jų pykti. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog plėšimas buvo įvykdytas tamsiu paros metu. Žiemą nukentėjusiajam vilkint striukę užtraukiamą iki kaklo. Tad asmenys žinojo, kad nukentėjusysis dėvi auksinę grandinėlę, ją nuolatos nešioja. Teisiamojo posėdžio metu T. J. patvirtino, kad lankydamas sporto klubą jis ant nukentėjusiojo kaklo buvo matęs geltono metalo grandinėlę. Veiksmų kryptingumas – konkretaus tikslo siekimas, parodo, kad kaltinamieji turėjo konkretizuotą tyčią pagrobti būtent aukso grandinėlę ir žinojo, kad tokią grandinėlę nešioja nukentėjusysis. Taigi ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad abu kaltinamieji veikdami asmenų grupėje, tiesiogiai dalyvavo smurto panaudojime ir svetimo turto pagrobime, smurtas buvo naudojamas turtui – grandinėlei užvaldyti, sukėlė pasekmes, nukentėjusysis prarado turtą, buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, todėl R. J. ir T. J. veika teisingai kvalifikuota kaip bendravykdytojų nusikaltimo padaryme. Taip pat sutiktina ir su kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 187str.1d., tai yra svetimo turto sugadinimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamieji bendrais veiksmais priėję prie nukentėjusiojo automobilio iš kart ėmė kumščiu daužyti automobilio priekinių durelių langų stiklus. Nukentėjusysis nenurodė, kad jis būtų buvęs užsirakinęs automobilio duris ir tokiu būdu siekęs kontakto su kaltinamaisiais. Priešingai jis nurodė, kad tikėjosi pokalbio dėl ką tik įvykusio kontakto su priekyje važiavusiu automobiliu, bandė atidaryti automobilio dureles, tačiau negalėjo ir po to kaip buvo suduoti smūgiai į veidą, jam pavyko atidaryti dureles ir bėgti per kelią kur ir buvo pargriautas į pusnį. Šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamieji tyčia gadino svetimą turtą, siekė įbauginti nukentėjusįjį ir to norėjo, todėl jų veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimų sutaptis tiek pagal LR BK 180str.1d., tiek pagal LR 187str.1d..

Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad abu kaltinamieji veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu asmeniu, sukėlė nusikalstamas pasekmes, tarp kaltinamųjų veiksmų ir sukeltų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamieji privalo atsakyti baudžiamąją tvarka pagal nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos BK 180str.1d. ir 187str.1d. sutaptį. Kaltinime yra nurodyta nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius, padarytas sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau nėra apibendri įvardijant, jog „ pavartodami fizinį smurtą, tai yra“ ( toliau kaip kaltinime. Šios aplinkybės įrašymas į kaltinimą iš esmės nekeičia kaltinimo esmės, tik apibendrina kaltinime nurodytą fizinį smurtą. Toks kaltinimo patikslinimas nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties, nekeičia kaltinimo esmės, faktinių aplinkybių, todėl yra galimas ( BPK 255str., 256 str.str.)

Civilinis ieškinys.

LR BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Nukentėjusiojo V. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala V. L. buvo padaryta nesunkiai sutrikdant jos sveikatą, apiplėšimo metu. Iš pateiktų V. L. parodymų matyti, jog jis tris lovadienius praleido ligoninėje, jautė didžiulį nerimą, baimę, jaučia ir iki šiol pasekmes. Įrodymų apie išliekamuosius reiškinius nukentėjusysis į bylą nepateikė, išskyrus tai, kad ateityje laukia dantų gydymo darbai.

