Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjo UAB „ITM Inkasso“ atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. S. ir suinteresuotam asmeniui skolininkės sutuoktiniui R. S., apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai, bei antstolei R. A., gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „ITM Inkasso“ prašymą dėl skolininko (ės) A. S. turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su sutuoktiniu R. S. nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. S., R. S., antstolė R. A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad išieškotojas UAB „ITM Inkasso“ kreipėsi į antstolės R. A. kontorą su prašymu priimti vykdymui Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-20 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-4644-722/2012 dėl 1 694,00 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojo naudai. Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininkė registruoto turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi, pajamų negauna, todėl iš jos asmeninio turto išieškoti skolą nėra galimybės. Patikrinus skolininkės sutuoktinio R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį, buvo nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis gauna pajamas (dirba (duomenys neskelbtini).

2014-02-17 antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto pagal CPK 666 ir 667 str. Nr. 0037/12/00620. Patvarkymu buvo pasiūlyta išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-248/2009, 2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis c. b. Nr. 3K-P-186/2010). CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Nustačius minėtas aplinkybes, atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas priima procesinį sprendimą iš pateiktų įrodymų ir daro išvadą, kad prezumpcija, jog turtas ir pajamos, įskaitant ir darbo užmokestį gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigta, todėl UAB „ITM Inkasso“ prašymas dėl skolininkės A. S. turto, kuris yra jos bendra su jos sutuoktiniu – R. S., nuosavybė, dalies nustatymo, tenkintinas. Atskirai pažymėtina, kad skolininkės sutuoktiniui neįrodžius, kad jo atlyginimas yra asmeninė jo nuosavybė ir darbo užmokestis nėra jų bendras turtas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nustatyti, jog skolininkės A. S. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktiniu R. S. turte yra 1/2 dalis sutuoktinio darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „LZ Technika“, yra pagrįstas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1 dalis).

Tuo pačiu išaiškintina antstoliui, jog jis privalo laikytis įstatymu nustatytos tvarkos, kuomet vykdomas išieškojimas iš skolininko turto dalies, kada tuo pačiu metu abu tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 593 str., 667 str.,

nutaria:

pareiškėjo (išieškotojo) „ITM Inkasso“ (į. k. 302604899) prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti sutuoktinio R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamame darbo užmokestyje yra lygi 1/2 daliai, su minėtu bendraturčiu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.