Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-08 · Byla Nr. ATP-1215-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-08
Bylos Nr.
ATP-1215-245/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1215-245/2015Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00660-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nutarimu S. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų) bauda už tai, kad ji 2015-08-09, 18.28 val., būdama namuose, (duomenys neskelbtini), paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu 112, žinomai melagingai iškvietė policiją – pranešė, kad pas R. P. ir V. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), girtaujama dėl ko neprižiūrimas vaikas, nors to iš tiesų nebuvo. Dėl melagingo iškvietimo Kaišiadorių r. PK patyrė 5,23 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nutarimą ir priimti naują sprendimą, paliekant paskirtą 140 Eur baudą bei įpareigojant S. P. Kauno apskrities VPK atlyginti patirtą 5,23 Eur turtinį nuostolį. Skunde nurodo, kad S. P. tyčia pranešė apie nebūtą įvykį, į kurį reagavę pareigūnai nenustatė jokių nusikalstamos veikos ar pažeidimo požymių, taip pat nebuvo būtinumo vykdyti kitus policijai keliamus uždavinius, todėl šiuo atveju buvo neracionaliai naudotos policijai skirtos lėšos, t. y. eksploatuojama transporto priemonė, naudojamas kuras bei policijos pareigūnų darbo laikas. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-17 nurodymo Nr. 5-N-6 nuostatomis, visais atvejais pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 186 straipsnį, kai į įvykį buvo iškviestos policijos pajėgos, turi būti apskaičiuojama policijos įstaigos dėl melagingo iškvietimo patirta žala ir administracinio teisės pažeidimo byloje būtų teikiamas reikalavimas žalai atlyginti. Pažymima, kad nepagrįsti piliečių iškvietimai iškraipo normalų specialiųjų tarnybų darbą, dėl to kyla grėsmė, kad nebus tinkamai sureaguota į įvykį, kur tikrai reikalinga policijos pagalba arba bus nevykdomi kiti šiai institucijai priskirti uždaviniai.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Institucijos viršininkas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą visa apimtimi, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl skundžiamo nutarimo dalies, kuria S. P. pripažinta kalta, padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir už tai jai paskirta 140 Eur bauda, nėra. Skunde keliamas tik dėl melagingo iškvietimo patirto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl S. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pateikė ir ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kartu pateikdama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. pažymą Nr. 83055 „Melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidos“ (b. l. 7). Iš šių dokumentų turinio matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo eksploatuotas tarnybinis automobilis, sunaudotas kuras ir sutrikdytas pareigūnų darbo laikas. Visgi, apygardos teismo vertinimu, šios išlaidos negali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Minėtame įstatyme nurodyta ir tai, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti, lėšas skiria valstybė.

Šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas ar kitos papildomos lėšos tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamos. Todėl šiuo atveju negalima sutikti su skundo teiginiais, kad dėl melagingo S. P. pranešimo į iškvietimą reagavusi Institucija patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinta nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių, o lėšos tiesioginėms funkcijoms atlikti, eksploatuojamoms transporto priemonėms išlaikyti, naudojamam kurui - yra skiriamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad lėšos, panaudotos vykstant tarnybine transporto priemone pagal melagingą iškvietimą, turėtų būti pripažintos administraciniu teisės pažeidimu Institucijai padarytu turtiniu nuostoliu. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde paminėtas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-17 nurodymas Nr. 5-N-6 yra poįstatyminis teisės aktas ir jo teisinė galia yra žemesnė nei įstatymo.

Remiantis išdėstytu, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti Institucijos prašymą priteisti nuostolių, atsiradusių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, atlyginimą, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis