Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-15
Bylos Nr.
1-117-932/2016
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00641-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
N. B.
Advokatai
Karolis Rugys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-117-932/2016Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00641-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.14.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei ir Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui,kaltinamajam A. P.,kaltinamojo gynėjams advokatams Karoliui Rugiui ir Vyteniui Dziegoraičiui,nukentėjusiajai N. B.,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą, o būtent: N. B. išreiškus valią įsigyti du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniuje, ir pastarajai šių sklypų įgijimą organizuojant per A. I., o šiam paprašius N. M. ir J. I. pasidomėti sklypų pardavimo sąlygomis, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 21 d., KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl sklypų pirkimo suderinimo atvykusioms N. M. ir J. I. nenurodė esminių nukentėjusios apsisprendimui pirkti žemės sklypus turinčių aplinkybių – tai, kad 960 m² bei 1048 m² žemės sklypai, Kad. Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajame plane pažymėti Nr. 15-29 bei Nr. 15-28, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniuje, 2005 m. gruodžio 13 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu nuosavybės teise priklauso BUAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), bei tai, kad minėti žemės sklypai 2005 m. gruodžio 23 d. hipotekos lakštais (identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) įkeisti AB „Parex bankui“, po ko N. M. ir J. I. iš jo (A. P.) gautą informaciją per A. I. perdavė nukentėjusiajai N. B. ir tokiu būdu nukentėjusioji N. B. pasyvios apgaulės įtakoje pasirašė 2011 m. balandžio 21 d. preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo, o 2011 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu į KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 80 000 Lt (23169,60 eurus).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad realiai preliminariosios sutarties sąlygų įvykdyti negalės bei nuo N. B., atstovaujamos A. I., nuslėpdamas savo sunkią materialinę padėtį, 2012 m. liepos 27 d. išdavė N. B. paprastą neprotestuotiną vekselį 88 000 Lt sumai, kuriuo garantavo 2011 m. balandžio 21 d. pasirašytos preliminariosios sutarties sąlygų įvykdymą.

Tokių įvykdytų veiksmų visuma A. P., apsunkindamas nukentėjusios N. B. galimybes civilinės teisės priemonėmis atkurti savo pažeistas teises, nuslėpdamas esmines nukentėjusios apsisprendimui pirkti žemės sklypus turinčias aplinkybes bei savo sunkią materialinę padėtį, t. y. pasyvia apgaule, KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – N. B. priklausančias pinigines lėšas 80 000 Lt (23 169,60 eurų) sumai.

Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis A. P. parodė savo kaltę pripažįstantis iš dalies. Neneigia, jog nukentėjusioji N. B. už du sklypus pervedė konsorciumui 80 000 Lt, tačiau tų sklypų ji negavo. Tokia situacija susidarė ne dėl jo kaltės, jis neturėjo jokio tikslo nukentėjusiąją apgauti. Savo kaltę mato tame, jog per daug pasitikėjo savo jėgomis ir nepagrįstai užtikrino nukentėjusiąją, kad ji per sutartyje numatytą laiką gaus sklypus. Jis nukentėjusiosios nepažįsta, nėra jos nė karto matęs, sandoris vyko per tarpininkus, t. y. nekilnojamo turto agentę N. M. ir nukentėjusiajai atstovavusį A. I.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo (kaltinamojo A. P.) įmonė, kuriai jis vadovavo visą laiką iki jo pasikviesto V. R., kuriam po to užleido direktoriaus pareigas, atėjimo, o jis pats vadovavo projektams, kurių pagrindinis buvo (duomenys neskelbtini) sklypai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kaime buvo įsigijusi sklypus, tame tarpe ir parduotus N. B., kuriuose ketino vystyti gyvenamųjų namų statybos projektą. Tie sklypai buvo įkeisti „Parex“ bankui. 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Norėdamas toliau tęsti ir užbaigti Pupinės sklypų projektą, jis savo iniciatyva įsteigė konsorciumą „(duomenys neskelbtini)“, t. y. konsorciumas buvo įsteigtas būtent minėtam projektui užbaigti. Konsorciumą sudarė trys įmonės, jos visos iš esmės buvo silpnos, pradžioje konsorciumo apyvartinės lėšos tesiekė 15-18 tūkst. litų. Konsorciumo direktoriumi paskyrė A. A. L., tačiau realiai jam vadovavo jis pats (A. P.), būtent jis buvo viso ko vadovas ir sumanytojas. Įkūrus konsorciumą, sklypai liko įkeisti bankui, jie po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto priklausė bankroto administratoriui A. G., t. y. konsorciumas juridinių galių į sklypus neturėjo. Nepaisant to, jis, turėdamas didelę patirtį, būdamas žinomas, turėdamas daugybę ryšių, neabejojo, jog sklypus pavyks išsipirkti ir darė viską, kad taip atsitiktų. Buvo vedamos derybos su banku ir „(duomenys neskelbtini)“, kas truko apie dvejus metus. Pats važiavo į Latviją, buvo pavykę gerai nusiderėti kainą, tačiau galiausiai žemę nupirko „(duomenys neskelbtini)“ ir taip norimas rezultatas nebuvo pasiektas. Nori pabrėžti, kad jis buvo pilnai įsitikinęs, kad konsorciumui pavyks įsigyti žemę, todėl sutartyje ir nurodė, jog sklypai priklauso konsorciumui. Dėl N. B. parduotų sklypų bendravo su N. M., kuri paskambinusi pasakė turinti klientą, norintį įsigyti sklypus (minėjo, kad sklypai perkami pardavimui). Prieš sudarant sutartį, jis N. M. tikrai pasakė, jog sklypai priklauso „Parex“ bankui, paaiškino, jog konsorciumas juos įsigys metų laikotarpyje, dėl ko savininkas realiai sklypus turės ne iš karto, o taip pat daugmaž po metų, dėl ko ir buvo nustatyta tokia nedidelė sklypų kaina. Sutartis buvo pasirašyta konsorciumo patalpose ((duomenys neskelbtini) gatvėje), dalyvaujant N. M., kuri atsivežė nukentėjusiosios N. B. pasirašytą sutartį. Tuomet sutartį pasirašė oficialus konsorciumo direktorius A. A. L., nors pastarasis realiai jokių veiksmų nederino. Iki sutarties pasirašymo jis su N. M. bendravo 2-3 kartus, pastaroji teiravosi dėl dokumentų, jai buvo parodytas detalusis planas, ją nuvežė prie pačių sklypų. Jis N. M. jokių suklastotų dokumentų nerodė, pasakė viską, kaip buvo. N. M. vieną kartą buvo atvykusi su drauge, tačiau ši tik buvo kartu. N. B. pinigus pervedė į konsorciumą sąskaitą, visi pinigai buvo panaudoti projektui, siekiant paruošti detalųjį planą. Kaltinamasis pažymėjo, jog prieš pasirašant sutartį buvo sutarta, jog tuo atveju, jei sklypų nepavyks perduoti per sutartyje numatytą laikotarpį, bus galimybė sutartį pratęsti, kas nukentėjusiąją tenkino. Kuomet konsorciumui, kaip minėjo, žemės įsigyti nepavyko, sklypai nukentėjusiajai N. B. nebuvo perduoti. Dėl to, kada nukentėjusioji atgaus įsigytus sklypus, jis bendravo su Aurelijumi, kuris prisistatė esantis N. B. draugas, o su pačia N. B. nebuvo nė karto susitikęs, nebendravo ir telefonu (nežino, ar realiai toks asmuo apskritai egzistuoja). Jis prašė Aurelijaus palaukti, kadangi galvojo, jog žemės įsigijimo reikalai greitu metu susitvarkys, tačiau galiausiai pastarasis pradėjo jam grasinti, sakė, jog pasodins į kalėjimą. Tuomet jis pasiūlė pasirašyti vekselį, pagal kurį įsipareigojo pinigus sumokėti per mėnesį. Vekselį pasirašė dalyvaujant Aurelijui, pastarasis jam nurodė visus N. B. rekvizitus. Aurelijui pasirašyto vekselio užteko. Pinigų pagal vekselį nesumokėjo, kadangi tam neturėjo jokių finansinių galimybių. Prieš pasirašant vekselį, galvojo, kad pinigų turės, nes greitai susitvarkys sklypų reikalai. Apie tai, kad neturi pinigų, klientams nepasakodavo, tas ir taip nebuvo paslaptis, internete buvo pilnai su tuo susijusios informacijos (t. 3, b. l. 158-162).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo apklaustas du kartus, kaltę pripažino iš dalies. Pirmosios apklausos metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta jo iniciatyva, jis buvau pagrindinis akcininkas ir generalinis direktorius. Vėliau į įmonę dirbti pasikvietė V. R., vėliau tapusį įmonės generaliniu direktoriumi. Veiklos pradžioje įmonės pagrindinė kryptis buvo susijusi su maisto papildų ir pašarų papildų pardavimu. Vėliau, matydamas, kad įmonei tokios veiklos nepakanka, veiklą nukreipė į nekilnojamo turto prekybą ir projektų vystymą. Jo pažįstamas rekomendavo iš fizinių asmenų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. teritorijoje. Žemę pasiūlęs įsigyti asmuo supažindino jį su zonos matininku S. B., pastarasis savo ruožtu supažindino jį su ketinamos įsigyti žemės savininkais. Po derybų su savininkais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš savo apyvartinių lėšų sumokėjo 1/3 lėšų už įsigyjamus 4 žemės sklypus. Bendra įsigyjamų sklypų sandorio vertė buvo apie 7 000 000 Lt. Likusi sandorio suma buvo pasiskolinta iš Parex banko. Įsigytoje žemėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketino vystyti daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos projektą. Projekto įgyvendinti nepavyko dėl kitų asmenų įtakos. Vėliau projektas buvo pakeistas į individualių gyvenamųjų namų bei komercinę žemės paskirtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama gauti apyvartinių lėšų, pradėjo preliminarių sutarčių pagrindu pardavinėti žemės sklypus fiziniams bei juridiniams asmenims. Kadangi pirminis daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos projektas nebuvo patvirtintas, projektas buvo pakeistas į nurodytą kitą. Visi sklypų pardavimai buvo vykdomi jo iniciatyva, jis pats ieškojo klientų bei sulaukdavo pasiūlymų iš nekilnojamo turto agentūrų dėl sklypų pardavimo. Visas projekto pakeitimo finansavimas buvo vykdomas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Pasirašant preliminarias sutartis, klientams buvo įsipareigojama parduoti namų valdos žemės sklypus, pastarieji buvo informuojami, kad pasirašymo metu sklypų paskirtis yra žemės ūkio, tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės buvo įsipareigojama per nurodytą laikotarpį pakeisti žemės paskirtį į namų valdos. Projekto eigoje dėl nesutarimų su potencialais pirkėjais vienas iš preliminarią sutartį pasirašiusių asmenų pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo žiniomis, bankroto bylos iškėlimo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai nežymiai viršijo turimas pajamas. Kadangi 2/3 sklypų kainos buvo skolintos lėšos iš Parex banko, todėl visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjama žemė (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje buvo įkeista bankui. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Saulės dovanos“ buvo pradėtas bankroto procesas, vienasmeniškai nusprendė įsteigti KŪB konsorciumą „(duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindinė ir vienintelė veiklos kryptis buvo pabaigti Pupinės kaimo teritorijos projektą. Konsorciumo veiklos koordinavimui asmeniškai paprašė A. L. eiti vykdančiojo direktoriaus pareigas. Visą konsorciumo veiklą jis vykdė asmeniškai, o A. L. jo nurodymu tik pasirašinėdavo reikiamus dokumentus. KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ tikrieji nariai finansiniais įnašais nėra prisidėję prie veiklos, tačiau jiems yra paskirta po 10 % akcijų. Tikriesiems nariams buvo numatytos prioritetinės sąlygos infrastruktūros paslaugų teikimui Pupinės projekto vykdymo eigoje, pastarieji turimų akcijų kiekiu pretendavo į gautiną pelną. Konsorciumo steigimo momentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimi žemės sklypai Pupinės kaimo teritorijoje priklausė Parex bankui ir konsorciumas nesikreipė į banką dėl sklypų pirkimo. Kreipimasis į banką buvo pateiktas tik 2011 m. balandžio mėn. pradžioje. Dėl žemės išpirkimo su Parex banko atstovybės Lietuvoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. Š. vyko derybos, tačiau nepavykus sutarti dėl žemės sklypų kainos, sutartis dėl žemės pardavimo konsorciumui „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta nebuvo. Nepaisant sutarties nepasirašymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikėjosi, kad anksčiau ar vėliau toks susitarimas bus pasiektas, o Pupinės kaimo projektas užbaigtas. Kadangi KŪB konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžioje neturėjo apyvartinių lėšų, o ketino perimti ir užbaigti Pupinės kaimo projektą, asmeniškai nusprendė KSA Projektai vardu pagal preliminarias sutartys pardavinėti žemės sklypus, o už gautas lėšas vystyti bei pabaigti projektą. Pirmosios preliminariosios sutarties pasirašymo datos nurodyti negali. Bendrai buvo apsirašyta apie 30 preliminariųjų sutarčių, kurių dauguma pasirašytos KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ biure adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) g. A. S. vystyti veiklą, gauti pelną, tačiau neturėdami nuosavybės dokumentų, KŪB konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo su asmenimis pasirašinėti preliminarias sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių, Parex bankui įkeistų sklypų pardavimo fiziniams asmenims. Savo iniciatyva pažįstamiems asmenims pranešė, kad už patrauklią kainą gali parduoti būsimus įmonės sklypus, o šie gali tokį pasiūlymą pateikti savo pažįstamiems. Sklypo kainos buvo numatytos nuo 35 000 Lt iki 60 000 Lt už apie 9 a. dydžio sklypus. Pasirašant preliminarias sutartis su asmenimis, sandoris buvo garantuojamas jo asmeniniu vekseliu. Vekselį išduodavo tam atvejui, jei konsorciumui „(duomenys neskelbtini)“ nepavyktų išpirkti žemės iš Parex banko. Tokiu atveju jis asmenims įsipareigodavo grąžinti pinigus pagal išduotą vekselį. Išduodamas vekselį neinformuodavo asmenų apie savo turimus nepadengtus įsiskolinimus. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtus žemės sklypus iš bankroto administratoriaus įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė atsiskaitė ir su bankroto administratoriumi už bankroto procedūrą. Šiai dienai KŪB konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ neturi nuosavybės teisės į Pupinės kaimo teritorijoje esančius žemės sklypus. Realiai šiai dienai konsorciumas jokios veiklos nevykdo. N. B. nepažįsta ir niekada nėra jos matęs. Tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau į jį kreipėsi nekilnojamo turto tarpininkė N. M., kuri pasiūlė parduoti žemės sklypus Pupinės k. teritorijoje, kadangi atsirado asmenų, galinčių investuoti savo asmenines lėšas į nekilnojamą turtą. Viena iš tokių asmenų ir buvo N. B.. N. M. jam pasakė, kad yra pirkėjas, kuris nori įsigyti iš karto kelis sklypus Pupinės kaimo teritorijoje, paklausė, kokia būtų kaina. Jis nurodė, kad dviejų sklypų kaina būtų 80 000 Lt. Nida jam pasakė, kad pinigai keturių dienų bėgyje bus pervesti į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Su pasiūlymu sutiko. Preliminarios sutarties pasirašymą siūlė garantuoti asmeniniu vekseliu. Pradžioje N. M. jam paaiškino, kad klientas nereikalauja vekselio, tačiau vėliau toks vekselis buvo pasirašytas. Pasirašant preliminarią sutartį, N. B. nematė ir su ja susitikęs nebuvo. Pasirašytą preliminarią sutartį jam pristatė N. M., po ko jis nurodė A. L. pasirašyti sutartį. Dėl Pupinės kaimo teritorijos projekto gali pasakyti, kad šiai dienai yra patvirtintas detalus planas, kuriuo žemės paskirtis iš žemės ūkio yra pakeista į individualios gyvenamųjų namų statybos bei komercinės veiklos paskirtį. Miesto taryboje kvartalui suteikti 9 gatvių pavadinimai. Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinti tikslūs žemės sklypų verčių nustatymai, suprojektuota 80 % infrastruktūros (elektros tinklai, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, gatvės su skaldos danga, ir lietaus kanalizacija, iki kvartalo atvestas elektros kabelis), taip pat padaryti tikslieji sklypų matavimai, paruoštos individualios sklypų bylos, esančios jo žinioje. Liko suderinti planus su Nacionaline žemės tarnyba bei užregistruoti nuosavybę Registrų centre. Dėl preliminarių sutarčių pasirašymo ir atsiskaitymo su preliminarias sutartis pasirašiusiais asmenimis, pažymėjo asmeniškai inicijavęs verslo projektą, kurio eigoje per du metus visiškai atsiskaitys su turimais kreditoriais. KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarydamas preliminarias sutartis ir jų vykdymą garantuodamas išduodamu asmeniniu vekseliu neturėjo tikslo sukčiauti ir nemanė, kad jo veiksmai atitinka nusikaltimo sudėtį. Dėl galimai pažeistų įstatymų vykdant (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos projektą prisiima asmeninę atsakomybę (t. 3, b. l. 22-24).

