Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovei E. J., jos atstovui advokatui S. J.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Valerijai Jankauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei E. J., išvadą teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės administracija Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš gimimo liudijimo kopijos išduotos Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2012 m. rugsėjo 25, įrašo Nr. 146 matyti, kad vaiko L. N. tėvais įrašyti R. N. ir E. J. (b. l. 5). 2012 m. rugsėjo 25 d. prašyme dėl tėvystės nustatymo nurodyta, kad R. N. prašo pripažinti jį L. Ž. tėvu ir gimimo liudijime įrašyti vaikui jo pavardę. E. J. sutinka, kad R. N. būtų pripažintas jos sūnaus tėvu (b. l. 6). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad jie ieškinio reikalavimų nepalaiko, nes nustatyta, kad tarp L. ir ieškovo yra susiklostę tėviški santykiai, vaikas ieškovą laiko tėvu. Jei būtų nuginčyta tėvystė vaikas liktų be tėvo, be to tai prieštarautų vaiko interesams (b. l. 25) Ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos 162 Eur 12 ct. (b. l. 3-4, 18) Atsakovei taip pat suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos 162 Eur 12 ct. (b. l. 23-24, 26)

Lietuvos Respublikos CK 3.149 str. 1 d. nustato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. LR CK 3.151 str. 1 d. nurodyta, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip motina ar tėvas.

Kreipimuisi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (LR CK 3.152 str. 1 d.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 str. 2 d, 3.6 str. 2 d.) Lietuvos Respublikos CK 3.150 str. 2 d. numato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Iš byloje pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovas jau pripažindamas pareiškimu L. tėvystę žinojo, kad jis nėra jo biologinis tėvas. To neginčija ir atsakovė, kuri nurodo, kad pas R. N. atėjo gyventi jau su vaiku ir tik siekiant, kad jai ir ieškovui gimusio vaiko ir jos vaiko pavardės būtų vienodos, R. N. savo noru pareiškimu pripažino tėvystę L.. Nustačius tai, kad nuo pat pradžių R. N. žinojo, kad jis nėra biologinis L. N. tėvas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą ir svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas, ieškovas nenurodė bei neprašė termino atnaujinti, todėl pagrindo šį terminą atnaujinti nėra.

Sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, taip pat siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (LR CK 3.146 str. 2 d.). Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, vaiko motina, VTAS yra nurodžiusi, kad negali pasakyti kas yra L. N. biologinis tėvas, nes nežinanti pati. Atsakovė nesuinteresuota šio klausimo sprendimu, todėl nuginčijus tėvystę vaikas liktų be tėvo.

Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiklostęs tėviškas ryšys, be to pats vaikas R. N. laiko savo tėvu. L. kitų asmenų net nepripažintų tėvu. Vaikas su ieškovu augo nuo devynių mėnesių, todėl vaikui augant ieškovas būdamas šalia kiekvieną dieną darė įtaką vaikui, jį auklėjo, formavosi tarp jų artimas ryšys. Be to, jau 2012-09-25 ieškovas prašymu dėl tėvystės nustatymo išreiškė savo poziciją būti L. tėvu. L. N. gimęs (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas su ieškovu pradėjo gyventi tuomet kai jam buvo devyni mėnesiai, todėl jau tuomet R. N. žinojo, kad tai nėra jo biologinis vaikas. Tėvystę pripažino po bemaž trejų metų. Todėl darytina išvada, kad ieškovo sprendimas vaikui pripažinti tėvystę nebuvo skubotas ir neapgalvotas.

Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik ieškovo ir atsakovės teiginiai, bet ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (LR CK 3.164 str., 3.177 str.). VTAS išvadoje nurodoma, kad pats L. ieškovą laiko tėvu, R. N. tėvus laiko savo seneliais. Taip pat išvadoje nurodoma, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiklostęs artimas ryšys, tėviški santykiai. Ieškovas vaiką auklėjo ir išlaikė kaip savo. Tas faktas, kad ieškovas nurodo, kad nenori teikti išlaikymo svetimam vaikui nėra pagrindas tenkinti ieškinį. Konstatuotina, kad tarp ieškovo ir L. N. yra susiklostęs socialinis, teisinis tėvo ir vaiko ryšys. Teismas pažymi, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas šiuo atveju nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti vaiko ryšį su asmenim, kurį vaikas laiko tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą. Šiuo atveju tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, nes tokiu atveju pasikeistų jo žinoma objektyvi tikrovė, kad L. N. ieškovą laiko savo tėvu.

Tiek ieškovui, tiek atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Teismui suteikta teisė nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 96 str. 1-3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus yra pagrindas taikyti Civilinio proceso kodekso 96 str. 5 d., todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos (CK 1.5 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo R. N. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.