- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- I-183-811/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Margarita Stambrausaitė, Donatas Vansevičius
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. K., G. A., J. J., J. P., R. R., R. B., R. S., R. M., J. Ž., V. K., E. S., AB „TEO LT“, G. S., V. T., UAB „Antaviliai“, G. M.
- Pareiškėjas
- J. S.
- Advokatai
- Liudmila Grigorjeva, Laima Kunčinaitė, Jolita Vilutytė, Mindaugas Strimaitis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrausaitės, Donato Vansevičiaus ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Dariui Juodeliui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Beatai Janovič, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., G. A., J. J., J. P., R. R., R. B., R. S., R. M., trečiojo suinteresuoto asmens J. Ž. atstovui Valerij Žolnerovič, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų V. K., A. K., E. S. R, R. R., L. J., R. M., R. B., J. P., D. P. atstovei advokatei Laimai Kunčinaitei, trečiojo suinteresuoto asmens R. S. atstovei advokatei Jolitai Vilutytei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „TEO LT“ atstovui advokato padėjėjui M. S., nedalyvaujant pareiškėjai J. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. S., V. T., UAB „Antaviliai“, G. M. Š, N. T., I. K., G. T., M. B., L. B., R. B., K. B., V. G., D. J., L. S., V. K., E. S. R, L. J., D. P., D. L., K. L., AB „Lesto“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuotieji asmenys J. Ž., G. S., J. J., R. S., V. T., UAB „Antaviliai“, G. A., G. M. Š, N. T., I. K., G. T., M. B., L. B., R. B., K. B., V. G., D. J., L. S., V. K., A. K., E. S. R, R. R., L. J., R. M., R. B., J. P., D. P. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo suformuoti laisvus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. S. pateiktame skunde (t. I, b. l. 32-36), kurį patikslino (t. II, b. l. 83-87) prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 3 d. atsisakymą Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus žemėtvarkos skyrius) 2011 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 49SF-614 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-144; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nacionalizacijos buvusio savininko I. S. turėtoje žemėje buvusiame Antavilių kaime (ties Laurų g. 3), Vilniuje, suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui skirtus laisvus žemės sklypus, nurodytus teismui pateiktuose UAB ,,Orkanas“ parengtuose žemės sklypų planuose, pažymėtuose Nr. 1 – 0,0479 ha ploto (prie J. Biliūno g. 2 ir J. Biliūno g. 4), Nr. 2 – 0,3167 ha ploto (prie J. Biliūno g. 2A) ir Nr. 3 – 0,3479 ha ploto (prie J. Biliūno g. 12).
Šiuos pareiškėjos reikalavimus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2012-10-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1994-764/2012 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies (t.II, b.l. 110-117), panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-11-03 sprendimą Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8); panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-12-28 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-144; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą (nurodytas teisinis pagrindas) sprendimą, kuriame būtų išreikšta aiški pozicija dėl galimybės žemės sklypo prie J. Biliūno g. 2A (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 2) dalyje formuoti žemės sklypus grąžinimui natūra; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypus buvusiame Antavilių kaime (ties Laurų g. 3), Vilniuje, prie Biliūno g. 2 ir J. Biliūno g. 4 (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 1) ir prie J. Biliūno g. 12 (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 3) nuosavybės teisėms atkurti. Teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-11-25 raštą Nr. 49SF-614 nutraukė.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –ž LVAT) 2013-05-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-440/2013 iš dalies patenkinęs atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, pakeitė VAAT 2012-10-04 sprendimo rezoliucinės dalies 1–4, 6–7 punktus ir išdėstė juos taip: pareiškėjos J. S. skundą patenkino iš dalies; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) dalį, kuria atsisakyta formuoti žemės sklypus grąžinimui natūra dėl žemės sklypo, esančio prie J. Biliūno g. 2A (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 2); panaikino NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-144 dalį, kuria yra pasisakyta dėl žemės sklypo prie J. Biliūno g. 2A (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 2) formavimo grąžinimui natūra; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą (nurodytas teisinis pagrindas) sprendimą, kuriame būtų išreikšta aiški pozicija dėl galimybės žemės sklypo, esančio prie J. Biliūno g. 2A (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 2) dalyje formuoti žemės sklypus grąžinimui natūra; administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 49SF-614 nutraukė. Likusią VAAT 2012-10-04 sprendimo byloje Nr. I-1994-764/2012 dalį panaikino ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Iš naujo nagrinėti grąžinta administracinė byla vadovaujantis LVAT 2013-05-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-440/2013 nagrinėtina šioje nutartyje nustatytose ir ribose, atsižvelgiant į įsiteisėjusią VVAT 2012-10-04 sprendimo byloje Nr. I-1994-764/2012 dalį – dėl pareiškėjos reikalavimų, kuriuos ji patikslino (t.III, b.l. 108): 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 3 d. atsisakymą Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8); 2) panaikinti NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-144; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nacionalizacijos buvusio savininko I. S. turėtoje žemėje buvusiame Antavilių kaime (ties Laurų g. 3), Vilniuje, suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui skirtus laisvus žemės sklypus, nurodytus teismui pateiktuose UAB ,,Orkanas“ parengtuose žemės sklypų planuose, pažymėtuose Nr. 1 – 0,0479 ha ploto (prie J. Biliūno g. 2 ir J. Biliūno g. 4) ir Nr. 3 – 0,3062 ha ploto (prie J. Biliūno g. 12).
