Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. buvo kaltinamas tuo, jog jis dėl įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino kelių iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, direktoriumi, vadovaudamas visai įmonės veiklai ir turėdamas teisę disponuoti įmonės turtu, žinodamas, kad pagal bendrovės finansinėse atskaitomybėse už laikotarpius nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. pateiktus duomenis įmonės finansinės būklės (likvidumo) rodikliai atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „nepatenkinama padėtis“ rodiklius, tai yra bendrovė yra nemoki ir jai akivaizdžiai gresia bankrotas, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra didesni už trumpalaikį turtą, suvokdamas, kad jis negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas, nesilaikydamas nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo, tenkino kelių žemesnės eilės kreditorių reikalavimus sumokėdamas jiems – kreditoriams iš viso 429 665,90 Eur ir dėl to padarė turtinės žalos- 429 665,90 Eur likusiems kreditoriams.

Šiais savo veiksmais G. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. B. nurodė, jog kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta iš dalies, t. y. dėl to, jog jo vadovaujama įmonė buvo nemoki visu kaltinime nurodytu laikotarpiu. Paaiškino, jog nebuvo tirta įmonės veikla visu laikotarpiu, nes verslas yra gyvas organizmas, situacija gali keistis. Projektas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurtas nuo 2014 m. Visa situacija keitėsi, kai litas keitėsi į eurą. Įmonėje vyko procesas, pastatė 67 turtinius vienetus. Projektas buvo įkurtas, nes buvo suplanuotas verslas – nekilnojamojo turto – kotedžų statyba. Pirmais etapais, planuojama pastatyti kotedžų buvo 67, toliau buvo planuojamas ir daugiabutis su 37 butais. Tolimesniame etape buvo numatyta pastatyti apie 100 kotedžų. 67 kotedžai buvo pastatyti. 2014 m. susikūrė ir pradėjo etapiškai judėti į priekį. Reklamavosi, platino šį projektą. Į šį projektą jis pats investavo visas savo lėšas. Projektas buvo vystomas 5 metus, tačiau, besikeičiant rinkos situacijai – litų konvertavimas į eurus išbrango darbų kainos. Buvo iš anksto suplanuoti visi etapai. 2015 m. kai buvo įvestas euras, buvo pastatyta 17 namų. 2015-2016 m. 2 etape buvo pastatyta virš 30 namų. Ir 2017-2018 m. buvo pastatyta virš 20. Viskas vyko etapiškai. Vieną statai, gauni rezervaciją, po to planuoji kitą statyti. Kai namas kažkiek pasistato, klientai rezervuojasi. Kai surandamas klientas ir daroma rezervacija, yra mokami pinigai. Vykdant projektą viskas skaičiuojama buvo etapais, pirmame etape daugiau investuoji, o atsipirkimą skaičiuoji galutiniame taške. 2018 m. nuo neigiamų rodiklių atsiranda mokėjimai, palūkanos iš bankų bei iš praeitų įsipareigojimų. Kai statė namus, savo kapitalo neturėjo, tad imdavo paskolas. Visi įsipareigojimai bėga į priekį ir skaičiuodavo planą, kas toliau vyks. Ekonominiai rodikliai juos ir sužlugdė. 2018 m. 4 ketvirtį jau nebegalėjo gauti paskolų, apyvartinių lėšų. Taip pat atsirado antstoliai, išieškojimai, skolų nesugebėjo kažkiek padengti. 2018 m. gale 2019 m. pradžioje, buvo suprasta, kad nebegalės pasiskolinti ir nebegalės toliau vystyti projektą ir nusprendė įmonėje skelbti bankrotą. Kai 2014 m. pradėjo vystyti projektą, susirado sklypus, juos išskaidė dalimis, buvo planuojama tolimesnė veikla, reikėjo nutiesti komunikacijas (komunikacijas tiesė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“), reikėjo tiesti kelius, dėl ko buvo kreiptasi į savivaldybę, buvo gauti leidimai, tačiau savivaldybė atsisakė prisidėti prie kelių tiesimo. 2014-2017 m. šie dalykai buvo daromi etapiškai. Padarė vaikų žaidimų aikštelę, kvartalo apšvietimą, įstatė kameras dėl saugumo. Statant namus, jau buvo ieškoma klientų, buvo reklamuojama ir namai buvo iš karto pardavinėjami, o sandoriai prasidėjo 2015 m., nes reikėjo pasiekti atitinkamą baigtinumo lygį, priduoti statybų inspekcijai. 2018 m-2019 m. pradžioje, kai suprato, kad projekto vystyti nebepavyks, tuo laikotarpiu didžiausias kreditorius buvo VMI. Su VMI atsiskaitinėjo dalinai pagal galimybes. Atsiskaitymų detalizuoti negali, nes buhalterinės apskaitos pats nevykdė. Atsakydamas į klausimus apie kreditorius, su kuriais buvo atsiskaitoma, kaltinamasis nurodė, jog: UAB „(duomenys neskelbtini)“- daro įvairius namams matavimus, kurie reikalingi priduoti į statybų inspekciją, ir atsiskaitymas vyko už šias paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“- buvo pagrinde sklypų savininkė. Iš jų buvo sklypų pirkimas, o vėliau buvo jungtinėje veikloje-pardavimai; UAB „(duomenys neskelbtini)“- vertinimo kompanija; UAB „(duomenys neskelbtini)“- baldų gamintojai, baldai buvo į vieną butą, dėl kurio buvo ikiteisminis tyrimas - ginčas buvo dėl neatsiskaitymo likusios dalies, pirkėjai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, namas buvo parduotas su baldų įrengimu; UAB „(duomenys neskelbtini)“- medžiagų tiekėjas; UAB „(duomenys neskelbtini)“- keramikinių plytelių pardavėjas; UAB „ (duomenys neskelbtini)“-elektros tiekėjas; UAB „(duomenys neskelbtini)“-rangovas, kuris vykdydavo darbus; UAB „(duomenys neskelbtini)“- betonavimo darbai; UAB „(duomenys neskelbtini)“- įmonės rangovas, statybų darbai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – stogai; UAB „(duomenys neskelbtini)“- akcininkė, kurios įmonės taip pat jis (kaltinamasis) yra akcininkas; R. M.- klientas, jam buvo išmokėta130250 eurų, nes buvo grąžintas avansas. Dėl šio mokėjimo kaltinamasis paaiškino, kad avansas buvo grąžintas prikimo sandorio metu. Avansas buvo įmokėtas į jo (kaltinamojo) sąskaitą, grąžinus tą sumą, buvo paprašyta, kad įmokėtų į įmonės sąskaitas, to pasekoje kilo teisinis ginčas; UAB „(duomenys neskelbtini)“-kredito įstaiga, kuri buvo suteikusi kreditą sklypui. Šis kreditas buvo suteiktas 2018 m. Bet šį sklypą rezervavo 2017 m. ir įnešė avansinį mokėjimą. 2019 m. kreditas buvo grąžintas; UAB „(duomenys neskelbtini)“- medienos tiekėjas, 2019 m. gruodžio 31 d. su šia įmonė nebuvo atsiskaityta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – technika, po bankroto nebebuvo atsiskaitoma; UAB „(duomenys neskelbtini)“- nebuvo grąžintas paskolos likutis; UAB „(duomenys neskelbtini)“- su jais buvo hipoteka, kaip pirmenybė, su šia bendrove atsiskaityta. Tuo laikotarpiu, su VMI atsiskaitymai buvo, sumų tiksliai negali atsiminti. Kaltinamasis nurodė, jog tikėjosi, kad verslą pavyks tęsti, bandė toliau vystyti projektą ir pagal jų susidarytus planus, jo vertinimu, buvo reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais išdėliojus skolas. Kartu tuo metu buvo tęsiami ir darbai, nes pastatytus namus reikėjo atiduoti laiku, kad būtų išvengta sutartinių baudų. Su VMI dėl skolos buvo bandoma bendradarbiauti, buvo prašoma atidėti skolos mokėjimą, tačiau VMI žiūrėjo iš tos pusės, kad skola yra skola. Tuo pačiu metu vyko ir derinimai su klientais, kadangi buvo klientų nepasitenkinimas dėl pradelsiamų terminų. Vienas visko bnegalėjo aprėpti, davė nurodymus buhalterijai, kad atliktų atitinkamus veiksmus. Šiuo metu pripažįsta, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas buvo pažeistas. Tą jis pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau mano, kad tuo metu, kai buvo pažeistas eiliškumas įmonė dar buvo moki. Įmonėje buvo trumpalaikis turtas – namai, kurie dar nebuvo parduoti, infrastruktūra, kuri jau buvo išvystyta. Tuo metu įmonės finansinė situacija buvo sudėtinga. Iš parduotų nekilnojamųjų objektų pelno negavo, patyrė nuostolį. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog K. M. butą pardavė beveik už savikainą, kadangi tame bute nebuvo nei betonavimo, nei tinkavimo, už baldus buvo įsiskolinimas. Kaltinamasis paaiškino, kad antstolių apribojimai atsirado dėl ginčų su rangovais, kurie vėlavo atlikti darbus, tačiau ginčą pralaimėjo ir rangovas iškart kreipėsi į antstolius. Tuo metu jau buvo sunki situacija, bet jis (kaltinamasis) 2018 m. ketvirtyje nesitikėjo, kad įmonė atsidūrė ties bankroto riba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 2 etapo 2016-2017 m., buvo minimalus pelnas. 2018 m. teismui pateiktas tarpinis balansas. Balanse nebuvo įtrauktas fizinis turėtas turtas, manė, kad buhalterija įvertins ir įtrauks, o jis nesužiūrėjo, kad nebuvo įtrauktas toks turtas. Neįtraukta į balansą buvo apie 400000 eurų. Atitinkamai šiam turtui išlaidos buvo įtrauktos į balansą, bet turtas į balansą neįtrauktas. Toks turtas, tai komunikacijos, kurios priklausė jiems, kiekvienas, norintis jungtis, turėjo mokėti įmokas. Tai buvo aktyvus turtas, nuosavybė. Klaida buvo padaryta, kad šis turtas nebuvo įtrauktas į balansą. Toks turtas duodavo ir pajamas, o kartu buvo ir tolimesnės investicijos dalis. Su VMI buvo planuojama atsiskaityti eigoje, būtų dengę dalimis, ta suma atrodė įmanoma, nes ir akcininkai ketino papildyti įstatinį kapitalą. Tačiau tiksliai kiek papildyti ir kokiomis sumomis – nurodyti negali. Buvo noras plėtoti tą verslą, atliekami paskaičiavimai, tačiau to padaryti nepavyko, 2018 m. sandoriai tiek neišaugo, kiek buvo planuota, skolas būtų dengę iš turto pardavimo, taip pat iš vandentiekio, nes norint prie jo prisijungti, taip pat buvo imamas mokestis. Kaltinamasis nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, nes nesuvokė visų niuansų, tuo metu buvo be advokato, o kai advokatas išaiškino jam viską, suprato visą situaciją ir pozicija dėl kaltės pakito. Jis sutinka, kad eiliškumas buvo pažeistas, bet nesutinka, kad bendrovė tuo metu jau buvo bankroto stadijoje. Kad bendrovė yra ant bankroto ribos, suvokė 2019 m. Atsakydamas į gynėjo klausimus, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. rugsėjo, rugpjūčio mėn. situacija buvo tokia, kad susiklostė nuostolis. Balansuose buvo atspindėtos atsargos, kurios buvo investuotos į inžinerinius tinklus, komunikacijas ir infrastruktūrą. Tuo metu buvo parduodami atskirai ir žemės sklypai, tai vertė buvo nuo 95000 eurų. Notariniai sandoriai galėjo skirtis nuo sąskaitų dėl to, kad žemės sklypai buvo parduodami atskirai. Realios galimybės parduoti brangiau nebuvo. Su kuo atsiskaityti, buvo pasirenkama, tai mokesčių inspekcijos skola buvo didelė ir mokamos kitiems rangovams ir buvo būtinybė ta, kad užbaigti tą etapą, kad eiti link kito etapo. Bandymas atidėti skolas ir išlaikyti įmonėje apyvartą, dėl to toks mokėjimas - už rangos darbus, buvo pasirikintas ir laukė statybos leidimo, bei matė viską į priekį. Jei nebūtų tęsę darbų, tai sandoriai neįvyktų ir atsirastų papildomi teisiniai ginčai. Atsiskaitant, prioritetas buvo teikiamas, tai pagrinde su rangovais, tiekėjais. Taip pat ir su VMI atsiskaitinėjo. Atsiskaitymas buvo pasirinktas proporcingai. Tolesnė plėtra nevyko, nes buvo laukiama statybų leidimų, tikėtasi gauti daugiau apyvartinių lėšų. Rangovas būtų buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė iš savo lėšų būtų stačiusi ir pasidariusi hipoteką savo lėšomis, o projektas kada pasistato, jis ne tik statybinę vertę turi, bet ir turi visą sukurtą vertę. Pati bendrovė turėjo turto - be inžinerinių tinklų dar buvo sklypai. Šie nekilnojamieji turtai kodėl neatsidūrė balanse, tai kaip ir minėjo, tuo metu tiesiog buvo sudėtinga kontroliuoti visą procesą ir galvojo, kad tai bus padaryta. Trumpalaikis turtas buvo įmonėje - nekilnojamasis turtas, kuris buvo parduodamas, kotedžai. Turtas, kuris leido suprasti, kad turime galimybę toliau vykdyti veiklą, tai buvo inžineriniai tinklai, sklypai, projektas. Kaltinamasis nurodė, jog buvo galimybė parduoti esamą bendrovės turtą inžinerinius tinklus ir sklypus ir to būtų pakakę padengti VMI įsiskolinimus, o su rangovais buvo tartasi ir atidėtos tos sumos. 2019 m. jau nebandė to turto parduoti, kadangi viskas sustojo ir reikėjo skelbti bankrotą. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis nurodė, kad nors ir buvo planavimas tęsti veiklą, bet buvo pavėluotai gauti leidimai, leidimas buvo gautas jau po balansų pateikimo, o balansų rodikliai tuo metu jau buvo neigiami. Leidimas gautas tik vasario mėnesį, kada dėl gamtinių sąlygų nieko neišėjo daryti, o planavo gauti anksčiau, kada ir darbus būtų galėję vykdyti ir dar apyvartinių lėšų buvo daugiau. Dėl trečiųjų kreditorių - tai su jais buvo kalbama 2018 m. vasarą. Su šiais kreditoriais buvo dalinamasi visą informacija apie įmonės situaciją, jie matė visą situaciją. Iš kitų kreditorių grasinimų, nebuvo susilaukta. Ar akivaizdžiai grėsė įmonėje bankrotas ir nemokumas, tai jo (kaltinamojo) manymu, negrėsė. Bendrovė turėjo atsargų, infrastruktūrą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. B. nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo įmonės įsteigimo dienos 2014 m. gegužės 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo nekilnojamo turto vystymas, tai yra įmonė vykdė privačių namų statybas pardavimui. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė apskaitos paslaugas teikianti įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė nuo pradžių nebuvo lengva, kadangi 2015 metais buvo įvestas euras ir kilo kainos darbams, o nekilnojamo turto kainos taip greit neaugo. Jo vadovaujama įmonė statė gyvenamųjų namų kvartalą ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mikrorajone. 2016-2017 metais susidarė papildomų sunkumų parduodant namus ir išlaikant jų kainas, kadangi aplinkui gretimuose kvartaluose atsirado daug konkurentų, teikiančių analogiškas paslaugas. Į įmonės statomus objektus buvo investuojama į ilgaamžius fasadus, kvartalo infrastruktūrą, bet apie 2018 metus pasikeitė klientų poreikiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statė 115-130 kvadratinių metrų ploto namus, o pirkėjai persiorientavo į mažesnius namus iki 100 kvadratinių metrų ploto, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo paruošusi projektus ir gavusi leidimus didesnio ploto namams statyti, dėl šių priežasčių strigo pardavimai. 