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, A. P. parodė KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ steigime nedalyvavęs, konsorciumo veikloje dalyvavo kaip visuomeninis patarėjas. Tuometinis konsorciumo direktorius A. L. paprašė būti patarėju. Direktoriui pasiūlė pabaigti Pupinės kaimo projektą, vystant šį projektą, rekomenduoti potencialius sklypų pirkėjus. Vėliau tikslas buvo iš BAUB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus išpirkti bankui įkeistus sklypus ir galiausiai, pilnai sutvarkius visą sklypų infrastruktūrą, juos perleisti asmenimis, kurie už sklypus jau buvo sumokėję avansus. Dėl sklypų išpirkimo iš AB „Parex“ bankas bendravo su Latvijos teisinėmis bendrovėmis, siekdamas surasti kontaktą su banko atstovais dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių sklypų išpirkimo kainos sumažinimo. Kadangi verslo idėja buvo jo, todėl visus reikalus, susijusius su sklypu administravimu bei finansų valdymu, tvarkė jis asmeniškai. A. L. buvo pagalbinis asmuo, kuris tvarkė ūkinius reikalus, iš esmės nesusijusius su pagrindiniais Pupinės kaimo projekto vystymo klausimais. Jis asmeniškai panaikino triukšmo zoną, dėl ko atsirado laisvas žemės sklypas, kurį sutvarkius turėjo būti atsiskaityta su asmenimis, kuriems pagal preliminarias sutartis įsipareigojo perleisti sklypus. Su potencialiais klientais vykdydamas derybas dėl preliminarių sutarčių pasirašymo, juos informuodavo, apie tai, kad sklypai realiai nei jam nei KŪB konsorciumui „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso. Per du metus planuoja atsiskaityti su visais asmenimis, kuriems pagal preliminarias sutartis KŪB konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parduoti sklypus. Nukentėjusiosios N. B. asmeniškai nepažįsta, su ja jokių derybų dėl sklypų pardavimo nevedė. Preliminarią sutartį dėl sklypų įsigijimo, pasirašytą N. B., jam atnešė N. M., kuri tuo metu dirbo nekilnojamo turto tarpininke. Jis asmeniškai N. M. pasakė, kad turi žemės sklypus, kuriuos ji gali rezervuoti ir galiausiai galės pardavinėti, taip pat nurodė, kad pastaroji gali preliminariai derėtis dėl kelių sklypų pardavimo, o likusius sklypus galės pardavinėti, kai bus sutvarkyti visi teisiniai reikalai. Likusius sklypus jis (A. P.) asmeniškai siūlė kitiems asmenimis įsigyti. Kiti asmenys, kurie rezervavo sklypus ir sumokėjo avansus, buvo jo pažįstami arba tų asmenų pažįstami. Lėšas, gautas už preliminarias sutartis, panaudojo (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos projekto vystymui, konsorciumo veiklai vystyti, darbuotojams mokėjo atlyginimus, nors buvo tik visuomeninis patarėjas, o ne konsorciumo dalyvis (t. 3, 62-63).

Teisiamajame posėdyje apklausiama nukentėjusioji N. B. parodė, kad jos pažįstamas A. I. (pastarąjį žino dar nuo vaikystės laikų) pasiūlė įsigyti žemės sklypus. Informacija apie sklypus buvo patalpinta internete, ji sklypus ketino nupirkti vaikams, norėjo, kad sklypai būtų šalimais. Paskambinus atsiliepė J. I., kuri viską ir papasakojo (kur sklypai yra, kokioje stadijoje dokumentų tvarkymas, aiškinosi apie detalųjį planą ir pan.). I. I. jai paaiškino, jog yra daromas detalusis planas ir po 2 mėnesių iš žemėtvarkos bus galima gauti visus dokumentus. Tuomet Aurelijus nuvažiavo pas A. P., pasiėmė sklypų planą, po ko ji kartu su A. I. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą apžiūrėti sklypus. Aurelijus sakė, jog dokumentuose sklypai nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš ko ji suprato, kad A. P. yra vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, galvojo, kad sklypai priklauso jam. Ji išsirinko du sklypus, abejonių, kad kažkas gali būti blogai, nekilo. A. P. Aurelijų patikino, jog sklypai nėra įkeisti, užstatyti ar kažkam padovanoti. Po to J. I. paštu atsiuntė preliminarią sutartį, pasirašytą „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus. Pasirašiusi sutartį, išsiuntė ją atgal paštu nurodytu adresu (kam konkrečiai, nebeatsimena). Už sklypus sumokėjo po 40 tūkst. litų (už abu 80 tūkst. litų). Kaina buvo kiek žemesnė nei rinkos, jai prieinama. Pinigus pervedė banko pavedimu. Dėl to, kad pinigus mokėjo „(duomenys neskelbtini)“, J. I. jai paaiškino, jog konsorciumas yra vienas iš partnerių, vystančių projektą. Sumokėjus pinigus ir praėjus dviem mėnesiams, ji jokių dokumentų negavo. Skambino J. I., nes būtent ji viską tvarkė. Pastaroji nurodė, kad ne viskas sutvarkyta, teks palaukti. Vėliau J. I. nebeatsiliepė, todėl ji paskambino A. P. (iki sutarties sudarymo su juo kalbėjusi nebuvo; jo kontaktus gavo iš Aurelijaus arba J. I.). Šis jai pasakojo, kad turi sunkumų su savivaldybe dėl dokumentų, visi pinigai yra įdėti į projektą, jis jokių pinigų neturi, žadėjo, kad viskas susitvarkys, tik reikia truputį palaukti. Su A. P. ji kalbėjo tik apie sutartį ir pinigų grąžinimą. Nori pažymėti, jog prieš pasirašydama sutartį ji internete domėjosi įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Jai nebuvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla. J. I. to neminėjo, kaip tik akcentavo, jog sklypai yra labai geri. Jeigu būtų žinojusi apie bankroto bylą, be abejo, sklypų nebūtų pirkusi. Po kurio laiko atvažiavęs A. I. papasakojo, kad savivaldybėje yra paruoštos sklypų bylos, kurias išpirkti A. P. neturėjo pinigų. Tada Aurelijus iš jos paėmė 45 tūkst. litų ir bylas išpirko, tačiau jų negavo, kadangi sužinojo, kad visi sklypai yra įkeisti. A. P. jau 5 metus nuolat žada grąžinsiantis pinigus, tačiau ji iki pat šiol neatgavo nei sklypų, nei pinigų. Dėl vekselio su A. P. bendravo taip pat A. I.. Kaltinamasis pasiūlė A. I. pasirašyti vekselį, apie įrašytą sumą ji sužinojo tik tada, kai Aurelijus atvežė vekselį. Jai pačiai buvo neseniai atlikta chemoterapija, niekur negalėjo išeiti. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes, išskyrus tai, kad viską tvarkė ne ji pati, o A. I., kurio į šią bylą ji velti nenorėjo (t. 4, b. l. 29-37).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. B. parodė internete radusi skelbimą apie parduodamus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. Dėl sklypų pirkimo daug kartų bendravo su tarpininke Jelena. Pokalbių metu jai buvo paaiškinta, kad bendrame sklype numatytas apie 200 gyvenamųjų namų kvartalas, projektą iš dalies finansavo Vilniaus miesto savivaldybė, įsipareigojusi nutiesti kelius. Jelena pareiškėjai paaiškino, kad prie perkamo sklypo bus privestos visos komunikacijos – elektra, vanduo, kanalizacija, šiuos darbus atliks pardavėjas. Kelią iki sklypo nuties Vilniaus miesto savivaldybė. Po kelių pokalbių Jelena pasakė, kad pareiškėja turėtų atvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur įmonės ofise yra visi parduodamų sklypų dokumentai. Susipažinti jai buvo pateikti sklypų dokumentai, verslo planai, susiję su parduodamais sklypais, infrastruktūriniai planai, sąrašas žmonių, kurie jau yra įsigiję sklypus, sutartys su rangovais. Visi dokumentai buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais. Tą pačią dieną, susipažinusi su dokumentais, ofise bendravo su keliais ten buvusiais vyrais - A. P., Vytautu bei A. L.. Jai buvo paaiškinta, kad iš Parex banko yra paimta paskola šio projekto įgyvendinimui, visi darbai bus padaryti per porą mėnesių nuo pinigų sumokėjimo. Per tuos porą mėnesių jai buvo žadama sutvarkyti sklypų dokumentus, suformuoti sklypų bylas, privesti komunikacijas. Prieš apsispręsdama dėl sklypų įsigijimo, buvo susitikusi su savo buvusiu klasioku, kuris buvo projekto Pupinės k. architektas, pastarasis jai pasakė, kad su projektu yra viskas gerai, statybų darbai vyksta. Po kurio laiko nuvyko į vietą pažiūrėti, kaip atrodo sklypai, kur jie yra, po ko nuvažiavo į ofisą (duomenys neskelbtini), kur bendraudama su tais pačiais vyrais pasakė jiems, kad sklypai tinka ir tą pačią dieną iš bendro plano išsirinko jai patikusius du sklypus. Vyrai jai padavė rekvizitus, kur reikia pervesti pinigus už perkamus sklypus. Dokumentuose buvo nurodyta, kad pinigus ji turi pervesti į konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pradėjus domėtis, kodėl visi dokumentai parengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o pinigus ji turi sumokėti į konsorciumo sąskaitą, vyrai pasakė, kad konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauja šiame projekte kaip vienas iš partnerių. Prieš mokėdama pinigus pasidomėjo apie konsorciumą, surinko duomenis ir galiausiai pervedė pinigus už sklypus. Sumokėjus pinigus jai buvo pateikta preliminari žemės sklypų pirkimo sutartis su parašais, „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais. Už du sklypus sumokėjo 80 000 Lt. Maždaug po 2 mėnesių jai turėjo būti pateikti žemės nuosavybės dokumentai. Toks terminas nustatytas buvo dėl to, kadangi, kaip jai aiškino, buvo tvarkomi visų projekto (duomenys neskelbtini) k. sklypų nuosavybės dokumentai, kas galėjo užtrukti. Praėjus dviem mėnesiams, pradėjo domėtis dėl savo įsigytų sklypų dokumentų. Dėl įsigytų sklypų su ja bendravo A. P., pastarasis aiškino, kad projekto apimtis yra didelė, dėl ko dokumentai tvirtinami dalimis, sakė, kad jos sklypų dokumentai savivaldybėje dar nepatvirtinti, reikės palaukti. Vėliau skambinant buvo pateikiamos kitos versijos, kodėl dokumentai dar neatiduodami. Toks vilkinimas truko apie metus laiko. Per tą laiką ėmė abejoti (duomenys neskelbtini) k. projektu, savivaldybėje pasidomėjo, ar toks projektas apskritai egzistuoja. Savivaldybėje išsiaiškino, kad projektas iš tikrųjų yra, dokumentai paruošti, tik užsakovas neturi pakankamai lėšų atsiskaityti už sklypus bei dokumentų ruošimą. Per eilinį vizitą ofise jai buvo pateikti dokumentai, kad dėl sklypų įsigijimo iš Parex banko yra paimta apie 15 000 000 Lt paskola. Galiausiai ji paprašė, kad būtų grąžinti pinigai, pagrasinus kreipti į teismą, buvo atsakyta, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, pinigai bus sugrąžinti maždaug po mėnesio, tačiau taip neatsitiko. Paprašius grąžinti pinigus, A. P. pasakė kaip pinigų grąžinimo garantą išrašysiantis asmeninį vekselį, kurį ji atsiėmė ofise, matė, kad jis išrašytas 88 000 Lt sumai. Papildoma 8 000 Lt suma A. P. iniciatyva atsirado kaip delspinigiai. Po vekselio gavimo kelis kartus dar skambino A. P., po ko bendravimas nutrūko, nes pastarasis nekėlė ragelio. Po to nukentėjusioji dar kelis kartus nuvyko į buvusį ofisą, tačiau ten nieko nerado. Iš patalpose buvusios merginos sužinojo, kad A. P. nėra sumokėjęs už patalpų nuomą, todėl jų įmonės patalpos yra užrakintos, niekas neįleidžiamas. Bandydama atgauti pinigus, susiskambino su KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. L., paprašė grąžinti jai pinigus. Pastarasis atsakė negalintis niekuo padėti, nes pardavė namus, automobilį ir nieko neturi, nurodė viską aiškintis su A. P.. Po pokalbio su A. L. daugiau su niekuo dėl pinigų grąžinimo nebendravo. Vekselio vykdymui nepateikė, nes pasidomėjus A. P. finansine padėtimi, sužinojo, kad jis nieko neturi. Nukentėjusioji patvirtino, kad dėl pinigų grąžinimo bei sklypų nuosavybės teisės dokumentų perdavimo bendravo tik su A. P.. Nei Vytautas, nei A. L. nieko nežadėjo, jokių klausimų dėl pinigų grąžinimo nesprendė (t. 1, b. l. 151-153).

Analogiškai aplinkybes nukentėjusioji N. B. nurodė ir papildomos apklausos metu, pažymėjo, jog su moterimi, su kuria bendravo dėl sklypų įsijimo, realiai susitikusi nebuvo. Jai minėtos moters paklausus, kur galima gauti informaciją apie sklypų dokumentaciją, planus, nuosavybės teises, pastaroji ją nukreipė nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasakė kabineto numerį, tačiau kokia įmonė nurodytu adresu vykdo veiklą ji nežinojo. Nuvykus į ofisą A. P. jai parodė sklypų planus ir nuosavybės dokumentus. Nuosavybės dokumentuose sklypų savininku buvo nurodyta įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau apsisprendusi dėl sklypų įsigijimo nukentėjusioji N. B. paskambino A. P., pasakė sklypus pirksianti, po ko buvo atsiųsta preliminari sklypų pirkimo sutartis (kokiu būdu, tiksliai pasakyti negali, galimai paštu). Iš pardavėjų pusės sutartis jau buvo pasirašyta, joje nurodyta, kad iki tam tikro laiko ji turi pervesti 80 000 Lt į nurodytą sąskaitą, ką ji ir padarė. Prieš atliekant mokėjimą, kilo įtarimas, kodėl ji turi sumokėti pinigus į kito juridinio asmens sąskaitą, nei sklypų savininkai. A. P. jai paaiškino, kad sutartyje nurodyta įmonė, į kurios sąskaitą ji turi pervesti pinigus, yra projekto verslo partnerė. Ji tokia nurodyta informacija dėl verslo partnerio plačiau nesidomėjo. Nukentėjusioji nurodė, kad A. P. pokalbių metu jai nieko neminėjo dėl sklypų nuosavybės teisių apribojimo (įkeisti bankui ar egzistuoja kiti sklypų bendrasavininkai). Pastarasis tik minėjo, kad sklypai parduodami žmonėms, rodė sąrašus asmenų, kurie jau yra sumokėję pinigus už sklypus. Pervedusi pinigus pradėjo domėtis, kada galės registruoti nuosavybės teisę į sklypus, visą laiką dėl sklypų įsigijimo bendravo tik su kaltinamuoju. Pastarasis vis žadėjo, jog su sklypų registravimu susiję reikalai bus išspręsti per kelis mėnesius, tačiau dokumentai taip ir nebuvo perduoti. A. P. nuolat žadėjo grąžinti pinigus, galiausiai ji sužinojo, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek KŪB konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavę, ji ne viena kreditorė. Proceso eigoje jai nebuvo žinoma, kokia yra KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sritis, kas konsorciumo steigėjai bei dalininkai. Nukentėjusiajai N. B. padaryta 80 000 Lt materialinė žala. Ji buvo apgauta, suklaidinant, kad sumokėjusi pinigus už sklypus, po sandorio įforminimo galės teisėtai juos valdyti. Kaltinamojo apgaulė pasireiškė ir tuo, kad šis nuslėpė tikrąją situacijos dėl sklypų nuosavybės teisių (t. 1, b. l. 154-156).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas A. I. parodė, jog nukentėjusioji N. B. yra ilgametė pažįstama (iš mokyklos laikų), o su A. P. susipažino tik po to, kai prasidėjo bėdos su sklypais. Įsigyti sklypus pasiūlė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius D. N.. Jis papasakojo apie Pupinės kaime esančius sklypus, nurodė, kad yra baigtas detalusis planas, tačiau sklypai dar neįregistruoti, vystytojui reikia pinigų projekto pabaigimui, todėl sklypus parduoda pigiau. D. N. davė jam bendrą sklypų planą. Šia informacija jis susidomėjo ir paskambino J. I., kurią pažinojo seniai, pastaroji užsiėmė nekilnojamu turtu (buvo nekilnojamo turto brokerė). J. I. jam nurodė, kad jos kolegė N. M. pažįsta A. P. ir galėtų padėti tarpininkauti, suderinant geresnę kainą. Sutarė, kad jos abi surinks visą informaciją ir pasakys nuomonę, ar verta tuos sklypus pirkti. Daugmaž po savaitės susitiko su J. I. ir N. M., jos papasakojo, kad buvo susitikusios su A. P., sutarė dėl žemesnės kainos (D. N. jam buvo įvardinęs 60 tūkst. už sklypą, o Jelena ir Nida pasakė, kad A. P. parduotų po 40 tūkst. už sklypą). Su J. I. ir N. M. buvo susitikęs keletą kartų (ir kavinėje, ir pas jį namuose). N. M. parodė jam išsamų sklypų planą su vizualizacijomis ir numeriais, pasakė, kad tai yra auksinis pasiūlymas, abi nurodė, kad po pusmečio vienas sklypas bus vertas 120 000 Lt, nebuvo nė menkiausios užuominos apie tai, kad sklypai yra įkeisti. Visą informaciją jis perpasakojo N. B., su ja abu dar buvo nuvažiavę apžiūrėti sklypų vietą (taip pat lankėsi ir su A. P. architektu), po ko nutarė sklypus pirkti (abu po du sklypus). Kas buvo tikrasis pardavėjas, ir šiandien nežino, tačiau, regis, „(duomenys neskelbtini)“, būtent su šia įmone buvo pasirašyta preliminari sutartis. Jam davė dvi sutartis, vieną jo žmonai Idzelienei, būtent kurios vardu ir buvo forminami įsigyjami sklypai, kitą sutartį jis nuvežė N. B.. Tiksliai nebeatsimena, tačiau galimai jam tas sutartis (jau pasiraštyas) padavė J. I., o kai Idzelienė ir N. B. jas pasirašė, jis dokumentus grąžino atgal J. I., kad ši atiduotų jas A. P.. Liudytojas A. I. pažymėjo, kad visą onformaciją apie norimus įsigyti sklypus, N. B. gavo tik iš jo. Pastaroji žinojo, kad sklypai priklauso A. P., jis jai sakė, kad tie sklypai nėra įkeisti, juos galima įsigyti, t. y. pastarajai perdavė visą informaciją, kokią pats žinojo. Jei būtų žinojęs apie įkeitimą, be abejonės būtų tai pasakęs, žinant tokią aplinkybę niekas sklypų ir nebūtų pirkęs. Suėjus sutartyje nurodytam terminui, nei jis, nei N. B. sklypų negavo. Skambino J. I., ši bandė išsiaiškinti visas aplinkybes. Pradžioje pati bendravo su A. P., paskui nurodė jam pačiam kreiptis į pastarąjį. Su advokatu nuvyko pas A. P., šis žadėjo po mėnesio sutvarkyti bylas ir perduoti sklypus, nuolat surasdavo pasiteisinimą, kodėl to padaryti nepavyko. Galiausiai paaiškėjo, kad A. P. trūksta 200 000 Lt norint išpirkti bylas. Jis sumokėjo nurodytą sumą (iš viso už keliasdešimt bylų), tačiau tik jas sutvarkius vėliau paaiškėjo, kad viskas yra įkeista. Po to A. P. nebebendravo, nieko nebesiaiškino, nekėlė ragelio. Išsekus kantrybei, advokatas patarė paprašyti A. P. pasirašyti vekselį, pastarasis sutiko ir jį pasirašė, nurodė didesnę sumą kaip kompensaciją. A. P. sakė įvykdys vekselio sąlygas, tikino, jog turės tam visas galimybes, kadangi parduos dalį neareštuotų sklypų. Liudytojas pažymėjo klausęs A. P., kodėl šis iš karto nenurodė, jog sklypai yra įkeisti, tačiau jis tik dėstė kažkokias neaiškias aplinkybes, iš kurių jis taip nieko ir nesuprato. Prieš perkant sklypus N. M. jam minėjo, kad jis gali pasiskambinti į savivaldybę ir pasidomėti projekto vystymu, ką jis ir padarė, ten jam minėjo, kad vystytojas yra „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas teigė suvokęs tai, jog sklypų dokumentai nėra pilnai sutvarkyti, tačiau jis jokiu būdu negalvojo, kad sklypai apskritai nepriklauso A. P.. Apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2009 m. buvo iškelta bankroto byla taip pat nieko nežinojo. Iš A. P. jokių pinigų neatgavo, pastarasis jų nesiūlė grąžinti, tik vis žadėjo kažkada tai padaryti (t. 4, b. l. 50-56).

2015-12-11 teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja N. M. parodė kaltinamąjį A. P. pažįstanti daug metų, dar nuo tų laikų, kai abu gyveno Šiauliuose, žinojo jį kaip puikų žmogų. Ji dirbo nekilnojamo turto agentūroje, su A. P. artimai nebendravo, tačiau žinojo bendrą informaciją apie pastarojo vykdomą (duomenys neskelbtini) sklypų projektą, vis apie jį pasidomėdavo, žinojo, kad rengiamas detalusis planas, kartais pakalbėdavo su A. P. telefonu, pasiklausinėdavo, pastarasis sakė, kad vyksta projekto darbai, ieškoti klientų neprašė. Ji tiesiog bendrai žinojo, kad būtent A. P. atstovauja minėtam (duomenys neskelbtini) projektui, tačiau kokios konkrečiai įmonės vardu jis veikė, jai nežinoma. Liudytoja N. M. teigė žinojusi, kad sklypai yra įkeisti bankui, A. P. vedė derybas su banku dėl tų sklypų. Ji bendravo su kolege J. I., į kurią dėl sklypų įsigijimo kreipėsi pažįstamas A. I.. J. I. jai pasakojo, kad A. I. nori įsigyti sklypus, tačiau jam buvo nurodyta labai didelė kaina. Kadangi N. M. žinojo, kad (duomenys neskelbtini) projektas priklauso A. P., supažindino J. I. su pastaruoju. Kam A. I. norėjo įsigyti sklypus, ji nežino, pažymėjo tik tiek, kad pastarasis jau turėjo informaciją apie norimus įsigyti sklypus, dokumentus ir pan. Kaip vyko A. I. sklypų įsigijimas, jai nežinoma. Kaip minėjo, ji J. I. supažindino su A. P. ir jie patys viską derinosi. Pažymėjo, kad pirminė kažkieno A. I. nurodyta kaina buvo dvigubai didesnė, neproporcinga rinkos kainai, kas jam tokią informaciją buvo nurodęs, negali atsakyti. 2011 m. 15 arų sklypas be komunikacijų galėjo kainuoti apie 50 000- 60 000 Lt, o A. I. buvo nurodęs, kad sklypo kaina apie 100 000 Lt, kas buvo tikrai per daug. Kam pagal dokumentus priklausė Pupinės projektas negali pasakyti, tačiau ji buvo įsitikinusi, kad būtent A. P. yra to projekto savininkas. Jis visus darbus darė kaip sau. Atsitiktinai susitikus, A. P. jai pasakojo jau darantis detalųjį planą ir sklypų bylas. Tai, kad sklypai buvo įkeisti bankui, žinojo ir ji, ir J. I., ir visas miestas. Mano, kad ir A. I. tokią aplinkybę žinojo. Negali atsakyti, ar J. I. galėjo patikrinti informaciją dėl sklypų įkeitimo, tokiu klausimu galima kreiptis į notarą. Eilinis pirkėjas be notaro patikrinti, ar turtas nėra įkeistas, iš esmės negali. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“ nežinomi. Anksčiau minėtą projektą žinojo tiesiog kaip Pupinės sklypus (t. 4, b. l. 29-37).

2016-02-09 teisiamajame posėdyje papildomai apklausta liudytoja N. M. parodė, jog J. I. supažindino su A. P., kartu su ja du kartus nuvažiavo pas kaltinamąjį į ofisą. Nuvykusios tiesiogiai susitiko su A. P., aiškinosi apie projektą, kokia kaina, sąlygos, tačiau esminis tikslas buvo suderinti kainą, kadangi J. I. ir A. I. pačią informaciją apie projektą turėjo. Pokalbio metu A. P. pasiūlė mažesnę kainą, visas pokalbis iš esmės koncentravosi į kainą. Dar buvo kalbama apie tai, kada bus pabaigtas detalus planas. Taigi tiesiogiai perkant iš A. P. buvo suderėta ženkliai mažesnė kaina, jos konkrečiai dabar jau nebeatsimena. Susitikimo metu jokie dokumentai nebuvo žiūrimi. Apie sklypų įkeitimą „Parex“ ar „Citadelės“ bankui, kaip minėjo, žinojo, tai niekam nebuvo paslaptis, tą aplinkybę nurodė ir A. P.. Pastarasis sakė, jog tvarkosi finansavimą. Visgi tiksliai negali atsakyti, ar aplinkybė dėl sklypų įkeitimo jai buvo žinoma iš anksčiau, ar apie tai buvo kalbama susitikimo metu. Tiksliai negali įvardinti, iš kur žinojo apie sklypų įkeitimą. Mano, kad būtent dėl tos priežasties, sklypų kaina ir buvo mažesnė. Galvoja, kad aplinkybę dėl sklypų įkeitimo ji nurodė ir J. I., turėjo tą pasakyti, bet neatsimena, kada. Nematė nieko blogo tame, kad pardavinėjami įkeisti sklypai. Nežino, ar apie įkeitimą buvo žinoma A. I.. Ji su pastaruoju nekalbėjo ir tiesiogiai susitikusi nebuvo. Kažkada su J. I. buvo pas A. I. namuose, bet tikrai ne dėl sklypų. Pastarasis tuo metu buvo išgėręs, kažkodėl kvietėsi J. I. atvažiuoti, lyg reikėjo jam kažką atvežti ir pan. Negali tiksliai atsakyti, ar pakartotinai su A. P. derino kainą dėl A. I. norimų įsigyti sklypų. Susitikimų metu A. P. nesakė, kas yra ketinamų įsigyti sklypų savininkas (t. 4, b. l. 66-72).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja J. I. parodė, kad senas šeimos draugas A. I. kreipėsi į ją, norėdamas išgirsti jos nuomonę, ar verta pirkti sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, parodė turimus dokumentus, detalųjį planą. Ji tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamo turto brokere. Nurodytu klausimu kreipėsi į kolegę N. M., kuri atlikdavo sklypų vertinimą ir pastaroji jai pasakė pažįstanti A. P.. Taip jos su N. M. nuvažiavo pas A. P.. A. I. vieno sklypo kaina buvo nurodyta 60 000 Lt, o nuvykusios pas A. P. suderėjo daug mažesnę kainą, po 40 000 Lt už sklypą. Su N. M. važiavo į A. P. ofisą Karoliniškėse. Atrodo, vyko į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kiek suprato, kolegė A. P. pažinojo iš anksčiau. Ji suprato, kad pastarasis ir buvo sklypų savininkas. Liudytoja J. I. tikino galvojusi, jog A. I. yra patikrinęs visus dokumentus, todėl ji nieko dėl dokumentų nesiaiškino, jų neapžiūrėjo, tik parodė sklypų detalųjį planą ir pasakė, kokius sklypus pageidauja įsigyti A. I.. Kainą derino tik su A. P.. Ji nesiaiškino, kam priklausė sklypai, galvojo, jog tai įmonei, kuri juos pardavinėjo. Jos tikslas buvo suderėti mažesnę kainą. Kadangi A. I. negalėjo, tai preliminarią sklypų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ji, pinigus, kuriuos jai prieš tai į sąskaitą pervedė Aurelijaus žmona, pervedė iš savo sąskaitos į sutartyje nurodytą sąskaitą, vėliau sutartis buvo persirašyta Idzelių vardu. Kiek jai žinoma, N. B. buvo A. I. pažįstama, kuri, kaip nurodė Aurelijus, taip pat norėjo įsigyti du sklypus, dėl kurių po kelių savaičių į ją vėl kreipėsi A. I.. Po tokio A. I. skambučio, ji savo ruožtu vėl kreipėsi į N. M., kuri pakalbėjo su A. P., pastarasis nurodė, kad ir N. B. sklypus galės įsigyti už tą pačią mažesnę kainą. J. I. paėmė iš A. P. paruoštą pasirašytą sutartį, kurią A. I. perdavė N. B.. Tiksliai neatsimena, ar direktorius, ar A. P. atspausdino sutartis. Iš pardavėjo pusės sutartį pasirašė direktorius, ne A. P.. Kaip nukentėjusioji pasirašė sutartį, jai nežinoma, tačiau A. I. vėliau jau pasirašytą sutartį perdavė jai, o ji grąžino A. P.. Kaip buvo atsiskaityta už sklypus, nežino, tačiau sutartyje buvo nurodytas sąskaitos numeris. N. B. pirmą kartą pamatė teisme, iki tol su ja susitikusi nebuvo. Galimai kalbėjo su ja telefonu, tačiau to nebeatsimena. Tik vėliau iš A. I. sužinojo, kad nei jis, nei N. B. sklypų neįgijo, paaiškėjo, kad jie įkeisti, ir A. P. neturėjo teisės jų parduoti. Iki sutarties pasirašymo A. I. A. P. nepažinojo, pastarajam kaltinamojo kontaktus davė jau vėliau.

Atsakydama į prokuroro ir kaltinamojo gynėjo klausimus, liudytoja J. I. parodė, jog A. I. tik klausė nuomonės dėl sklypų, ji sklypų teisine forma nesidomėjo. Tai buvo tik A. I. prašymas, kuris nebuvo forminamas kaip kažkokios paslaugos. Su N. M. teiravosi A. P. tik apie kainą, kitos aplinkybės nedomino. Neklausė, ar sklypai įkeisti, ar užbaigti projektiniai dokumentai, ar nėra nuosavybės apribojimų ir pan. N. M. prieš keletą metų darė tų sklypų vertinimą, sakė, kad tai yra labai geri sklypai, projektą gyrė ir A. P.. Pastarasis pasakojo apie tai, koks bus projektas, rodė vizualinius planus, tačiau ne nuosavybės dokumentus. Klientams paprastai nurodo visą reikalingą informaciją, tačiau A. I. nebuvo klientas. Jokio komisinio mokesčio nei iš N. B., nei iš A. I. ji negavo. Detaliajame plane sklypų nei pardavėjas, nei savininkas nurodytas nebuvo. Plano įdėmiai neanalizavo, nežino, kas buvo jo užsakovas. Visą informaciją apie sklypus matė tik iš to plano, kitų dokumentų ji neturėjo. Vėliau A. I. skambino teiraudamasis, kodėl neišeina sudaryti galutinės sutarties. Arba ji, arba N. M. davė pastarajam A. P. numerį ir pasakė, kad jie patys aiškintųsi tarpusavyje. Jeigu A. P. būtų pasakęs, kad sklypai nepriklauso „(duomenys neskelbtini)“, būtų tokią aplinkybę išgirdusi ir užfiksavusi. Viską, ką sužinojo iš A. P., perdavė A. I.. J. I. parodė, kad A. P. jai nieko nesakė, kad sklypai yra įkeisti. Jeigu būtų tokią aplinkybę žinojusi, tikrai būtų apie tai pranešusi A. I. ir N. B.. A. I. vėl kreipusis dėl sklypų įsigijimo, antrąjį kartą – dėl N. B., ji pati arba N. M., o greičiausiai abidvi kartu, nuvažiavo pas A. P. paimti sutarties. Ji detaliai sutarties neskaitė, tik pažiūrėjo, kad būtų gerai įrašyta sklypo kaina ir pavadinimas. Nežino, kokią tiksliai informaciją apie perkamus sklypus turėjo A. P.. Ji turėjo galimybę patikrinti, kas yra sklypo savininkas, tačiau tokia paslauga yra mokama (t. 4, b. l. 50-56).

Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. G. parodė, jog po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Pupinės kvartalo sklypai, tame tarpe ir sklypai Nr. 15-29 ir Nr. 15-28, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. buvo šios bendrovės nuosavybė, įkeista „Citadele“ („Parex“) bankui. Kiek atsimena, buvo organizuojamos sklypų varžytinės, paskui jie parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis, kaip bankroto administratorius, nieko nebuvo įpareigojęs parduoti minėtus sklypus, be jo žinios niekas neturėjo teisės vykdyti pardavimą. „(duomenys neskelbtini)“ bandė vesti derybas dėl sklypų pirkimo. Atsimena, kad buvo gautas kažkoks raštas iš „(duomenys neskelbtini)“, tačiau konsorciumui buvo atsakyta derėtis su „Parex“ banku. Jokios rimtos derybos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevyko. Tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ bandė pardavinėti sklypus. A. L. nepažįsta. Su R. K. buvo sudaryta sutartis dėl projektavimo darbų ir pan., tačiau bet kokiu atveju tai nėra susiję su turto disponavimu. Bankrutuojanti įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo keletą skolininkų, bet pagrindinis skolininkas buvo A. P., jo skola siekė beveik 2 milijonus. Teismo įsakymais įmonės naudai buvo priteista 1,5 mln. A. P. skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliams. Pasidomėjus, kaip vyksta išieškojimas, iš antstolio sužinojo, kad A. P. neturi jokio turto, gauna tik pensiją (t. 4, b. l. 2-6).

Analogiškai aplinkybes liudytojas A. G. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 158-159).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. K. parodė dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ architektu. 2004 m. bendrovė nusipirko sklypus, pradėjo vystyti projektą, buvo gauti leidimai projektavimo darbams atlikti. Paruošus projektą, savivaldybė jo nepatvirtino, kilo kažkokios problemos, po to keitėsi valdžia, liepė projektą koreguoti, tuomet teko pateikti teritorijos koncepciją, kurią savivaldybė tvirtino 2 metus, kol galiausiai paaiškėjo, kad turi būti aplinkos vertinimo projektas. Iš viso buvo apie 100 sklypų, 10 sklypų komercinės, 4 gamybinės paskirties, kiti gyvenamosios paskirties. Sklypai priklausė įvairiems subjektams. Tuo metu įmonei vadovavo A. P.. Prie detalaus plano dirbo liudytojas (R. K.) ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)”. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, detalus planas dar nebuvo patvirtintas. Tada A. P. sugalvojo įkurti konsorciumą, tai buvo grynai kaltinamojo idėja. Konsorciumas įkurtas, siekiant užbaigti Pupinės sklypų projektą. Buvo ieškoma kreditoriaus, kad būtų galimybė išpirkti kreditorinius reikalavimus ir pabaigti projektą, tačiau tokio kreditoriaus surasti nepavyko. UAB ,, (duomenys neskelbtini)” ieškojo investuotojų bankuose. Kiek suprato iš A. P. žodžių, lyg ir buvo sudarytas preliminarus susitarimas su kažkokias investuotojais, tačiau jis (R. K.) su jais tikrai nebendravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius ir ši įmonė, nenorėdama prarasti investuotų pinigų, norėjo suteikti lėšų paremti projektą. A. P. norėjo per laiką išmokėti kreditoriams įsiskolinimus. Buvo sutarta, kad įvykdžius projektą bus išmokėti įsiskolinimai. Dar neišpirkus sklypų, buvo sudaromos preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys. A. P. nenorėjo stabdyti projektą, todėl sklypai buvo pardavinėjame žemesne, nei rinkos kaina. Jeigu būtų perėmę sklypus, visą projektą buvo galima baigti per metus. Sutartis sudarinėjo, kadangi tikėjosi, kad sklypus pavyks išpirkti, viskas bus gerai. Liudytojas pirkimo-pardavimo sutarčių derybose dalyvavo, tačiau kaip jos buvo pasirašomos, nematė. A. P., kuris atstovavo pardavėjui, pirkėjams paaiškindavo realią situaciją, kad yra ieškoma kreditorių, tvarkomas detalusis planas. Sklypus pardavinėjo žema kaina, todėl pirkėjai prisiimdavo riziką ir pasirašydavo sutartis. Vėliau pavyko patvirtinti tik detalųjį planą, tačiau nė vieno sklypo taip ir neperdavė. Liudytojas neturėjau duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir konsorciumas (duomenys neskelbtini)“ pardavė tuos pačius sklypus, kadangi nematė sutarčių. Tikslesnes aplinkybes nurodė ikiteisminiame tyrime, perskaičius ankstesnius pastarojo parodymus, liudytojas R. K. nurodė, kad jie užfiksuoti teisingai ir prašė jais vadovautis (t. 4, b. l. 2-6).

Ikiteisminiame tyrime liudytojas R. K. parodė maždaug 2004 m. iki bankroto bylos iškėlimo dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)", architekto pareigose. Jam dirbant įmonėje, UAB „(duomenys neskelbtini)'' įsigijo apie 8 sklypus (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. Sklypai buvo žemės ūkio paskirties. Kiek jam žinoma, įmonė įsigijo sklypus, siekdama pakeisti jų paskirtį iš žemės ūkio į daugiabučių gyvenamųjų namų žemės paskirtį bei į komercinei veiklai pritaikytą žemės paskirtį. Be UAB „(duomenys neskelbtini)" įsigytų sklypų, projekte dalyvavo ir keli fiziniai asmenys – J. A., M. S. ir Anatolijus (šio asmens pavardės neatsimena). Kaip dalyviai projekte dar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)". Pagal projektą dalis įsigytos žemės po paskirties pakeitimo turėjo atitekti asmeniui, iš kurio žemė buvo įsigyta. Fiziniai asmenys jau iš anksčiau aplink esančioje teritorijoje vystė mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Po to, kai visi nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys susitarė, jis gavo visų dalyvių išduotą įgaliojimą atstovauti įmones bei fizinius asmenis rengiant detalųjį planą. Detaliojo plano parengimui buvo pasamdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavę sudarytą detalųjį planą, projekto rengėjai jį pateikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinti, tačiau planas nebuvo patvirtintas, kadangi jame nebuvo numatyta gyvenamoji statyba, o tik pramoninė-sandėliavimo zona. Atlikus monitoringą nustatyta, kad aplink esančių objektų keliamas triukšmas neviršija nustatytos ribos. Po kurio laiko Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė nutarimą paruošti koncepciją dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vietovių, siekiant detalizuoti, kurioje teritorijoje, kokia žemės naudojimo paskirtis yra galima. Prasidėjus krizei, planuotas daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos tikslas tapo neaktualus, veikla perintegruota į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą bei komercinės veiklos plėtrą. Komercinės veiklos plėtra buvo pasirinkta dėl to, kad buvo numatyta aplink esančio Vilniaus oro uosto plėtra ir aplink esančioje teritorijoje negalima namų statyba. VŠį „(duomenys neskelbtini)“ parengė koncepciją dėl teritorijos detalizavimo. Galiausiai 2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino parengtą koncepciją. Remiantis patvirtinta koncepcija buvo koreguojamas iš anksčiau parengtas detalusis planas, kurį koregavo UAB „(duomenys neskelbtini)". Pakoreguotame detaliajame plane buvo numatyta mažaaukštė gyvenamųjų namų statyba, komercinės veiklos plėtra ir gamybinės veiklos plėtra. Detalusis planas nepatvirtintas, kadangi Aplinkos apsaugos ministerija priėmė nutarimą, kuriuo buvo nutarta netvirtinti detaliųjų planų tose teritorijose, kuriuose nebuvo atliktas strateginis poveikio aplinkai vertinimas. Rengiant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vietovių koncepciją, toks vertinimas atliktas nebuvo. Po to, kai nebuvo patvirtintas pakoreguotas detalusis planas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė strateginį poveikio aplinkai vertinimą, kurį atliko UAB „(duomenys neskelbtini)". Kol buvo atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Po bankroto tolesnį projekto vystymą nutarė tęsti naujai susikūręs KŪB konsorciumas „(duomenys neskelbtini)". Kiek jam žinoma, siekiant pritraukti investicijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ potencialiems investuotojams įsipareigodavo už investuotas lėšas perleisti žemės sklypus. Su potencialiais investuotojais buvo pasirašomos preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys. Kiek sklypų parduota, pasakyti negali. Potencialių investitorių paieškas organizavo A. P.. Preliminarias sutartis pasirašinėjo tuo metu įmonės direktoriaus pareigas ėję asmenys. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto A. P. iniciatyva buvo steigimas KŪB konsorciumas „(duomenys neskelbtini)". Naujai įsteigto konsorciumo „(duomenys neskelbtini)" veiklą buvo bandoma nukreipti į Pupinės kaimo projekto perėmimą. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo pritraukusi investuotojų bei sudariusi preliminarias žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, konsorciumo tikslas buvo išpirkti iš banko Pupinės kaimo projekto žemę ir pabaigti vystyti projektą. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kaime įsigytas žemės sklypas buvo įkeistas bankui, konsorciumo vadovybė siekė gauti banko paskolą projekto išpirkimui ir tuo pačiu metu užsakė inžinerinių tinklų projektavimą (duomenys neskelbtini)kaimo projekto žemėje. Vėliau, siekiant sumokėti už projektavimo darbus, buvo pritraukiamos investicijos, siūlant žemės sklypus bei sudarant preliminarias žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Ar konsorciumo vadovybė potencialiems investuotojams siūlė tuos pačius sklypus, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo sudariusios preliminarias žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pasakyti negali, taip pat nežinoma, ar dėl tų pačių sklypų buvo pasirašytos skirtingos sutartys. Pagal detalųjį (duomenys neskelbtini) kaimo projekto planą buvo patvirtinti 100 sklypų, skirtų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Toks sklypų skaičius buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytoje žemėje. Kiek jam žinoma, konsorciumui nepavyko išpirkti žemės iš banko (t. 1, b. l. 160-162).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. R. parodė dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, užėmė direktorius, nuo 2008 m. - generalinio direktoriaus pareigas. Iki tol direktoriumi buvo A. P., kuris po 2008 m. vadovavo (duomenys neskelbtini) projektui. Daugmaž 2003 m. būtent A. P. pasiūlė naują veiklos kryptį - Pupinės kaime įsigyti sklypus, juos sutvarkyti ir parduoti. Taip buvo supirkti sklypai, padarytas pirmasis detalusis planas, kuris pateiktas svarstyti savivaldybei, tačiau atmestas, dėl ko teko perprojektuoti sklypus. Tai padarius savivaldybei buvo pateiktas dar vienas detalusis planas, tačiau dėl tuo metu savivaldybėje vykusių politinių nesutarimų sprendimas dėl detaliojo plano dar ilgai nebuvo priimtas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teko kreiptis į teismą, kad savivaldybė būtų priverstinai įpareigota priimti sprendimą. Galiausiai detalusis planas buvo patvirtintas, tačiau iki tol UAB „(duomenys neskelbtini)“ ištiko bankrotas. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto A. P. vienasmeniškai vykdė Pupinės sklypų projektą. Dėl paties projekto, liudytojas V. R. parodė, jog dalis sklypų buvo įsigyti iš fizinių, dalis iš juridinių asmenų. Įgyti sklypai buvo įkeisti „Parex“ bankui kreditui garantuoti. Dėl prastėjančios įmonės finansinės padėties ketino sklypus parduoti „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasirašyta preliminari sutartis, tačiau realiai sandoris neįvyko, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė reikalavimo atsiskaityti. Dėl sklypų pardavimo fiziniams asmenims V. R. parodė, jog informacija apie parduodamus sklypus buvo skelbiama viešai. Kaip pardavėjas buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkėjų atsirado, tačiau sklypai atskirais kadastrais parduoti nebuvo. Paskui sklypai pagal preliminarias sutartis buvo parduodami mažais sklypais fiziniams asmenims. Pirkėjai įsigydavo teisę įgyti sklypą, kai bus patvirtintas detalusis planas. Buvo apie 50 tokių sandorių. P. P. ir A. P. ieškojo pirkėjų ir vesdavo derybas dėl sklypų pirkimo- pardavimo. Atsiskaitymai vykdavo įvairiai - tiek grynaisiais, tiek banko pavedimais. Pinigai buvo vedami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, jeigu grynaisiais - į įmonės kasą. Pusę atsiskaitymų vykdavo pavedimu, kita pusė grynais. Sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašydavo jis (V. R.) arba A. P.. Gauti pinigai buvo naudojami projekto vystymui. Kaip vieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto“ priežasčių V. R. įvardino A. P. veiksmus, kuomet paaiškėjo, kad pastarasis pardavė vieną iš sklypų, apie ką sužinojo kreditoriai ir kas pakenkė įmonei. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo sklypai buvo perduoti bankroto administratoriui, vėliau juos įgijo „(duomenys neskelbtini)“. Po bankroto sklypus bandė perimti ir A. P. „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakydamas į prokuroro klausimus V. R. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ supirko sklypus, kurie bendrai sudarė apie 25 hektarus. Dalis sklypų buvo besiribojantys, o detaliuoju planu jie turėjo būti sujungti į vieną. Sklypai ilgai turėjo savo atskirus numerius. Iki detaliojo plano sklypai buvo nemaži, visi buvo apie 1 hektaro dydžio ir daugiau, tarp jų buvo ir sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo sudaromos preliminarios sutartys dėl mažų sklypų įgijimo. Sutartyse buvo nurodomas pagrindinis sklypo numeris. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parduoti dalį 5,5 h sklypo. Niekada nebuvo, kad būtų bandoma parduoti jau parduotą sklypą. Buvo sudaryta ne mažiau kaip 50 preliminarių sutarčių. A. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, (duomenys neskelbtini) projekto sumanytojas ir vykdytojas. Jis projekte dalyvavo visais atžvilgiais. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto jų keliai su A. P. išsiskyrė. Maži sklypai buvo pardavinėjami iki 2008 m., sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta po 2008 m. Buvo priimtas sprendimas grąžinti pinigus mažiems pirkėjams, nes jų nupirktų sklypų vertė buvo tik 1 mln., o „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė 17 mln. Dėl 5,5 h pradžioje buvo sudarytos preliminarios sutartys su mažų sklypų pirkėjais, tada buvo sudaryta dar viena preliminari sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ dėl 5,5 h įgijimo už 17 mln. Buvo nuspręsta geriau gražinti pinigus smulkiems pirkėjams ir sklypą parduoti vienam pirkėjui. A. P. apie derybas su „(duomenys neskelbtini)“ tikrai žinojo ir dalyvavo jose. V. R. tvirtino nežinojęs, kad A. P., kaip fizinis asmuo, paskui dar kartą perpardavė tuos pačius 5,5 h. A. P. negalėjo nežinoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo A. P. buvo suteiktas įgaliojimas patvirtinti detalų planą, tačiau įgaliojimo parduoti sklypus jam nebuvo duotas. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, liudytojas V. R. parodė, kad pagal preliminarios sutarties tekstą pirkėjai negalėjo žinoti, kad turtas yra įkeistas, tačiau pastarieji buvo informuoti apie tai, kad turtas įkeistas hipotekai. Sutarčių tekstą ruošė įmonės teisininkas, jis pats į tekstą nesigilino. Gautos lėšos buvo naudojamos įmonės reikmėms (t. 4, b. l. 29-37).

