Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, ūkininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, ir

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) sav., nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas trylika kartų, paskutinį kartą 2019 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. M. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmę įskaityti visą bausmės dalį, atliktą pagal 2019 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., M. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokslu; be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų; per pirmus 2 (du) mėnesius įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą (ūkio pagrindinė ekonominė veikla - mišrus žemės ūkis) ir būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu (nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A5-1491-1138/20202), - esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesudaręs darbo sutarties, nuo 2020 m. balandžio 3 d. 8 val. 00 min. iki 2020 m. balandžio 24 d. 16 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, nelegaliai įdarbinęs pagalbiniais ūkio darbininkais M. V. ir T. U., pažeidė Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose Miško darbų saugos taisyklėse DT 1-96 (toliau - MDST DT 1-96) nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t. y., nelegaliai įdarbino pjūklininku M. V., neturintį darbui su motorpjūklu reikiamos kvalifikacijos ir tą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, ir tam darbui numatytų drabužių, taip pažeisdamas MDST DT 1-96 6, 65 ir 66 punktų reikalavimus, neužtikrino, kad medžių pjovimui medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruošos (miško ruošos) darbams vadovautų apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas, kuris kontroliuoja darbų saugos reikalavimų vykdymą, taip pažeisdamas MDST DT 1-96 68 ir 70 punktų reikalavimus, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, neužtikrino, jog pavojingoje zonoje būtų tik medį pjaunantys darbininkai, o prieš pradedant pjauti medį pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra žmonių, taip pažeisdamas MDST DT 1-96 44 ir 51 punktų reikalavimus, bei MDST DT 1-96 53, 54 ir 56 punktų reikalavimus, kad medis pjaunamas padarant išpjovą ir paliekant ne plonesnę kaip 1/10 pjaunamo medžio storio užtūrą, o medžio nuvertimui naudojamos tam skirtos priemonės, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tai yra, 2020 m. balandžio 24 d. apie 16.26 val. (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, vykdant miško kirtimo darbus, M. V., dėl neatsargumo, pažeisdamas MDST DT 1-96 44, 51, 53, 54 reikalavimus, nupjaudamas 11,3 m. ilgio alksnį be išpjovos ir nepaliekant užtūros, pavojingoje zonoje būnant darbininkui T. U., nedalyvavusiam šio medžio pjovime, užvertė jį ant nukentėjusiojo T. U., kuris nuo kūno sumušimo, lydimo skeveldrinio įspaustinio kaktikaulio - momenkaulių, linijinių pakauškaulio, kaukolės pamato kaulų, dešinio smilkinkaulio lūžimų, kraujo išsiliejimo virš ir po kietuoju bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų, kamieno, smegenėlių sumušimų, blužnies plyšimo, stuburo krūtininės dalies 4 slankstelio suspaustinio lūžimo mirė 2020 m. balandžio 25 d. 11:30 val. VšĮ Raseinių ligoninėje.