2018 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar turėjo planų statyti, turėjo sklypą, tačiau už skolas sklypas buvo atiduotas gen. rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 metais įmonė pradėjo pradelsti mokėjimus rangovams, tiekėjams, nebeturėjo galimybių sumokėti deklaruotų mokesčių. Iš kreditorių: tiekėjų, rangovų patyrė stiprų psichologinį spaudimą dėl atsiskaitymų. Taip pat buvo didžiulė atsakomybė prieš nekilnojamo turto pirkėjus, kurie jau buvo sumokėję įnašus ar net sudarę pagrindines sutartis. Stengėsi, kad klientams būtų atiduotas turtas kuo labiau išbaigtas, toks koks buvo numatytas sutartyse. Todėl, jis (G. B.) pirmiausia stengėsi skolas padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjams ir rangovams, o sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą įmonei nebeužteko lėšų, bet mokėjimai į biudžetą nebuvo visiškai nutraukti, buvo stengiamasi pervesti nors nedideles sumas. Todėl 2018 metų pabaigoje ar 2019 pradžioje buvo nutarta pradėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą, tačiau pasiruošimas šiai procedūrai užtruko ir bankrotas buvo paskelbtas 2019 m. gegužės 9 d. Supranta, kad pažeidė įstatymą- atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, tačiau tai padarė gyvenimiškų aplinkybių verčiamas, patyrė stiprų psichologinį spaudimą iš įmonės kreditorių. G. B. nurodė, kad pats iš šio verslo nepraturtėjo. Dėl susiklosčiusios situacijos nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad siekiant įgyvendinti ir užbaigti projektą, teko atsiskaitinėti su darbus vykdančiais rangovais, subrangovais ir medžiagų tiekėjais, tam naudojo ir savo asmenines lėšas, tikėjosi, kad užbaigus projektą, pardavus nekilnojamąjį turtą, pavyks atsiskaityti su visais kreditoriais (2 t., b. l. 86-87, b. l. 109).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gruodžio mėn. pareiškimo Nr. (23.3-08) RNA „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 208 str.“, nustatyta, kad minėta institucija kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informuodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. Bendrovės vadovas nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. buvo G. B., VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. lapkričio 27 d. - duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 437188,86 Eur. 2018 m. lapkričio 6 d. pradėtas operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2018 m. gruodžio 18 d. Atlikus patikrinimą, nustatytą, kad VMI prie FM duomenimis 2018 m. spalio 29 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 398424,95 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią einamųjų mokesčių nepriemoką, nebuvo laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Bendrovės bankų sąskaitose gauta įplaukų 151798,18 Eur, išlaidos sudarė 300409,85 Eur (iš jų buvo mokami atlyginimai, mokama už automobilių nuomą, atsiskaitoma su tiekėjais, išmokami pinigai atskaitingiems asmenims), nurašyta/sumokėta VMI prie FM 9876,74 Eur, pervesta VSDFV 1426,05 Eur. Nepaisant nesumokėtų einamųjų mokesčių valstybei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais grynaisiais pinigais. Iš pateikto kasos knygos išrašo nustatyta, kad atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi vykdant atsiskaitymus grynaisiais pinigais: pagal avanso apyskaitą 2018 m. liepos 31 d. G. B. išmokėta 9790 Eur (kasos išlaidų orderis KIO-006), 2018 m. rugpjūčio 15 d. išmokėta 4603,31 Eur (kasos išlaidų orderis KIO-007), L. Z. 2018 m. spalio 18 d. išmokėta už atliktus darbus 210 Eur (kasos išlaidų orderis KIO-008). Atskaitingi asmenys atsiskaitinėjo su tiekėjais, mokėjo įmokas, palūkanas ir komisinius bankui, mokėjo notarams ir apmokėjo kitas išlaidas, susijusias su bendrovės veikla. Išnagrinėjus pateiktus Bendrovės kasos, bankų sąskaitų ir atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų dokumentus už tikrinamąjį laikotarpį nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. spalio 31 d. nustatyta, kad Bendrovės išlaidos sudarė 311712,64 Eur, iš jų: sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas 297001,46 Eur (95,28 % nuo visos išlaidų sumos), nurašyta/sumokėta VMI prie FM 9876,74 Eur (3,1 % nuo visos išlaidų sumos), pervesta VSDFV 1426,05 Eur (0,45 % nuo visos išlaidų sumos), išmokėtas darbo užmokestis 3408,39 Eur (1,09 % nuo visos išlaidų sumos). Bendrovės 2018 m. liepos 14 d. VMI prie FM deklaruotų mokesčių nepriemoka sudarė 43422,30 Eur, o 2018 m. spalio 29 d. įsiskolinimas sudarė jau 398424,95 Eur (t. 1, b. l. 13-19). Pranešime aptariamos aplinkybės nurodomos ir VMI prie FM 2018 m. gruodžio 18 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr.(23.30-08)FR1042-5636 (t. 1, b. l. 20-25) bei jos prieduose (t.1, b. l. 26-74).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-1308-506/2019 nustatyta, kad minėtu nutarimu G. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda, už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo įsipareigojimų VMI prie FM ir turi mokestinę nepriemoką valstybės ir savivaldybės biudžetams, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2018 m. spalio 31 d. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais grynaisiais pinigais, tai yra, bendrovės išlaidos sudarė 311712,64 euro, iš jų: sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas 297001,46 euro (95,28 procento nuo visos išlaidų sumos), nurašyta/sumokėta VMI prie FM 9876,74 euro (3,1 procento nuo visos išlaidų sumos), pervesta VSDFV 1426,05 euro (0,45 procento nuo visos išlaidų sumos), išmokėtas darbo užmokestis 3408,39 euro (1,09 procento nuo visos išlaidų sumos). Nutarime nurodoma, jog administracinė teisena pradėta pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutarime taip pat nurodoma, jog VMI prie FM 2018 m. spalio 29 d. išrašė operatyvaus patikrinimo pavedimą, nes bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 398424,95 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą, 2018 m. gruodžio 18 d. surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr.(23.30-08)FR1042-5636, kurioje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią einamųjų mokesčių nepriemoką (t. 1, b. l. 75-78).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3185-794/2019, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (t1, b. l. 92-93), šio teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, pagal kuriuos antros eilės kreditoriai yra VMI prie FM, kurios kreditorinis reikalavimas sudaro 352542,21 Eur, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – 17770 Eur, VSDFV – 12952,50 Eur (t. 1, b. l. 79-85).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas A. N. nurodė, kad tvirtina byloje esančią savo parengtą išvadą. Ji buvo parengta pagal pateiktus dokumentus. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki 2018 m. gruodžio 31 d., tokia išvada padaryta pagal balanso duomenis, o balansas sudarytas būtent gruodžio 31 d. Atsakydamas į klausimus, specialistas nurodė, jog turtas yra registre, tai viskas turi atsispindėti ir balanse, jei buvo kažkoks turtas, bet neregistruotas, tai reiškia, kad jis neužpajamuotas. Toks nepajamavimas įmonės buhalterijoje pažeidžia teisės aktus. Kas susiję su turtu ir įsipareigojimais, viskas turi atsispindėti balanse. Toks nepajamavimas, trukdo įvertinti įmonės turtą. Specialistas taip pat nurodė, kad bendrovė sudarinėjo nuostolingus sandorius ir šių sandorių sudarymo nuostolis 2018 m. buvo 1000100 eurų. Nuostolingumas vertinamas balanso verte. Pagal dokumentus nuostolingas sandoris yra pirkimai ir savikainos santykis. Pardavimo minus savikainos ir ga(duomenys neskelbtini)si nuostolis. Nuostolingas pardavimas yra tada, kai pardavimo kaina yra mažesnė negu savikaina. Bendrovei bankrotas grėsė nuo 2018 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Dėl sąnaudų nurašymo ir balansinio turto vertės sumažinimo, tai skaičiai buvo tokie, kokie yra balanse. Tai rodoma, kad savikaina yra didesnė negu pelnas ir taip gavosi nuostolis.

