- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-423-387-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00184-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- S., S. A.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Kategorijos
Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-423-387/2013
Teisėja Alberta Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00184-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.
2013 m. birželio 13 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., ir nubaustas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies ją pridedant prie 2013-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2013-01-26 iki 2013-03-29.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A. nuteistas už tai, kad 2013-01-26 apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1.94 ‰ promilių girtumas, grasino nužudyti žmoną A. A. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad savo grasinimą įvykdys, nes 2013 sausio 17 d. jo atžvilgiu jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
Skundu S. A. prašo jį išteisinti arba paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nestabilios psichikos, įvykio dieną jo žmona pirma pradėjo konfliktuoti, kas turėjo didelę įtaka veikos padarymui. Pasak apelianto, tądien jis nebuvo nusiteikęs agresyviai, tačiau žmonai pradėjus konfliktą, nesusivaldė ir pagrasino, bet tikrai neketino įvykdyti savo grasinimo ir žmonos nemušė. Apeliantas prašo teismo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kadangi šiuo metu, būdamas kalėjime, jis supranta esąs kaltas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, ateityje pažada daugiau nebenusikalsti. Pažymi planuojantis išvykti gyventi pas savo dukrą į užsienį, kur galėtų pradėti dirbti. Pasak apelianto, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, jis negalės įgyvendinti šio savo tikslo.
Atlikus dalinį įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti nuteistasis S. A., nukentėjusioji A. A. ir teismo psichiatrijos ekspertė Z. K..
Nuteistasis S. A. parodė, kad su sveikata problemos jam prasidėjo jau nuo 2012 metų vidurio. Visą laiką skaudėdavo galvą, svaigdavo galva, jis dažnai prarasdavo sąmonę, neatsimindavo ką kalba, ką veikia. Neatmeta galimybės, jog galėjo susiginčyti su žmona, dėl to atsiprašo, bet mano, jog jam reikėtų paskirti rimtesnį gydymą. Kreipėsi į gydytojus, nes naktimis blogai miega, sapnuoja košmarus, atsikėlęs vaikšto kaip apsvaigęs, būna bloga, praranda atmintį, nepagaliu susigaudyti. Jam išrašė vaistų, bet jų dar nenusipirko, nes areštuota sąskaita. Nuteistasis paaiškino, kad iki veikos padarymo kreipėsi į Karoliniškių polikliniką, pas psichologą. Jam pasakė, kad turi praeiti daugiau laiko ir viskas susitvarkys, liepė nenaudoti alkoholinių gėrimų. Į neurologą kreipėsi kalėjime. Jis patarė tą patį. Pasakė, kad reikia ramybės, geresnio maisto, nesinervuoti, nenaudoti alkoholinių gėrimų, sakė po kiek laiko turėtų viskas pasitaisyti. S. A. teigimu, prieš sąmonės sutrikimo priepuolį jam darosi bloga, pykina, pradeda skaudėti galvą, tuomet kai galva įsiskauda, jis vaikšto svyruodamas, nusilpęs, praranda kuriam laikui atmintį. Traukulių nebūna. Dabar alkoholio nevartoja, bet sąmonės netekimo priepuoliai kartojasi. Nežino ar praranda sąmonę kai išgeria daugiau alkoholio. Būdamas laisvėje tikriausiai prarasdavo sąmonę kai išgerdavo. Neatsimindavo kaip pareidavo į namus, ką darydavo, kalbėdavo.