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis prarado turtą, kurio vertė 6500 Lt. Pasekmes tebejaučia ir dabar, nes tebėra nesutvarkyti dantys, laukia implantavimas, protezavimas. Tai rodo, jog nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą dėl plėšimo, turto sugadinimo, tačiau ne ta apimtimi, kurią nurodo nukentėjusysis. Kaltinamieji sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais. Sukeltos pasekmės. Abu kaltinamieji yra pakankamai darbingo amžiaus, tačiau neturintys darbo, T. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Duomenų apie kaltinamųjų turtinę padėtį nėra, tačiau akivaizdu ir tai, jog jie abu išgali išlaikyti automobilius, lankyti sporto klubus, nuomotis butus. Todėl teismo požiūriu jų finansinė padėtis nėra bloga ir jie turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Teismas atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo ir įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog V. L. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir turto praradimo atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, jo ir tolimesnį aktyvų gyvenimo būdą, lankymą krepšio treniruotes per savaitę tris kartus, vertintini 6000 Lt suma, kuri priteistina iš kaltinamųjų solidariai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2000 Lt iki 20000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011). Todėl atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mikrodalelės, stiklo šukės, dažų nuoskutos paimtos 2012-01-25 įvykio vietos apžiūros metu ir 2013-04-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, saugomos Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (t. 1, b. l. 30-37, 133, 39-40, 42-43), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos; auksinė grandinėlė pateikta 2012-01-31 daiktų protokolu, pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajam V. L. (t. 1, b. l. 112, 113, 128), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina V. L. nuosavybėn; automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, pagal pakvitavimą grąžintas S. J. (t. 1, b. l. 141), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas S. J. nuosavybėn. Proceso išlaidų nėra.

T. J., vadovaujantis LR BPK 140 str., nebuvo laikinai sulaikytas. T. J. kardomoji priemonė nepaskirta, nes šiuo metu Marijampolės pataisos namuose atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę pagal 2010-10-22 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį.

R. J., vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-06-03 iki 2013-06-05 (t. 3, b.1. 89, 91). R. J. 2013-06-05 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 99-101), kurios paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (LR BK 66 str.).

Kaltinamojo T. J. ir R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta(LR BK 59 str.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje ( LR BK 60 str.1d. 1p.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

T. J. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas du kartus, abu kartus už sunkius nusikaltimus, turi neišnykusius teistumus administracine tvarka baustas keturis, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (t. 3, b. l. 23-82).

R. J. praeityje teistas 3 kartus, tačiau teistumai išnykę. Baustas administracine tvarka penkis kartus, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, darbo biržoje neregistruotas, nedirbantis, duomenų apie darbą iš Sodros nėra (t. 3, b. l. 102-131).

T. J. ir R. J. padarytos veikos priskiriamos – BK 187str.1d. – prie nesunkių nusikaltimų, o BK 180 str.1d.- apysunkių nusikaltimų kategorijai. Sukeltos pasekmės, nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiajam sveikata, be to buvo užgrobtas nukentėjusiojo turtas. Nukentėjusiojo patirta žala neatlyginta. Parenkant kaltinamajam T. J. bausmės rūšį, atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje buvo teistas, teistumai neišnykę, kas yra pagrindu teigti, jog jam gali būti skirta tik pati griežčiausia bausmės rūšis- laisvės atėmimas. Kitomis bausmių rūšimis pasiekti bausmės tikslų nėra galimybės. Parenkant bausmės trukmę, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl jam skirtina bausmė, artima sankcijos vidurkiui. Paskirtosios bausmės subendrintos BK 63str. nuostatomis. Kadangi kaltinamasis T. J. nusikalto tuo metu kai jis buvo nuteistas kitu nuosprendžiu, prie 2010-10-22 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ( neatlikta bausmės dalis 2014-07-15 dienai yra 9 metai 6 mėnesiai ir 15 dienų) pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ( LR BK 64str. 3d.). R. J. praeityje teistas tris kartus, teistumai išnykę, kas yra pagrindu jį laikyti neteistu. Parenkant R. J. bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba, Sodros duomenimis jis nėra niekada niekur dirbęs pagal darbo sutartis, darbo biržoje buvo registruotas tik kartą ir išbrauktas iš darbo biržos duomenų. Duomenų apie jo gaunamas pajamas pragyvenimui byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie jo nuolatinę gyvenamąją vietą, registruotas prie Jonavos rajono savivaldybės( t.3.b.l. 104), tačiau jo teigimu jis nuomoja butą Kauno mieste. Nusikaltimu padaryta žala neatlyginta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje. Teismas įrodymų pagrindu daro išvadą, kad R. J. vaidmuo nusikaltimo padaryme yra mažiau pavojingesnis nei T. J., kadangi būtent pastarasis pirmas trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, ir smurto naudojimo atžvilgiu T. J. buvo aktyvesnis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad R. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau paskirtosios bausmės vykdymas atidėtinas( BK 75str.) paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus. R. J. atitinka formalias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas – jis nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą ir nesunkų nusikaltimą laisvės atėmimo bausme, kuri yra trumpesnė nei 4 (ketveri) metai. Be to, R. J. asmenybė, pavojingumas, padarytų veikų pavojingumas suteikia pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realus bausmės atlikimo. Nors apysunkis tyčinis nusikaltimas padarytas veikiant kartu su kitais asmenimis, vartojant fizinį smurtą, tuo pačiu metu buvo išdaužti automobilio durelių stiklai, tačiau vien šios aplinkybės nepaneigia galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Veikos pavojingumas, jos pobūdis įvertintas paskiriant atitinkamo dydžio bausmę. Teismas sprendžia, kad R. J. yra jauno amžiaus, veikė įtakojamas vyresnio savo brolio T. J., jo pavojingumas yra ženkliai mažesnis nei kaltinamojo T. J.. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis po 2005 metų būtų padaręs nusikaltimus, kaip ir nėra duomenų apie jo padarytus teisės pažeidimus po šių nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę sumažėja ir nukentėjusiojo galimybė gauti žalos atlyginimą. Be to, būtina pažymėti ir tai, jog atidėjus bausmės vykdymą asmuo neatleidžiamas nuo bausmės, jam skiriami įpareigojimai, draudimai, kurių nuteistasis privalo laikytis, ir juos pažeidęs nuteistasis būtų pasiųstas atlikti ne dalį, tačiau visą jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis laikėsi skirtų draudimų bei įpareigojimų. Tokiu būdu jis patirtų neigiamus suvaržymus ir apribojimus netgi ilgesnį laikotarpį, nei iš karto vykdant bausmę. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam R. J. skirtina bausmė- laisvės atėmimas, numatytas sankcijos ribose, bausmės subendrintinos, o paskirtosios bausmės vykdymas atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 306 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180str.1d. ir BK 187 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal LR BK 180 str.1d. – 3 ( trejiems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal LR BK 187str.1d. – 1 ( vieneriems) metams laisvės atėmimo;

Vadovaujantis LR BK 63str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę 3 (trejus metus) ir 6( šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3d. prie 2010m.spalio 22 dienos Lietuvos Apeliacinio Teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę 12 ( dvylikai) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2014-07-15.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180str.1d. ir BK 187 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal LR BK 180 str.1d. – 3 ( trejiems) metams laisvės atėmimo;

pagal LR BK 187str.1d. – 1 ( vieneriems) metams laisvės atėmimo;

Vadovaujantis LR BK 63str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę 3 (trejus metus) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, R. J. bausmės vykdymą atidėti dvejiems (dvejiems) metams, įpareigojant R. J. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nustatyti terminą per kurį jie turi būti atlikti – 10 (dešimt) mėnesių skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką – dvi paras.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. L. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamųjų T. J. ir R. J. solidariai 8150 Lt (aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. L. naudai.

Pripažinti nukentėjusiojo V. L. teisę į ieškinio, dėl būsimų išlaidų dantų būklei atstatyti patenkinimą, tačiau jo dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka( BPK 115str.2d.).

Priteisti iš kaltinamųjų T. J. ir R. J. solidariai 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. L. naudai.

Likusią ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: mikrodalelės, stiklo šukės, dažų nuoskutos paimtos 2012-01-25 įvykio vietos apžiūros metu ir 2013-04-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, sunaikinti; auksinė grandinėlė pateikta 2012-01-31 daiktų protokolu, pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajam V. L., paliktina jo nuosavybėn; automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, pagal pakvitavimą grąžintas S. J., paliktinas S. J. nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.