Nagrinėdamas bylą iš naujo, VAAT įpareigojo atsakovus pateikti teismui konkrečius duomenis dėl aplinkybių, kuriomis atsakovai grindžia poziciją pagal LVAT 2013-05-29 nutarties administracinėje byloje Nr. A858-440/2013 motyvus (t.II, b.l. 158-159).
Iš naujo nagrinėjant administracinę bylą pareiškėjos atstovė advokatė Liudmila Grigorjeva teismo posėdyje palaikė pareiškėjos reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija papildomai paaiškino (t.II, b.l. 180-181), kad pareiškėjos sklype, jos įvardijamame Nr. 1, yra įrengtas įvažiavimas į sklypą, esantį J. Biliūno g. 2, kuriuo naudojasi tik šiame sklype esančio namo gyventojai. Nurodė, kad įvažiavimai į individualių gyvenamųjų namų kvartalo Antaviliuose sklypus buvo numatyti 1989 m. parengtame šio kvartalo suplanavimo projekte. Dabartiniu metu esamas įvažiavimas į sklypą, esantį J. Biliūno g. 2 (buvęs sklypas Nr. 36), suprojektuotas papildomai parengtame šio kvartalo nužymėjimo brėžinyje 1989-07-25 suderinus šio sklypo perstūmimą. Nužymėjimo brėžiniai ir kiti planai buvo derinami tuo metu nustatyta tvarka Vilniaus miesto buvusio Vykdomojo komiteto Urbanistikos valdyboje. Tuo pačiu nurodė, kad pareiškėjų įvardijamame sklype Nr. 1 yra lauko inžinieriniai tinklai – kanalizacijos, vandentiekio, elektros, kurie buvo nutiesti statant gyvenamąjį namą, esantį J. Biliūno g. 2, ir kitus šio kvartalo gyvenamuosius namus. Dėl pareiškėjos Nr. 3 įvardijamo sklypo, atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-12 įsakymu Nr. 30-1652 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos šalia J. Biliūno gatvės detaliojo plano rengimą“ pavesta Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 0,2 ha teritorijos šalia J. Biliūno g., Antakalnio seniūnijoje detaliojo plano rengimą. Detaliojo plano tikslas – pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius suformuoti žemės sklypus nuosavybės atkūrimui, nustatant sklypų paskirtį, būdą, pobūdį ir statybos reglamentus. Numatoma sklypo tikslinė paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Tuo pačiu nurodė 2013-07-11 gavęs J. Biliūno. g. bendruomenės pareiškimą, kuriame prašoma užtikrinti, kad laisva valstybinė žemės teritorija būtų išsaugota šiai bendruomenei.