Nukentėjusioji A. A. parodė, kad S. A. būna agresyvus ne tik girtas, bet ir blaivus. Pasak jos, nuteistasis išgerdavo visą laiką. Jie yra susituokę 28 metus, iš jų 26 metus S. A. gėrė. Dukra su juo beveik nebendrauja. Kuo toliau, tuo buvo blogiau. Nuo 1998 m. jis labai daug gerdavo, jau mažai dirbdavo. Gerdavo diena iš dienos. Gerdavo savaitėmis, po to dvi savaites, po to jau mėnesiais. Dabar jau kokie 6 metai kai išgėrimai ištisiniai, be išsipagiriojimo. Jis agresyvus nuo labai seniai. Nukentėjusioji pažymėjo, kad S. A. ją mušė ir būdamas blaivus. Paskutiniu metu ji bėgdavau iš namų į lauką, nes kitaip būtų sumušta. Dėl sąmonės ar atminties praradimų S. A. yra porą kartų kvietusi greitąja pagalbą. Atvykę gydytojai sakė, kad jam alkoholinė psichozė. Tai buvo prieš kokius 8-10 metus. Nukentėjusiosios teigimu, ji neprisimena kada paskutinį kartą matė S. A. blaivų. Jis gerdavo tiek naktį, tiek dieną. Blaivaus jo nematė 6 ar 7 metus. Tik dabar jį mato blaivų. Sveikatos problemų, nukentėjusiosios manymu, S. A. turėjo anksčiau.
Teismo psichiatrijos ekspertė Z. K. patvirtino, kad ji yra įrašyta į ekspertų sąrašą. Parodė, kad jos manymu visos nuteistojo išsakytos psichikos sveikatos problemos yra dėl to, kad jis yra daug metų priklausomas nuo alkoholio. Matyti, kad jis ilgalaikiai ir aktyviai vartojo alkoholį. Tai patvirtina ir nukentėjusioji. Alkoholinių abstinencijų metu trumpam nutraukiamas alkoholio vartojimas. Ekspertės teigimu, tokie žmonės yra labai emociškai nestabilūs, prislėgtos, piktos nuotaikos. Tai gali sąlygoti konfliktines situacijas. Sąmonės sutrikimo priepuoliai galimi alkoholinių abstinencijų metu, tačiau objektyvių duomenų nėra. Atminties netekimai, kuriuos mini nuteistasis, galimi, kai yra priklausomybė nuo alkoholio ir kai yra gausus pavartojimas alkoholio. Tuomet iš tiesų galimi atminties iškritimai. Tai priklauso nuo girtumo laipsnio. Ekspertė pažymėjo, kad tai nėra tas lėtinis psichikos sutrikimas, kuris gali įtakoti nuteistojo gebėjimus suvokti savo veiksmus. Tai nėra medicininio nepakaltinamumo atvejis. Pasak jos, priepuoliai vis dar kartojasi jau nevartojant alkoholio pusę metų, nes ilgai vartojus alkoholį vystosi toksinis galvos smegenų pažeidimas. Ekspertė paaiškino, kad nuteistajam toliau vartojant alkoholį, silpnės jo pažintinės funkcijos, keisis mąstymas, ilgainiui jis taps silpnapročiu. Taip pat Z. K. pažymėjo, jog S. A. nurodomi sąmonės netekimo atvejai nėra niekur užfiksuoti. Jei tai įvyktų tardymo izoliatoriuje, sureaguotų budintis personalas, kviestų pagalbą. Tokių duomenų byloje nėra. Dabartinė S. A. savijauta yra tokia, nes priklausomybė išlieka. Dabar yra remisija, susijusi su izoliacija.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistojo S. A. kaltės padarius jam įkaltinamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., bei paskyrė bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje suriktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.
BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.
Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad 2013-01-26 apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti žmoną A. A.. Be nukentėjusiosios, pastarąsias aplinkybes patvirtino pirmos instancijos teisme liudytoju apklaustas M. J. (b. l. 137). Liudytojas policijos pareigūnas P. K. parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo labai išsigandusi ir pasimetusi. Pasak jo, S. A. buvo neblaivus, vartojo žmonos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Iš esmės grasinimų nukentėjusiajai fakto neneigia ir pats nuteistasis, tuo pačiu nurodydamas, kad tikrai neketino jų įvykdyti. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta aukščiau, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 145 str. 1 d., neturi reikšmės ar kaltininkas iš tikrųjų ketino įvykdyti savo grasinimus. Šiuo atveju nusikalstama veika laikoma baigta nuo grasinimo pareiškimo nukentėjusiam asmeniui. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad nukentėjusioji A. A. turėjo pagrindą suprasti nuteistojo grasinimą kaip konkretų ir realų. Tiek pačios nukentėjusiosios, teik liudytojo M. J. teigimu, nuteistasis jau daugelį metų piktnaudžiauja alkoholiu ir konfliktuoja su A. A., kurios atžvilgiu yra vartojęs ir fizinį smurtą. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir 2013-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo S. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d., ir nubaustas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Šiuo teismo procesiniu sprendimu yra konstatuota, kad S. A. laikotarpiu nuo 2012-05-12 iki 2012-08-12 sistemingai vartojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, sukeldamas jai fizinį skausmą (trenkė galva į sieną, spyrė, sudavė smūgį kumščiu) bei grasindamas ją nužudyti („papjauti ir paleisti žarnas“). Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nukentėjusioji iš tikrųjų turėjo pagrindą išsigąsti bei įvertinti S. A. grasinimus kaip realius.
Apklausus teismo posėdyje teismo psichiatrijos ekspertę Z. K. bei įvertinus jos parodymus, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog šiuo metu nėra pagrindo S. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme metu ekspertė vienareikšmiškai nurodė, jog S. A. būsenos bei psichikos sveikatos sutrikimų, kuriais jis skundžiasi, priežastis yra ilgametis alkoholio vartojimas. Ekspertės teigimu, tai nėra medicininio nepakaltinamumo atvejis, tad skirti nuteistajam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra jokio pagrindo. Atsakydama į S. A. klausimą, ekspertė paaiškino, kad priepuoliai jam vis dar kartojasi jau nevartojant alkoholio pusę metų, nes ilgai vartojus alkoholį vystosi toksinis galvos smegenų pažeidimas. Taip pat ekspertė visiškai pagrįstai pažymėjo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo žodžius apie jo neva patiriamus sąmonės netekimo atvejus.
Tuo tarpu S. A. skunde nurodoma aplinkybė apie tai, kad grasindamas žmonai jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pagrįstai apylinkės teismo buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia, o jokiu būdu ne lengvinančia, aplinkybe.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (teistas, nusikalto tuoj po nuosprendžio ankstesnėje byloje priėmimo, neišnykus ankstesniam teistumui), atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Akivaizdu, jog išvadų iš ankstesnio teistumo S. A. nepadarė. Taigi nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei savo skunde S. A. teigė šiuo metu neigiamai vertinantis savo veiksmus, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, darytina išvada, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu, kuriuo S. A. taip pat buvo nuteistas už sistemingą žmonos bauginimą, naudojant psichinę prievartą, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę bei atidėjus jos vykdymą, bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Nuteistasis vėl nusikalto, taigi išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nepasitaisė. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į BK 27 str. nuostatas, S. A. laikytinas recidyvistu (nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinus padarytos veikos pavojingumą, aplinkybes, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijos manymu, S. A. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga jo įvykdytai nusikalstamai veikai, todėl švelninti ją nėra pagrindo.
Nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdžius naują nusikalstamą veiką, apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 str., subendrino S. A. skundžiamu bei 2013-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 75 str. 4 d. 4 p.).
S. A. nurodomas argumentas, jog nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės jis pakeistų savo gyvenimą ir išvyktų gyventi pas savo dukrą užsienį, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Tuo pačiu apygardos teismas pažymi, jog nuteistajam pripažinus jį kaltu 2013-01-17 teismo nuosprendžiu bei atidėjus paskirtos bausmės vykdymą jau buvo suteikta tokia galimybė, tačiau jis ją nepasinaudojo, tinkamų išvadų nepadarė ir vėl 2013-01-26, praėjus 9 dienoms po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, įvykdė nusikalstamą veiką savo žmonos atžvilgiu. Be to, nukentėjusiosios teigimu, S. A. dukra su juo beveik nebendrauja, tad sunkiai tikėtina, jog būdamas laisvėje nuteistasis iš tikrųjų išvyktų pas ją gyventi.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad 2013-03-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.