Kauno apylinkės teismo nutartis

raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatytu, suinteresuoti asmenys B. Š., A. Š., antstolis Regimantas Budreika.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškimas 2017-02-28 nutartimi paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką ir vietą informuojant dalyvaujančius byloje asmenis viešo paskelbimo būdu 2017-02-28 paskelbiant pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d., 153 str. 2 d., 443 str. 5 d., b. l. 25, 26).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš elektroninėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio Regimanto Budreikos kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86,89 skolos išieškojimo iš skolininkės B. Š. išieškotojo VMI prie LR FM naudai Vykdydamas vykdomąjį dokumentą (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo skolininkės B. Š. sutuoktiniui A. Š. priklausančius išmokėti 35 procentus nuo skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, kuri jo darbovietė – (duomenys neskelbtini) privalo ar privalės išmokėti skolininko sutuoktiniui. 2017-01-02 turto arešto aktu areštuotas skolininkės sutuoktinio vardu registruotas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

Teismas nurodo, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas skolininkės turto, esančio su kitais asmenimis dalies nustatymo klausimas. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.).

Byloje nėra duomenų, kad skolininkė turi asmeninio turto, kuriam nebūtų taikyti apribojimai ir nebūtų apsunkintas jo realizavimas ar lėšų, iš kurių galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad suinteresuoti asmenys B. Š. ir A. Š. yra sudarę santuoką. Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101-3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita, CK 3.88 str. 1 d.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 str.).

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkei B. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. Š. areštuoto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinio A. Š. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis sutuoktinio A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.