Atsakovas NŽT nurodė palaikanti anksčiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktą atsiliepimą (t.II, b.l. 161-162). Šios pozicijos laikėsi ir atsakovo atstovas teismo posėdyje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. pateiktame atsiliepime nurodė su pareiškėjos skundu nesutinkantis (t.III, b.l. 7-9). Nurodo, kad per sklypą, kurį ketina susigrąžinti pareiškėja, įrengtas vienintelis įvažiavimas į garažą. Jo turimo sklypo padidinimui iki 20 arų 1992-09-11 neprieštaravo tuometinis Antakalnio seniūnijos vyr. Architektas, 1992-09-14 surašytas jo 20 arų sklypo įkainojimo aktas, 1992-09-16 – į valstybės iždą sumokėta už 20 arų privatizavimą jo ir jo motinos S. R. vardu. Jau sumokėjus nurodytą žemės sklypo kainą, Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotas pareigūnas perbraukė įkainavimo akto įrašą ir vietoje 20 arų, įrašė 0,129 ha, patikslino žemės kainą ir nurodė, kad kita žemės dalis bus pamatuota papildomai ir įteisinta vėliau. Sklypo, kurio plotas 690,0 kv.m., į kurį pareiškėja nukreipė reikalavimą, ribos buvo suderintos ir vizuotos 1993-05-11 Vilniaus miesto urbanistikos skyriaus vedėjo, į šį preliminariai suformuotą jo naudojimui žemės sklypą buvo statomas namas, kuris buvo baigtas 1993 m. gegužės mėn. Sklypo ribos 2001 m. buvo derinamos naujai, planas suderintas su architektais, Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamentu, Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento aplinkos apsaugos skyriumi, kultūros vertybių skyriumi. Šiuo metu nurodo tęsiantis de facto išpirkto ir užstatyto sklypo dalies įteisinimo procedūrą. Tuo pačiu nurodo, kad ginčo sklype nutiestos komunikacijos bei jam nuosavybės teise priklausantis elektros stulpas. Mano, kad ginčo sklypo suformavimas pareiškėjai pažeistų jo teises.
Trečiojo suinteresuoto asmens R. S. atstovė advokatė Jolita Vilutytė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Tretieji suinteresuotieji asmenys V. K., A. K., E. S. R, R. R., L. J., R. M., R. B., D. P., J. P. atsiliepime nurodė su pareiškėjos skundu nesutinkantys (t.V, b.l. 2-11). Nurodė, kad visa gyvenvietės infrastruktūra sukurta gyventojų lėšomis, tačiau nė vienas objektas dėl lėšų stygiaus ir/ar pradinių dokumentų (pvz. projektų) neišlikimo liko teisiškai neįregistruotas (vandentiekio, kanalizacijos tinklai). Pareiškėjos nurodytas sklypas Nr. 3 patenka į Individualių namų kvartalo Antaviliuose detaliuoju planu suplanuotas bendro (viešo) naudojimo teritorijas, skirtas privažiavimams, želdynams ir sporto aikštynams įrengti. Dabartiniai namų, esančių J. Biliūno g. 14, 14A, 14B, 14C, 14D savininkai – iš esmės mažamečius vaikus auginančios šeimos, kurių pasirinkimą įsigyti namus šioje vietoje didžiąja dalimi lėmė esama infrastruktūra, suplanuotos bendro naudojimo teritorijos, skirtos želdynams, bei sporto aikštynams. Sklypas Nr. 3 išlygintas, apsėtas žole, kuri nuolatos šienaujama ir prižiūrima gyventojų lėšomis ir iniciatyva, pastatytas žaidimų namelis su čiuožykla ir sūpynėmis. Tretieji asmenys naudojais privažiavimo keliu, vedančiu prie jiems priklausančių gyvenamųjų namų. Už privažiavimo kelio yra teritorija, kurioje stovi elektros pastotės, konteinerinė telefonų stotis, joje pravestos kvartalo gyventojus aptarnaujančios požeminės komunikacijos – elektros ir ryšių tinklai. Visus teritorijos priežiūros, tvarkymo, kelio dangos remonto darbus gyventojai vykdo savo lėšomis. Faktinis šio sklypo naudojimas pagrindžia esantį visuomenės interesą, kurį privalo užtikrinti valstybė. Mano, kad šis sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei.
Tretieji suinteresuotieji asmenys R. M., J. P. ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų V. K., A. K., E. S. R, R. R., L. J., R. M., R. B., D. P., J. P. atstovė advokatė Laima Kunčinaitė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „TEO LT“ atsiliepime (t.IV, b.l. 26) nurodė, kad sklype, į kurį siekia atkurti nuosavybės teises pareiškėja, yra AB TEO LT pakloti komunikaciniai kabeliai, konteinerinio tipo automatinė telefonų stotis, priskirtina II-os grupės nesudėtingiems statiniams, kurie registruojami neformuojant sklypo. Mano, kad sprendžiant klausimą, turėtų būti atsižvelgta į sklype esančią telekomunikacinę infrastruktūrą ir, esant poreikiui, išspręstas klausimas dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nustatant šiam sklypui ryšių linijų apsaugos zonas.