M. V. 2020 m. balandžio 24 d. apie 16.26 val. (duomenys neskelbtini), S. M. priklausančiame žemės sklype, dėl neatsargumo pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, nelegaliai dirbdamas miško darbininku - pjūklininku, vykdydamas miško kirtimo darbus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose Miško darbų saugos taisyklėse DT 1-96 (toliau - MDST DT 1-96) nustatytus reikalavimus, tai yra, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos ir tą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento ir tam darbui numatytų drabužių, nedėvėdamas apsauginio šalmo, dirbo motorpjūklu, taip pažeisdamas MDST DT 1-96 65, 66, 67 punktų reikalavimus, neįsitikindamas (prieš pradėdamas pjauti medį), jog pavojingoje zonoje (apie kertamą medį dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m) nėra kitų asmenų, taip pažeisdamas MDST DT 1-96 44, 45 ir 51 punktų reikalavimus, bei MDST DT 1-96 53, 54 ir 56 punktų reikalavimus, kad medis pjaunamas padarant išpjovą ir paliekant ne plonesnę kaip 1/10 pjaunamo medžio storio užtūrą, o medžio nuvertimui naudojamos tam skirtos priemonės, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tai yra, 2020 m. balandžio 24 d. apie 16.26 val. (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, vykdydamas miško kirtimo darbus, nupjaudamas 11,3 m. ilgio alksnį be išpjovos ir nepaliekant užtūros, pavojingoje zonoje būnant darbininkui T. U., nedalyvavusiam šio medžio pjovime, užvertė jį ant nukentėjusiojo T. U., kuris nuo kūno sumušimo, lydimo skeveldrinio įspaustinio kaktikaulio - momenkaulių, linijinių pakauškaulio, kaukolės pamato kaulų, dešinio smilkinkaulio lūžimų, kraujo išsiliejimo virš ir po kietuoju bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų, kamieno, smegenėlių sumušimų, blužnies plyšimo, stuburo krūtininės dalies 4 slankstelio suspaustinio lūžimo mirė 2020 m. balandžio 25 d. 11:30 val. VšĮ Raseinių ligoninėje.

2020 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu nutarta S. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir už jo padarymą skirti administracinę nuobaudą - 1400 eurų baudą (II t., b. l. 40-43).

2. Nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: M. V. pjovė alksnį tuo metu, kai T. U. buvo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje. M. V. nupjautas alksnis, virsdamas nenumatyta kryptimi, smogė jo judėjimo trajektorijoje buvusiam T. U. ir sunkiai jį traumavo.

3. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra poveikis darbuotojui kietu daiktu - virstančio alksnio smūgis jo kritimo trajektorijoje buvusiam T. U., o minėto pavojingo veiksnio šaltiniu yra nupjautas virstantis apie 11,3 m ilgio alksnis.

4. Kadangi tiriamuoju atveju buvo vykdomi miško kirtimo darbai, tai tokių darbų vykdymą reglamentuoja Miško darbų saugos taisyklės DT 1 - 96. Šios taisyklės reglamentuoja pagrindinius miško darbų saugos reikalavimus, jos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl taikytinos ir tiriamuoju atveju.

6. Jei pjovėjas nebūtų pjovęs medžio, kol T. U. buvo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje, kaip tai numato Taisyklės [3], tai nebūtų buvę techninės galimybės virstančiam medžiui kliudyti T. U., ir nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis neįvyktų.

7. Teisės aktų pažeidimų tyrimas nėra darbų saugos specialisto kompetencija, todėl 7 klausimas - netiriamas.

9. Nukentėjusiojo T. U. veiksmai (tai, kad jis dirbo ne tik pavojingoje zonoje, bet ir virstančio medžio trajektorijoje) turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui (žr. išvados 1 punktą).

10. M. V. veiksmai - tai, kad jis pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis šio medžio pjovime - nagrinėjamo įvykio metu ne tik turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, bet ir buvo pagrindinė sąlyga šiam nelaimingam atsitikimui kilti (žr. išvados 1 punktą).

11. Nagrinėjamu atveju darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (II t., b. l. 60-65).

Motyvuojamoji dalis

S. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

Teismo vertinimu, kaltinamojo S. M. kaltė padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis S. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymai, įvykio vietos, daiktų, kitų objektų apžiūros protokolai, specialistų išvados.

M. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, kvalifikuojant veiką pagal šią dalį būtina nustatyti pačią veiką, jos padarinius ir priežastinį ryšį tarp jų. Pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015). Būtinasis subjektyvusis sudėties požymis – kaltė, neatsargumas (nusikalstamas nerūpestingumas ar nusikalstamas pasitikėjimas).

Pagal teismų praktiką specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos. Asmuo, įgyvendindamas savo teises, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių – tai iš Konstitucijos (28 straipsnis) kylanti nuostata. Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtina išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015, 2K-181-489/2017).

