- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-637-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19398-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Ugnius Trumpulis, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- S. M., N. R., E. P.
- Advokatai
- Jonas Leikauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugniaus Trumpulio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (du nusikalstamos veikos epizodai) ir nubaustas:
- pagal 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios S. M. atžvilgiu) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;
- pagal 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios N. R. atžvilgiu) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, V. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus 1/3 (vienu trečdaliu), paskirta V. P. galutinė subendrinta bausmė – laivės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant V. P. bausmės vykdymo laikotarpiu:
- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslais ar gydymosi;
- tęsti darbą ar būti užsiregistravusiam užimtumo tarnyboje;
- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai S. M. 1112 Eur nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Šiuo nuosprendžiu L. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) padarymą, kaltininkui bei nukentėjusiesiems E. P. ir N. R. susitaikius (BK 38 straipsnis) ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, apeliacinis skundas dėl L. G. nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, socialiniame tinkle „Facebook“ sukūręs grupę pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, pasivadinęs šios grupės administratoriumi „V. P.“, laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-03-12, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pažadėjo S. M. su 50 % nuolaida – 1437 eurus suorganizuoti poilsinę kelionę, t. y. skrydžio bilietus, vizas bei apgyvendinimo paslaugas jai ir jos šeimai, aiškiai suvokdamas, kad savo pažadų neįvykdys, nurodė 250 eurų pervesti į banke „Swedbank“, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią M. C., 1117 eurų į banke „Swedbank“, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią N. P., po ko S. M. 2018-01-16 į nurodytą M. C. sąskaitą pervedė 250 eurų, kuris tą pačią dieną „Postbank“ banko bankomate, esančiame Vokietijoje, išgrynino 150 eurų, bei perdavė V. P. 250 eurų grynais pinigais. 2018 m. vasario mėn. susitikusi su V. P. prie prekybos centro „BIG“, esančio adresu Ukmergės g. 369, Vilnius, davė šiam 70 eurų grynais pinigais už kelionės vizas bei 2018-03-02 į nurodytą N. P. sąskaitą pervedė 200 eurų, 2018-03-03 pervedė 350 eurų, 2018-03-05 pervedė 350 eurų, 2018-03-12 pervedė 217 eurų, kuris laikotarpiu nuo 2018-03-02 iki 2018-03-05 bankomatuose, esančiuose Upės g. 9, Vilnius, ir Bieliūnų g. 1, Vilnius, išgrynino 870 eurų ir perdavė juos V. P. grynais pinigais, likusius 30 eurų pasiliko sau kaip atlygį, tačiau V. P., žadėtų paslaugų nesuteikė ir pinigų – 1437 eurų negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaule įgijo svetimą, S. M. priklausantį 1437 eurų turtą.
1.1. Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su L. G., socialiniame tinkle „Facebook“ sukūręs grupę pavadinimu „bilietai pigiau“, pasivadinęs šios grupės administratoriumi „V. P.“, laikotarpiu nuo 2018-02-19 iki 2018-02-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pažadėjo S. P. su 50 % nuolaida – 672 eurus suorganizuoti skrydžio bilietą į Tailandą bei apgyvendinimo paslaugas viešbutyje, po ko L. G., socialiniame tinkle „Facebook“, iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“, melagingai pranešęs S. P., kad jo vardu užsakyti skrydžio bilietai bei viešbučio paslaugos, nurodė pinigus – 313 eurų pervesti į banke „Swedbank“, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E. J., po ko N. R., paprašyta savo sūnaus S. P., į nurodytą sąskaitą 2018-02-22 pervedė 313 eurų, o E. J. tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 15:35 val. iki 15:36 val. bankomate, esančiame Bieliūnų g. 1, Vilnius, per du kartus išgrynino 290 eurų sumą bei perdavė ją L. G., likusius 23 eurus pasiliko sau kaip atlygį, tačiau V. P., kartu su L. G. žadėtų paslaugų nesuteikė ir pinigų – 313 eurų negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaule įgijo svetimą – N. R. priklausantį 313 eurų turtą.
2. Pirmosios instancijos teismas atleido L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, kaltininkui ir nukentėjusiesiems E. P. ir N. R. susitaikius, ir baudžiamąją byla jo atžvilgiu nutraukė.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. (toliau tekste ir – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį – vietoje paskirtos laisvės apribojimo bausmės paskirti jam BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą kitą bausmės rūšį – baudą, – savo dydžiu artimą minimumui, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti 1/3 ir jos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių terminui. Taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad yra jauno amžiaus, neturi gyvenimiškos patirties ir kad atsiprašė nukentėjusiųjų.
3.1. Skunde nurodo, jog dėl jo nuoširdžių parodymų teismas galėjo greitai ir ekonomiškai išnagrinėti byla sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Pasak apelianto, nuo pirmos apklausos jis neneigė savo kaltės, atvirai paaiškino aplinkybes, išreiškė nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, nevengė atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiųjų už savo netinkamą, bei nepadorų elgesį. Iki šios dienos jaučiasi blogai ir apgailestauja, supranta, jog pasielgė neteisėtai, neteisingai, šiai dienai įvertino savo veiksmus ir padarė atitinkamas išvadas.
3.2. Apelianto teigimu, pats veiksmingiausias būdas įgyvendinti bausmės paskirtį finansiniuose nusikaltimuose, yra kaltininko nubaudimas bauda (pinigais), todėl prašo atsižvelgti ir į tai, kad veikos padarymo metu buvo teistas tik kartą, baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą yra sumokėjęs, šiai dienai (be priteistos žalos atlyginimo nukentėjusiajai) neturi jokių kitų kreditorinių įsipareigojimų ar skolų. Dirba ir uždirba pakankamai lėšų, todėl turi realią galimybę atlyginti žalą nukentėjusiajai ir sumokėti baudą, jeigu ji bus paskirta.
3.3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji tam neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
4.1. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2016, 2K-265/2018 ir kt.). Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016). BK 61 straipsnio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
4.2. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 54, 61 straipsnių reikalavimų, tinkamai neįvertino V. P. asmenybę charakterizuojančių duomenų, nustatė ne visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė jam akivaizdžiai neteisingą bausmę.
4.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį, nevertino, kad nėra V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (nuo pirmos apklausos) neneigė savo kaltės, atvirai ir savo valia išreiškė nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, taip pat nevengė atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiųjų už savo netinkamą bei nepadorų elgesį, ėmėsi veiksmų, kad atlyginti nukentėjusiesiems asmenims nusikalstamais veiksmais padarytą žalą – su nukentėjusiąja N. R. atsiskaitė pilnai ir ji priėmė V. P. atsiprašymą, su nukentėjusiąja S. M. atsiskaitė dalinai (atlygino 325 Eur), teisiamojo posėdžio metu pasižadėjo žalą atlyginti visiškai, iki apeliacinio proceso apeliantas su nukentėjusiąja S. M. atsiskaitė pilnai (2019-08-26 pinigų perlaidos kvitas, 2019-10-22 grynųjų pinigų įmokėjimas banko skyriuje, nukentėjusiosios S. M. parodymai apeliacinio proceso metu), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą yra sumokėjęs. Tai, kad nuteistasis V. P., bylą nagrinėjant apylinkės teisme, kartu su veikos bendrininku L. G. buvo pilnai atlyginęs jos patirtą turtinę žalą, taip pat buvo padengęs dalį turtinės žalos nukentėjusiajai S. M., likusią turtinės žalos dalį atlygino iki apeliacinio proceso, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe: kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 p.).
4.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, paskirta V. P. bausmė yra aiškiai neteisinga, kadangi V. P. yra jaunas, paskirtas jam laisvės apribojimas akivaizdžiai trukdo kurti gyvenimą, papildomai dirbti ir užsidirbti, jo ketinimų pasikeisti į gerąją pusę tikrumą patvirtina ir paminėta aplinkybė apie jo turtinės žalos nukentėjusiajai S. M. atlyginimą. Nukentėjusioji S. M. patvirtino, kad ji su V. P. susitaikė, pretenzijų jam neturi. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės paskirtis ir teisingumo principas bus įgyvendinti, paskiriant V. P. už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymą, baudas, savo dydžiu artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Baudų dydis nustatomas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į BK 47 straipsnio, reglamentuojančio baudų skyrimą pagal nusikaltimų kategorijas, nuostatas.
4.5. Apeliantas V. P. apeliaciniame skunde prašė jam skiriamos baudos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių terminui, nurodydamas, kad jo gaunamos pajamos nėra pakankamai didelės, kad paskirtą baudą galėtų sumokėti per įstatymo nustatytą 2 mėnesių laikotarpį. Kolegija mano, kad toks apelianto prašymas tenkintinas iš dalies. Baudos paskyrimas kaip bausmė yra prasminga tik tada, kai nubaustasis asmuo tokią bausmę atlieka, ją sumokėdamas, tokiu atveju yra realizuojami bausmės tikslai, jos paskirtis. Iš pateiktų duomenų yra nustatyta, kad V. P. dirba UAB „Švaros broliai“, iš kur gauna pagrindines mėnesines apie 700 Eurų pajamas (t. 4 b.l. 6), jo parodymais, jis gyvena su tėvais, padedančiais su išlaidomis maistui, buityje. Įvertinus tokias aplinkybes, akivaizdu, kad skiriamos baudos sumokėjimas per įstatymo nustatytą savanorišką baudos sumokėjimo terminą, nuteistajam V. P. būtų itin apsunkintas, todėl šis terminas nustatomas ilgesnis, nei įstatyme nustatytas savanoriško baudos sumokėjimo terminas, tačiau trumpesnis, nei to prašoma apeliaciniame skunde. (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
4.6. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis dalyje dėl bausmės nuteistajam V. P. paskyrimo negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį dalyje dėl V. P. paskirtos bausmės pakeisti.
V. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios N. R. atžvilgiu), padarymą paskirti 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios S. M. atžvilgiu), padarymą paskirti 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. P. 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti V. P. galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. P. paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesių terminui.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.