Trečiojo suinteresuoto asmens AB „TEO LT“ atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Strimaitis teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepime prašė teismo atsižvelgti į sklypų savininkų bendruomenės interesus (vaikų ir jaunimo sporto bei laisvalaikio), sklypų savininkų įrengtų komunikacijų, inžinierinių įrenginių, kelių naudojimo problemų vertinimą. Nurodė, kad pareiškėjos nurodytame sklype Nr. 3 pagal Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1988-01-13 sprendimu patvirtintą detalųjį planą suplanuota ir įrengta bendro (viešojo) naudojimo teritorija, kuria naudojasi visi bendruomenės nariai, gatvė, privažiavimai, želdynai, komunikacijos įrengti bendromis lėšomis. Pareiškėjos nurodyti sklypai faktiškai nėra turšti ar laisvi, jų nėra galimybės naudoti gyvenamajai statybai. Mano, kad grąžinus natūra pareiškėjai sklypą Nr. 3, nebūtų galima patenkinti aiškiai išreikšto visuomenės intereso, nes laisvų šiems poreikiams patekinti sklypų nėra numatyta. Mano, kad pareiškėjos teisė galėtų būti įgyvendinta atkuriant nuosavybės teises į turėtos žemėvaldos ribose esantį mišką. (t.IV, b.l. 49-50).
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Lesto“ atsiliepime (t.IV, b.l. 98-99) nurodė, kad netoli namo, esančio Laurų g. 3, nutiesti AB „Lesto“ priklausantys 0,4 ir 10 kV elektros kabeliai. Netoli J. Namo, esančio Biliūno g. 2A, miško pakraščiu nutiesti 10kV elektros kabeliai, šalia namo, esančio J. Biliūno g. 12, nutiestas 0,4 kV elektros kabelis, maždaug 50 metrų atstumu nuo namo pietrytine kryptimi yra transformatorinės, iki kurių nutiestas 10 kV elektros kabelis. Mano, kad neatsižvelgiant į tai, kam priklausytų sklypai, kuriuose yra AB „Lesto“ priklausančios komunikacijos, elektros įrenginiams eksploatuoti elektros tinklų apsaugos zonų ribose turi būti nustatyti servitutai, o bet kokia veikla vykdoma laikantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių. Prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Teismų įstatymo 9 str. 1 d. ABTĮ 14 str. 1 d. įtvirtintas teismų sprendimų privalomumo principas - įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 58 str. 2 d. nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Remiantis šiomis įstatymo normomis, prejudicinę galią teismo procese turi ir neįrodinėtinais faktais pripažįstamos tik tos aplinkybės (faktai), kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu, t. y. res judicata galią įgijusiu teismo sprendimu.
LVAT 2013-05-29 nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl atsakovo pareigos iki nacionalizacijos buvusio savininko I. S. turėtoje žemėje buvusiame Antavilių kaime (ties Laurų g. 3), Vilniuje, suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui skirtus laisvus žemės sklypus UAB ,,Orkanas“ parengtuose žemės sklypų planuose pažymėtus Nr. 1 – 0,0479 ha ploto (prie J. Biliūno g. 2 ir J. Biliūno g. 4), Nr. 2 – 0,3167 ha ploto (prie J. Biliūno g. 2A) ir Nr. 3 – 0,3167 ha ploto (prie J. Biliūno g. 12). LVAT pažymėjo, jog atsakovas atsisakė įvykdyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2010 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte jam numatytas pareigas, t. y. formuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti I. S. turėtos žemės ribose esančiuose laisvuose (neužstatytuose) žemės plotuose, iš esmės teigdamas, kad šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimas natūra pareiškėjai nėra galimas ir žemė turi būti išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, nes egzistuoja visuomenės poreikis šiai ginčo teritorijai, jis pagrįstas detaliuoju planu, be to, ginčo žemė faktiškai nėra laisva (neužstatyta). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos pageidaujamos grąžinti natūra žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei, o tai neatsiejama nuo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio aiškinimo bei taikymo klausimų.
Dėl sklypo Nr. 1.
Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia VAAT 2012 m. spalio 4 d. sprendimo dalimi nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakymą formuoti nurodytą žemės sklypą grindė bendro pobūdžio aplinkybe, kad minėtas sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, kad yra ant šlaito ir nėra galimybių formuoti racionalaus sklypo nuosavybės teisių atkūrimui, atsakovas 2011-11-03 sprendime nenurodė, kuo grindžiamas ginčo žemės sklypo priskyrimas valstybės išperkamai žemei. Atsisakymo formuoti žemės sklypo natūra dėl to, kad sklypo dalis išsidėsčiusi ant šlaito, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrindė galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.
Tuo pačiu LVAT 2013-05-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-440/2013 sutiko su VAAT 2012-10-04 sprendimo išvada dėl pirmojo sklypo, kad pats savaime detaliojo plano būvimas nepagrindžia konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikšto visuomeninio poreikio būvimo, todėl turi būti aiškinamasi, ar nuosavybės teisių atkūrimas negali būti vykdomas, nes egzistuoja Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numatytos imperatyvios nuostatos, atsakovui aiškiai pagrindžiant tokios nuostatos taikymo būtinybę. Atsakovui, nesutinkančiam su pareiškėjos reikalavimu suformuoti žemės sklypą, tenka pareiga įrodyti realaus, objektyviai išreikšto visuomenės poreikio egzistavimą.
LVAT 2013-05-29 nutartyje konstatavo, kad nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą susijusį su žemės sklypu Nr. 1, VAAT nenustatė aplinkybių, ar prie šio sklypo esantys įvažiavimai yra suprojektuoti ir įrengti teisės aktų nustatyta tvarka, dėl ko esant poreikiui, išsireikalaujant ginčui aktualios teritorijos gatvių planus, jeigu galima, nustatant, kas naudojasi įvažiavimais, ir įtraukiant juos į procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nustatant šiame sklype esančias komunikacijas ir inžinierinius tinklus.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pareiškėjos Nr. 1 įvardintame sklype yra įrengtas įvažiavimas į sklypą J. Biliūno g. 2, kuriuo naudojasi tik šiame sklype esančio namo gyventojai. Iš pateikto generalinio plano (t.IV, b.l. 67) matyti, kad jame įvažiavimas į sklypą, esantį J. Biliūno g. 2, nurodytas per sklypą, kurį pareiškėja įvardina Nr. 1. AB „Lesto“ nurodė, kad netoli J. Biliūno g. 2A namo, miško pakraščiu nutiesti 10 kV elektros kabeliai. Tuo pačiu nurodė, kad ginčytinų sklypų vietose yra AB „Lesto“ priklausančių komunikacijų, tačiau neatsižvelgiant į tai, kam būtų priskirti šie sklypai, elektros įrenginiams eksploatuoti elektros tinklų apsaugos zonų ribose turi būti nustatyti servitutai, o bet kokia veikla turi būti vykdoma laikantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių (t.IV, b.l. 99). Trečiojo suinteresuoto asmens R. S. atstovė advokatė Jolita Vilutytė pateikė sklypo, esančio Biliūno g. 2, Vilniuje, foto nuotraukas, iš kurių matyti, kad šio sklypo gyventojai naudojasi dviem įvažiavimais į sklypą (t.V, b.l. 86-87). Ši aplinkybė matyti ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktame Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje (t.II, b.l. 106). Teritorijos šalia J. Biliūno g. detalaus plano ištraukoje (t. II, b.l. 54) ir Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje (t.II, b.l. 62) nurodytas įvažiavimas į sklypą, esantį Biliūno g. 2, Vilniuje, nesutampa su generaliniame plane (t.IV, b.l. 67) nurodytu įvažiavimu į šį sklypą, ir eina šalia sklypo, kurį pareiškėja įvardina Nr. 1 arba jo pakraščiu. Dėl šių aplinkybių atsakovas iš naujo nagrinėjant bylą nepasisakė, savo rašte (t.II, b.l. 180-181) mini tik vieną įvažiavimą, kuriuo naudojasi namo, esančio J. Biliūno g. 2, Vilniuje, gyventojai. Šio atsakovo teiginio (t.II, b.l. 180-181) – kad dabartiniu metu esamas įvažiavimas į sklypą, esantį J. Biliūno g. 2 (buvęs sklypas Nr. 36), suprojektuotas papildomai parengtame šio kvartalo nužymėjimo brėžinyje 1989-07-25 suderinus šio sklypo perstūmimą, nepatvirtina paties atsakovo į bylą pateiktas nužymėjimo brėžinys (t.II, b.l. 183), nes jame jokie įvažiavimai į sklypus nenumatyti. Atsakovo pateiktame Projektavimo ir tyrinėjimo darbų kooperatyvo Nr. 1092L brėžinyje (t.II, b.l. 184) atsakovo ranka pažymėtas įvažiavimas į sklypą nėra sujungtas su sklypu, šiame brėžinyje įvardintu Nr. 36, kuris atsakovas tvirtinimu yra sklypas esantis J. Biliūno g.2. Jokių aplinkybių, kad šiame sklype egzistuoja Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numatytos imperatyvios nuostatos, neįrodinėjo. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodyta aplinkybė, kad sklype Nr. 1 yra lauko inžinieriniai tinklai – kanalizacijos, vandentiekio, elektros, kurie buvo nutiesti statant gyvenamąjį namą, esantį J. Biliūno g. 2, bei kitus šio kvartalo gyvenamuosius namus (t.II, b.l. 185), savaime neįrodo, kad egzistuoja Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numatytos imperatyvios nuostatos, nes dėl AB „Lesto“ priklausančių komunikacijų, šis tretysis suinteresuotas asmuo, kaip jau minėta, nurodė, kad neatsižvelgiant į tai, kam būtų priskirti šie sklypai, elektros įrenginiams eksploatuoti elektros tinklų apsaugos zonų ribose turi būti nustatyti servitutai, o bet kokia veikla turi būti vykdoma laikantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių (t.IV, b.l. 99). Kaip nurodyta LVAT 2013-05-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-440/2013, nutiestos požeminės inžinierinės komunikacijos savaime nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, želdiniai taip pat nesudaro pagrindo Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. taikymui.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ne tik neįrodinėjo aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti pagal LVAT 2013-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-440/2013 dėl pareiškėjos nurodyto sklypo Nr. 1, bet ir nagrinėjant bylą iš naujo, nepasisakė ir dėl trečiojo suinteresuoto asmens R. S. ketinimų įteisinti, kaip nurodyta atsiliepime (t.III, b.l. 7-27), jo de facto išpirkto ir užstatyto sklypo dalies įteisinimo procedūrą į sklypo dalį, į kurią nukreiptas pareiškėjos reikalavimas. Pažymėtina ir tai, kad šios aplinkybės nebuvo įvertintos ir dėl jų atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepasisakė pareiškėjos ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. atsisakyme Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8).
Dėl sklypo Nr. 3.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ėmėsi veiksmų formuoti sklypus grąžinimui natūra (t. II, b. l. 48-51), todėl iš esmės pripažino, kad šioje ginčo teritorijoje nėra išlikusio visuomenės ar jos dalies poreikio, dėl kurio žemės sklypas galėtų būti priskirtinas valstybės išperkamai žemei ar egzistuotų kitų sąlygų atsisakyti vykdyti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tuo pačiu LVAT pažymėjo, kad atsakovas ėmėsi veiksmų formuoti sklypus grąžinimui natūra (t. II, b. l. 48-51), iš esmės atlieka veiksmus, kad pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teisės į apie 0,2 ha teritorijos šalia J. Biliūno gatvės, tačiau administracinėje byloje pateiktu reikalavimu pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į laisvą žemės sklypą žemės sklypų plane pažymėtame Nr. 3, kuris yra apie 0,3167 ha ploto. Šiuo atveju byloje pateiktu skundu atsakovas iš esmės tik pažymi, jog nėra pagrindo įpareigoti jį atlikti nurodytus veiksmus, nes jis nuosavybės teisių atkūrimą šioje dalyje vykdo. Atsižvelgus į atsakovo byloje pateiktą poziciją, nėra vienareikšmiškai aišku, ar pareiškėjai bus formuojamas žemės sklypas jos norimo dydžio, ar tik 0,2 ha ir atsakovas atsisako atkurti nuosavybės teises į likusį 0,1167 ha ploto žemės sklypą, remiantis Atkūrimo įstatyme numatytu teisiniu reguliavimu ir dėl šios dalies atitinkamai kyla ginčas. Atsižvelgusi į tai, kad nurodytu aspektu kyla neaiškumų, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, dėl jų proceso šalys nepasisakė, iš esmės siekiant išvengti galimų ginčų ateityje, LVAT šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir administracinę bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, minėtoje nutartyje LVAT aiškiai pasisakė, kad šioje ginčo teritorijoje nėra išlikusio visuomenės ar jos dalies poreikio, dėl kurio žemės sklypas galėtų būti priskirtinas valstybės išperkamai žemei ar egzistuotų kitų sąlygų atsisakyti vykdyti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Todėl ši aplinkybė iš naujo negali būti įrodinėjama, nes nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir privalo būti vykdoma (Teismų įstatymo 9 str. 1 d. ABTĮ 14 str. 1 d.).
Nagrinėjant bylą iš naujo, pagal LVAT 2013-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-440/2013, turėjo būti aiškinamasi aplinkybė, ar pareiškėjai bus formuojamas žemės sklypas jos norimo dydžio, ar tik 0,2 ha ir atsakovas atsisako atkurti nuosavybės teises į likusį 0,1167 ha ploto žemės sklypą, remiantis Atkūrimo įstatyme numatytu teisiniu reguliavimu. Iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-12 sprendimu Nr. 30-1652 patvirtinta planavimo užduotis detaliojo planavimo dokumentui rengti, pagal kurią planuojama apie 0,2 ha teritorija šalia J. Biliūno g., Antakalnio seniūnijoje, Vilniuje (t.II, b.l. 188). Nustatytas planavimo terminas – 3 metai nuo planavimo sąlygų detaliajam planui rengti patvirtinimo. Taigi, kaip matyti, pareiškėjos prašomo sklypo Nr. 3 formavimo darbai yra prasidėję. Iš planavimo užduoties nėra aiškus galutinis sklypo dydis – nurodytas planuojamas sklypas apie 0,2 ha. Atsakovas savo pozicijos dėl sklypo dydžio atsižvelgiant į LVAT 2013-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-440/2013 argumentus neišreiškė. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje dėl šio sklypo dydžio nepasisakė, prašė šį pareiškėjos reikalavimą nagrinėti teismo nuožiūra. Planavimo užduotis nėra nuginčyta dėl jos, atsakovo atstovės teigimu teismo posėdyje, jokie ginčai nevyksta. Tačiau iš ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-11-03 atsisakymo Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8), nėra, aišku, kaip bus sprendžiamas pareiškėjos prašomo atkurti sklypo ploto klausimas. Šiuo klausimu atsakovas savo pozicijos neišsakė ir nagrinėjant bylą iš naujo.
Atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad natūra grąžinant mažesnį žemės plotą, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam bus šio įstatymo nustatyta tvarka atkurtos nuosavybės teisės, vietą. Žemės reformos žemėtvarkos projektai ir jiems prilyginami žemės sklypų planai rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatomis. Metodikos 4 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projektus rengia ir projektui prilyginamame plane žemės sklypus projektuoja Žemės reformos įstatymo 16 str. 3 d. išvardyti asmenys, sudarę sutartį su NŽT vadovu ar jo įgaliotu teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius) vedėju dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje (toliau – projekto autorius). Pareiškėjos valia dėl grąžinamo žemės sklypo suformavimo nurodytoje vietoje gali būti vertinama kaip preliminariai pareikštas teisėtas interesas, į kurį atsižvelgiama, kai nėra Metodikoje numatytų kliūčių.
Pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-11-03 d. atsisakyme Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) nėra atskirai aptariamas kiekvienas iš pareiškėjos prašomų formuoti žemės sklypų, nėra pasisakyta dėl pareiškėjos pateiktų sklypų formavimo planų bei galimybės suprojektuoti sklypus pagal konkrečius pareiškėjos pateiktus planus. Atsakovo atsakymas liečia ne kiekvieną sklypą atskirai, bet bendrai visus tris sklypus, neišskiriant kiekvieno sklypo plano, ir nurodoma, kad planuose nurodyta pageidaujama susigrąžinti natūra žemė yra užstatyta įvairios paskirties statiniais ir inžinieriniais įrenginiais, žemės plotai patenka į teritoriją, kurioje parengtas Vilniaus miesto valdybos 1996-08-29 sprendimu Nr. 1397V patvirtintas individualių namų kvartalo Antaviliuose teritorijos detalusis planas. Tuo pačiu pateikta Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 70 punkto citata ir nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, planuose nurodyta pageidaujama susigrąžinti natūra žemė priskirta valstybės išperkamai ir natūra negražinama (t.I, b.l. 18).
