Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. N. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 4 000 Eur neturtinę žalą.

Skunde nurodė, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, jo artimieji pervedė 50 Eur į kalinimo įstaigoje esančią sąskaitą. 2024 m. rugpjūčio 27 d. jis apsipirko kalėjimo parduotuvėje už 33,20 Eur, po operacijos sąskaitoje liko 17,07 Eur, tačiau 2024 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas pastebėjo, kad šis likutis iš sąskaitos dingo. Pareiškėjas kreipėsi į kalėjimo administraciją dėl dingusių pinigų ir prašė pateikti nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio išklotinę, kurią gavęs pamatė, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. jo asmeniniai pinigai – 17,07 Eur – buvo išleisti kalėjimo parduotuvėje, nors tą dieną jis pats ten neapsipirkinėjo. Pareiškėjas teigė ne kartą raštu ir žodžiu kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją, tačiau atsakymo negavo, kol 2024 m. spalio 29 d. nepateikė pareiškimo prokuratūrai. Tą pačią dieną pareiškėjas gavo atsakymą iš kalėjimo administracijos, jog nurodyta pinigų suma per žmogišką klaidą buvo pervesta kitam nuteistajam ir bus grąžinta į pareiškėjo sąskaitą, nuskaičiuojant atitinkamą sumą iš to nuteistojo. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių kalinimo įstaigos veiksmų buvo pažemintas jo orumas.

Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė skundą dėl iš sąskaitos dingusių 17,07 Eur. 2024 m. spalio 17 d. jam buvo pateiktas atsakymas, kuriame paaiškinta, kad dėl žmogiškosios klaidos jo prašymas apsipirkti buvo įteiktas kitam nuteistajam (V. N.), kuris, nepastebėjęs klaidos, atliko pirkimą pareiškėjo sąskaita. V. N. pripažino klaidą ir sutiko grąžinti 17,07 Eur, tačiau jo sąskaitoje tuo metu nebuvo lėšų. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 4 d. pateikė skundą dėl vėluojančio atsakymo ir pinigų negrąžinimo. 2024 m. gruodžio 2 d. jam buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad atsakymas į pirmąjį skundą pateiktas laiku, o 2024 m. lapkričio 7 d., V. N. gavus lėšų, pareiškėjui buvo grąžinta visa suma. Atsakovė pažymėjo, kad klaida buvo ištaisyta operatyviai, o kalėjimo administracija siekė kuo greičiau išspręsti situaciją. Kadangi žala buvo atlyginta, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų ar neturtinės žalos atsiradimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė skundą, prašydamas išsiaiškinti aplinkybes dėl jo asmeninės sąskaitos lėšų. Atsakovė 2024 m. spalio 17 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. SN-23-1988 „Dėl R. N. skundo išnagrinėjimo“, kuriame išaiškino, jog dėl žmogiškosios klaidos jo prašymas apsipirkti buvo įteiktas kitam nuteistajam, kuris, nepastebėjęs klaidos, atliko pirkimą pareiškėjo sąskaita. Pareiškėjo teigimu, šis atsakymas jam buvo pateiktas praleidus 20 dienų terminą. Teismas negali sutikti su tokiu pareiškėjo teiginiu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, administracinis sprendimas turi būti priimtas ir pareiškėjui pateiktas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Akivaizdu, jog atsakovė laikėsi šio reikalavimo – skundas buvo išnagrinėtas ir atsakymas Nr. SN-23-1988 „Dėl R. N. skundo išnagrinėjimo“ pateiktas 2024 m. spalio 17 d., t. y. per įstatyme nustatytą 20 darbo dienų terminą. Nepaisant to, kad atsakymas buvo pateiktas laiku, pareiškėjas 2024 m. lapkričio 4 d. pateikė naują skundą, kuriame teigė, jog jo ankstesnis skundas tariamai buvo vilkintas. Šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi, kaip jau minėta, atsakymas buvo parengtas ir pateiktas per teisės aktuose nustatytą terminą, todėl negali būti laikomas vilkintu. Administracijos veiksmai visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo subjektyvus vertinimas dėl atsakymo pateikimo trukmės nėra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti administracijos veiksmus neteisėtais. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o asmeniniu įsitikinimu, kuris prieštarauja oficialiai nustatytiems terminams ir faktinėms aplinkybėms. Siekdama išsklaidyti bet kokias abejones dėl procesų teisėtumo, atsakovė 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė papildomą atsakymą Nr. SN-23-2507 „Dėl R. N. skundo išnagrinėjimo“, kuriame dar kartą patvirtinta, kad pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 23 d. skundas buvo išnagrinėtas laiku, kalinimo įstaigos administracija nepažeidė jokių procedūrinių reikalavimų, o vilkinimo ar neteisėtų veiksmų nebuvo.

Teismas pažymi, jog pareiškėjo apsipirkimo prašymo vykdymo metu įvyko žmogiškoji klaida, kuri buvo nulemta dviejų nuteistųjų pavardžių panašumo – pareiškėjo prašymas buvo per klaidą perduotas kitam nuteistajam, t. y. V. N. Ši klaida nėra susijusi su tyčiniais veiksmais ar aplaidumu, o kilo dėl objektyviai suprantamų priežasčių – kalinimo įstaigos administracijos darbuotojai, dirbdami su daugybe dokumentų, gali susidurti su situacijomis, kai panašios pavardės sukelia tam tikrų administracinių netikslumų. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad klaidos esmė slypėjo ne sistemos trūkumų ar neatsakingų darbuotojų veiksmuose, o paprasčiausiame administraciniame nesusipratime. Nuteistasis V. N., gavęs ne savo apsipirkimo prašymą, nepastebėjo neatitikimo ir įsigijo prekių už 17,07 Eur, manydamas, kad tai jo lėšos. Svarbu pabrėžti, kad tai nebuvo sąmoningas bandymas pasisavinti kito asmens lėšas, kadangi pats nuteistasis, sužinojęs apie klaidą, pripažino faktą ir išreiškė norą atlyginti padarytą žalą

Akivaizdu, jog vos tik paaiškėjo, kad iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašytos lėšos dėl šios klaidos, įkalinimo įstaigos administracija ėmėsi veiksmų situacijai spręsti. Nuteistasis V. N. dar 2024 m. rugsėjo 25 d. pateikė oficialų prašymą, kuriame patvirtino savo sutikimą grąžinti pareiškėjui neteisingai nurašytą sumą. Kadangi nuteistojo asmeninėje sąskaitoje tuo metu nebuvo pakankamai lėšų, buvo svarstomi įvairūs būdai, kaip užtikrinti greitesnį žalos atlyginimą. Kalinimo įstaigos administracija ieškojo teisinių ir administracinių galimybių, kurios leistų kuo operatyviau atkurti pareiškėjo finansinę padėtį. Galiausiai, kai nuteistojo V. N. 2024 m. lapkričio 7 d. asmeninėje sąskaitoje atsirado lėšų, jos buvo iškart pervestos pareiškėjui, ir jis atgavo visą 17,07 Eur sumą. Tai rodo, kad administracija veikė ne tik laikydamasi teisės aktų reikalavimų, bet ir siekdama užtikrinti teisingumo principų įgyvendinimą praktikoje – problema buvo ne tik nustatyta, bet ir išspręsta per įmanomai trumpiausią laiką, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes.

Ši situacija aiškiai parodo, kad klaida buvo ne sisteminė ar susijusi su kokiais nors neteisėtais administracijos veiksmais, o atsitiktinis administracinis neatitikimas, kuris buvo operatyviai ištaisytas. Įkalinimo įstaigos darbuotojai nedelsdami ėmėsi visų reikiamų priemonių, bendradarbiavo su klaidingai apsipirkusiu nuteistuoju ir užtikrino, kad pareiškėjui priklausanti suma būtų jam grąžinta. Todėl teigti, kad administracijos veiksmai buvo neteisėti ar kad dėl šios situacijos pareiškėjui kilo neturtinė žala, nėra jokio pagrindo.

