Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-06-18 · Civilinė byla Nr. 2-1772-970/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
2-1772-970/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00099-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Džiuginta Plukienė
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1772-970/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00099-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovui E. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. V. 4 000,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui E. V. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2019 m. gegužės 29 d. asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2019 m. birželio 12 d.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas, esant ieškovo prašymui, nepranešdamas šalims, priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1479-230/2017 iškėlė individualiai E. V. įmonei (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė J. Š. (b. l. 6-7). Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtinta bankrutuojančios individualios E. V. įmonės (duomenys neskelbtini) 4 000,00 Eur (10 MMA) administravimo išlaidų sąmata (iš jos 1 200,00 Eur (3 MMA) administratoriaus atlyginimui ir 2 800,00 Eur (7 MMA) administravimo išlaidoms), kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (b. l. 8). 2018 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teismo sprendimu bankrutavusi individuali E. V. įmonė (duomenys neskelbtini) pripažinta veiklą baigusia ir nuspręsta ją išregistruoti (b. l. 9).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 - 6.249 straipsnius įmonės vadovo ir savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad įmonės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas, paaiškėjus įmonės nemokumui, privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, įstatymas reglamentuoja įmonės vadovo pareigą, paaiškėjus įmonės nemokumui, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės savininkas turi žinoti apie jam priklausančios įmonės turtinę padėtį, prisiimtus įsipareigojimus ir jų santykį. Sąžiningas įmonės savininkas, žinodamas, kad įmonės turto gali neužtekti atsiskaityti su kreditoriais, privalo atitinkamai elgtis, imtis priemonių įmonės turto ir skolų pusiausvyrai atkurti, jis nebegali didinti nei įmonės, nei savo turimų prievolių ar tikslingai mažinti turimo turto. Savininkui taikant objektyvųjį kriterijų, laikoma, kad jis apie tokią situaciją sužino vos jai susidarius ir prisiima dėl to riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi ne įmonės vadovas (savininkas) E. V., o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Nustatyta, jog bankroto proceso metu liko nepadengta 4 000,00 Eur administravimo išlaidų suma, šias išlaidas patyrė ieškovas – bankroto administratorius (b. l. 11-16). Atsakovas E. V., paaiškėjus įmonės nemokumui, neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administravimo išlaidas apmokėjo ieškovas J. Š., atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 4 000,00 Eur žalos atlyginimas (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis, CK 6.246 - 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 170,00 Eur žyminį mokestį: 120,00 Eur už turtinį reikalavimą ir 50,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 23). Įvertinus tai, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas 50,00 Eur žyminio mokesčio dalis iš atsakovo ieškovui nepriteistina (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 120,00 Eur žyminio mokesčio dalis bei valstybės naudai 12,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 12,64 Eur (dvylikos eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Džiuginta Plukienė