Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-08-12 · Civilinė byla Nr. 2S-848-492/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-12
Bylos Nr.
2S-848-492/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė, Dalia Višinskienė
Skolininkas
UAB „Metstata“
Kreditorius
UAB „Vaidovaidis“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-848-492/2009Procesinio sprendimo kategorija:
110.1.; 122.2; 122.4.(S).VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Višinskienės, Andžej Maciejevski apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Metstata“ atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-988-675/2009 pagal kreditoriaus UAB „Vaidovaidis“ pareiškimą skolininkui UAB „Metstata“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius UAB „Vaidovaidis“ prašė priteisti iš skolininko UAB „Metstata“ 16 431,35 Lt skolos, 4 478,05 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 157 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą skolininkui UAB „Metstata“ priklausančiam kilnojamam ir nekilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms reikalavimo sumos ribose. Nurodė, jog, remiantis 2006 m. spalio 18 d. Transporto paslaugų sutartimi Nr. 200612, skolininkui UAB „Metstata“ buvo suteikta paslaugų už 16 431,35 Lt, tačiau skolininkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaito.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi areštavo skolininko UAB „Metstata“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias UAB „Metstata“ atsiskaitomosiose sąskaitose, 20 909,40 Lt sumai. Nurodė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Šalies argumentai

Skolininkas UAB „Metstata“ atskiruoju skundu prašė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartį pakeisti ir taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – kilnojamųjų daiktų, priklausančių skolininkui, arba skolininkui priklausančių piniginių lėšų, kurias turi tretieji asmenys, areštą. Nurodė, jog skolininkas turimus įsipareigojimus kreditoriui pripažįsta, tačiau dėl prastos ekonominės situacijos tretieji asmenys neatsiskaito su UAB „Metstata“ už atliktas paslaugas, todėl UAB „Metstata“ negali atsiskaityti su kreditoriumi. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apsunkino skolininko padėtį, nes, areštavus įmonės pinigines lėšas, įmonė negali vykdyti normalios komercinės - ūkinės veiklos, atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės, savivaldybės ar valstybės socialinio draudimo fondo biudžetais.

Skolininkas UAB „Metstata“ atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimas, išduodant teismo įsakymą, yra sprendžiamas CPK nustatyta bendra tvarka (CPK 436 str. 1 d.), tai yra teismas, esant kreditoriaus prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar tam yra pagrindas. CPK 433 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą. Kreditorius UAB „Vaivovaidis“ nurodė, jog skolininkas UAB „Metstata“ yra skolingas 16 431,35 Lt ir 4 478,05 Lt delspinigių, šią pinigų sumą delsia grąžinti, taip pat pateikė teismui neapmokėtų skolų suvestinę ir apskaičiuotų delspinigių už laikotarpį nuo 2008-08-29 iki 2009-12-31 lentelę. LR CPK 144 str. numatyta, jog teismas, remiantis asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo galimai palankaus ieškovui (kreditoriui) procesinio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Konkrečiu atveju kreditorius UAB „Vaidovaidis“ prašė priteisti iš skolininko UAB „Metstata“ 16 431,35 Lt skolos, 4 478,05 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 157 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Metstata“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, nurodė, jog, atsižvelgus į kreditoriaus nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nemaža ieškinio suma turtinio pobūdžio ginčuose teismų praktikoje yra vienas pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, nes kreditoriui gresia rizika dėl skolininko nemokumo ateityje patirti didelius nuostolius, kuriuos dar labiau padidins bylos nagrinėjimo eigoje išaugančios bylinėjimosi išlaidos. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė sąžiningo kreditoriaus interesus sauganti priemonė. Tačiau teismas kiekvienos konkrečios bylos atveju turi atsižvelgti ne tik į ieškinio (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) sumos dydį kaip absoliutų ir vienintelį kriterijų, bet ir į kitas konkrečias aplinkybes, tai yra ar konkretaus atsakovo (skolininko) atžvilgiu ieškinio (pareiškimo) suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su atsakovo (skolininko) asmeniu, veikla, gaunamų pajamų, turimo turto, kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. Remiantis bylos duomenimis, pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo suma yra 20 909,40 Lt, kuri šiuo konkrečiu atveju skolininko kaip juridinio asmens atžvilgiu, teismui neturint kitų duomenų apie skolininko finansinę padėtį, yra laikytina didele. Pagal suformuotą teismų praktiką didelė reikalavimo suma vertinama kaip grėsmės pareiškėjo turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuojama būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimo sprendimo neįvykdymo rizikos. Skolininkas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka neatsiskaitė su kreditoriumi už jam suteiktas paslaugas ir tokiu būdu pažeidė sutarties sąlygas, dėl to kreditorius patyrė nuostolių. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovo teisėtų interesų apsaugą, vertina, kad ieškovo reikalavimams užtikrinti pirmiausiai turėtų būti areštuojamas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos. Areštuojant atsakovo turtą, prioritetas taikomas nekilnojamam ir kilnojamam turtui, nes įmonės piniginių lėšų areštas bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose sutrikdo atsiskaitymą su trečiaisiais asmenimis, stabilų įmonės veikimą, pajamų gavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi stabdyti ar trikdyti įmonės komercinės – ūkinės veiklos, turi būti palikta reali galimybė atsiskaityti skolininkui su darbuotojais, valstybės, savivaldybės ar valstybės socialinio draudimo fondo biudžetais. Pirmosios instancijos teismas areštavo skolininko nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas bendrai 20 909,40 Lt sumai, taigi teismas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, areštuoja pirmiausia kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o, nesant šio turto, pinigines lėšas. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad piniginių lėšų areštas užkerta kelią atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės, savivaldybės ar valstybės socialinio draudimo fondo biudžetais. Teigė, jog dėl prastos ekonominės situacijos tretieji asmenys neatsiskaito su UAB „Metstata“ už atliktas paslaugas, todėl UAB „Metstata“ negali atsiskaityti su kreditoriumi. CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. UAB „Metstata“ nepateikė rašytinių įrodymų nurodytoms aplinkybėms atskirajame skunde pagrįsti. Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju asmens prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes apie grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams turi įvertinti teismas (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija, vadovaujantis išdėstytu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė skolininko turto ir piniginių lėšų areštą pareiškimo reikalavimo sumos ribose. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Dalia VišinskienėAndžej Maciejevski