Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas 11 kartų:

1) 2001 m. rugpjūčio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis 2002 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“ nuo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2) 2004 m. sausio 7 d. Panevėžio apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2006 m. vasario 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2011 m. rugsėjo 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį – galutine subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2013 m. spalio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 60 parų arešto bausme;

6) 2016 m. rugpjūčio 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

7) 2017 m. spalio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

8) 2018 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 286 straipsnį – galutine subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2021 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus prisipažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta byloje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus A. M. pareiškimą (2 t., b. l. 1, 7-8).

2021 m. lapkričio 14 d. 21.46 val. N. M. nustatytas 3,06 promilių girtumas (1 t., b. l. 192).

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B., policijos pareigūnas, parodė, kad 2022 m. vasario 1 d., dirbant kartu su L. D., apie 18.13 val. buvo gautas pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini)., dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis žinojo, kad minėtu adresu gyvena sutuoktiniai A. ir N. M. bei jų sūnus N. M., kadangi minėtu adresu teko vykti jau ne vieną kartą. Atvykus, lauke juos pasitiko A. M., kuris nurodė, kad sūnus yra agresyvus ir jį smaugė. Užėjus į butą, virtuvėje buvo rastas sėdintis N. M. bei N. M.. Visi asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Dar kartą pasiteiravus, kas atsitiko, A. M. nurodė, kad sūnus jį smaugė, o N. M. tai patvirtino. Pats N. M. nieko neaiškino. N. M. taip pat nurodė, kad ji gelbėjo tėvą ir sūnus jai trenkė vieną kartą kumščiu į galvą. Tuo metu jis ant minėtų asmenų jokių smurto žymių nepastebėjo. Abu asmenys nurodė, kad jautė fizinį skausmą, todėl jis pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje (3 t., b. l. 10-11).

Liudytoja I. R. (teisme, 5 t., b. l. 15) - policijos pareigūnė, parodė, kad apklausinėjo A. M.. Apklausa vyko kitą dieną po įvykio. A. M. atvyko blaivus, tvarkingai apsirengęs, nejautė jokio nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. Ji atlikinėjo nukentėjusiojo asmens apžiūrą, buvo priėjusi arčiau, fotografavo, tačiau jokių įtarimų, kad asmuo gali būti vartojęs alkoholio - jai nekilo. A. M. atvykus į apklausą, ji pirmiausia pamatė, kad jam ant kaklo buvo kraujosruvos ir, atrodo, kraujosruva buvo ties akimi. Prieš apklausą dar paklausė kas atsitiko ir A. M. atsakė, kad čia vakarykštis sūnaus darbas. Paklausus, ar jis sutinka duoti parodymus prieš savo sūnų, atsakė, kad sutinka. Apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad sūnus jį smaugė, kad jis miegojo ir pajuto, jog jį smaugia, kad sūnus užpuolė. Taip pat sakė, kad smaugimo metu sudavė į veidą, tik jau nepamena, kiek ten tų smūgių buvo suduota. Ji užrašė A. M. parodymus iš pastarojo žodžių, pati juos perskaitė, paklausė ar taip buvo, ar viskas gerai užrašyta ir nukentėjusysis patikino, kad gerai bei pats pasirašė. Ji, žinodama tą šeimą, perskaičiusi parodymus, nukentėjusiojo dar kartą paklausė ar jis nekeis teisme parodymų, bet A. M. patikino, kad nekeis, kad eis iki galo, nes sūnus jį norėjo nužudyti. Jokių įtarimų, kad nukentėjusysis gali apkalbėti sūnų, jai nekilo, ji matė kraujosruvas, o ir pats nukentėjusysis tvirtino, kad šį kartą eis iki galo. N. M. parodė, kad sūnus jos nemušė, tačiau ne protokolui pasakė, kad sudavė. Net ir dabar yra perduota kita byla į teismą dėl N. M. smurto prieš motiną, kur ji vaizdo įraše policijai sakė, kad mušė, o paskui keitė parodymus. N. M. sako, kad taip elgiasi, nes N. M. jų sūnus. Nesako, kad bijo sūnaus, tiesiog sūnus nuolat juos muša, o jie nesako tiesos, nes jis jų sūnus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G211/2022 (02) nurodyta, kad A. M. nustatyta kraujosruva prieš dešinę ausį bei dešinės ausies kaušelyje, odos pažeidimas dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke bei skruoste, kraujosruva kaklo kairėje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku bei aplinkybėmis, dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių (2 t., b. l. 177-178).

2022 m. vasario 1 d. 18.35 val. N. M. nustatytas 2,50 promilių girtumas (2 t., b. l. 150).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas įvykio vietoje padarytų vaizdo įrašų turinys, kuriame nurodyta kad A. M. atvykusiems pareigūnams nurodė, jog sūnus N. M. jį smaugė, prašė sūnų išvežti, nes jo bijo. N. M. nurodė, kad sūnus smaugė tėvą, o ji gelbėjo (3 t., b. l. 130-134).

Asmens apžiūros protokole fiksuota, kad nukentėjusiojo A. M. veide, dešinės akies apatinio voko srityje matosi įbrėžimas, dešinėje pusėje ties ausimi kakle matosi kraujosruvos (3 t., b. l. 137-138).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad:

2021 m. lapkričio 13 d. 17.00 val., N. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė plytą ir išdaužė A. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 145,20 eurų vertės lango stiklą ir sudaužė 30 eurų vertės statulą, taip sunaikino svetimą – A. M. priklausantį, nedidelės, tai yra 175,20 Eur bendros vertės, turtą.

Be to, 2021 m. lapkričio 14 d. apie 14.00 val., N. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės „Aibė“, esančios Liepų al. 16, Lančiūnavos k., Vilainių sen., Kėdainių r., grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą A. M., tai yra rankoje laikydamas peilį, kuris buvo nukreiptas į nukentėjusįjį ir sakė, kad nukentėjusįjį papjaus, dėl ko tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, 2022 m. vasario 1 d. apie 18.10 val., N. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia abejomis rankomis sugriebė savo artimam giminaičiui – tėvui A. M. už kaklo ir jį smaugė, bei tris kartus kumščiu sudavė tėvui į veidą, padarydamas jam kraujosruvą prieš dešinę ausį ir dešinės ausies kaušelyje, odos pažeidimą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke ir skruoste, kraujosruvą kaklo kairėje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė artimo giminaičio - tėvo A. M. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

BK 187 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už nedidelės vertės (nuo 3 MGL iki 5 MGL) svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą (1 MGL - 50 Eur, MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui /BBND/).

Kaltinamasis kaltu prisipažino, nurodė, kad būdamas neblaivus, kerštaudamas, pasiėmė akmenį ir metė į A. M. buto langą, kurį išdaužė. Statulos ant lango nematė, bet ji ten galėjo būti ir jis galėjo ją sudaužyti. Turto įvertinimo neginčijo, su draudimo civiliniu ieškiniu sutiko.

Tai, kad kaltinamasis sugadino svetimą turtą, įrodo nukentėjusiojo A. M. bei liudytojos J. P. parodymai, kiti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti svetimo turto, nurodyto kaltinime, sugadinimai, taip pat daiktų apžiūros protokole apžiūrėti daiktai (plyta/akmuo, apgadinta statula), kt.

Apgadinto turto vertės kaltinamasis neginčijo, pagrindo netikėti policijos institucijos surinktais duomenimis dėl apgadinto turto įvertinimo, nėra (BPK 7 str.).

Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sugadino 230,00 Eur vertės svetimą turtą. O kadangi sugadinto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas.

Nusikaltimas baigtas, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis nukentėjusiam asmeniui užkirto kelią turtu naudotis pagal jo funkcinę paskirtį, padarė turtinę žalą.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad N. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės turto sunaikinimas/sugadinimas).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, nurodė, kad peilį išsitraukė ir pagrasino A. M. durti tik tada, kai nukentėjusysis į jį nusitaikė su ginklu, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais.

Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas B. M., kuris paliudijo, kad matė, kaip N. M. su peiliu rankoje stovėjo priešais A. M., ėjo link A. M. sakydamas, kad jį pripjaus, papjaus, keikėsi, o A. M. traukėsi nuo N. M., įkišo ranką į kišenę ir sakė, kad kaltinamasis nebandytų, kad jis irgi kažką tai turi, tačiau ką A. M. turėjo kišenėje - nematė, iš įvykio vietos išėjo. Taip pat nurodė, kad N. M. buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, o A. M. buvo blaivus. A. M. charakterizavo kaip nekonfliktuojantį žmogų, nurodė, jog išgėręs N. M. visada būna agresyviai nusiteikęs.

Byloje yra išimtas peilis, kurį kaltinamasis turėjo įvykio metu prie parduotuvės, kurio ilgis 204 mm, geležtės ilgis 80 mm, tai yra įrankis yra pakankamas sukelti sunkias pasekmes žmogui.

Kratos metu pas nukentėjusįjį jokių ginklų rasta nebuvo.

Taigi kaltinamojo versija, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo į jį nukreipto ginklo, teismui pateiktais įrodymais buvo paneigta.

Esant tokiai situacijai, kaltinamojo neprisipažinimas padarius šį nusikaltimą vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Kaltinamasis savo grasinimais, turėtu peiliu, tai yra veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajam sudaryti įspūdį, kad jo grasinimas realus, siekė nukentėjusįjį įbauginti, siekė, kad jis jaustų nerimą, išsigąstų, bet, kaip patvirtino nukentėjusysis ir kuo teismas neturi pagrindo netikėti, savo tikslą pasiekė.

Aplinkybės, kad dieną prieš tai, kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kurio metu nukentėjusysis, galimai gindamas savo sugyventinę galimai sudavė kaltinamajam į veidą, tuo jį pažemindamas prieš ten buvusius draugus, dėl ko kaltinamasis kerštaudamas išdaužė nukentėjusiojo buto lango stiklą, o kitą dieną, eidamas į viešą vietą, pasiėmė peilį, taip iš anksto pasiruošdamas konfliktui su nukentėjusiuoju, tai yra turėdamas pasiruošęs daiktą, kuriuo galima atimti gyvybę, sutrikdyti sveikatą, peilio nukreipimas į nukentėjusįjį, ėjimas link nukentėjusiojo grasinat padurti, kt., paties kaltinamojo, kuris neblaivus elgiasi agresyviai, smurtauja - charakteristika, apie kurią žinojo tiek nukentėjusysis, tiek ir įvykį matęs liudytojas, ir lėmė nukentėjusiojo suvoktą pavojaus jo gyvybei realumą, tai yra akivaizdu, kad nukentėjusysis kaltinamojo, turint peilį, išsakytų grasinimų ir prieš tai atliktų neteisėtų veiksmų visumą suprato kaip grasinimą nužudyti ir turėjo pakankamą pagrindą bijoti dėl savo gyvybės.

Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi.

Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, nes tuo abejoti nėra pagrindo, privalėjo suvokti ir suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo nukentėjusiajam išsakyti grasinančio konteksto žodžiai grasinant atimti gyvybę, grasinimo metu laikant į nukentėjusįjį nukreiptą peilį, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad savo veiksmais grasina nukentėjusiajam siekdamas jam sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.

Kadangi dėl grasinimo peiliu, kurį nukentėjusysis matė, nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas - kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra laikoma baigta.

Išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad N. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), ...>. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), ....> (BPK 38 straipsnis).

Kadangi nukentėjusysis ir kaltinamasis yra tėvas ir sūnus, gyvena kartu, jie laikytini artimais giminaičiais ir šeimos nariais.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir rašytiniai įrodymai, tai yra: asmens apžiūros protokole užfiksuoti sužalojimai ant nukentėjusiojo veido, kurie dar kartą buvo užfiksuoti ir aprašyti teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad A. M. nustatyta kraujosruva prieš dešinę ausį bei dešinės ausies kaušelyje, odos pažeidimas dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke bei skruoste, kraujosruva kaklo kairėje, kad tie sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku bei aplinkybėmis, dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių; policijos pareigūnų darytas vaizdo įrašas, iš kurio aprašymo matyti, kad nukentėjusysis A. M. atvykusiems pareigūnams nurodė, jog sūnus N. M. jį smaugė, prašė sūnų išvežti, nes jo bijo, o N. M. nurodė, kad sūnus smaugė tėvą, o ji jį gelbėjo.

Tai, ar kaltinamasis smūgiavo tėvui į veidą, ar ne, ką jis pradžioje bandė neigti, įtakos jo veikos kvalifikacijai nebeturi, nes vien kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu atliktas smaugimo veiksmas, kuris sukėlė nukentėjusiam skausmą, kaklą objektyviai sužalojo, jau sudaro baigto kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį.

Kadangi smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėdamas numatyti ir numatydamas, kad dėl tokio jo veiksmo nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti padarytas ir sužalojimas, tačiau šių pasekmių norėdamas – N. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą bei smurtinį nusikaltimą artimojoje aplinkoje prisipažino visiškai ir gailėjosi (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – N. M. padarė du nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: teistas 11 kartų, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas, sveikas.

Kaltinamajam už baudžiamąjį nusižengimą skirtina didesnė nei vidurkis arešto bausmė, o už nusikaltimus - straipsnio sankcijose numatytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės (BK 49 str., 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - mažesnės, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), bausmes, nusikalstamoms veikoms iš esmės nesiskiriant pagal pavojingumą, remiantis bausmių keitimo taisyklėmis, tarpusavyje subendrinant dalinio - nes sunkių pasekmių sukelta nebuvo - sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d., 65 str. 1 d., 1) p. a) pp.), šią subendrintą bausmę taip pat dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2022-05-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėn. laisvės atėmimo bausme (BK 63 str. 4 d., 9 d.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.) ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip teismas jau pasisakė, sunkių pasekmių sukelta nebuvo, nusikalstama veika savo turiniu nėra ypač pavojinga, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką - paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir šį kartą dar atidedant, atidedant ilgesniam nei vidutinis laikui, nes teismas suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip rodo bylos medžiaga, esminiai įtakoja alkoholio vartojimas, kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Civiliniai ieškiniai.

Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo tyčia padaryta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajam išgąstį, nesaugumo jausmą, baimę, nepatogumus šaltu oru mėnesį gyvenat be stiklo, todėl neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta buvo.

Tačiau tuo pačiu nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajam kokias nors neigiamas pasekmes, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, dėl kurių nukentėjusysis ateityje negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo. Byloje nėra duomenų, jog dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusiajam būtų pablogėjusi sveikata, būtų tekę kreiptis į medikus, vartoti vaistus.

Turtinio pobūdžio praradimus nukentėjusiajam atlygino draudimo įmonė.

Taip pat nepaneigta, kad ir nukentėjusysis pasielgė neteisėtai, tai yra smurtavo kaltinamojo atžvilgiu.

Kaltinamasis nedirba, legalių pajamų neturi, tačiau yra darbingas ir sveikas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, neturtinės žalos dydį nustatant teismui - teismas nustato (CK 6.250 str.), kad nukentėjusiajam A. M. kaltinamasis privalo atlyginti 300 Eur neturtinę žalą, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant ir į teismų praktiką, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 str.).

Civilinė ieškovė AB „L.“ pareiškė 259 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 129-136). Nurodė, kad AB „L.“ išmokėjo 259 eurų draudimo išmoką už 2021 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini)., apgadintą draudėjo A. M. turtą.

Kaltinamasis N. M. su ieškiniu ir jo dydžiu sutiko.

Kadangi civilinė ieškovė atlygino nukentėjusiajam A. M., kurio atžvilgiu buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, padarytą turtinę žalą, esant pakankamai įrodymų, kad nusikalstamą veiką padarė būtent kaltinamasis N. M., jo atliktiems veiksmams esant priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam A. M. padaryta žala, todėl civilinei ieškovei turint teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą (CK 6.263, 6.1015 straipsniai), civilinio ieškinio pagrįstumui nekeliant abejonių, darytina išvada, kad AB „L.“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, iš kaltinamojo N. M. priteisiant 259 eurus civilinės ieškovės AB „L.“ naudai (BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis N. M. šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 14 d. 21.20 val. iki 2021 m. lapkričio 16 d. 10.56 val. (2 paras) ir nuo 2022 m. vasario 1 d. 18.30 val. iki 2022 m. vasario 3 d. 15.59 val. (2 paras). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

1) Plyta ir du peiliai, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpoje (1 t., b. l. 186-188; kvitas Nr. KA VPK 011048, žurnalo Nr. 24/22), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini;

2) metalinis vamzdis ir pelėdos statula, pakvitavimu grąžinti savininkui A. M. (1 t., b. l. 103; 2 t., b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam disponuoti savo nuožiūra;

3) PVM sąskaita-faktūra TKD serija Nr. 00561, saugoma byloje (1 t., b. l. 92), paliktina saugoti byloje;

4) kirvis, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpoje (1 t., b. l. 186-188; kvitas Nr. KA VPK 011048, žurnalo Nr. 24/22), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas D. Š. (duomenys asmens duomenų byloje), o šiam per mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo neatsiėmus - konfiskuotinas ir sunaikintinas.

5) CD su vaizdo/garso įrašu (2 t., b. l. 136), saugomas byloje, paliktinas toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidos ir VGTP kaltinamajam skirto gynėjo išlaidos, gynėją kaltinamajam užtikrinus teismui, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis bedarbis, į jo prioritetinę pareigą atlyginti žąla nukentėjusiems asmenims - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas), BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą), ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas tėvui), ir nuteisti:

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų areštu;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 7 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme – prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2-5 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui, bausmės vykdymo atidėjimo metu N. M.:

1) įpareigoti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) įpareigoti gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų;

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – N. M. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Išaiškinti, kad nuteistasis, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką: nuo 2021 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d., nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d. ir nuo 2022 m. kovo 18 d. 15.35 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 15.00 val. (viso 5 dienas/paras).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš N. M. 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš N. M. 259 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą AB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banke (duomenys neskelbtini).

1) plytą ir du peilius - saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpoje (kvitas Nr. KA VPK 011048), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

2) metalinį vamzdį ir pelėdos statulą, pakvitavimu grąžintus savininkui A. M., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra;

3) PVM sąskaitą-faktūrą TKD serija Nr. 00561, saugomą byloje, palikti saugoti byloje;

4) kirvį, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpoje (kvitas Nr. KA VPK 011048), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), o jam neatsiėmus per mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo - konfiskuoti ir sunaikinti;

5) CD su vaizdo/garso įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).