Išsamesni, tačiau iš esmės analogiški V. R., kuris ikiteisminio tyrimo metu apklaustas BPK 82 straipsnio tvarka, yra užfiksuoti (t. 1, b. l. 182-185).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas Arvydas A. L. parodė kaltinamąjį A. P. pažįstantis apie 10 metų. Būtent iš pastarojo sulaukė pasiūlymo įsidarbinti konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“, įkurto A. P. iniciatyva, direktoriumi. Iki tol vadovavimo patirties neturėjo, užsiėmė geodeziniais matavimais, buvo matininkas, turėjo licenciją. Konsorciume dirbo ne pilnu etatu, nuolat būti darbe nereikėjo, tvarkė ūkinius reikalus, atsiskaitydavo už mokesčius, nuomą, kitas įmonės paslaugas. Konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurtas, siekiant vystyti (duomenys neskelbtini) sklypų projektą. A. A. L. tvirtino tikėjęs A. P., galvojo, kad sklypai priklauso jam ir pats į dokumentus nesigilino. Iš esmės dalis sklypų priklausė fiziniams asmenims, dalis – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įvykdžius projektą, tie sklypai turėjo pereiti „(duomenys neskelbtini)“. Pasitikėjo A. P., žinojo, kad jis susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ perims sklypus, t. y. suvokė, kad iš esmės visus sklypus valdė A. P.. Būtent jis viską tvarkė ir viskam vadovavo. A. A. L. buvo tik techninis direktorius, neturėjęs jokio žodžio, tačiau taip ir buvo sutarta. Liudytojas teigė nežinojęs, kaip buvo parduodami sklypai, nepažinojo nė vieno sklypų pirkėjo, tame procese nedalyvavo. Jam reikėjo tik pasirašyti preliminarias sutartis. Kokiu būdu buvo ieškoma pirkėjų, nežino. Su klientais bendraudavo A. P., jis tuose pokalbiuose nedalyvavo. Pasirašė apie gal kokių 10 sutarčių, tiksliai neatsimena. Pirkėjai patys ateidavo į ofisą, sutartis paruošdavo A. P.. Pasirašęs sutartis, A. A. L. atiduodavo jas A. P.. Tuo metu neįtarė, kad tokia veikla yra neteisėta. Pirkėjai rezervuodavo sklypus, nes konsorciumui reikėjo pinigų vykdyti sklypų projektą. Jam buvo žinoma, kad bankui yra įkeista dalis sklypų, kuriuos turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinojo, kad vyko derybos su banku dėl sklypų išpirkimo. Liudytojas negalėjo atsakyti, ar sutartimis, kurias jis pasirašė, buvo parduoti jau įkeisti sklypai. Pirkėjai už sklypus atsiskaitydavo pavedimu arba grynaisiais, grynieji buvo perduodami A. P.. Pavedimais gautus pinigus, nuimdavo nuo konsorciumo sąskaitos ir didesnę jų dalį grynais atiduodavo A. P..

Atsakydamas į prokuroro klausimus, liudytojas A. L. parodė konsorciume „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs 2 metus. Nežino, koks buvo metinis konsorciumo balansas, jis nevaldė jokio turto, nežino, koks tas turtas buvo. „(duomenys neskelbtini)“ nepardavinėjo sklypų, tik sudarydavo preliminarias sutartis, kad tuos sklypus parduos. A. P. apie derybų eigą su banku jam nieko nepasakojo. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Jis, kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, dėl sklypų su niekuo nesiderėjo, leidimo dėl sklypų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus nebuvo gavęs. Pats jokių sprendimų priimti negalėjo. Buvo siekiama gauti banko paskolą, įkeičiant (duomenys neskelbtini) projektą, tačiau dėl derybų nieko nežino. Sudarant preliminarias sutartis, buvo gauti pažadai iš banko, tačiau realiai nieko nesusitarta. Pats pirkėjų nematė ir nebendravo, tik vėliau sulaukė grasinančių skambučių iš pastarųjų (sklypų pirkėjų). Nežino, kaip A. P. būtų grąžinęs pirkėjams pinigus. „(duomenys neskelbtini)“ kitokia veikla, iš kurios būtų gavusi pajamas, neužsiėmė, buvo atliekami nebent pavieniai papildomi darbai. Nors A. P. oficialiai „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tačiau realiai viskam vadovavo būtent jis. Konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurtas būtent (duomenys neskelbtini) projektui, jam nežinoma, ar bent viena iš konsorciumą sudarančių įmonių, turėjo kažkokio turto (t. 4, b. l. 29-37).

Analogiškai aplinkybes A. A. L. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai užfiksuoti (t. 1, b. l. 13-14).

Teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai M. U. ir J. R. A., tačiau jie bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė.

2011-04-21 tarp KŪB konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ ir N. B. sudaryta preliminari sutartis, kurios pagrindu KŪB konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už 80 000 Lt iki 2011-06-20 N. B. parduoti žemės sklypus (namų valdas), detaliajame plane pažymėtus Nr. 15-29 ir Nr. 15-28, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje (t. 1, b. l. 9).

2011-04-22 mokėjimo nurodymu N. B. į KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 80 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „už žemės sklypus, detaliajame plane pažymėtus Nr. 15-13-754 m2 ploto ir Nr. 15-29-1048 m2 ploto, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (skl. Kad. Nr. 0101/0159:1198) (t. 1, b. l. 8).

2012-07-27 paprastuoju vekseliu A. P. besąlygiškai įsipareigojo iki 2012-08-27 sumokėti N. B. 88 000 Lt (t. 1, b. l. 10).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis Vilniaus miesto sav., (duomenys neskelbtini) k., kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2005-12-01 nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 26-29).

Iš 2013-12-03 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduoto turto perdavimo kreditoriui akto matyti, kad, be kita ko, nuo 2013-12-03 žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 145-146).

Vilniaus apygardos teismo 2009-01-06 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (t. 2, b. l. 52-54).

Iš Lietuvos antstolių rūmų pateiktų duomenų matyti, kad A. P. yra pradėtos 48 vykdomosios bylos (t. 2, b. l. 106-115).

Iš susirašinėjimo tarp KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad preliminarios sutarties su N. B. sudarymo metu KŪB konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gavę patvirtinimo, kad konsorciumui bus leista įsigyti žemės sklypą, kuriame suprojektuoti pagal preliminarią sutartį N. B. įsipareigoti parduoti sklypai (t.2, b. l. 125-142).

Creditinfo duomenimis, A. P. asmens reitingas priskiriamas E3 klasei, t. y. įsipareigojimų nevykdymas 99,99 procento (t. 3, b. l. 106).

Teismo motyvai ir išvados

Šioje baudžiamojoje byloje A. P. kaltinamas apgaulės būdu įgijęs svetimą didelės vertės turtą. Kaltinimas, dėl kurio A. P. atiduotas teismui, teisminio nagrinėjimo metu buvo pakeistas, nurodant iš esmės kitokias esmines aplinkybes, tačiau nusikalstamų veikų kvalifikacija nekito. Pirminis kaltinimas buvo sukoncentruotas į tai, jog sklypų įgijimo procesas vyko tiesiogiai kontaktuojant su nukentėjusiąja N. B., tačiau bylos nagrinėjimo metu išklausius pastarosios parodymus, kurių metu N. B. nurodė sklypus pirkusi tarpininkaujant pažįstamam A. I., kaltinimas buvo išdėstytas sekančiai:

A. P., nukentėjusiajai N. B. išreiškus valią įsigyti du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Naujininkų sen., Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 21 d., KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, J. I. ir N. M., kurios A. I. prašymu domėjosi žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniuje, pardavimo sąlygomis, nurodė neteisingus duomenis apie parduodamus žemės sklypus bei nuslėpė nuo jų (J. I. ir N. M.) esmines nukentėjusios apsisprendimui pirkti žemės sklypus turinčias aplinkybes – tai, kad 960 m² bei 1048 m² žemės sklypai, Kad. Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajame plane pažymėti Nr. 15-29 bei Nr. 15-28, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, 2005 m. gruodžio 13 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu nuosavybės teise priklauso BUAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), bei tai, kad minėti žemės sklypai 2005 m. gruodžio 23 d. hipotekos lakštais (identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) įkeisti AB „Parex bankui“, po ko N. M. ir J. I. iš jo (A. P.) gautą informaciją per A. I. perdavė nukentėjusiajai N. B., tokiu būdu įtikino nukentėjusiąją N. B. pasirašyti 2011 m. balandžio 21 d. preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo, po ko nukentėjusioji pasyvios apgaulės įtakoje 2011 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu į KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 80 000 Lt (23169,60 eurus). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad realiai preliminariosios sutarties sąlygų įvykdyti negalės bei nuo N. B., atstovaujamos A. I., nuslėpdamas savo sunkią materialinę padėtį, 2012 m. liepos 27 d. išdavė N. B. paprastą neprotestuotiną vekselį 88 000 Lt sumai, kuriuo garantavo 2011 m. balandžio 21 d. pasirašytos preliminariosios sutarties sąlygų įvykdymą. Tokių įvykdytų veiksmų visuma A. P., apsunkindamas nukentėjusios N. B. galimybes civilinės teisės priemonėmis atkurti savo pažeistas teises, nuslėpdamas esmines nukentėjusios apsisprendimui pirkti žemės sklypus turinčias aplinkybes bei savo sunkią materialinę padėtį, t. y. pasyvia apgaule KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – N. B. priklausančias pinigines lėšas 80 000 Lt (23 169,60 eurų) sumai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–454/2012; 2K-462-2013).

Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tarp jų ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Visais atvejais sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką, nurodydamas pastarajam neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas jo apsisprendimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, faktus, tokiu būdu numatydamas, kad dėl tokių jo veiksmų asmuo bus suklaidintas, norėdamas taip įgyti svetimą turtą. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329-2011; 2K-535-2011).

Kaltinamasis A. P. jam inkriminuoto kaltinimo kategoriškai nepripažino ir tikino nukentėjusiosios N. B. iki teismo posėdžio net nematęs, su ja nesusitikęs ir nekontaktavęs, juo labiau, neįtikinėjęs pastarąją įsigyti sklypus. Jis iš pradžių dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ėjo direktoriaus pareigas, po to šį postą perleido V. R., o pats vadovavo (duomenys neskelbtini) sklypų projektui. Bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėjo pabaigti šį projektą, dėl ko po pusmečio įkūrė konsorciumą KŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurio įsteigimo tikslas ir buvo minėto projekto užbaigimas. Oficialiu „(duomenys neskelbtini)“ vadovu paskyrė A. A. L., tačiau realiai viskam vadovavo pats. Kaltinamasis neneigė, jog sklypai KŪB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, jie liko bankrutavusios bendrovės bankroto administratoriaus žinioje, be to, buvo įkeisti „Parex“ bankui, tačiau tikino turėjęs realų planą tuos sklypus perimti „(duomenys neskelbtini)“ žinion. Vedė derybas su banku bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įsitikinęs, kad viskas išsispręs sklandžiai, konsorciumui bus suteiktas „Ūkio“ banko kreditas, sklypai iš Parex banko pereis į „Ūkio‘ banką, po ko konsorciumas sklypus sėkmingai parduos ir atsiskaitys su banku. Nors su „(duomenys neskelbtini)“ jau beveik buvo pasiektas susitarimas, tačiau netikėtai atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nupirko žemę. Jis nuo N. M., su kuria bendravo dėl nukentėjusiosios N. B. sklypų, taip pat kartu su N. M. atvykusios pastarosios kolegės (J. I.) neslėpė, kad sklypai yra įkeisti, sakė, kad realiai juos turės po metų, būtent dėl ko ir buvo nustatyta ženkliai žemesnė kaina. Preliminarią sutartį su N. B. pasirašė, būdamas įsitikinęs, kad konsorciumas išpirks žemę, tame tarpe ir N. B. norimus įsigyti sklypus, bei juos per sutartyje numatytą terminą nekliudomai parduos nukentėjusiajai (t. 4, b. l. 158-162).

Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pastarojo gynybinę poziciją, kuria jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma pažymėtina, jog 960 m² bei 1048 m² žemės sklypai, Kad. Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajame plane pažymėti Nr. 15-29 bei Nr. 15-28, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniuje, pagal 2005 m. gruodžio 13 d. priėmimo-perdavimo aktą nuosavybės teise priklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini) bei tai, kad minėti žemės sklypai 2005 m. gruodžio 23 d. hipotekos lakštais (identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) buvo įkeisti AB „Parex bankui“ (t. 2, b. l. 26-29). Sutarties su N. B. pasirašymo metu tos aplinkybės išliko nepakitusios, kas reiškia, jog nurodyti sklypai KŪB ‚(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, konsorciumas į žemę neturėjo jokių juridinių galių. To kaltinamasis iš esmės ir neneigia, tačiau tikina turėjęs realias galimybes žemę įgyti konsorciumo vardu. Teismas tokius kaltinamojo A. P. teiginius vertina kaip akivaizdžiai nepasitvirtinusius ir deklaratyvius, nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme A. P. nurodė eilę aplinkybių, dėl kurių konsorciumui nepavyko išpirkti žemę (dėl politinių rietenų, savivaldybės neveiklumo, to, jog netikėtai žemės sklypus iš bankroto administratoriaus nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors vyko sėkmingos derybos, kad žemę „Ūkio“ bankui kredituojant perims KŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.), tačiau bylos medžiaga rodo, kad A. P., realiai atstovaudamas KŪB konsorciumui „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio realaus pagrindo į žemės sklypų nuosavybę. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl sudėtingo detaliojo plano patvirtinimo proceso plačiau neanalizuotinos, kadangi detaliojo plano patvirtinimas nesietinas su nuosavybės teisės į žemę atsiradimu. Teisme apklaustas liudytojas, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, A. G. patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) kvartalo sklypai, tame tarpe ir sklypai 960 m² bei 1048 m² žemės sklypai, Kad. Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajame plane pažymėti Nr. 15-29 bei Nr. 15-28, buvo bendrovės nuosavybė, jis, kaip bankroto administratorius, niekam nebuvo suteikęs įgaliojimų sklypus pardavinėti ir niekas be jo leidimo to daryti negalėjo. KŪB „(duomenys neskelbtini)“ bandė vesti derybas dėl sklypų, kurie buvo įkeisti bankui, įsigijimo, tačiau iš esmės jokių rimtų derybų nevyko, buvo atsiųstas tik kažkoks raštas iš konsorciumo pusės (t. 4, b. l. 2-3). Galiausiai iš bylos medžiagos matyti ir tai, jog, priešingai nei bando tikinti kaltinamasis, nebuvo jokio realaus susitarimo su banku dėl kreditavimo, KŪB „(duomenys neskelbtini)“ viso labo pateikė bankui pasiūlymą dėl atitinkamų žemės sklypų išpirkimo už 3 700 000 Lt sumą (t. 2, b. l. 136). Konsorciumas pasiūlymą teikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtent kuri pagal 2010-07-31 Kreditų portfelio perleidimo sutartį perėmė iš banko reikalavimo teises pagal 2005-12-06 kredito sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš gauto atsakymo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-04-18 raštu nurodė pasiūlymą tik svarstysianti (t. 2, b. l. 138). Kaip matyti, prieš pasirašydamas sutartį su N. B. (formaliai sutartį „(duomenys neskelbtini) ‘ vardui pasirašė A. A. L., tačiau realiai tokia sutartis sudaryta atstovaujant A. P.), kaltinamasis neturėjo jokio patvirtinimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka perleisti reikalavimo teises, t. y. trys dienos iki pasirašant sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog toks klausimas bus tik svarstomas, neįvardinant konkretaus svarstymo termino. Jau po sutarties pasirašymo buvo teikiamas dar vienas pasiūlymas (t. 2, b. l. 140), tačiau 2011-05-19 konsorciumas buvo informuotas, jog bankas svarstytų klausimą tik dėl visų reikalavimo teisių tarp banko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei V. R. sudarytos kreditavimo sutarties perleidimo sąlygų „(duomenys neskelbtini)“, be to, už kur kas didesnę kainą nei siūlė konsorciumas, taip pat nurodė, kad bankui įkeisto turto, nuosavybės teise priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaina bus nustatoma ĮBĮ nustatyta tvarka, be to, pažymėjo, kad tai nėra nei oficialus pasiūlymas, nei įsipareigojimas sudaryti teisių perleidimo sutartį (t. 2, b. l. 140). Tokios aplinkybės rodo, kad susitarimas perimti reikalavimo teisę ir įgyti žemės sklypus neįvyko ne dėl kažkokių netikėtų priežasčių, kurių kaltinamasis negalėjo numatyti, o tai, kad jokio realaus susitarimo ir nebuvo. KŪB „(duomenys neskelbtini)“ teikė tam tikrus pasiūlymus, tačiau tai jokiu būdu neleidžia daryti išvadą, kad vyko nuoseklios derybos, buvo prieita prie visoms pusėms priimtinų susitarimų, buvo numatyta konkreti jų priėmimo data, kuri neįvyko dėl netikėtų aplinkybių. Nei prieš pasirašant sutartį, nei po jos kaltinamasis A. P. neturėjo realaus pagrindo tikėtis, jog KŪB konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ įgis žemės sklypus. KŪB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo prasta, lėšų įsigyti žemę neturėjo (pats konsorciumas įsteigtas finansiškai silpnų bendrovių pagrindu), bankas jokio įsipareigojimo suteikti kreditą nebuvo davęs, su „(duomenys neskelbtini)“ jokie susitarimai nepasiekti, BŪAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius leidimo pardavinėti sklypus taip pat nesuteikė.

Nepaisydamas šių aplinkybių, kaltinamasis A. P. preliminarioje sutartyje nurodė nukentėjusiajai N. B., jog KŪB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja iki 2011-06-20 parduoti žemės sklypus. Akivaizdu, kad kaltinamasis neturėjo jokių realių galimybių tokį įsipareigojimą įgyvendinti. Nebuvo jokių aplinkybių, kurios būtų vertintinos kaip ypatingai reikšmingos, kurių pagrindu kaltinamasis per nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų įgijęs sklypus ir juos sėkmingai pardavęs nukentėjusiajai. Sutartyje nurodyta ir tai, kad turtas pardavėjui nuosavybės teise priklausys be jokių apribojimų – nebus įkeistas, perleistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas, nebus jokių arešto, disponavimo, valdymo ar naudojimo apribojimo ir pan., nors sklypai, kaip matyti, buvo kitos bendrovės nuosavybė, be to, įkeisti bankui, ir to pakeisti kaltinamasis neturėjo jokių realių galimybių. Ir šiai dienai žemės sklypai konsorciumui „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso, o kaltinamasis toliau dėsto nepagrįstus ketinimus dėl nuosavybės perėmimo. Pažymėtina, kad nors formaliai sutartį su nukentėjusiąja N. B. pasirašė KŪB konsorciumo „(duomenys neskelbtini) ‘ direktorius A. A. L., tačiau tiek iš pastarojo, tiek ir A. P., taip pat apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad realiai neįvykusiam sandoriui vadovavo kaltinamasis, ko pastarasis ir neneigia.