LVAT 2013-05-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-440/2013 dėl pareiškėjos įvardijamo žemės sklypo Nr. 2 pasisakė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-11-03 atsakyme nenurodė, kuo grindžiamas ginčo žemės sklypo priskyrimas valstybės išperkamai žemei, atsisakymo formuoti sklypą nepagrindė galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pagal kurią atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakymą formuoti žemės sklypą grindė bendro pobūdžio aplinkybe, kad minėtas sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, kad negalima suformuoti racionalaus žemės sklypo, tačiau tiksliai nenurodė aplinkybių, sąlygojančių tokios išvados padarymą, toks jo nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų nurodytų reikalavimų, galima apsunkina pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. LVAT sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl atsakovo įpareigojimo priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame būtų išreikšta aiški pozicija dėl galimybės pareiškėjos įvardijamo žemės sklypo Nr. 2 dalyje formuoti žemės sklypus grąžinimui natūra.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaip jau nustatyta, ginčijamas atsakovo atsakymas liečia ne kiekvieną sklypą atskirai, bet bendrai visus tris sklypus, neišskiriant kiekvieno sklypo, nepasisakant dėl kiekvieno jo plano, bei į tai, kad grąžinus bylą nagrinėti iš naujo atsakovo atsisakymo formuoti žemės sklypus pareiškėjos prašomose vietose ir jos prašomo dydžio, nebuvo konkretizuoti, ir dėl sklypo, pareiškėjos įvardinto Nr. 2 galiojant įsiteisėjusiam VAAT 2012-10-04 sprendimui administracinėje byloje Nr. I-1994-764/2012, ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. atsakymo Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) atžvilgiu dėl pareiškėjos įvardijamų sklypų Nr. 1 ir Nr. 3 taikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. nuostata, pagal kurią faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėtini nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
NŽT ginčijamame 2011-12-28 sprendime Nr. 1T-(7.5)-144 pagal jame išvardintų teisės aktų nuostatas pasisakė, kad Nacionalinė žemės tarnyba ar jos teritoriniai skyriai nėra įgalioti prižiūrėti savivaldybių veiklą, todėl negali įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atlikti pareiškėjos skunde nurodytų ar kitų veiksmų, taip pat panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. atsisakymą Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8). VAAT 2012-10-04 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1994-764/2012 nustatė, kad NŽT priimdama šį sprendimą veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo NŽT byloje laikyti atsakove. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs LVAT 2013-05-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-440/2013 dėl šių argumentų nepasisakė, tačiau paliko galioti šį sprendimą dalyje, kurioje pasisakyta dėl žemės sklypo prie J. Biliūno g. 2A (pareiškėjos įvardijamo sklypu Nr. 2.). Pažymėtina tai, kad ginčijamame sprendime atsakovas NŽT taip pat nepasisakė atskirai dėl visų pareiškėjos prašomų suformuoti žemės sklypų bei jų planų, todėl šio sprendimo atžvilgiu taip pat taikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. nuostata. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kas konstatuota LVAT 2013-05-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-440/2013, nepagrįstu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis laikytinas ne tik atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. atsisakymas Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) formuoti sklypą Nr. 2, bet ir sklypus Nr. 1 bei Nr. 3, taip pat NŽT 2011-12-28 sprendimas Nr. 1T-(7.5)-144, kuriame pasisakyta dėl sklypo, pareiškėjos įvardinto sklypu Nr. 1 ir sklypu Nr. 3.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. atsisakymas Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-12-28 sprendimas Nr. 1T-(7.5)-144 naikintini. Atsakovai įpareigotini per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą su aiškiai išreikšta pozicija dėl žemės sklypų prie J. Biliūno g. 2 ir J. Biliūno g. 4 (pareiškėjos įvardijamu sklypas Nr. 1) ir žemės sklypo prie J. Biliūno g. 12 (pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 3) formavimo grąžinimui natūra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 4 p, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-1103 sprendimo Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) dalis, kuriomis atsisakyta formuoti žemės sklypus grąžinimui natūra dėl žemės sklypų, esančių prie J. Biliūno g. 2 ir J. Biliūno g. 4, pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 1) ir prie J. Biliūno g. 12 (pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 3).
P. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-12-28 sprendimo Nr. 1T-(7.5)-144 dalis, kuriomis pasisakyta dėl žemės sklypų, esančių prie J. Biliūno g. 2 ir J. Biliūno g. 4, pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 1) ir prie J. Biliūno g. 12 (pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 3) formavimo grąžinimui natūra.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įteisėjimo dienos priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą (nurodant teisinį pagrindą) sprendimą, kuriame būtų išreikšta aiški pozicija dėl galimybės žemės sklypo esančio prie J. Biliūno g. 2 ir J. Biliūno g. 4, (pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 1) dalyje formuoti žemės sklypą grąžinimui natūra ir dėl galimybės žemės sklype prie J. Biliūno g. 12 (pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 3) formuoti pareiškėjos prašomo dydžio žemės sklypą grąžinimui natūra.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.