Byloje esančioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus (toliau – ir FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM) 2020 m. birželio 12 d. Specialisto išvadoje (išvadą parengė vyriausiasis specialistas A. N.), nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo mokumo koeficientas, Einamojo mokumo (padengimo) koeficientas ir kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientas nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „Nepatenkinama padėtis“ rodiklius – bendrovė buvo nemoki. 2018 ūkiniais finansiniais metais bendrovė veikla buvo nuostolinga-2018 m. patyrė 1 098 753 EUR nuostolį (2019 m. gegužės 1 d. nuostolis sudarė – 48 983 EUR). Pagal tyrimui pateiktus bendrovės balansų duomenis nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vykdyti turėtų įsipareigojimų kreditoriams, t. y. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo didesni už trumpalaikį turtą. Iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir finansinės atskaitomybės dokumentų daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. 2018 ūkiniais finansiniais metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis buvo sunki ir bendrovei akivaizdžiai grėsė bankrotas. Pagal banko AB „Citadelė“, Raseinių kredito unijos, UAB „Paysera Lt“ sąskaitų išrašus ir bendrovės kasos knygos įrašus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais: 370.654,35 EUR su tiekėjais už prekes ir paslaugas; 59.011,55 EUR su atskaitingais asmenimis pagal pateiktas avansines apyskaitas ir šios mokėtos sumos (370.654,35 EUR ir 59.011,55 EUR) turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija, Vilniaus m. savivaldybės administracija ir VSDFV (Sodra). Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo tvarkos eiliškumo nesilaikymo Valstybinė mokesčių inspekcija patyrė 352.542,21 EUR nuostolį; Vilniaus m. savivaldybės administracija patyrė 17.770,00 EUR nuostolį; VSDFV (Sodra) patyrė 12.952,50 EUR nuostolį. (t. 1, b. l. 126-136).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė J. B. nurodė, kad tvirtina į bylą pateiktą savo rengtą ekspertizės aktą. Atsakydama į klausimus nurodė, jog ekspertizė buvo atliekama vertinant tuos rodiklius, kurie yra nurodomi pelno – nuostolių ataskaitoje, balansuose, o ne pagal tai, kokie yra pradelsti mokėjimai ir kokie nepradelsti, nes šiuo atveju svarbu buvo, kokios yra įmonės skolos, o ar skolos grąžinimas nukeltas, ar nenukeltas, tai skolos fakto nepanaikina ir neturi įtakos nemokumo momento atsiradimui. Visos turimos, gaunamos skolos yra įtraukiamos į bendrus registrus, į tam tikras eilutes ir jos susideda į bendrą planą ir iš bendro viso vaizdo yra daromos išvados dėl nemokumo – mokumo, bankroto. Skolos grąžinimo nukėlimas pačios skolos nepanaikina, ji ir lieka skola. Atsakydama į klausimus, ekspertė nurodė, jog kreipimaisi, raštai, kad skolos mokėjimas atidėtas yra tik informacinio pobūdžio, tačiau nėra registro ir jame nematoma, kur surašytos visos skolos. Išvados ekspertizės akte buvo pateiktos remiantis įstatymu, buvo remtasi naujesnės redakcijos įstatymu. Ekspertė paaiškino, jog įmonės nemokumas įvyko 2018 m. rugsėjį (nemokumo sąvoka ne iš šiandieninio įstatymo). Ekspertė, atsakydama į gynėjo klausimus, nurodė, jog sprendžiant dėl eiliškumo pažeidimo, nebuvo vertinama tai, jog dalis atsiskaitymų vyko su hipotekos kreditoriais. Vertinant pateiktus duomenis, pažymėtina, jog pinigų išleidimas nebuvo pritrauktas prie kažkokio konkretaus objekto, todėl nebuvo galima atsakyti, ar tai buvo pirminis atsiskaitymas, ar tai yra skola. Namo pardavimo sutartyse nurodomas tik tai, koks namas parduodamas, tačiau neatsispindi, iš kokių žaliavų, kokios PVM sąskaitos įtrauktos. Jeigu būtų vertinama tai, kad pirma buvo atsiskaitoma su hipotekos kreditoriais, tai reikėtų vertinti, kiek buvo grąžinta tokiems hipotekos kreditoriais, todėl sunku pasakyti, kaip nuo to keistųsi išvados. Ekspertė taip pat nurodė, jog atliekant ekspertizę yra vadovaujamasi tais duomenimis, kurie yra pateikiami – šiuo atveju visus dokumentus gavo iš bankroto administratorės. Dėl 7 klausimo, ekspertė nurodė, kad žalos ji neskaičiavo, ekspertizės akte nurodomus skaičius perkėlė iš byloje esančios specialisto išvados, pateiktos FNTT.