Taigi kaltinamojo A. P. veiksmai sukčiaujant ir pasireiškė būtent tuo, kad pastarasis nenurodė esminių aplinkybių, kurios nulėmė nukentėjusiosios apsisprendimą įsigyti žemės sklypus, t. y. neinformavo, kad abu sutartyje nurodyti sklypai nuosavybės teise priklauso ne KŪB konsorciumui „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat to, kad sklypai hipotekos lakštų pagrindu dar nuo 2005-12-23 yra įkeisti bankui. Teisindamas savo veiksmus, kaltinamasis naudojasi tuo, jog sklypų įgijimo procesas vyko ne tiesiogiai su nukentėjusiąja, bet per keletą asmenų, kas iš tiesų apsunkina nustatant, kokią informaciją nukentėjusioji išgirdo iš kaltinamojo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, jog dėl sklypų įsigijimo ir visos informacijos susižinojimo bendravo tiesiogiai su kaltinamuoju, teisme nukentėjusioji N. B. parodymus pakeitė ta apimtimi, kad visą informaciją gavo per savo gerą pažįstamą A. I., kuris važiavo pas A. P. ir viską išsiaiškino, taip pat reikalingą informaciją susižinojo ir iš J. I. (apie pastarąją buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu). N. B. teigė anksčiau nenorėjusi į bylą velti A. I., todėl nurodė viską aiškinusis pati. Teismo vertinimu, toks nukentėjusiosios parodymų pasikeitimas visgi neleidžia jos parodymus laikyti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti. Pastarosios parodymais pakito iš esmės vieninteliu aspektu, t. y. tuo, kad sklypų įsigijimas vyko per A. I., o ne jai tiesiogiai dalyvaujant, kas sutampa su A. I., N. M., J. I., galiausiai paties kaltinamojo parodymais. Vertinant A. I., N. M. ir J. I. parodymus, matyti, kad pastarieji kiek skirtingai nurodo savo veiksmus. Antai, A. I., kuris ir pats (žmonos vardu) iš A. P. įsigijo du sklypus, teigė, jog pirminę informaciją apie parduodamus sklypus sužinojo iš pažįstamo D. N., kuris jam sakė, kad yra nebaigtas projektas, jo užbaigimui reikalingi pinigai, dėl ko pardavinėjami sklypai, davė pirminę informaciją su vizualizacijomis, po ko jis kreipėsi į savo pažįstamą nekilnojamo turto brokerę J. I.. Ši, kaip pasirodė, dirbo kartu su N. M., tiesiogiai pažinojusia A. P.. Jis pastarųjų prašė išsiaiškinti visą reikalingą informaciją apie projektą (kokios perspektyvos, ar verta pirkti, dėl kainos, ar nėra kažkokios aferos ir pan.). Daugmaž po savaitės moterys jam pasakė, kad tai tikrai vertingas pasiūlymas, po pusmečio sklypai kainuos kelis kartus brangiau, pastarosios suderėjo daug mažesnę kainą nei jam buvo pasakęs D. N.. Įsigijęs du sklypus sau, pasiūlė įsigyti ir savo gerai pažįstamai N. B., kuriai visą informaciją apie sklypus perdavė jis. A. I. teigė N. B. nurodęs tokią informaciją, kokią pats sužinojo iš J. I. ir N. M. ir kategoriškai paneigė, kad pastarosios būtų minėjusios tai, jog sklypai yra įkeisti, kad jie nepriklauso juos pardavinėjusiam konsorciumui „(duomenys neskelbtini)“, apie ką jis sužinojo daug vėliau, kai sklypų taip ir negavo. Jis pats dar skambinosi į savivaldybę, kur jam sakė, kad toks projektas iš tiesų yra, jį vysto UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis nesuvokė, kad tie sklypai nepriklauso A. P., kad jis perka sklypus iš konsorciumo, kuris jų net neturi, galvojo, kad tiesiog nėra sutvarkyti sklypų dokumentai. Jei būtų žinojęs, kad A. P. neturi teisių į sklypus, nebūtų jų pirkęs (t. 4, b. l.50-56). Kaip liudytoja apklausta N. M. parodė asmeniškai pažinojusi A. P., neneigė, jog prašant J. I., į kurią dėl sklypų pardavimo kreipėsi A. I., supažindino su kaltinamuoju, tačiau daugiau jai jokios sandorio aplinkybės nežinomos. Taip pat pažymėjo nežinojusi, kam konkrečiai priklausė (duomenys neskelbtini) kvartalo projektas, tačiau suvokė, kad jis yra A. P., be to, žinojo, kad sklypai yra įkeisti bankui (t. 4, b. l. 29-37). Apklausiama pakartotinai N. M. pripažino, kad ji ne tik supažindino J. I. su A. P., tačiau ir pati tiesiogiai dalyvavo pokalbiuose dėl sklypų įsigijimo, suderino A. I. mažesnę kainą nei šiam buvo kažkas nurodęs. Jokių dokumentų netikrino, esmė buvo suderėti mažesnę kainą, kas yra sklypų savininkas ji A. P. neklausė, nebuvo jokia paslaptis, kad sklypai yra įkeisti, tą minėjo ir A. P., yra įsitikinusi, kad J. I. turėjo žinoti tokią aplinkybę, ji turėjo pastarajai tą pasakyti, tačiau neatsiminė, kuriuo momentu. Pažymėjo, jog dėl įkeitimo ir buvo numušta kaina (t. 4, b. l. 66-72). Tuo tarpu apklausiama J. I., kuri tikino, jog pagrindinis ir iš esmės vienintelis tikslas bendraujant su A. P. buvo suderinti A. I. ir N. B. mažesnę sklypų kainą, dėl ko konkrečių dokumentų ji netikrino, paneigė žinojusi, kad sklypai nepriklauso A. P., nes suprato, kad būtent jis yra žemės savininkas, nežinojo ir to, kad sklypai yra įkeisti. Tokias aplinkybes ji sužinojo daug vėliau, iš paties A. I., kai šis papasakojo, kad sklypų, už kuriuos sumokėjo, nei jis, nei N. B. taip ir neįsigijo (t. 4, b. l. 50-56).

Analizuojamos bylos kontekste teismas kritiškai vertina liudytojos N. M. parodymus esą visuotinai buvo žinoma aplinkybė, kad A. I. ir N. B. ketinami įsigyti sklypai buvo įkeisti. Jeigu tokia aplinkybė būtų buvusi žinoma ir tokia akivaizdi, tą neabejotinai būtų žinojusi ir J. I., ko, kaip matyti, pastaroji nežinojo ir negalėjo tokios svarbios informacijos perduoti A. I.. Būtent J. I. tarpininkavo pasirašant sutartis, taip pat tiesiogiai dalyvavo pokalbiuose su A. P., tačiau kalbos apie įkeitimą nebuvo. Aplinkybė dėl įkeitimo neabejotinai yra reikšminga, todėl neįtikinama, kad tuo atveju, jeigu ji buvo žinoma, apie ją pokalbių metu, kuomet buvo derinama sklypų kaina, nebuvo kalbama. Galiausiai tuo atveju, jeigu KŪB konsorciumui „(duomenys neskelbtini)“ sklypai nepriklausė ir buvo įkeisti, A. P. tokias aplinkybes turėjo aptarti preliminarioje sutartyje, tačiau jis elgėsi priešingai ir kaip sklypų pardavėją nurodė KŪB konsorciumą „(duomenys neskelbtini)“, kas akivaizdžiai neatitiko tikrovei. Nepaneigiant liudytojų N. M. ir J. I. parodymų, jog susitikimų su A. P. metu tiesiogiai dokumentai nebuvo tikrinami, konkrečiai apie nuosavybės teisę į sklypus bei jų įkeitimą, ir nebuvo klausiama, laikytina, jog kaltinamasis A. P., nutylėdamas tokias aplinkybes, neįtraukdamas jų į sutartį ar neaptardamas jų atskirai, t. y. veikdamas nusikalstamai pasyviai, nulėmė nukentėjusiosios N. B. apsisprendimą įsigyti sklypus, už kuriuos ji 2011-04-22 pavedimu sumokėjo į KŪB konsorciumo atsiskaitomąją sąskaitą 80 000 Lt. Teismas šiuo atveju tikslina kaltinimo dalį dėl A. P. veiksmų („J. I. ir N. M. nurodė neteisingus duomenis apie parduodamus žemės sklypus“, „įtikino nukentėjusiąją N. B.“), ir laiko, kad pastarasis jokių aktyvių veiksmų neatliko, tačiau veikė pasyviai, nutylėdamas anksčiau nurodytas esmines aplinkybes. Taigi, nepaisant to, kad sandoris sudarytas veikiant keletui asmenų, tačiau priešingai nei baigiamojoje kalboje tikino kaltinamojo gynėjas, būtent A. P. neveikimas nulėmė nukentėjusiosios apsisprendimą, kuomet pastaroji sutartį pasirašė, nežinodama reikšmingų aplinkybių, kurių jai negalėjo nurodyti nei A. I., nei J. I., kadangi pastariesiems tokia informacija nebuvo žinoma. Teismas kaip nepagrįstus atmeta N. M. parodymus neva aplinkybė dėl įkeitimo buvo visuotinai žinoma (tame tarpe, ir J. I., ir A. I.), nors kaip matyti tiesiogiai sutarties sudaryme dalyvavusiai J. I. toks vėliau paaiškėjęs faktas tapo staigmena. Nors teisme ir nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų dėl A. I. prašymo turinio ir apimties, tačiau nelogiškais ir neįtikinamais laikytini kaltinamojo bei N. M. teiginiai dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie sklypų įkeitimą, ką paneigia J. I., A. I. ir N. B. parodymai. Tokia reikšminga aplinkybė turėjo atsispindėti sutarties nuostatose, o šiuo atveju nepagrįstai nurodoma, kad po dviejų mėnesių parduodamas turtas pardavėjui nuosavybės teise priklausys be jokių apribojimų. Beje, sutartyje nurodyta, jog tariamas pardavėjas KŪB konsorciumas „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už nurodytą kainą įrengti ir elektros įvadą bei privažiavimą prie sklypo, nors, kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių, A. P. net negalėjo pagrįstai tikėtis tuos sklypus įsigyti, jau nekalbant apie kažkokių konkrečių darbų atlikimą juose (juo labiau, per tokį trumpą laikotarpį). Akivaizdu, jog N. B., žinodama, kad jos išsirinkti sklypai nepriklauso A. P. konsorciumui ir dargi yra įkeisti, nebūtų pasirašiusi sutarties ir pervedusi į konsorciumo sąskaitą pinigų. Gynyba manipuliuoja ta aplinkybe neva nukentėjusiajai dar iki pasirašant sutartį kilo abejonė, kam iš tikrųjų priklauso sklypai, klausė, kodėl pinigai turi būti pervesti ne į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad nukentėjusioji bet kokiu atveju tikrąjį sklypų savininką laikė būtent A. P., nepaisant to, kuriai įmonei ji atstovavo. Iš pastarosios parodymų turinio akivaizdu, kad N. B. suvokė sklypus perkanti iš tikrojo jų savininko ir nežinojo, kad tie sklypai priklauso visai kitai bendrovei, tuo metu niekaip nesusijusiai su A. P.. Nukentėjusiosios parodymuose paminėtos aplinkybės dėl to neva A. P. pats tiesiogiai lankėsi pas A. P., su kuriuo, kaip ji mano, A. I. buvo gerai pažįstamas, pasiėmė iš jo dokumentus, yra nurodytos pagal subjektyvų N. B. supratimą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog A. I. su A. P. susitikęs nebuvo, su juo nebendravo, jokių dokumentų iš pastarojo negavo, žemės pirkimo klausimai buvo derinami per N. M. ir J. I., kas pilnai atsispindi ir sutampa visų apklaustųjų (A. I., N. M., J. I., A. P.) parodymuose. Ta aplinkybė, jog N. B., kaip ji pati nurodė, prieš pirkdama sklypus juos apžiūrėti buvo nuvažiavusi kartu su Pupinės sklypų architektu, tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sutartyje dviejų mėnesių terminas buvo nurodytas dėl to, kaip jai paaiškinta, siekiant sutvarkyti visų (duomenys neskelbtini) sklypų nuosavybės dokumentus, niekaip nepatvirtina, jog nukentėjusiajai buvo pateikta ir žinoma informacija apie jos perkamų sklypų įkeitimą bei visai kitą savininką, nei tą, kuris kaip pardavėjas buvo nurodytas preliminariojoje sutartyje.

Analizuojant sukčiavimo sudėtį, reikšmingu laikytina ir tas faktas, jog A. P., pilnai suvokdamas, kad preliminarios sutarties neįvykdys, kadangi tam neturėjo jokių realių galimybių, nuslėpdamas savo sunkią materialinę padėtį, pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (t. 1, b. l. 10), tokiu būdu apsunkindamas nukentėjusiosios teises apginti civilinio proceso tvarka. Kreditoriaus padėties apsunkinimo kriterijus tik papildomai rodo apgaulės požymį A. P. veiksmuose. Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl A. P. yra vykdoma eilė nebaigtų vykdomųjų bylų, pastarojo įsipareigojimų reitingas priskiriamas E3 klasei, kas reiškia 99,99 proc. įsipareigojimų nevykdymą (t. 2, b. l. 106-115; t. 3, b. l. 106). Apklausiamas teisme kaltinamasis A. P. neneigė vekselio pasirašymo metu neturėjęs jokių finansinių galimybių per numatytą laikotarpį sumokėti nurodytą sumą, tačiau vėlgi abstrakčiai ir naiviai aiškino tikėjęsis, jog reikalai susitvarkys, nors apie savo padėtį klientams nieko neaiškino, teigdamas, kad jie patys galėjo viską išsiaiškinti, nes apie jį „pilnas internetas buvo prirašytas“ (t. 3, b. l. 158-162).

Taigi teismas mano esant byloje pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl kaltinamojo A. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, pagal nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje teismas kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustato.

Skirdamas A. P. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. P. įvykdė sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas, į tai, kad atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinami A. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 105), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, administracine tvarka baustas, vedęs, senatvės pensininkas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 105 b), į Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 105 b). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį už galimo skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Pagrindo taikyti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, teismas neturi pagrindo, tačiau siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, yra senatvės pensininkas, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo pakankamai nemažai laiko, dėl ko, teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam A. P. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu. Tokie įpareigojimai iš esmės yra minimalūs, tačiau šiuo atveju laikytini pakankamais bausmės paskirčiai pasiekti.

Kardomoji priemonė A. P. paskirta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė