- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-178-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44009-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Skolininkas
- Ž. M.
- Kreditorius
- R. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio D. Š. patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir persiuntimo taikos sutarties tvirtinimui, skolininkas Ž. M., išieškotoja R. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2017 m. gruodžio 4 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir persiuntimo taikos sutarties tvirtinimui, kuriuo nusprendė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0178/16/01162 dėl 3265,46 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko Ž. M. 1 eilės išieškotojos R. M. naudai; vykdomąją bylą persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui taikos sutarties tvirtinimui LR CPK 595 str. nustatyta tvarka. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. išieškotoja R. M. pateikė su skolininku Ž. M. pasirašytą taikos sutartį vykdymo procese, kuria šalys susitarė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. N2-27343-862/2013, išduoto 2016 m. vasario 29 d., įvykdymo sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtino skolininko Ž. M. ir išieškotojos R. M. vykdymo procese sudarytą 2017 m. lapkričio 30 d. taikos sutartį, pagal kurią: 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo vykdymo dalyje dėl priteisto iš skolininko Ž. M. nepilnamečiams vaikams K. Ž. M. ir J. M. išlaikymo teikimo, išieškotoja R. M. antstoliui D. Š. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-27343-862/2013 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. 2. Šalys sureguliuoja kilusį ginčą šioje taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis. 3. Šalys susitaria, kad skolininkas Ž. M. įsipareigoja išieškotojai R. M. sumokėti 3265 (trys tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt penki) Eur, šią sumą išmokant dalimis po teismo sprendimo patvirtinti šią Sutartį įsiteisėjimo per 22 (dvidešimt du) kalendorinius mėnesius: 21 (dvidešimt vienas) kalendorinį mėnesį po 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) Eur ir paskutinę 115 (vienas šimtas penkiolika) Eur įmoką. Mokėjimai vykdomi į išieškotojos R. M. nurodytą banko sąskaitą už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15-os dienos. 4. Šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos LR CPK 140 str. 3 d. bei, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). 5. Šalys viena kitai pareiškia ir garantuoja, kad Taikos sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Taikos sutartis yra sudaryta be apgaulės, smurto ar grasinimo. Taikos sutarties sąlygos nepažeis Šalių ar trečiųjų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasirašė kaip dokumentą, atitinkantį jų tikrąją ir tarpusavyje suderintą valią bei ketinimus.Teismas nustatė, kad šalių vykdymo procese prašoma patvirtinti 2017 m. lapkričio 30 d. taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina (CPK 42 str. 2 d.). Šalims išaiškino taikos sutarties sudarymo pasekmes, numatytas CK 6.985 straipsnyje, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.Išieškotoja pasinaudodama pareiškėjo sunkia finansine padėtimi ir sveikatos būkle sukūrė tokią situaciją, kad pareiškėjas, detaliai nežinodamas įsiskolinimo dydžio nei jo struktūros, buvo priverstas pasirašyti sau nepalankią taikos sutartį. Taikos sutartis sudaryta ekonominio spaudimo būdu, taip pat prieštarauja viešajai tvarkai. Išieškotoja R. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Pareiškėjas pats pateikė antstoliui ir išieškotojai prašymą sudaryti jam galimybę neginčijamą skolos sumą sumokėti tiesiogiai išieškotojai į jos banko sąskaitą periodinėmis 150 Eur ar kito sulygto dydžio išmokomis. Taip pat elektroniniu paštu bei SMS žinutėmis prašė parengti taikos sutarties projektą, ką išieškotoja ir padarė. Apeliantas taikos sutartį pasirašė ir ją atsiuntė atgal.Išieškotoja pareiškėjui nusiuntė bankų išrašų kopijas apie jo atliktus mokėjimus nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. balandžio 15 d., todėl jis turėjo galimybę pasiskaičiuoti įsiskolinimo dydį.Antstolis D. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Dėl naujų įrodymų prijungimo. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teikiamus naujus įrodymus, kuriuos vertins pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. vasario 12 d. gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai dėl atskirojo skundo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas papildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Bet koks atskirojo skundo pildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis teikiamas, yra leistinas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Susipažinus su rašytiniais paaiškinimais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiamas procesinis dokumentas pagal savo turinį yra pateikto atskirojo skundo argumentų pildymas. Kadangi tokiu būdu keisti (pildyti) atskirojo skundo turinį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios normos draudžia, apelianto Ž. M. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti (CPK 323, 314 straipsniai).Dėl ginčo esmės. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas nenurodė motyvų leidžiančių vertinti, kad taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Deklaratyvūs teiginiai, kad išieškotoja, pasinaudodama sunkia apelianto finansine padėtimi ir sveikatos būkle, sukūrė tokią situaciją, jog jis, detaliai nežinodamas įsiskolinimo dydžio nei jo struktūros, buvo priverstas pasirašyti sau nepalankią taikos sutartį, yra nieko nepagrįsti. Iš vykdomojoje byloje esančio apelianto 2017 m. lapkričio 28 d. prašymo matyti, kad jis prašo suteikti jam galimybę neginčijamą skolos sumą sumokėti tiesiogiai išieškotojai į jos nurodytą banko sąskaitą periodinėmis 150 Eur ar kito su išieškotoja sulygto dydžio išmokomis. 2017 m. lapkričio 29 d. elektroniniame laiške, adresuotame R. M., apeliantas taip pat išreiškė prašymą sudaryti taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Tokių prieštaravimų, įvertinęs apelianto išdėstytus argumentus atskirajame skunde, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad taikos sutartis patvirtinta teisėtai ir pagrįstai (CPK 42 straipsnio 2 dalis).Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.