Į bylą pateiktame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gruodžio 21 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1620 (11) nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m gegužės l d. iki 2019 m. gegužės 1 d. gavo viso 1389732,95 Eur pajamų. Remiantis tyrimui pateiktais dokumentais įmonė atliktus pardavimus ir gautas pajamas apskaitė įmonės didžiojoje knygoje buhalterinėse sąskaitose: Nr. 5000 Parduotų prekių pajamos, Nr. 5001 Suteiktų paslaugų pajamos, Nr. 5002 Parduotų namų pajamos, Nr. 530 Palūkanų pajamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos buvo įtrauktos į įmonės registrus ir buvo apskaitomos per banko sąskaitas ir įmonės kasą, tiriamuoju laikotarpiu įmonė patyrė 1 217 411,89 Eur išlaidų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamos ir patirtos išlaidos atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje pateiktuose prieduose Nr. 1-16.

Ekspertė sulygino pateiktas PVM deklaracijas su įmonės sąskaitų aktyvumo ataskaitomis:

• PVM apmokestinami sandoriai (11, 12 eilutės) lyginant su pateiktomis įmonės ataskaitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. deklaravo mažesnes sumas: rugsėjo mėn. - 3 179 Eur, spalio mėn. - 1 224 Eur, lapkričio mėn. - 9 Eur;

• Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) lyginant su pateiktomis įmonės ataskaitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. deklaravo mažesnes sumas: gegužės mėn. - 52 Eur, birželio mėn. - 2 723 Eur, liepos mėn. 250 Eur, rugpjūčio mėn. - 29 Eur, lapkričio mėn. - 6 Eur ir 2019 m. sausio mėn. - 1 497 Eur, vasario mėn. - 1 112 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. deklaravo didesnes sumas: rugsėjo mėn. - 1 331 Eur, gruodžio mėn. - 436 Eur.

• Standartinio tarifo pardavimo PVM (29 eilutė) lyginant su pateiktomis įmonės ataskaitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. deklaravo mažesnes sumas: rugsėjo mėn. - 668 Eur, spalio mėn. - 254 Eur;

• Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais) (33 eilutė) lyginant su pateiktomis įmonės ataskaitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. deklaravo mažesnes sumas: birželio mėn. - 2 724 Eur, liepos mėn. - 736 Eur, spalio mėn. - 710 Eur, lapkričio mėn. - 620 Eur ir 2019 m. vasario mėn. - 1 184 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. deklaravo didesnes sumas: gegužės mėn. - 61 Eur, rugsėjo mėn. - 371 Eur.

Kadangi 2018 m. įmonė patyrė nuostolį (grynasis pelnas lygus -1 089 753 Eur), todėl įmonė neturėjo pildyti pelno mokesčio deklaracijos. 2019 m. pelno mokesčio deklaraciją pildė bankroto administratorė D. C.

Tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo nesilaikoma šių teisės aktų reikalavimų:

I. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 su pakeitimais) šių straipsnių:

4 straipsnio - jeigu apskaitos duomenys nebuvo registruojami apskaitos registruose, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos informacija yra neišsami, neobjektyvi ir palyginama.

12 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 d. - jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nesudarinėjo registrų (priėmimo-perdavimo aktų, žaliavų inventorizacijos, suderinimo aktų, perdavimo-grąžinimo aktų), taip pat sutarčių.

II. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575 su pakeitimais) 16 straipsnio 8 dalies - jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nebuvo atliekama inventorizacija.

III. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkto - jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nebuvo atliekama inventorizacija.

IV. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio – nesilaikoma kreditorių eiliškumo.

Atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumo, pelningumo rodiklius, bankroto tikimybės skaičiavimą, vykdomus mokėjimus ir įsipareigojimų bei turto dydį UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki nuo 2018 m. rugsėjo 18 d.

Įvertinus, tai kad įmonės finansiniai rodikliai nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. įmonės finansinė padėtis buvo sunki.

Remiantis finansinėmis ataskaitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. veikė nuostolingai, dėl įmonės nuostolingos veiklos įmonės nuosavas kapitalas, remiantis pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, yra neigiamas (2018 m. rugsėjo 18 d. -71 178 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. - 947 953 Eur, 2019 m. gegužės 31 d. - 996 936 Eur). Nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. negalėjo vykdyti visų įsipareigojimų kreditoriams, nes visi įmonės įsipareigojimai viršija visą juridinio asmens turtą.

Remiantis apskaičiuotu E. A. bankroto tikimybės rodikliu, nuo 2018 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grėsė bankrotas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu atsiskaitymus vykdė su šiais kreditoriais:

Atsiskaitymai su tiekėjais už prekes ir paslaugas 973270,21 Eur

Atsiskaitymai su darbuotojais išmokėtini atlyginimai 33271,98 Eur

IŠ VISO: 1217411,89 Eur.

Kadangi įmonė vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais: 61011,55 Eur su atskaitingais asmenimis ir 973 270,21 Eur su tiekėjais už prekes ir paslaugas, ši suma (1 034 281,76 Eur) turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie LR FM, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir VSDF Alytaus skyriumi.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo tvarkos eiliškumo nesilaikymo Valstybinė mokesčių inspekcija patyrė 352 542,21 Eur turtinės žalos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija patyrė - 17 770,00 Eur turtinės žalos, VSDF Alytaus skyrius patyrė - 12 952,50 Eur turtinės žalos.

2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai (žemės sklypų ir gyvenamųjų namų pardavimus) su fiziniais ir juridiniais asmenimis: R. Š. ir S. S., D. J. ir J. J., A. K., K. M., L. K. ir I. Š., P. S., I. G. ir A. M., A. G., R. M., N. A. ir I. A. iš viso 1 395 568,59 Eur (suma be PVM).

Įmonė gautus pardavimus apskaitė sąskaitose: Nr. 5002 „Parduotų namų pajamos“ (974 268,59 Eur), Nr. 521 „Ilgalaikio turto perleidimo pelnas“ (421300 Eur), koresponduojanti sąskaita Nr. 2411 „Pirkėjų įsiskolinimas“ (1 395 568,59 Eur). PVM mokestis įtrauktas į Nr. 4484 „Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis Likutis pradžiai“ (292 999,99 Eur), koresponduojanti sąskaita nurodyta Nr. 2411 „Pirkėjų įsiskolinimas“ (292 999,99 Eur). Iš viso pardavimų suma su PVM lygi 1 688 567,58 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sandorius nurašė į veiklos sąnaudas: Nr. 6000 „Parduotų prekių savikaina“ (2 156 880,55 Eur) ir šia suma sumažino balanso turto vertę šiose sąskaitose: Nr. 1200 „Žemės įsigijimo savikaina“ (328 624,53 Eur), Nr. 203 „Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“ (1 828 256,02 Eur).

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 ūkiniais finansiniais metais dėl žemės sklypų ir gyvenamųjų namų pardavimo patyrė 761 311,96 Eur (2 156 880,55-1 395 568,59) nuostolį. Dėl šios priežasties įmonė dirbo nuostolingai, negavo pelno, pablogino įmonės finansinę būklę ir bendrovė tapo nemoki.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitas Nr. 203 „Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“ įtraukė visas PVM sąskaitas faktūras už prekes ir paslaugas, šios sąskaitos nėra priskirtos konkrečiam turto objektui. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra turto pirkimo-pardavimo sutarčių, inventorizacijos dokumentų, turto nurašymo aktų, dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti, ar buhalterinėje apskaitoje nurašytos į veiklos sąnaudas įtrauktos Nr. 6000 „Parduotų prekių savikaina“ 2 156 880,55 Eur ir balansinio turto vertę-buhalterinėse sąskaitose: Nr. 1200 „Žemės įsigijimo savikaina“ -328 624,53 Eur (nurašomi parduoti žemės sklypai) ir Nr. 203 „Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“ -1 828 256,02 Eur yra pagrįstai sumažintos (t. 6, b. l. 62-83).

Dėl veikos vertinimo

Šioje baudžiamojoje byloje G. B. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį pareikštas kaltinimas iš esmės dėl to, jog jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., žinodamas, jog minėtai bendrovei gresia bankrotas, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, nesilaikydamas nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo, tenkino kelių žemesnės eilės kreditorių reikalavimus sumokėdamas jiems – kreditoriams iš viso 429 665,90 Eur ir dėl to padarė turtinės žalos- 429 665,90 Eur likusiems kreditoriams.

G. B. pareikštame kaltinime nėra konkretizuojama, nei kokių konkrečių kreditorių reikalavimai, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą, buvo patenkinti, nei kokių pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai patenkinti nebuvo.

Nors kaltinime šios aplinkybės nėra detalizuotos, tačiau byloje esančioje FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje nurodoma, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo tvarkos eiliškumo nesilaikymo VMI patyrė 352542,21 Eur nuostolį, Vilniaus miesto savivaldybės administracija patyrė 17770 Eur nuostolį, o VSDFV – 12952,50 Eur nuostolį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais: 370654,35 EUR su tiekėjais už prekes ir paslaugas; 59011,55 EUR su atskaitingais asmenimis pagal pateiktas avansines apyskaitas ir šios mokėtos sumos (370654,35 EUR ir 59.011,55 EUR) turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija, Vilniaus m. savivaldybės administracija ir VSDFV (Sodra).

Taigi, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta ir tai, jog kreditoriai, kurių interesai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais ir pažeidžiant CK6.930¹ straipsnio nuostatas, buvo pažeisti, yra būtent Valstybine mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VSDFV (Sodra). Šie trys kreditoriai kaip antros eilės kreditoriai yra nurodomi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-3185-794/2019 (šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto klausimas).

Pažymėtina, jog G. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, už tai, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2018 m. spalio 31 d. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tai yra, bendrovės išlaidos sudarė 311712,64 euro, iš jų: sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas 297001,46 euro (95,28 procento nuo visos išlaidų sumos), nurašyta/sumokėta VMI prie FM 9876,74 euro (3,1 procento nuo visos išlaidų sumos), pervesta VSDFV 1426,05 euro (0,45 procento nuo visos išlaidų sumos), išmokėtas darbo užmokestis 3408,39 euro (1,09 procento nuo visos išlaidų sumos), jau buvo nubaustas ir administracinio nusižengimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-1308-506/2019. Minėtame nutarime nurodoma, jog tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 398424,95 Eur.

Taigi, iš aptarto matyti, jog tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek ir administracinio nusižengimo byloje, kurioje G. B. nubaustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, jis traukiamas atsakomybėn iš esmės už tuos pačius veiksmus, t. y. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimą. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog administracinio nusižengimo byloje G. B. buvo nubaustas iš esmės dėl to, jog pažeisdamas CK 6.930¹ nuostatas, jis pažeidė kreditoriaus – VMI interesus, tuo tarpu kaltinime, pareikštame šioje baudžiamojoje byloje, nors ir nėra konkretizuoti kreditoriai, kurių interesai buvo pažeisti, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos galima spręsti, jog, kaip minėta, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, buvo pažeisti ne tik VMI, tačiau ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuri kaip nurodoma specialisto išvadoje patyrė 17770 Eur nuostolį, bei VSDFV, pagal specialisto išvadą patyrusios 12952,50 Eur nuostolį, interesai.

Sprendžiant, ar G. B. pareikštas kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje sutampa ar skiriasi nuo administracinio nusižengimo byloje pareikšto kaltinimo, būtina ne tik formaliai įvertinti tai, jog baudžiamojoje byloje yra išplėstas kreditorių, kurie pagal kaltinimą patyrė nuostolius, sąrašas, bet ir įvertinti tokių kreditorių reikalavimų pagrįstumą.

Kaip minėta, vienas iš kreditorių, kuris pagal byloje esančią specialisto išvadą patyrė nuostolį dėl to, jog G. B. kaip bendrovės vadovas nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo, yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3185-794/2019, yra įtraukta į antros eilės kreditorių sąrašą, nurodant, jog jos reikalavimas sudaro 17770 Eur. Tokio paties dydžio civilinį ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra pareiškusi ir šioje baudžiamojoje byloje.

Iš šioje baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo reikalavimą dėl 17770 Eur nuostolių kildina iš aštuonių Paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarčių, pagal kurias ši įmonė turi nurodytos sumos įsipareigojimą pareiškėjai. Visgi, dėl iš tokio pobūdžio sutarčių kildinamų reikalavimų nevykdymo pripažinimo nuostoliais ir galimybe reikšti kreditorinius reikalavimus yra išsamiai pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-608-241/2018. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, jog paramos socialinės infrastruktūros plėtrai pinigais taikytinos CK 6.476 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios aukos (paramos ir labdaros) civilinį teisės institutą ir nėra numatyta atsakomybė tuo atveju, jeigu aukos davėjas neperdavė aukos jos gavėjui. Tokio pobūdžio paramos sutartys savo esme yra pasirašiusios šalies pažadas teikti paramą ateityje. Pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnis), pažadas padovanoti arba susitarimas perduoti ateityje turtą vertintinas kaip ikisutartiniai šalių santykiai (CK 6.163 straipsnis). Tokiu atveju atsakomybė ikisutartiniuose santykiuose gali kilti tik dėl nesąžiningo šalies elgesio nuostolių atlyginimo forma. CK 6.465 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių. Todėl atsižvelgiant į paramos sutarčių prasmę bei tikslą ir šios rūšies sutarčių reguliavimą, CK 6.476 straipsnio reglamentuotos sutarties neįvykdymo atveju suinteresuoto asmens pažeistų teisių gynimo būdas pagal įstatymą yra patirtų nuostolių atlyginimas lyginimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-608-241/2018).

Visgi, kaip matyti iš šioje baudžiamojoje byloje pareikšto reikalavimo, kurio dydis sutampa ir su bankroto byloje pareikštu reikalavimu, civilinė ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašydama priteisti 17770 Eur reikalavimą paramos sutarčių pagrindu, iš esmės prašo priverstinio paramos sutarties įvykdymo iš bankrutavusios įmonės, ko šioms sutartims taikytinas teisinis reglamentavimas neleidžia, o patirtų nuostolių dėl tokios paramos negavimo civilinė ieškovė nei įrodinėja, nei prašo juos priteisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog įvertinus aukščiau aptartą Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais G. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai padarė būtent 17770 Eur žalą.

Kitas kreditorius, kuris pagal bylos medžiagą, nurodomas kaip nukentėjęs dėl G. B. veiksmų atsiskaitant su kitais kreditoriais, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumą, yra VSDFV, patyrusi 12952,50 Eur nuostolį. Čia gi pažymėtina, jog šis kreditorius taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje yra įtrauktas į antros eilės kreditorių sąrašą, tačiau kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio VSDFV rašto (t. 2, b. l. 79), VSDFV savo reikalavimus dėl 12952,50 Eur grindžia tuo, jog bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmokėtos išmokos iš Garantinio fondo lėšų ir pažymėjo, jog VSDFV neįgijo regreso teisės į žalą padariusį asmenį. Pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, tokio pobūdžio išmokos yra išmokamos tuomet, kai darbdaviui iškelta nemokumo byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, arba tuomet, kai yra inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Taigi, iš to seka, jog VSDFV iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bylos iškėlimo neturėjo jokių reikalavimų šiai bendrovei, tokie reikalavimai atsirado tik po bankroto bylos iškėlimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog G. B. kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. dar iki bankroto bylos iškėlimo, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais pažeidė kokius nors kreditorinius VSDVF interesus, kadangi, akivaizdu, jog tuo metu VSDFV tokių kreditorinių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ net ir neturėjo.

Įvertinus teismo aptartus motyvus, matyti, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais (pažymėtina, jog būtent dėl to jam pareikštas kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje) iš esmės jis žalos galimai padarė tik vienam pirmesnės eilės kreditoriui – VMI. Čia gi pažymėtina, jog, kaip minėta, G. B. už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo įsipareigojimų VMI prie FM ir turi mokestinę nepriemoką valstybės ir savivaldybės biudžetams, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2018 m. spalio 31 d. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, jau buvo nubaustas administracine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarimu ir jam buvo paskirta 1000 Eur bauda.

Taigi, akivaizdu, kad G. B. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtino eiliškumo ir pažeidė būtent VMI interesus, padarydamas VMI turtinę žalą. Čia taip pat pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn G. B. buvo patrauktas už tai, kad jis atsiskaitymus, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą eiliškumą su kitais kreditoriais vykdė tuomet, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka VMI buvo 3111712,64 Eur ir šiuos veiksmus atliko laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2018 m. spalio 31 d.

Šioje gi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. B. kaltinimas pareikštas, dėl to jog jis nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. Visgi susipažinus su baudžiamojoje byloje esančia FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM specialisto išvada nustatyta, jog specialistas išvadoje konstatuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla 2018 ūkiniais finansiniais metais buvo nuostolinga, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gruodžio 21 d. ekspertizės akte nurodoma, jog bendrovė tapo nemoki nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. Taigi, iš aptarto nustatyta, jog nemokumo būsena UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado anksčiausiai 2018 m. rugsėjo 18 d. ir nuo šio momento kaltinamasis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo pareigą, vykdydamas atsiskaitymus, vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta eiliškumo tvarka. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų nustatyta ir tai, jog iš esmės visus atsiskaitymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė iki 2018 m. spalio 31 d., po šios datos buvo iš bendrovės sąskaitų atlikti lėšų nurašymai tik priverstiniams išieškojimams (AB „Citadele“ banko išrašų lentelė (t. 6, b. l. 86-99), „Paysera“ banko išrašas (t. 6, b. l. 100-102), Raseinių kredito unija banko išrašai (t. 6, b. l. 103-111), DNB banko išrašai (t. 6, b. l. 112), KU „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašai (t. 6, b. l. 113-115)). Taip pat tiek iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išrašų, išmokėtų atlyginimų lentelės (t. 6, b. l. 116-119), tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymų su tiekėjais suvestinės (t. 6, b. l. 134-148) taip pat nustatyta, jog po 2018 m. spalio 31 d., t. y. po laikotarpio, už kurį G. B. jau buvo nubaustas administracine tvarka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių atsiskaitymų su kreditoriais nevykdė.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog G. B., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, faktiškai vykdė atsiskaitymus su kreditoriais nesilaikydamas teisės aktais nustatyto eiliškumo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d., kuomet atsirado nemokumo momentas, iki 2018 m. spalio 31 d., o už šiuo laikotarpiu įvykdytą CK6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą G. B. jau yra nubaustas administracinio nusižengimo byloje, todėl darytina išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje jis yra pakartotinai traukiamas atsakomybėn už tapačių veiksmų atlikimą.

Čia ne mažiau svarbu pažymėti ir tai, jog tiek ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, tiek ir administracinio nusižengimo teisena buvo inicijuoti tos pačios institucijos – VMI, remiantis ta pačia 2018 m. gruodžio 18 d. surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr.(23.30-08)FR1042-5636. Ši aplinkybė taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek ir aptartoje administracinio nusižengimo byloje G. B. yra traukiamas už to paties VMI operatyvaus patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, o valstybinė institucija – VMI savo interesus pasirinko ginti iš esmės tuo pačiu metu tiek kreipdamasi dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, tiek ir inicijuodama ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnyje yra nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Ši nuostata teismų praktikoje laikoma non bis in idem principo sudedamąja dalimi, jo procesine išraiška, ja įgyvendinamas draudimas tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-30-788/2017, 2K-109-788/2016, 2K-P-221/2008 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo baudžiamas taikant jam baudžiamojo pobūdžio sankciją; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-183-648/2017, 2K-48-648/2022).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstitucinėje jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Be jokios abejonės, tokia nuostata atsispindi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2014, 2K-30-696/2015, 2K-138-303/2020 ir kt.). Taip pat pabrėžtina, kad teismų praktikoje administraciniai nusižengimai non bis in idem principo požiūriu priskiriami „baudžiamųjų pažeidimų“ kategorijai be jokių išlygų ir neatsižvelgiant į sankcijos griežtumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019). Sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-127-689/2020 ir kt.).

Prokuroras savo baigiamojoje kalboje atkreipė dėmesį į tai, jog, net ir nustačius šioje baudžiamojoje byloje non bis in idem principo pažeidimą, turėtų būti atsižvelgiama ir į kasacinio teismo praktikoje suformuluotą „klaidos taisymo“ taisyklę.

Kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs „klaidos taisymo“ taisyklę, pagal kurią baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, tačiau teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, turi būti tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-335/2012, 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016, 2K-36-697/2019, 2K-245-788/2019). Išskirtiniais atvejais taikomos „kompensacinės“ priemonės, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020). Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023.

Visgi teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog G. B. administracinės atsakomybės taikymas už jo šiame nuosprendyje aptartus veiksmus, laikytinas itin šiurkščia teisės taikymo klaida. Pažymėtina, jog būtent nuo G. B. veiksmų nukentėjusi VMI iniciavo iš esmės tuo pačiu metu du procesus, taigi, akivaizdu VMI, kaip valstybinė institucija pati sprendė, kokiomis priemonėmis ginti savo interesus ir viena iš tokių priemonių būtent ir buvo analogiško administracinio nusižengimo teisenos proceso pradėjimas. Kartu pažymėtina ir tai, jog G. B. už aptartų veiksmų padarymą buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, jam paskirta 1000 Eur bauda, kas sudaro 20 MGL baudą, kuri iš esmės prilygsta kriminalinei bausmei, tiesa, galimai paskirti už baudžiamuosius nusižengimus. Visgi, pažymėtina, jog ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas juridinių asmenų vadovams yra numatęs baudas nuo 1400 Eur (28 MGL) iki 3000 Eur (60 MGL), tuo tarpu už BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamą veiką (nesunkus nusikaltimas) gali būti paskirta bauda nuo 50 MGL iki 2000 MGL. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju maksimali nuobauda pagal ANK 120 straipsnio 1 dalies sankciją yra didesnė už minimalią baudos bausmės, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, ribą, todėl nėra pagrindo teigti G. B. nubaudimas už administracinio nusižengimo padarymą laikytinas itin šiurkščia teisės taikymo klaida ir non bis in idem instituto taikymas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir būtų tas atvejis, kuomet galėtų būti taikoma „klaidos taisymo“ taisyklė, kuri, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje laikoma kraštutine priemone.

Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. B. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn iš esmės tuos pačius teisei priešingus veiksmus, už kuriuos jis jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda. Dėl šios priežasties baudžiamoji byla G. B. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta bylos teisminio nagrinėjimo metu, kitų kardomųjų priemonių G. B. skirta nebuvo.

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu laikinai apribotos G. B. nuosavybės teisė į: 1) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); ½ daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant šiam turtui dalinį nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti šį turtą (t. 2, b. l. 136-138). Prokuroro ir bylą nagrinėjančio teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas į G. B. nuosavybės teise priklausantį turtą buvo tęsiamas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. B. nuosavybės teise priklausantį turtą panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai yra pareiškė civilinius ieškinius: VMI – 352542,21 Eur sumai (t. 2, b. l. 43-46, t. 6 b. l. 30), Vilniaus miesto savivaldybės administracija – 17700 Eur sumai (t. 2, b. l. 59-62). Konstatavus non bis in idem principo reikalavimų pažeidimą ir G. B. iškeltą baudžiamąją bylą nutraukiant, civilinių ieškovų šioje baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, paliekami nenagrinėti.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 235 straipsniu, 254 straipsnio 4 dalimi, 439-440 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. B. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. B. priklausantį turtą 1) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); ½ daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant šiam turtui dalinį nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti šį turtą, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinių ieškovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.