Dėl S. M. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas sunkus, neatsargus nusikaltimas, kurio pasekmė – kitam žmogui atimta gyvybė. Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis neteistas, administracine tvarka baustas. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotoja D. M. paaiškino, kad santuokoje su S. M. gyvena daugiau kaip dvidešimt metų. Jie gerai sutaria, ji yra vyrui autoritetas, vyras jos klauso. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo vyras nuoširdžiai pergyveno, padarytą žalą atlygino. Mano, kad gali jam padaryti teigiamą įtaką, todėl prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. D. M. charakterizuojama teigiamai, neteista, bausta administracine tvarka dėl su vykdoma ūkine veikla susijusių taisyklių pažeidimų. Yra pagrindas manyti, kad gali padaryti teigiamą įtaką savo vyrui. Yra visos LR BK 40 str. numatytos sąlygos laidavimui taikyti. Taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos LR BK 70 straipsnyje. Poveikio priemonė, numatyta LR BK 71 straipsnyje netaikytina, nes S. M. augina 8 vaikus, žalai atlyginti iš banko paėmė paskolą ir jo finansinė padėtis yra sunki.

Dėl M. V. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau dėl jo veikos atsirado negrįžtami padariniai, kitam žmogui atimta gyvybė. Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas trylika kartų, paskutinį kartą 2019 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. M. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams, administracine tvarka baustas (II tomas, b. l. 106-119), Psichiatrinis gydymas, įskaita VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (II t., b. l. 139). VšĮ Raseinių Psichikos sveikatos centre paslaugos teiktos 2005-2018 metais, dgn.: funkcinis CNS susirgimas (II t., b. l. 134). Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (II t., b. l. 146). BK 132 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Teismo vertinimu, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo, numatančią atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių veikų kategorijai, M. V. šią veiką padarė vykdydamas darbines funkcijas, tai nelaimė, sukėlusi nukentėjusiojo mirtį ir šiais savo veiksmais nepažeidė jam ankstesniu nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Teismas mano, kad M. V. galima taikyti LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. M. V. įsidarbino pas ūkininką S. M., gaus nuolatines pajamas, kurias galės skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui, nusikalstama veika nesietina su piktybišku įstatymo nesilaikymu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimu. M. V. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir gali pasitaisyti jo ne izoliavus iš visuomenės. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir taikomas įpareigojimas atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2019 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinei ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio (599,81 eurų), nes žala atlyginta. Žalą atlygino M. V. (III t., b. l. 89-90, 92).

Nukentėjusioji J. U. civilinio ieškinio atsisakė, nes žala atlyginta (10000 eurų). Žalą (taip pat ir laidojimo išlaidas) atlygino S. M. (III t., b. l. 114, 89-90). Dėl kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo, tai tokio ieškinio baudžiamojoje byloje nebuvo, nes šie darbai neatlikti. Vėliau šie klausimai gali būti išspręsti civilinio proceso tvarka.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Benzininis pjūklas "Krischner" saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (2020-12-28 kvitas B, serija ŠAP Nr. 0007991) (II t., b. l. 8-9).

CD su informacija (Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto telefoninio skambučio (dėl 2020 m. balandžio 24 d. įvykio, kurio metu buvo mirtinai sužalotas T. U.) įrašas) (Vokas prie bylos I t. viršelio).

Kaltinamajam M. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas būtinas, nes kitas kaltinamasis turėjo advokatą pagal susitarimą, M. V. teisiamas tryliktą kartą, neturi teisinių žinių ir negali apsiginti. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu

nusprendžia:

S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 176 straipsnio 1 dalyje ir perduoti jį pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui D. M..

S. M. skirti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus 11(vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, įpareigojant per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu ar mokymusi, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo probacijos tarnyboje pradžios.

Daiktinį įrodymą benzininis pjūklas "Krischner" saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (2020-12-28 kvitas B, serija ŠAP Nr. 0007991) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. M..

CD su informacija (Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto telefoninio skambučio (dėl 2020 m. balandžio 24 d. įvykio, kurio metu buvo mirtinai sužalotas T. U.) įrašas) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.