- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 2-1189-674/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01051-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- E. J.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
atsakovei E. J., jos atstovui advokatui S. J.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Valerijai Jankauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei E. J., išvadą teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės administracija Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas pripažinti, kad jis – R. N. nėra L. N., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. N. nėra R. N. sūnus; nuginčyti įrašą apie tėvą R. N., E. J. gimusio sūnaus L. N. gimimo dokumentuose, 2009-06-04 sudarytuose Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 146.
Ieškovas R. N. paaiškino, kad su atsakove nebuvo įregistravę santuokos, tačiau kurį laiką draugavo, turėjo intymių santykių, vėliau kartu gyveno. Atsakovei (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus L. tėvystę buvo pripažinęs kitas asmuo – Ž.. Vėliau tėvystė šiam vaikui buvo nuginčyta teisme. Jiems su E. J. gyvenant kartu 2011-11-24 atsakovei gimė bendras jų sūnus Š.. Tėvystę sūnui Š. pripažino ieškovas gera valia, vaikui suteikta jo pavardė. Nors nebuvo įregistravę santuokos, tačiau atsakovė vis užsimindavo, kad berniukai auga, o jų pavardės yra skirtingos, pasiūlė pripažinti tėvystę L.. Jis sutiko ir 2012-09-25 notariškai buvo patvirtintas jo ir atsakovės pareiškimas dėl tėvystės nustatymo L. Ž.. L. buvo suteikta N. pavardė, jis vaiko gimimo dokumentuose įrašytas tėvu. Pripažindamas tėvystę, jis nebuvo informuotas apie pareigą teikti išlaikymą, dalyvauti šio vaiko auklėjime. Jis laiko, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, įstatymas leidžia. Jis su J. gyvena kartu, tačiau dažnai pykstasi. J. buvo išvykusi su vaikais pas savo mamą, jį buvo palikusi. Tačiau šiuo metu jie susitaikė ir gyvena kartu. Jis L. išlaikyme ir auklėjime dalyvauja nuo to laiko, kai vaikui buvo 1 metai 6 mėnesiai. Jis savo vaiko Š. ir L. niekada neskirsto, abu vaikus vienodai prižiūri ir auklėja. L. jį vadina tėčiu. L. su jo tėvais taip pat gerai bendrauja, laiko jo tėvus seneliais, o jo tėvai L. laiko anūku. Jis nori nuginčyti tėvystę, nes mano, kad jų gyvenimas su J. anksčiau ar vėliau baigsis ir jis nenori mokėti išlaikymo svetimam vaikui. L. vaikai jau yra pasakę, kad jis nėra tikras jo tėvas, tai mano, kad nebus vaikui didelė trauma.
Atsakovė E. J. su R. N. pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ji iš pradžių gyveno pas Ž., pas kurį atėjo gyventi kai laukėsi sūnaus. Ji laukėsi būdama nepilnametė, jos tėvai gėrė, todėl ji buvo išėjusi gyventi pas Ž.. Gimus vaikui, Ž. buvo pripažinęs tėvystę L., tačiau po to ji teismo keliu nuginčijo tėvystę, nes N. smurtavo prieš ją. Ji su N. susipažino tada, kai vaikui buvo 9 mėnesiai. Vėliau ji persikėlė su savo sūnumi gyventi pas R. N., N. vaiką auklėjo, išlaikė. Sūnus N. vadina tėčiu, N. tėvus vaikas laiko seneliais, o N. tėvai jos vaiką laiko anūku. Kiek vėliau jiems gimė sūnus Š.. Kad vaikai turėtų tas pačias pavardes, R. N. pripažino tėvystę ir L.. Tuomet vaikas buvo daugiau nei trijų metų. R. N. visuomet žinojo, kad L. nėra jo biologinis sūnus, tačiau tėvystę pripažino. Ji laiko, kad vaikas nėra žaisliukas ir su juo negalima taip elgtis. Ji tikrojo vaiko tėvo nežino, nuginčijus tėvystę, vaikas liktų be tėvo. Prašo ieškinį atmesti, nes suėjusi ieškinio senatis. Ji yra pažadėjusi N., kad jų išsiskyrimo atveju ji neprašys priteisti išlaikymą L. iš N..
Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškovo ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutinka ir jų nepalaiko. Nurodė, kad atsakovė nurodyti L. biologinį tėvą atsisako, teigdama, kad nežino jo. R. N. vaiką augino nuo 9 mėnesių, kai jie pradėjo gyventi kartu su atsakove. Jis vaiku rūpinosi, jį auklėjo ir išlaikė. Vaikas kito asmens tėvu nepripažįsta. Tarp R. N. ir Luko yra susiklostęs artimas tėviškas santykis. Nuginčijus tėvystę vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, todėl tai prieštarautų vaiko interesams. Lukas VTAS specialistei nurodęs, kad jis R. N. laiko savo tėvu, vadina jį ,,tėčiu“, R. N. tėvus vadina ,,seneliais“, juos myli ir nori pas juos svečiuotis. Tėvystės nuginčijimas prieštarautų vaiko interesams, nes galima teigti, kad tarp Luko ir ieškovo yra susiformavę tėvo ir vaiko santykiai, vaikas pripažįsta ieškovą savo tėvu, nori su juo bendrauti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš gimimo liudijimo kopijos išduotos Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2012 m. rugsėjo 25, įrašo Nr. 146 matyti, kad vaiko L. N. tėvais įrašyti R. N. ir E. J. (b. l. 5). 2012 m. rugsėjo 25 d. prašyme dėl tėvystės nustatymo nurodyta, kad R. N. prašo pripažinti jį L. Ž. tėvu ir gimimo liudijime įrašyti vaikui jo pavardę. E. J. sutinka, kad R. N. būtų pripažintas jos sūnaus tėvu (b. l. 6). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad jie ieškinio reikalavimų nepalaiko, nes nustatyta, kad tarp L. ir ieškovo yra susiklostę tėviški santykiai, vaikas ieškovą laiko tėvu. Jei būtų nuginčyta tėvystė vaikas liktų be tėvo, be to tai prieštarautų vaiko interesams (b. l. 25) Ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos 162 Eur 12 ct. (b. l. 3-4, 18) Atsakovei taip pat suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos 162 Eur 12 ct. (b. l. 23-24, 26)
Lietuvos Respublikos CK 3.149 str. 1 d. nustato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. LR CK 3.151 str. 1 d. nurodyta, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip motina ar tėvas.
Kreipimuisi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (LR CK 3.152 str. 1 d.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 str. 2 d, 3.6 str. 2 d.) Lietuvos Respublikos CK 3.150 str. 2 d. numato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Iš byloje pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovas jau pripažindamas pareiškimu L. tėvystę žinojo, kad jis nėra jo biologinis tėvas. To neginčija ir atsakovė, kuri nurodo, kad pas R. N. atėjo gyventi jau su vaiku ir tik siekiant, kad jai ir ieškovui gimusio vaiko ir jos vaiko pavardės būtų vienodos, R. N. savo noru pareiškimu pripažino tėvystę L.. Nustačius tai, kad nuo pat pradžių R. N. žinojo, kad jis nėra biologinis L. N. tėvas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą ir svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas, ieškovas nenurodė bei neprašė termino atnaujinti, todėl pagrindo šį terminą atnaujinti nėra.
Sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, taip pat siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (LR CK 3.146 str. 2 d.). Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, vaiko motina, VTAS yra nurodžiusi, kad negali pasakyti kas yra L. N. biologinis tėvas, nes nežinanti pati. Atsakovė nesuinteresuota šio klausimo sprendimu, todėl nuginčijus tėvystę vaikas liktų be tėvo.
Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiklostęs tėviškas ryšys, be to pats vaikas R. N. laiko savo tėvu. L. kitų asmenų net nepripažintų tėvu. Vaikas su ieškovu augo nuo devynių mėnesių, todėl vaikui augant ieškovas būdamas šalia kiekvieną dieną darė įtaką vaikui, jį auklėjo, formavosi tarp jų artimas ryšys. Be to, jau 2012-09-25 ieškovas prašymu dėl tėvystės nustatymo išreiškė savo poziciją būti L. tėvu. L. N. gimęs (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas su ieškovu pradėjo gyventi tuomet kai jam buvo devyni mėnesiai, todėl jau tuomet R. N. žinojo, kad tai nėra jo biologinis vaikas. Tėvystę pripažino po bemaž trejų metų. Todėl darytina išvada, kad ieškovo sprendimas vaikui pripažinti tėvystę nebuvo skubotas ir neapgalvotas.
Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik ieškovo ir atsakovės teiginiai, bet ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (LR CK 3.164 str., 3.177 str.). VTAS išvadoje nurodoma, kad pats L. ieškovą laiko tėvu, R. N. tėvus laiko savo seneliais. Taip pat išvadoje nurodoma, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiklostęs artimas ryšys, tėviški santykiai. Ieškovas vaiką auklėjo ir išlaikė kaip savo. Tas faktas, kad ieškovas nurodo, kad nenori teikti išlaikymo svetimam vaikui nėra pagrindas tenkinti ieškinį. Konstatuotina, kad tarp ieškovo ir L. N. yra susiklostęs socialinis, teisinis tėvo ir vaiko ryšys. Teismas pažymi, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas šiuo atveju nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti vaiko ryšį su asmenim, kurį vaikas laiko tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą. Šiuo atveju tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, nes tokiu atveju pasikeistų jo žinoma objektyvi tikrovė, kad L. N. ieškovą laiko savo tėvu.
Tiek ieškovui, tiek atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Teismui suteikta teisė nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 96 str. 1-3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus yra pagrindas taikyti Civilinio proceso kodekso 96 str. 5 d., todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos (CK 1.5 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo R. N. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.