- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-370
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Vincas Verseckas (pran.), Donatas Šernas
- Ieškovas
- J.Š.
- Atsakovas
- B.G., E.G.
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Vinco Versecko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J.Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-144-33/2005 pagal ieškovės pagal J.Š. ieškinį B. ir E.G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J.Š. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams B.G. ir E.G., prašydama priteisti iš atsakovų 23 036,91 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 22 d. nuosprendžiu atsakovai B.G. ir E.G. pripažinti kaltais pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteisti penkiasdešimt parų arešto, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams už nusikaltimą - jos sumušimą, įvykdytą 2002 m. birželio 1 d. Šiuo nusikaltimu ieškovei buvo padaryta turtinė žala, kurią sudarė 2 020,43 Lt išlaidos vaistams, 17 934,48 Lt negautas darbo užmokestis bei su darbu susijusios išmokos, 3 000 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 82 Lt kelionės išlaidos į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Be to nurodė, kad jai atsakovai padarė 100 000 Lt neturtinę žalą, kuri pasireiškė patirtu fiziniu skausmu, dvasiniu sukrėtimu ir išgyvenimais, emocine depresija bei pažeminimu. Atsakovai ir toliau ją žemina, šmeižia bei grasina susidoroti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovės J.Š. ieškinį tenkino iš dalies - priteisė solidariai iš B.G. ir E.G. 11 537,07 Lt nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei iš kiekvieno po 100 Lt advokato pagalbos išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, vadovaudamasis ieškovės nenuginčyta ekspertizės akto Nr.EKG 71/05 (01) išvada, konstatavo, jog atsakovai yra atsakingi už ieškovės prarastą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2002 m. liepos 10 d. bei tuo laikotarpiu turėtas 4 pavadinimų vaistų įsigijimo išlaidas. Iš bylos duomenų (b.b. t.l, b.l.183-185) teismas sprendė, jog traumų gydymosi laikotarpiu tam reikalingų vaistų ieškovė įsigijo už 135,76 Lt bei už rentgenogramą sumokėjo 15 Lt, todėl iš atsakovų solidariai priteistina 150,76 Lt gydymosi išlaidų (CK 6.283 str.). Ieškovės vidutinis darbo užmokestis iki sužalojimo buvo 1 468 Lt (1 040 Lt + 1 100 Lt + 2 264 Lt: 3). Ji buvo nedarbinga dėl atsakovų kaltės 1 mėnesį ir 10 dienų, už tą laikotarpį ji neteko 1 958 Lt (1 468 Lt + 490 Lt) darbinių pajamų (civ. b.l. 89). Už 2002 m. birželio mėnesį ir liepos mėnesio 10 dienų jai buvo priskaičiuota 571,69 Lt ligos pašalpos (413,27 Lt + 158,42 Lt), todėl iš atsakovų jai solidariai priteistina 1 386,31 Lt negauto darbo užmokesčio (CK 6.290 str.). Teismas įvertinęs tai, jog prieš įvykį ieškovė nebuvo jūroje ir nepateikė įrodymų, jog dienpinigiai buvo mokami nuolat, nepriklausomai nuo darbo jūroje ar krante, bei tai, kad iš darbdavio pažymos matyti (b.l. 89), sprendė, jog dienpinigiai į netektas dėl sumušimo pajamas neįtrauktini, delspinigių nepriteisė. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 82 Lt kelionės išlaidas į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, laikė neįrodytu bei neturinčiu ryšio su nagrinėjama byla (CPK 178 str.). Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė dėl patirtų sužalojimų tik trumpą laiką buvo nedarbinga, bei į atsakovų materialinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nustatė 10 000 Lt neturtinę žalą, kurią ieškovei solidariai privalo atlyginti atsakovai (CK 6.250 str., CK 1.5 str.). Teismas nurodė, jog ieškovės turėtos advokato pagalbos 1 500 Lt (b.b. t.1 , b.182, civ. b.l. 7) išlaidos kompensuotinos iš dalies, iš atsakovų išieškant 200 Lt (CPK 98 str.), kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti tik 9,4 procentų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J.Š. prašo: pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 18 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai; paskirti papildomą-kompleksinę teismo medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti ieškovės dabartinę sveikatos būklę. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu, nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos dydis yra per mažas. Teismo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė tik trumpą laiką buvo nedarbinga, nepagrįstos. Ieškovė teigia, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ji gydėsi ilgą laiką - ligoninėje gulėjo nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2002 m. birželio 10 d., po to iki 2002 m. liepos 10 d. gydėsi ambulatoriškai. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į atsakovų turtinę padėtį, o ieškovės turtinės padėties nevertino, t.y. tai, kad ji viena tuo metu išlaikė du nepilnamečius vaikus - už vieną vaiką alimentų negauna, kitam vaikui nereguliariai mokami minimalūs alimentai. Apeliantė nesutinka ir su teismo argumentu, jog niekuo nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti 82 Lt kelionės išlaidų baudžiamojoje byloje. Teigia, kad niekam neturėtų kilti abejonių, kad sužalojimas tokiomis aplinkybėmis galėjo sukelti stresą ir tam tikrų ligų, tame tarpe ir ilgalaikį gydymą susijusį su centrinės nervų sistemos asenizacija. Dėl to ieškovė nesutinka su padarytos ekspertizės išvadomis ir prašo apeliacinės instancijos teismą paskirti pakartotinę -kompleksinę teismo ekspertizę, kuri atsakytų į klausimus, kas sąlygojo jos ilgalaikį gydymą po patirto sužalojimo ir psichologinio šoko. Apeliantė teigia, jog teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai sumažino atstovavimo išlaidas. Teismas netinkamai įvertino ir tai, kad ieškovė dėl gydymosi negalėjo dirbti savo pagrindinio darbo laivuose jūroje ir dėl to prarado pajamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą B. ir E.G. ginčija apeliacinio skundo argumentus ir prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai B.G. ir E.G. 2002 m. birželio 1 d. bylos šalių motinos laidotuvių metu šarvojimo patalpose sumušė ieškovę J.Š., padarydami jai galvos, krūtinės ląstos, pilvo sumušimus, kraujosruvas akių vokuose, dviejų šonkaulių lūžius bei lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas atsakovų veiksmus pripažino nusikalstamais ir 2004 m. kovo 22 d. nuosprendžiu nuteisė juos pagal LR BK 138 straipsnio pirmą dalį 50 parų areštu, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams. Tuo pačiu nuosprendžiu J.Š. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo nuosprendžio prejudicinę reikšmę ir atsakovų solidarią pareigą atlyginti nusikalstamais veiksmais ieškovei padarytą žalą (CPK 182 str. 1 d. 3 p., CK 6.263 str., 6.279s str.). Atsakovai šių aplinkybių neginčija, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, todėl nepagrįstai patenkino tik dalį jos ieškinio reikalavimų. Teigia, kad dėl patirtų kūno sužalojimų jos sveikata buvo sutrikdyta ženkliai daugiau, negu pripažino pirmosios instancijos teismas, ir jinai patyrė didesnę turtinę bei neturtinę žalą, negu teismas priteisė.
Su apeliacinio skundo argumentais kolegija sutinka iš dalies.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė. Ekspertai nustatė ieškovės 2002 m. birželio 1 d. patirtų sužalojimų pobūdį ir nurodė, kad J.Š. dėl jų buvo nedarbinga nuo įvykio dienos iki 2002 m. liepos 10 d. Ekspertai pripažino, jog ieškovės ilgalaikis gydymas, susijęs su centrinės nervų sistemos astenizacija, neturi priežastinio ryšio su nusikalstamo įvykio metu patirtomis traumomis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ekspertizės išvadomis, apskaičiavo ieškovės netektą darbo užmokestį, kitą tiesiogiai dėl sužalojimų patirtą turtinę žalą ir ją priteisė. Keisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį kolegija neturi pagrindo.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė jai nedarbingumo metu negautų dienpinigių, kuriuos jinai gaudavo dirbdama jūroje. Tačiau pirmosios instancijos teismas dienpinigių klausimą sprendime aptarė ir nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog dienpinigiai buvo mokami nuolat, nepriklausomai nuo darbo jūroje ar krante, prieš įvykį (2002 m. balandį ir gegužę) ieškovė jūroje nedirbo. Šias aplinkybes bylos dokumentai patvirtina. Be to ieškovė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų bei negalėjo paaiškinti, kiek ir kokia tvarka buvo skaičiuojami dienpinigiai, kiek jų nedarbingumo metu būtų gavusi. Todėl keisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra pagrindo. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 82 Lt kelionės į Aukščiausiąjį Teismą, kuriame kasacine tvarka buvo nagrinėta baudžiamoji byla, išlaidų, tačiau nepaaiškino ir nenurodė, įrodymų dėl būtent tokio dydžio išlaidų. Be to kasacinis teismas netenkino nei ieškovės, nei atsakovų kasacinių skundų ir paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismas šios ieškinio reikalavimų dalies netenkino pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas neturtinės žalos klausimą ir sprendime nurodydamas bei vertindamas žalos padarymo aplinkybes – ieškovę sužalojo broliai, padarė jai įvairius sumušimus, tame tarpe galvos smegenų sukrėtimą, sulaužė šonkaulius, tai įvyko motinos laidotuvių metu ir dėl to ieškovė negalėjo palydėti motinos į kapines – tinkamai aptarė neturtinės žalos atsiradimo pagrindus, tačiau, atsižvelgiant į šalių giminystę, patirto nedarbingumo trukmę, atsakovų turtinę padėtį, pažeminimą, išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, kurį ženkliai didino įvykio vieta bei laikas, ir priteisė aiškiai per mažą neturtinę žalą. Kolegijos nuomone, ieškovė dėl atsakovų veiksmų patyrė ne mažesnę kaip 20 000 Lt neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovų priteista neturtinė žala, keistina ir priteista solidariai 10 000 Lt neturtinė žala didintina iki 20 000 Lt (CK 6.250 str., 6.263 str. 2 d.)