Teismas pažymi, jog tuo metu, kai paaiškėjo, kad dėl žmogiškosios klaidos iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos buvo neteisingai nurašyti 17,07 Eur, įkalinimo įstaigos administracija ėmėsi veiksmų, siekdama kuo greičiau ištaisyti susidariusią situaciją. Tačiau vienas iš esminių trukdžių, lėmusių lėšų grąžinimo procesą, buvo tai, kad V. N. – nuteistasis, kuriam per klaidą buvo perduotas pareiškėjo apsipirkimo prašymas – tuo metu neturėjo piniginių lėšų savo asmeninėje sąskaitoje. Patikrinus duomenis buvo nustatyta, kad nuteistasis V. N. nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. nebuvo gavęs jokių įplaukų į savo sąskaitą, todėl administracijos darbuotojai neturėjo galimybės iškart pervesti pareiškėjui priklausančių lėšų. Pagal nustatytą tvarką, įkalinimo įstaigos finansų skyriaus darbuotojai negali savarankiškai perkelti lėšų iš vieno nuteistojo sąskaitos į kito, jei sąskaitoje nėra pakankamo pinigų likučio. Todėl, nepaisant administracijos noro kuo greičiau grąžinti neteisingai nurašytą sumą, objektyvios aplinkybės lėmė, kad lėšų grąžinimo procesas užtruko ilgiau nei būtų įmanoma idealiomis sąlygomis.

Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog nuteistasis V. N., suprasdamas susiklosčiusią situaciją bei siekdamas atlyginti žalą, 2024 m. lapkričio 6 d. pateikė oficialų prašymą pervesti pinigus iš savo neliečiamosios sąskaitos į asmeninę. Įkalinimo įstaigose nuteistieji turi galimybę turėti dvi sąskaitas – asmeninę, iš kurios gali būti atliekami atsiskaitymai už prekes ir paslaugas, bei neliečiamąją, kurioje saugomos tam tikros piniginės lėšos, kuriomis negalima laisvai disponuoti be atskiro prašymo. Tokia sistema yra sukurta siekiant užtikrinti nuteistųjų finansinį saugumą, tačiau tuo pačiu ji reiškia, kad norint perkelti lėšas iš neliečiamosios sąskaitos, būtinas formalus prašymas ir jo administracinis patvirtinimas. Vos tik nuteistojo V. N. prašymas buvo patvirtintas, 2024 m. lapkričio 7 d. pinigai buvo pervesti į pareiškėjo asmeninę sąskaitą. Tą pačią dieną, nelaukiant papildomo termino ar administracinių procedūrų, neteisingai nurašyta suma buvo pervesta pareiškėjui, ir jis atgavo visus 17,07 Eur. Tai rodo, kad įkalinimo įstaigos administracija ne tik pripažino įvykusią klaidą, bet ir veikė kuo operatyviau, siekdama užtikrinti, kad pareiškėjui nebūtų padaryta papildoma žala.

Svarbu pažymėti, kad per visą šį procesą įkalinimo įstaigos darbuotojai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir veikė pagal nustatytą tvarką. Jie negalėjo savavališkai pervesti lėšų iš vienos sąskaitos į kitą be tam tikrų sąlygų įvykdymo, tačiau vos tik atsirado objektyvi galimybė – pinigai buvo nedelsiant grąžinti. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad administracija vilkino procesą ar vykdė neteisėtus veiksmus. Kaip jau minėta, buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad situacija būtų išspręsta greitai ir efektyviai, atsižvelgiant į objektyvius trukdžius ir administracines procedūras, kurias reikėjo įvykdyti prieš atliekant lėšų grąžinimą.

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Kalinimo įstaigos administracija, sužinojusi apie įvykusią klaidą, veikė operatyviai ir ėmėsi visų būtinų priemonių jai ištaisyti. Visa proceso eiga rodo, kad administracija elgėsi atsakingai, laikėsi teisės aktų reikalavimų ir siekė kuo greičiau atkurti pareiškėjo teises, grąžinant jam neteisingai nurašytas lėšas. Svarbu pažymėti, kad vien faktas, jog buvo padaryta žmogiškoji klaida, savaime nesuponuoja atsakovo veiksmų neteisėtumo. Klaidos gali pasitaikyti bet kurioje administracinėje veikloje, tačiau svarbiausia yra tai, kaip institucija į jas reaguoja ir ar imasi reikiamų veiksmų padariniams pašalinti. Šiuo atveju akivaizdu, kad administracija, vos tik nustatė klaidą, iš karto ėmėsi priemonių jai ištaisyti. Buvo nustatyta, kad klaida įvyko dėl objektyvių priežasčių – pareiškėjo apsipirkimo prašymas buvo klaidingai perduotas kitam nuteistajam dėl jų panašių pavardžių. Kai ši aplinkybė išaiškėjo, kitas nuteistasis pripažino klaidą ir sutiko atlyginti žalą, tačiau dėl objektyvių finansinių priežasčių lėšų grąžinimas užtruko.

Teismų praktikoje neteisėti administracijos veiksmai paprastai konstatuojami tais atvejais, kai institucija elgiasi sąmoningai neteisėtai, atsisako taisyti padarytą klaidą arba sąmoningai vilkina procesą. Šiuo atveju nei vienas iš šių elementų neegzistuoja. Administracija ne tik neprieštaravo lėšų grąžinimui, bet ir aktyviai siekė užtikrinti, kad jos būtų kuo greičiau pervestos pareiškėjui. Vienintelis veiksnys, dėl kurio grąžinimas užtruko, buvo objektyvus – lėšų trūkumas nuteistojo V. N. asmeninėje sąskaitoje. Vos tik atsirado galimybė pervesti pinigus iš neliečiamosios sąskaitos, jie buvo nedelsiant grąžinti. Kadangi administracijos veiksmai buvo teisėti, operatyvūs ir nukreipti į klaidos ištaisymą, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą. Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimas siejamas su asmens patirtais realiais neigiamais išgyvenimais, kilusiais dėl neteisėtų institucijos veiksmų. Šiuo atveju nėra nei neteisėtumo, nei tyčinio pareiškėjo teisių pažeidimo, nei vilkinimo, todėl nėra ir pagrindo vertinti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, už kurią administracija turėtų atsakyti.

Apibendrinus, darytina išvada, kad pareiškėjui neįrodžius, kad jo patirti nepatogumai viršijo įprastai neišvengiamus nepatogumus, kurie gali kilti vykdant administracinius procesus, nėra pagrindo konstatuoti jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala priteisiama tik tais atvejais, kai nustatomas aiškus ir reikšmingas asmens teisių pažeidimas, sukėlęs realius ir objektyviai pagrįstus neigiamus padarinius. Šiuo atveju pareiškėjo nepatogumai kilo dėl administracinės klaidos, kuri buvo operatyviai ištaisyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis patyrė tokius išgyvenimus, kurie lemtų neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pripažįsta, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tai reiškia, kad nors pareiškėjo teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas buvo formaliai pažeista dėl klaidingo lėšų nurašymo, tačiau ši klaida buvo nedelsiant pripažinta, administracija ėmėsi visų priemonių jai ištaisyti, o pareiškėjui buvo sugrąžinta visa neteisingai nurašyta suma. Taigi, pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje sąlygas, tačiau šis pažeidimas nesukėlė tokios apimties neigiamų padarinių, kurie lemtų būtinybę priteisti neturtinę žalą pinigine išraiška.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė dėl klaidingo lėšų nurašymo, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad R. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje sąlygas buvo pažeista dėl klaidingo lėšų nurašymo.

Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.