Apeliaciniame skunde ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašo skirti pakartotinę-kompleksinę teismo medicinos ekspertizę. Kolegija mano, kad nėra teisinio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Pirma, CPK 314 straipsnis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovė dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, naudojosi kvalifikuota teisine pagalba ir žinojo apie teismo medicinos ekspertizės išvadas, tačiau jų neginčijo ir pakartotinės ekspertizės neprašė. Antra, civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, tai yra kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 str.). Ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti teismo medicinos ekspertizės išvadomis ir sudarytų realų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Trečia, šios bylos išnagrinėjimas neužkerta ieškovei kelio, surinkus papildomų įrodymų, kad dėl atsakovų padarytų jai sužalojimų ieškovė ir toliau patiria žalą, kreiptis į teismą dėl žalos atsiradusios po bylos išnagrinėjimo atlyginimo arba, paaiškėjus aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kreiptis į teismą dėl šios bylos proceso atnaujinimo (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Dėl to ieškovės prašymas dėl ekspertizės netenkintinas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-22-04/2004 dokumentų matyti, kad nukentėjusioji J.Š. už advokato pagalbą sumokėjo 500 Lt (baudžiamosios bylos 1 t. 168, 182 b.l.). Šios išlaidos ieškovei atlygintinos visiškai. Nagrinėjant civilinę bylą ieškovė pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose už advokato pagalbą sumokėjo po 1000 Lt (7, 248 b.l.). J.Š. ieškinys patenkintas mažiau negu 50 procentų, tačiau, atsižvelgdama į bylos pobūdį (ieškinys pareikštas dėl žalos, padarytos atsakovų nusikalstamais veiksmais, atlyginimo), kolegija priėjo išvados, kad atsakovai privalo atlyginti pusę ieškovės civilinėje byloje patirtų advokato pagalbos išlaidų, todėl jai iš kiekvieno atsakovo priteistina po 750 Lt advokato pagalbos išlaidų. Poreikį byloje atlikti teismo medicinos ekspertizę lėmė atsakovų nusikalstami veiksmai. Ekspertizė detalizavo ieškovės sužalojimų pobūdį, nedarbingumo laiką, reikalingus gydymui vaistus ir pan., todėl, nors ieškinys patenkintas iš dalies, ekspertizės išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Atsakovai už patenkintą ieškinio dalį privalo į valstybės pajamas sumokėti po 323,05 Lt žyminio mokesčio išlaidų, tačiau po pirmosios instancijos teismo sprendimo kiekvienas jų sumokėjo po 173 Lt žyminio mokesčio išlaidų (200, 202 b.l.), todėl iš kiekvieno jų priteistina po 150,05 Lt žyminio mokesčio išlaidų (CPK 88, 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti ir jo redakciją išdėstyti taip: ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš B.G. (duomenys neskelbtini) ir E.G. (duomenys neskelbtini) J.Š. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt septynis (1537) Lt 7 ct turtinės žalos ir dvidešimt tūkstančių (20 000) Lt neturtinės žalos atlyginimui bei iš kiekvieno jų po 750 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš B.G. ir E.G. po 150,05 Lt žyminio mokesčio išlaidų į valstybės pajamas.
Grąžinti B.G. ir E.G. po 20 Lt ekspertizės išlaidų avanso.